Byla I-511-281/2010

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjui E. M., pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Dovidauskui, atsakovo atstovei Eglei Rupšytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. ir atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas E. M. (toliau – pareiškėjas) skundu (T 1, b. l. 2–10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – Žemės ūkio ministras) 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 3P-69 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, taip pat priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovas, Žemės ūkio ministerija) bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas nurodė, kad jam, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) viršininkui, tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta už tarnybinio lengvojo automobilio naudojimą ne tarnybos reikmėms ir netinkamą valstybės turto panaudojimą. Pažymėjo,

6jog Klaipėdos regioninio augalų apsaugos ir karantino punkto patalpos, esančios Klaipėdoje, Rambyno g. 20, buvo įsigytos iš Klaipėdos miesto savivaldybės. Šios patalpos buvo suremontuotos 2004 m. pagal statybos remonto rangos sutartį. Jose anksčiau buvo bufetas su pagal priešgaisrinės apsaugos reikalavimus įrengtais dviem išėjimais ir sanitariniais mazgais. Atliekant remontą, išplanavimas nebuvo keičiamas. Visus patalpų statybos ir remonto bei baldų įsigijimo klausimus derino ir už tai buvo atsakingas Tarnybos viršininko pavaduotojas J. G. Jo kaltės dėl atskiro išėjimo ir antro sanitarinio mazgo įrengimo nėra, nes naujas išėjimas ir sanitarinis mazgas nebuvo įrengti. 2008 m. liepos mėn. Klaipėdos regioninio punkto vedėjas, trūkstant baldų, sofos pirkimą už grynuosius pinigus suderino su Tarnybos viršininko pavaduotoju J. G. PVM sąskaita-faktūra jam pasirašyti nebuvo pateikta. Sofa yra naudojama klientų patogumui Klaipėdos regioninio punkto priimamajame pildant paraiškas ir dokumentus. Tuo tarpu vadinamos dėžės patalynei yra naudojamos byloms bei dokumentams saugoti. Valstybės turtas buvo naudojamas tinkamai Tarnybos veiklai užtikrinti, nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų. Kadangi nėra jokių objektyvių požymių, kad buvo padarytas atsakovo nurodytas tarnybinis pažeidimas, tai tarnybinė nuobauda už netinkamą valstybės turto panaudojimą paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Teigė, jog, nustatant, kad jis naudojo tarnybinį automobilį poilsio dieną, t. y. 2008 m. liepos 7 d., ne tarnybos reikmėms, neatsižvelgta į kelionės lapo pataisymus, neįvertinta, kad 2009 m. rugpjūčio 13 d. pranešime Nr. 19P-58 „Apie tarnybinį nusižengimą“ nėra nurodyta, kurią konkrečią dieną jis naudojosi tarnybine transporto priemone ne tarnybos reikmėms. Už Tarnybos tarnybinių automobilių eksploataciją ir panaudojimą

7yra atsakingas B. V., kurio 2009 m. spalio 12 d. paaiškinimas „Dėl kelionės lapų kontrolės“ paneigia faktą, jog jis faktiškai naudojosi tarnybiniu automobiliu 2008 m. liepos 7 d., todėl nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjas nurodė, kad informaciją apie tariamai padarytą tarnybinį nusižengimą Žemės ūkio ministras gavo 2009 m. liepos 22 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punktu, Žemės ūkio ministras iki 2009 m. liepos 29 d. galėjo pavesti atlikti tarnybinį tyrimą, tačiau komisija buvo sudaryta tik 2009 m. rugpjūčio 12 d., t. y. 10 darbo dienų buvo praleistas terminas pradėti tarnybinį tyrimą. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 6 mėnesių naikinamasis terminas skirti tarnybinę nuobaudą, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Tarnybinis tyrimas buvo pradėtas

