Byla A-143-863-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. D., atsakovo atstovui Rimantui Zaleckiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. Š. ir jos atstovui advokatui Juozui Bučinskui, trečiojo suinteresuoto asmens Utenos apskrities viršininko administracijos atstovui Valerijui Černovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens O. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Utenos apskrities viršininko administracijai, O. Š. dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. D. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 2 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovas, Žemės ūkio ministerija) 1993 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 44-573-13323 atkurti nuosavybės teisę T. K. į 3,70 ha žemės sklypą, esantį ( - ).

5Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas J. D. 1980 m. spalio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi nupirko iš M. K. pusę jai priklausiusių gyvenamojo namo, klėtį bei daržinę, esančių ( - ). Šalia namo tėvai naudojosi namų valdos žemės sklypu. Pareiškėjas nurodė, kad mirus tėvui bei motinai jis 2005 m. tapo pusės namo bei ūkio statinių paveldėtoju. Pažymėjo, jog 2006 m. spalio 9 d. iš Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – Zarasų rajono žemėtvarkos skyrius) gavo skundžiamą atsakovo sprendimą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės T. K. į jos turėtą 3,70 ha žemės sklypą, ant kurio stovi jo turima namo dalis bei ūkiniai pastatai. Pareiškėjo nuomone, priimant sprendimą buvo pažeistos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas) 12 straipsnio

61 dalies 3 punkto nuostatos, pagal kurias sodybinio sklypo žemė yra valstybės išperkama ir į ją buvusiam savininkui nuosavybės teisės neatkuriamos. Šios teisės normos, taip pat Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 3 punkto bei 9 straipsnio 4 dalies pagrindu turėjo būti suformuotas žemės sklypas jo nuosavybe esantiems pastatams.

7Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 34 – 36) su skundu sutiko.

8Atsakovas nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises T. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nebuvo duomenų apie tai, jog žemės sklype, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, yra kitiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto. Nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises turėjo būti taikomos Atstatymo įstatymo 12 straipsnio nuostatos ir žemė, esanti po pareiškėjo tėvams priklausančiais pastatais, negalėjo būti grąžinta natūra T. K. Ši žemė turėjo būti išpirkta ir už ją atlyginta įstatymo nustatytais būdais.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 37 – 38) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Utenos apskrities viršininko administracija nurodė, kad pareiškėjo tėvai neprašė suformuoti namų valdos žemės sklypą, jie neginčijo 1993 m. priimto atsakovo sprendimo

11dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o tai patvirtina, jog pastatų savininkus ir žemės savininkus tenkino tokios pastato ir žemės sklypo naudojimo sąlygos. Teigė, kad praėjus 13 metų nuo skundžiamo sprendimo priėmimo pareiškėjas, perėmęs turtą nuosavybėn paveldėjimo būdu, negali reikšti pretenzijų dėl atsakovo priimto sprendimo, nes nuo 1993 m. gyvenamojo namo naudojimo sąlygos nepasikeitė. Pareiškėjas, priėmęs palikimą ir įregistravęs jį nuosavybėn, kartu priėmė ir turto naudojimo sąlygas.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 29 d. sprendimu

14(b. l. 61 – 64) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino atsakovo 1993 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 44-573-13323.

15Teismas nustatė, kad žemės sklype, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos T. K. ir kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui O. Š. (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, apeliantė), ginčijamo sprendimo priėmimo momentu buvo pareiškėjo tėvui J. D. priklausantis nekilnojamasis turtas – pusė gyvenamojo namo ir ūkio pastatai, kurie šiuo metu paveldėjimo teisės pagrindu nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Teismas pažymėjo, jog ginčui aktualus Atstatymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas (1992 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. I-2566 redakcija, įsigaliojusi nuo 1992 m. gegužės 20 d.), iš esmės analogiška teisės norma įtvirtinta ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. lapkričio 21 d.). Teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė, kad 1993 m. vasario 14 d. priimant skundžiamą sprendimą pareiškėjo tėvas J. D. pagal įstatymą buvo įgijęs dalį namo ir ūkinius pastatus, t. y. pagal įstatymą buvo įgijęs sodybą, kuri užėmė tam tikrą sodybinį sklypą. Rengiant nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir projektuojant T. K. nuosavybėn grąžintiną žemės sklypą, pagal tuo metu galiojusių Atstatymo įstatymo

1612 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 ,,Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 423) 2.1.5 punkto nuostatas, turėjo būti atsižvelgta į tai, jog projektuojamame žemės sklype yra J. D. priklausanti sodyba, ir atitinkamai suprojektuotas T. K. grąžintinas sklypas, paliekant galimybę suformuoti J. D. sodybinį sklypą. Šių sąlygų neužtikrinus buvo pažeistos tiek J. D. teisės, tiek Atstatymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui. Teismas pažymėjo, jog Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. spalio 4 d. lydraštis patvirtina, kad skundžiamą sprendimą pareiškėjas gavo 2006 m. spalio 4 d., o į teismą su skundu per pašto įstaigą kreipėsi 2006 m. lapkričio 3 d. Duomenų, kad pareiškėjas arba jo tėvai apie skundžiamą sprendimą būtų žinojęs ar jį gavęs anksčiau, šalys nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeisdamas ABTĮ 33 straipsnyje numatytų skundo padavimo terminų. Trečiojo suinteresuoto asmens Utenos apskrities viršininko administracijos motyvus, kad pareiškėjo tėvai sutiko su esamu nuosavybės teisių atkūrimu T. K., todėl pareiškėjas nebeturi teisės ginčyti tokio sprendimo, teismas vertino kaip nepagrįstus, nes toks susitarimas tarp pareiškėjo tėvų ir T. K. ar kokio nors kito asmens į bylą nėra pateiktas. Priešingai, žemės byloje yra pareiškėjo motinos 2001 m. lapkričio 26 d. prašymas, pateiktas Zarasų rajono žemėtvarkos tarnybai, kuriuo pareiškėjo motina siekė suformuoti namų valdą prie nuosavybės teise turimų pastatų.

17III.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu (b. l. 67 – 69) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Pareiškėjas akivaizdžiai be svarbių priežasčių yra praleidęs skundo padavimo teismui terminą, kadangi apie priimtą sprendimą privalėjo žinoti nuo pat jo priėmimo iš

20tėvų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos: Nr. AS4-439/2004,

21Nr. AS7-407/2004, Nr. AS8-50/2004, Nr. AS6-158/2004 ir kt.).

222. Pareiškėjas nenurodė, kokia jo teisė yra pažeista (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A14-416/2005).

233. Ginčijamą turtą ji paveldėjo sąžiningai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 str. 2 d.). Sutinka, kad žemės sklype būtų nustatytas servitutas, taip pat parduoti jai priklausančius žemę ir pastatus.

24Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 76 – 78) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį

25skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

261. Teismas teisingai konstatavo, kad jis nepraleido įstatymo numatyto termino skundui dėl sprendimo panaikinimo paduoti, nes apie jį sužinojo tik 2006 m. spalio 9 d. išreikalavus advokatei iš Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus. Kreiptis į šią instituciją paskatino pokalbis telefonu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu apie paveldėtą turtą.

272. Skundžiamas atsakovo sprendimas pažeidžia jo teises, nes jį priimant buvo būtina atsižvelgti ne tik į turinčios teisę atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą T. K. interesus, bet ir į nuosavybės teise valdomų pastatų savininkų teisę įsigyti privačion nuosavybėn namų valdą (Atstatymo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., Žemės reformos įstatymo 6 str. 3 p., 9 str. 4 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 2 p.).

283. Teismui priėmus jam palankų sprendimą, turės pagrindą kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo.

29Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 79 – 80) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį

30skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

311. Vadovaujantis Atstatymo įstatymo 12 straipsniu, T. K. žemė negalėjo būti grąžinta natūra po pareiškėjo tėvams priklausiusiais pastatais, todėl skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant šios teisės normos nuostatas.

322. Pagal CK 4.96 straipsnio 3 dalį, jeigu daiktas, neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

36Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomi pastatai patenka į žemės ha 3,70, kurie buvo (Atstatymo įstatymo pagrindu) grąžinti trečiojo suinteresuoto asmens O. Š. teisių pirmtakei T. K. Suinteresuotumą (ir teisę) ginčyti skundžiamą atsakovo 1993 m. vasario 11 d. sprendimą pareiškėjas kildina iš minėtos savo nuosavybės teisės į pastatus.

37Iš bylos matyti, kad nurodytą nuosavybės teisę pareiškėjas įgijo paveldėjimo iš motinos (mirusios ( - )) būdu pagal 2005 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Pareiškėjo motina V. D. tapo visų minėtų pastatų savininke po vyro (pareiškėjo tėvo) mirties ( - ). Savo ruožtu nuosavybės teisė į šiuos statinius pareiškėjo tėvui atsirado pagal minėtą (pareiškėjo nurodytą) 1980 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjo tėvas įgijo pusę minėtos namų valdos, kita šios namų valdos dalis nuosavybės teise priklausė T. K., o po jos mirties (( - )) priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniu O. Š. pagal 2006 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą.