8J. G. 2009 m. liepos 22 d. skundo pagrindu, taigi 3 metų terminas skirti tarnybinę nuobaudą šiam atvejui negali būti taikomas. Žemės ūkio reikalų ministerijos Vidaus audito departamento patikrinimas buvo atliekamas 2009 m. rugpjūčio 19–24 d., t. y. jau pradėjus tarnybinį tyrimą dėl tariamai neteisėto tarnybinio transporto ir tarnybinių patalpų naudojimo, todėl šis patikrinimas gali būti vertinimas tik kaip vienas iš procedūrinių veiksmų, atliekant tarnybinį tyrimą dėl tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne kaip atskiras, savarankiškas kompetentingos institucijos patikrinimas. Turi būti taikomas turinio viršenybės prieš formą principas ir Žemės ūkio reikalų ministerijos Vidaus audito departamento 2009 m. rugpjūčio 24 d. pažyma

9Nr. 3AT-48(7.12) „Apie tarnybinio transporto ir tarnybinių patalpų naudojimą Valstybinėje augalų apsaugos tarnyboje“ turi būti pripažinta kaip paprastas įrodymas tarnybinio tyrimo medžiagoje. Aptariami jo veiksmai buvo atlikti 2008 m., jie nebuvo tęstiniai. Žemės ūkio ministras, skirdamas tarnybinę nuobaudą, pažeidė 6 mėnesių naikinamąjį terminą. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-678/2004. Skundžiamame įsakyme neatskleistas tarnybinio nusižengimo turinys, o tarnybinio patikrinimo išvadoje tarnybinis nusižengimas nėra visiškai kvalifikuotas.

10Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 39–46) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

11Atsakovas nurodė, kad netinkamą valstybės turto panaudojimą Tarnyboje įrodo Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento 2009 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. 3AT-48(7.12) „Apie tarnybinio transporto ir tarnybinių patalpų naudojimą Valstybinėje augalų apsaugos tarnyboje“. Tai iš esmės patvirtino ir šiuo metu jau buvęs Tarnybos viršininko pavaduotojas

12J. G. Aptariamu atveju buvo įsigyta sofa-lova (838,98 Lt) ir dėžė patalynei (2 vnt.), t. y. miegamieji baldai, kurie skirti poilsiui ir miegui, todėl jie niekaip nesusiję su Klaipėdos regioninio augalų apsaugos ir karantino punkto veikla. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7, 81 straipsnių nuostatas. Tarnyboje buvo nepakankama finansinė kontrolė, jeigu perkamas turtas, o įstaigos vadovas nieko apie tai nežino. Pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, aplaidžiai vykdė finansinę kontrolę, todėl pažeidė ir Žemės ūkio ministro 2003 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 3D-74 patvirtintų Valstybinės augalų apsaugos tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 11, 12 punktų ir Žemės ūkio ministro 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu

13Nr. 3P-100 (2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 3P-31 redakcija) patvirtinto Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininko pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 6, 17 punktų nuostatas. 2004 m. gegužės 19 d. statybos rangos sutartį Nr. 79 sudarė pats pareiškėjas. Pažymėjo, jog tyrimas pradėtas Žemės ūkio ministro iniciatyva, atsižvelgiant į 2009 m. rugpjūčio 12 d. Žemės ūkio ministerijoje gautą anoniminį skundą bei į kitų asmenų nusiskundimus dėl netinkamo, pažeidžiančio teisės aktus Tarnybos darbo organizavimo. Formuluojant pranešimą apie tariamai padarytą tarnybinį nusižengimą, kuris buvo įteiktas pareiškėjui 2009 m. rugpjūčio 13 d., dar tiksliai nebuvo žinomos galimų pažeidimų, susijusių su netinkamu tarnybinio automobilio naudojimu, datos. Konkreti data paaiškėjo komisijos tyrimo metu, t. y. Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamentui atlikus patikrinimą Tarnyboje. Akivaizdu, kad kelionės lape liepos 7 d. eilutė buvo išbraukta vėliau be jokių nuorodų apie taisymą, be to, net nepataisius kitų duomenų, susijusių su liepos 7 d. Kai kurias aplinkybes, susijusias su aptariamų kelionės lapų patikrinimu, gali patvirtinti šį patikrinimą atlikęs Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento tarnautojas A. U. Tai paneigia pareiškėjo paaiškinimą dėl tariamai padarytų pataisymų kelionės lape. Taigi pareiškėjas tarnybinį automobilį naudojo ne tarnybos metu, t. y. 2008 m. liepos 7 d., todėl padarė tarnybinį nusižengimą. Komisijai pakako nustatytų faktų padaryti tokią išvadą, todėl B. V. paaiškinimas negalėjo pakeisti komisijos nustatytų reikšmingų aplinkybių dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo. Nurodė, kad Žemės ūkio ministras komisiją sudarė ne dėl Tarnybos viršininko pavaduotojo J. G. 2009 m. liepos 23 d. pateiktos informacijos apie neteisėtus veiksmus Tarnyboje, o atsižvelgiant į nuolatinius J. G. bei kitų asmenų žodinius nusiskundimus ir 2009 m. rugpjūčio 12 d. Žemės ūkio ministerijoje gautą anoniminį skundą. Komisijai buvo pavesta ištirti daugelį tariamai pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų. Dėl kai kurių galimų tarnybinių pažeidimų komisija, vadovaudamasi Taisyklių 14 punktu, yra priėmusi sprendimą tarnybinio patikrinimo medžiagą perduoti atitinkamoms teisėsaugos institucijoms. Taisyklių 4 punktas negali būti taikomas, o tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas nepažeidžiant Taisyklių 3 punkto nuostatų, kadangi ministrą nuolat pasiekdavo neoficiali informacija apie Tarnybos viršininko veiklą. Tarnybinė nuobauda paskirta nepraleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 metų termino. Pažymėjo, jog reikalavimai, taikomi siūlant skirti konkrečią nuobaudą, turi būti numatyti motyvuotoje išvadoje, o ne sprendime skirti nuobaudą. Komisijos 2009 m. rugpjūčio 26 d. priimta išvada Nr. 18P-6 atitinka Taisyklių 10 punkto reikalavimus, o Žemės ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 3P-69 – Taisyklių 11 punkto reikalavimus. Administracinių teismų jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuota, kad tarnybinio tyrimo išvada yra sudedamoji sprendimo (įsakymo) dėl nuobaudos skyrimo dalis. Todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad skundžiamame įsakyme privalomai turi būti atskleidžiamas tarnybinio nusižengimo turinys. Svarbu, kad tai būtų padaryta tarnybinio tyrimo išvadoje, o tai šiuo atveju neabejotinai yra padaryta. Nėra pagrindo teigti, jog buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 29 d. sprendimu

16(T 1, b. l. 170–179) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Žemės ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 3P-69 rezoliucinės dalies 1 punktą, pašalindamas aplinkybę dėl tarnybinio automobilio naudojimo ne tarnybos reikmėms, o kitą šio įsakymo dalį paliko nepakeistą. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

17Teismas nurodė, kad byloje spręstinas ginčas dėl Žemės ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 3P-69, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-736/2004, vadovavosi Taisyklių 4 punktu. Teismas nustatė, jog informacija apie galimą pareiškėjo tarnybinį pažeidimą atsakovui buvo pateikta

18J. G. 2009 m. liepos 22 d. raštu, tuo tarpu komisija pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta tik 2009 m. rugpjūčio 12 d. Taigi Taisyklių 4 punkte nurodytas terminas buvo praleistas. Tačiau, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bei vertindamas šį tarnybinės nuobaudos tyrimo procedūrinį pažeidimą, teismas konstatavo, jog toks pažeidimas negali būti pripažįstamas esminiu bei turėjusiu

19įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Teismas taip pat vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi. Akcentavo, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas Žemės ūkio ministrui 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu sudarius komisiją galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui nagrinėti. Remiantis šios komisijos 2009 m. rugpjūčio 26 d. surašytomis tarnybinio patikrinimo išvadomis, konstatuojant pareiškėjo tarnybinius nusižengimus, remiamasi

20Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento 2009 m. rugpjūčio 24 d. pažymoje