38Išvardintos faktinės bylos aplinkybės leidžia kolegijai daryti išvadą, kad pareiškėjo teisė ginčyti skundžiamą (1993-02-11) sprendimą yra išvestinė iš buvusių pareiškėjo valdomų pastatų savininkų (pareiškėjo tėvų) teisės. Todėl sprendžiant termino apskųsti 1993 m. vasario 11 d. sprendimo eigos pradžios klausimą reikšmingomis yra aplinkybės, ar šis terminas nebuvo praleistas pareiškėjo teisių pirmtakų – buvusių minėtų pastatų savininkų, t. y. (termino eigos pradžios nustatymo prasme) reikšmingomis yra aplinkybės, atsiradusios ne nuo minėtos pareiškėjo nuosavybės teisės atsiradimo momento, o nuo skundžiamo sprendimo priėmimo (namų valdos bendraturčių – pareiškėjo tėvų teisių pažeidimo) momento.

39Iš pridėtos Panevėžio valstybinio vandens ūkio projektavimo instituto bylos Nr. 872 matyti, kad pareiškėjo motina 2001 m. lapkričio 26 d. (tuo metu, kai ji buvo vienintelė šiuo metu pareiškėjo valdomų pastatų savininkė) kreipėsi į Salako seniūnijos žemėtvarkos tarnybą su prašymu suformuoti jos namų valdos žemės sklypą (b. l. 10-12). Iš šio prašymo turinio akivaizdžiai matyti, kad V. D. žinojo apie šioje byloje skundžiamą sprendimą. Tai rodo nuorodos į tai, kad T. K. susigrąžino nuosavybės teisę į visą savo turėtą žemės sklypą, o žemės reformos tarnyba neatsižvelgė į J. D. šeimos naudojimąsi namų valda, prašymas pakeisti sprendimo dėl T. K. nuosavybės teisių atstatymo vykdymo tvarką. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu konstatuotina, kad apie tai, jog skundžiamu atsakovo sprendimu buvo pažeistos minėtos (šiuo metu pareiškėjo valdomos) namų valdos savininkų teisės, buvo sužinota ne vėliau kaip 2001 m. lapkričio 26 d. Atsižvelgiant į tai, kad (pagal administracinių teismų praktiką) tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos („Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis“ Nr. 1(11), 127-141 psl.), tai leidžia konstatuoti, kad terminas apskųsti nurodytą atsakovo sprendimą buvo praleistas iki pareiškėjo kreipimosi su šiuo skundu į teismą. Dėl aukščiau pateiktų argumentų tai yra reikšminga spręsti termino laikymosi klausimą šioje administracinėje byloje.

40Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė (termino paduoti skundą laikymosi aspektu) materialinės teisės normas. Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas (ABTĮ 143 str.), o byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 p.).

41Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. D. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 2 – 4) kreipėsi... 5. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas J. D. 1980 m. spalio 20 d. pirkimo –... 6. 1 dalies 3 punkto nuostatos, pagal kurias sodybinio sklypo žemė yra... 7. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 34 – 36) su skundu sutiko.... 8. Atsakovas nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises T. K. nuosavybės teisių... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija... 10. Utenos apskrities viršininko administracija nurodė, kad pareiškėjo tėvai... 11. dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o tai patvirtina, jog pastatų savininkus... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 29 d. sprendimu... 14. (b. l. 61 – 64) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino atsakovo... 15. Teismas nustatė, kad žemės sklype, į kurį nuosavybės teisės buvo... 16. 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m.... 17. III.... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu (b. l. 67 – 69) prašo... 19. 1. Pareiškėjas akivaizdžiai be svarbių priežasčių yra praleidęs skundo... 20. tėvų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos: Nr.... 21. Nr. AS7-407/2004, Nr. AS8-50/2004, Nr.... 22. 2. Pareiškėjas nenurodė, kokia jo teisė yra pažeista (Lietuvos vyriausiojo... 23. 3. Ginčijamą turtą ji paveldėjo sąžiningai (Civilinio kodekso (toliau –... 24. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 76 – 78) prašo... 25. skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su... 26. 1. Teismas teisingai konstatavo, kad jis nepraleido įstatymo numatyto termino... 27. 2. Skundžiamas atsakovo sprendimas pažeidžia jo teises, nes jį priimant... 28. 3. Teismui priėmus jam palankų sprendimą, turės pagrindą kreiptis į... 29. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 79 – 80) prašo Vilniaus... 30. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai... 31. 1. Vadovaujantis Atstatymo įstatymo 12 straipsniu, T. K. žemė negalėjo... 32. 2. Pagal CK 4.96 straipsnio 3 dalį, jeigu daiktas, neatlygintinai įgytas iš... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV.... 35. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 36. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomi... 37. Iš bylos matyti, kad nurodytą nuosavybės teisę pareiškėjas įgijo... 38. Išvardintos faktinės bylos aplinkybės leidžia kolegijai daryti išvadą,... 39. Iš pridėtos Panevėžio valstybinio vandens ūkio projektavimo instituto... 40. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 41. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 42. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. sprendimą... 43. Nutartis neskundžiama....