21Nr. 3AT-48(7.12) nustatytomis aplinkybėmis, taigi atlikto audito išvadomis. Atsižvelgęs į tai, jog pažeidimai iš esmės nustatyti ne tarnybinio patikrinimo metu, o atlikus auditą, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti skiriama per 3 metus nuo pažeidimų nustatymo dienos. Patalynės dėžė, su kurios įsigijimu siejamas pareiškėjo netinkamas turto naudojimas, buvo nupirkta 2004 m. liepos 14 d. Taigi komisijos tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su dėžės patalynei įsigijimu, negali būti vertinamos kaip tarnybinis pažeidimas, nes šiai veikai yra suėjęs 3 metų nuobaudos skyrimo terminas. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju tariamai neteisėtas tarnybinio automobilio naudojimas buvo konstatuotas ne betarpiškai nustačius naudojimosi automobiliu faktą, o remiantis išvestiniu įrodymu – kelionės lape esančių duomenų neatitikimu darbo laiko apskaitos žiniaraščiui. Nustatė, kad kelionės lapo netikslumai vėliau buvo ištaisyti, išbraukiant naudojimosi automobiliu 2008 m. liepos 7 d. įrašą bei padarius prierašą „ištaisymu tikėti“. Įvertinęs įrodymus, teismas padarė išvadą, kad jokiais objektyviais įrodymais nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog kelionės lape suklydus buvo padarytas įrašas apie jo naudojimąsi automobiliu 2008 m. liepos 7 d. Nenustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. liepos 7 d. faktiškai naudojosi tarnybiniu automobiliu. Remiantis nurodyta Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento pažyma, pasirinktinai buvo tikrinti 2000–2009 m. kelionės lapai, t. y. už ilgą laikotarpį. Tuo tarpu nustatytas tik vienas neatitikimas darbo laiko žiniaraščiui, kuris tiek pareiškėjo, tiek B. V., atsakingo už automobilių priežiūrą, buvo nurodytas kaip klaida, ir teismas šiais parodymais neturi pagrindo netikėti. Teismas konstatavo, kad Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento pažymoje bei komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo metu padarytos išvados, jog pareiškėjas 2008 m. liepos 7 d. naudojosi tarnybiniu automobiliu, grindžiamos tik automobilio kelionės lape nurodytais duomenimis, yra tik prielaida ir realiai neatspindi faktinio naudojimo. Nesant kitų įrodymų, patvirtinančių faktinį tarnybinio automobilio naudojimą ne tarnybos metu, ir jokiais įrodymais nepaneigus pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kelionės lape padarytos techninės klaidos, konstatuoti tarnybinio pažeidimo faktą dėl tarnybinio automobilio naudojimo ne tarnybos metu nėra pagrindo. Objektyviai nenustačius konkretaus tarnybinio nusižengimo fakto, nagrinėjamu atveju 2008 m. liepos 7 d. tarnybinio automobilio naudojimo asmeniniais tikslais, tokio pažeidimo konstatavimas ir tarnybinės nuobaudos skyrimas už šiuos veiksmus yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamo įsakymo dalis, kuria konstatuojama aplinkybė dėl tarnybinio lengvojo automobilio naudojimo, yra nepagrįsta, todėl ši aplinkybė iš įsakymo šalintina. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad Klaipėdos regioninio augalų apsaugos ir karantino punkto tarnybinėms patalpoms įrengti buvo nupirkta sofa-lova. Tai patvirtina ir teismui pateikta PVM sąskaita-faktūra. Paminėtoje pažymoje nurodyta, kad pasitvirtino J. G. 2009 m. liepos 22 d. rašte nurodyti faktai, tarp jų ir dėl tarnybinių patalpų (atskiras įėjimas, sanitarinis mazgas, miegamieji baldai) įrengimo. Vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Nuostatų 11 punktu, teismas padarė išvadą, jog, būdamas Tarnybos viršininkas, pareiškėjas atsako už jam pavestų uždavinių įgyvendinimą, tarp jų ir už racionalų turto panaudojimą. Teismas nevertino komisijos 2009 m. rugpjūčio 26 d. surašytos bei Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento 2009 m. rugpjūčio 24 d. pažymoje Nr. 3AT-48(7.12) padarytos išvados, jog sofos-lovos įsigijimas nebuvo pagrįstas racionaliu lėšų panaudojimu, nes teismas nevertina veiksmų (ar neveikimo) ekonominio tikslingumo požiūriu. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis nėra atsakingas už sofos-lovos įsigijimą, nes šį baldą, suderinęs su Tarnybos viršininko pavaduotoju J. G., nupirko Klaipėdos regioninio punkto vedėjas, sprendžiant pareiškėjo kaltės klausimą, nėra reikšminga, nes už finansinių lėšų panaudojimą bei tinkamą kontrolę atsakingas būtent pareiškėjas (Pareigybės aprašymo 6 p.). Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Atsižvelgęs į pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra adekvati konstatuotam pažeidimui, todėl jos keisti ar panaikinti nėra pagrindo. Teismas iš esmės konstatavo, kad keistinas skundžiamo įsakymo rezoliucinės dalies 1 punktas, pašalinant jame nurodytą aplinkybę dėl tarnybinio automobilio naudojimo ne tarnybos reikmėms. Be to, atsižvelgęs į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį, 45 straipsnio 1 dalį, teismas nurodė, jog nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjo prašymą priteisti šias išlaidas atmetė.

22III.

23Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 6–11) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria skundas atmestas kaip nepagrįstas, ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241. Remiantis 2009 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu, galima daryti išvadą, kad informacija apie tariamai padarytą tarnybinį nusižengimą buvo gauta prieš tai, kai Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamentas atliko patikrinimą ir surašė pažymą. Teismas turėjo nustatyti, kad 6 mėnesių terminas nuobaudai skirti buvo suėjęs, tačiau pažymą nepagrįstai įvertino kaip atlikto audito išvadą. Paminėtas padalinys atliko tik procedūrinį veiksmą tarnybinio patikrinimo metu, todėl pažyma negali būti pripažinta audito išvada, kurioje nustatytas tarnybinis nusižengimas. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-678/2004, tarnybinė nuobauda negalėjo būti skiriama praėjus 6 mėnesiams nuo nusižengimo padarymo. Nors teismas konstatavo, kad aplinkybės, susijusios su vadinamomis dėžėmis patalynei, negali būti vertinamos kaip tarnybinis pažeidimas, nes šiai veikai yra suėjęs 3 metų nuobaudos skyrimo terminas, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje šių dėžių įsigijimą pripažino tarnybiniu nusižengimu. Tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje tarnybinis nusižengimas nėra visiškai kvalifikuotas. Abstrakčios šios išvados, ginčijamo įsakymo rezoliucinės dalies formuluotės apriboja galimybę teisingai įvertinti asmenų veiką ir suprasti tarnybinio nusižengimo sudėtį bei teikti išsamius paaiškinimus, įrodymus. Skundžiamo įsakymo esmė neatspindi atsakomybės teisingumo principo turinio. Nėra aišku, už kokį tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.).

252. Teismas visiškai neanalizavo, ar sofos-lovos įsigijimas buvo susijęs su racionaliu valstybės turto naudojimu, nes būtent už tai buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Jokie teisės aktai nenustato, kokie baldai gali būti naudojami valstybės įstaigos veiklai užtikrinti. Nepaneigta aplinkybė, jog 2008 m. liepos mėn. Klaipėdos regioninio punkto vedėjas, trūkstant baldų, sofos pirkimą už grynuosius pinigus suderino su Tarnybos viršininko pavaduotoju J. G. Paaiškėjus, kad pastarasis pažeidė Tarnyboje nustatytą sąskaitų apmokėjimo tvarką, turėjo būti keliamas aptariamą tvarką pažeidusio valstybės tarnautojo atsakomybės klausimas.

26Atsakovas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 1–3) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria pakeistas Žemės ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 3P-69 rezoliucinės dalies 1 punktas, panaikinant aplinkybę dėl tarnybinio automobilio naudojimo ne tarnybos reikmėms, ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

27Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus. Byloje esantys faktiniai duomenys, t. y. 2008 m. liepos 1–13 d. lengvojo automobilio kelionės lapas Nr. 427162 ir 2008 m. liepos 31 d. degalų-tepalų sunaudojimo nurašymo aktas Nr. 735/735, patvirtina, kad pareiškėjas tarnybinį automobilį naudojo 2008 m. liepos 7 d. Netikėti ar abejoti šiais objektyviais duomenimis nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo versija dėl rašymo klaidos padarymo kelionės lape vertintina kaip vienas iš gynybos būdų, siekiant išvengti atsakomybės. B. V. teikė klaidinančius duomenis, kad jo viršininkas išvengtų atsakomybės. Pažymi, jog įrodymų visuma patvirtina, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas 2008 m. liepos 7 d. naudojo tarnybinį automobilį ne tarnybos reikmėms.

28Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 15–21) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

291. Tarnybos patikrinimas, kurį atliko Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamentas, nebuvo inicijuotas Žemės ūkio ministro sudarytos komisijos ar atliktas jos pavedimu, šio departamento atstovai nebuvo įtraukti į komisijos sudėtį, todėl galima taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį, t. y. pareiškėjui tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos, o šis terminas nėra praleistas. Aptariama pažyma svarbi tiek, kiek joje užfiksuoti reikšmingi bylai duomenys. Paminėtam terminui skaičiuoti neturi reikšmės, ar patikrinimas atliktas prieš tarnybinio tyrimo pradžią, ar jį jau pradėjus. Teismas iš esmės konstatavo, kad pareiškėjui negali būti skirta tarnybinė nuobauda už netinkamo valstybės turto, t. y. patalynės dėžių, panaudojimą, nes yra praėję daugiau kaip 3 metai nuo šio turto įsigijimo dienos. Tačiau dėl kito turto, t. y. sofos-lovos, teismas pripažino, kad jis buvo naudojamas netinkamai, t. y. pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Už kokio konkrečiai netinkamo valstybės turto panaudojimą pareiškėjui yra paskirta tarnybinė nuobauda, aišku iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Komisijos priimta išvada atitinka Taisyklių 10 punkto reikalavimus, o ginčijamas Žemės ūkio ministro įsakymas – Taisyklių 11 punkto reikalavimus. Administracinių teismų jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuota, kad tarnybinio tyrimo išvada yra sudedamoji sprendimo (įsakymo) dėl nuobaudos skyrimo dalis. Todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad skundžiamame įsakyme privalomai turi būti atskleidžiamas tarnybinio nusižengimo turinys. Svarbu, kad tai būtų padaryta tarnybinio tyrimo išvadoje. Pareiškėjui paskirta pati švelniausia nuobaudos rūšis – pastaba, už padarytą tarnybinį nusižengimą, išvadoje motyvuota, kodėl parinkta būtent tokia, o ne kitokia nuobaudos rūšis, nuobauda paskirta laikantis visų procedūrų ir pan.

302. Turi būti pasirenkami tokie baldai, kurių paskirtis geriausiai leidžia užtikrinti valstybės įstaigos veiklos funkcionavimą. Aptariamu atveju buvo įsigyta sofa-lova (838,98 Lt), t. y. miegamasis baldas, kuris skirtas poilsiui ir miegui, todėl niekaip nesusijęs su Klaipėdos regioninio augalų apsaugos ir karantino punkto veikla. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad sofa-lova yra naudojama klientų patogumui, jis šią versiją sugalvojo tam, kad galėtų išvengti atsakomybės. Pareiškėjas pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7, 81 straipsnių, Nuostatų 11 punkto nuostatas. Pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, aplaidžiai vykdė finansinę kontrolę, todėl taip pat pažeidė Nuostatų 11,

3112 punktų ir Pareigybės aprašymo 6, 17 punktų nuostatas.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV.

34Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovo – atmestinas.

35Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo įsakymo matyti, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui paskirta už „tarnybinio lengvojo automobilio naudojimą ne tarnybos reikmėms ir netinkamą valstybės turto panaudojimą“ (T 1, b. l. 11). Iš 2009 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio tyrimo išvados (kuri yra vertintina kaip skundžiamo įsakymo sudedamoji dalis) matyti, kad (pagal ją) pareiškėjas pasinaudojo jam paskirtu tarnybiniu automobiliu ne tarnybos reikmėms 2008 m. liepos 7 d., t. y. nurodytas tik vienas tokio pobūdžio tariamai padaryto nusižengimo faktas (T 1, b. l. 59-65). Pagal nurodytą tarnybinio tyrimo išvadą, antrasis iš pareiškėjo skundžiamame įsakyme nurodytų tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad Klaipėdos regioninio augalų apsaugos ir karantino punkto (pareiškėjo vadovaujamos Valstybinės augalų apsaugos tarnybos teritorinio padalinio) patalpos yra (buvo) naudojamos ne pagal paskirtį. Išvadoje tai konstatuota remiantis tik pareiškėjo pavaduotojo J. G. paaiškinimais bei faktu, kad šioje patalpoje yra (2008 m. trumpalaikio turto inventorizacijos apraše – materialinių vertybių sąraše yra įrašyta) sofa-lova bei dėžė patalynei.

36Kolegija pažymi, jog tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, sprendžiant šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Tai taip pat reiškia, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aplinkybės ir informacijos apie jas šaltiniai, kurie nebuvo nurodyti tarnybinio tyrimo išvadoje, negali būti pripažinti reikšmingais bylai.

37Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami konstatuoti paminėtą (tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytą) automobilio panaudojimo ne tarnybos reikmėms faktą, ir pritaria šiuo klausimu teismo pateiktiems argumentams. Tačiau, kolegijos manymu, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas padarė kitą skundžiamame įsakyme nurodytą tarnybinį nusižengimą. Tai teigdama, kolegija pirmiausia pažymi, jog šio (pareiškėjo tariamai padaryto) tarnybinio nusižengimo apibūdinimas, pateiktas skundžiamame atsakovo įsakyme ir paminėtoje tarnybinio tyrimo išvadoje, yra ydingas ta prasme, kad iš jo negalima nustatyti nei šio pažeidimo padarymo laiko, nei jo padarymo aplinkybių, nei kitų, tarnybinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, nurodytų Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje. Šiame kontekste išskirtas faktas dėl paminėtos sofos-lovos buvimo nelaikytinas tinkamu įrodymu nagrinėjamoje byloje, nes, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, tai gana įprasto tarnybinės patalpos interjero dalis (T 1, b. l. 29-34).

38Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas, negali būti pripažinta pagrįsta. Todėl pats teismo sprendimas keistinas, panaikinant šią jo dalį.

39Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 3P-69 paliktas nepakeistas.

41Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas E. M. (toliau – pareiškėjas) skundu (T... 5. Pareiškėjas nurodė, kad jam, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos (toliau... 6. jog Klaipėdos regioninio augalų apsaugos ir karantino punkto patalpos,... 7. yra atsakingas B. V., kurio 2009 m. spalio 12 d.... 8. J. G. 2009 m. liepos 22 d. skundo pagrindu, taigi 3 metų... 9. Nr. 3AT-48(7.12) „Apie tarnybinio transporto ir tarnybinių patalpų... 10. Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 39–46) prašė atmesti skundą... 11. Atsakovas nurodė, kad netinkamą valstybės turto panaudojimą Tarnyboje... 12. J. G. Aptariamu atveju buvo įsigyta sofa-lova (838,98 Lt)... 13. Nr. 3P-100 (2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 3P-31 redakcija) patvirtinto... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 29 d. sprendimu... 16. (T 1, b. l. 170–179) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas... 17. Teismas nurodė, kad byloje spręstinas ginčas dėl Žemės ūkio ministro... 18. J. G. 2009 m. liepos 22 d. raštu, tuo tarpu komisija... 19. įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Teismas taip pat vadovavosi Valstybės... 20. Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento 2009 m. rugpjūčio 24 d.... 21. Nr. 3AT-48(7.12) nustatytomis aplinkybėmis, taigi atlikto audito išvadomis.... 22. III.... 23. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 6–11) prašo panaikinti Vilniaus... 24. 1. Remiantis 2009 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu, galima daryti išvadą, kad... 25. 2. Teismas visiškai neanalizavo, ar sofos-lovos įsigijimas buvo susijęs su... 26. Atsakovas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 1–3) prašo pakeisti Vilniaus... 27. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus. Byloje esantys... 28. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 15–21)... 29. 1. Tarnybos patikrinimas, kurį atliko Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito... 30. 2. Turi būti pasirenkami tokie baldai, kurių paskirtis geriausiai leidžia... 31. 12 punktų ir Pareigybės aprašymo 6, 17 punktų nuostatas.... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV.... 34. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovo – atmestinas.... 35. Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo įsakymo matyti, kad tarnybinė nuobauda... 36. Kolegija pažymi, jog tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės... 37. Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija sutinka su pirmosios... 38. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo... 39. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą... 41. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 42. Nutartis neskundžiama....