Byla 2S-189-467/2013
Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Č. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo A. D. pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas A. D. 2012 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą įregistruoti 1994 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu jis iš Č. S. įgijo žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Naujieji Kalveliai“, (duomenys neskelbtini), bei panaikinti VĮ Registrų centro atliktą suinteresuoto asmens Č. S. vardu teisinę registraciją į žemės sklypą. Nurodė, jog pagal 1994 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjui buvo nustatyta pareiga per vieną mėnesį nuo sutarties sudarymo dienos atlikti sutarties teisinę registraciją, tačiau tai nebuvo padaryta dėl valstybinės kalbos nežinojimo ir neįsigilinimo į sutarties sąlygas. Pareiškėjas nuo pat žemės sklypo įsigijimo dienos jį valdo, prižiūri, moka mokesčius.

5Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimo dalį dėl termino atnaujinimo tenkinti, o dalį dėl teisinės registracijos panaikinimo atmesti, kadangi teisinė registracija buvo atlikta teisėtai, vadovaujantis valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios pareiškėjas neginčija.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjo A. D. pareiškimą tenkino iš dalies ir atnaujino jam praleistą terminą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1994 m. rugpjūčio 2 d., dėl žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Naujieji Kalveliai“, (duomenys neskelbtini), pirkimo. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas terminą įregistruoti 1994 m. rugpjūčio 2 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį praleido dėl svarbių priežasčių, nes nemokėjo lietuvių kalbos. Tačiau nuo sutarties sudarymo jis tapo sodininkų bendrijos „Naujieji kalveliai“ nariu, mokėjo sodų bendrijai mokesčius už įsigytą žemės sklypą. Teismas pripažino, jog suinteresuoto asmens Č. S. nurodytos aplinkybės, jog jis yra sodo bendrijos „Naujieji kalveliai“ narys ir teisėtas parduoto ginčo žemės sklypo savininkas, nes mokėjo už šį sklypą valstybei mokesčius, bylos duomenimis nėra patvirtintos. Pareiškėjo prašymą panaikinti suinteresuoto asmens Č. S. vardu atliktą teisinę registraciją į žemės sklypą, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes suinteresuotas asmuo Č. S. žemės sklypą 1994 m. liepos 25 d. įsigijo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, todėl VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip šio turto savininkas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Suinteresuotas asmuo Č. S. atskiruoju skundu prašo nutartį pakeisti ir pareiškėjo A. D. praleisto termino įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį Nekilnojamojo turto registre neatnaujinti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad aplinkybės, jog pareiškėjas yra gimęs ne Lietuvoje ir kad jam nebuvo tinkamai išaiškinta būtinybė įregistruoti sudarytą sutartį, yra svarbios priežastys atnaujinti praleistą terminą. Sudarant žemės pirkimo-pardavimo sutartį notarė V. Š. abiems šalims suprantamai išaiškino, jog būtina per mėnesį atlikti pasirašytos ir notariškai patvirtintos sutarties teisinę registraciją, be kurios sutartis negalios, tai yra įrašyta ir pačioje sutartyje. Teismas šių aplinkybių netyrė, teismo posėdyje nei pareiškėjas, nei notarė V. Š. nedalyvavo ir jie nebuvo apklausti. Pareiškėjas 1994 metais gyveno Lietuvoje, puikiai kalbėjo bei rašė lietuviškai. Pareiškėjo teiginys, kad žemės sklypą jis valdė ir juo disponavo, yra nepagrįstas. Apeliantas visus 18 metų rūpinosi sklypu, jį prižiūrėjo, mokėjo žemės mokestį valstybei, jokių įsiskolinimų už žemę nėra. Iš sodininkų bendrijos pateiktų asmens kortelių nematyti, kas yra nario mokesčio mokėtojas, nėra mokėtojo parašų. Jos neatitinka buhalterinės apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų, todėl neturi jokios juridinės galios. Nebuvo pateikti sodininkų bendrijos narių susirinkimų protokolai, visiškai neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas tapo bendrijos nariu, jei jis jau daug metų negyvena Lietuvoje.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas A. D. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog suinteresuotas asmuo Č. S. teismo posėdžio metu pripažino faktą, kad jis jokių darbų ginčo sklype po pardavimo neatlikinėjo, sklypo neprižiūrėjo ir juo nesirūpino. Taip pat jis pripažino faktą, kad ne vieną kartą matė pareiškėjo šeimą parduotame sklype ir net nurodė, kad jam žinoma apie tai, jog pareiškėjas atgabeno į ginčo sklypą statybines medžiagas. Č. S. taip pat pripažino teismui, kad per visą laikotarpi po žemės sklypo pardavimo už sklypą sodininkų bendrijai „Naujieji kalveliai“ nario mokesčio nemokėjo ir kad dabar jis norėtų gauti iš pareiškėjo piniginę priemoką, vertą 1/3 sklypo šiandieninės vertės, tada neprieštarautų, jog pareiškėjui būtų atnaujintas terminas įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį. Be to Č. S. pirkimo- pardavimo sutarties neginčijo ir teismo metu pripažino sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumą. Sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, bet jos sudarymas visiškai atitiko šalių valią – pardavėjas siekė parduoti, o pirkėjas siekė nupirkti žemės sklypą, pardavėjas gavo iš pirkėjo pageidautą žemės kainą ir jam pretenzijų dėl nuosavybės teisių neturėjo; pirkėjas ir jo šeima po sandorio sudarymo visą laiką žeme naudojosi kaip savininkas. Dėl to termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir niekaip negali pažeisti suinteresuoto asmens teisių ir interesų.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją su kvitu (b.l. 56), kvitus (b.l. 57-58).

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. ir Č. S. 1994 m. rugpjūčio 2 d. sudarė notariškai patvirtintą sutartį dėl 575 kv.m žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „N.Kalveliai“,(duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo (b.1. 8). Šios sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 255 straipsnis numatė privalomą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimą per tris mėnesius atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Šalių 1994 m. rugpjūčio 2 d. sutartyje taip pat numatyta, kad ši sutartis per mėnesį turi būti įregistruota rajono žemėtvarkos tarnybos Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustatė, kad, jeigu pagal sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Tai, kad šalių sudaryto sandorio registravimo terminas yra praleistas, matyti iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimo (b.l. 9), šios aplinkybės neneigia ir nė viena iš sandorio šalių.

16Pareiškėjas A. D. prašė atnaujinti praleistą registracijos terminą, nes tai nebuvo padaryta dėl valstybinės kalbos nežinojimo ir neįsigilinimo į sutarties sąlygas, tačiau pareiškėjas nuo pat žemės sklypo įsigijimo dienos jį valdo, prižiūri, moka mokesčius. Č. S. su tokiu prašymu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad, nors pinigus už parduotą žemės sklypą iš pareiškėjo gavo, tačiau už šį sklypą mokėjo valstybei žemės mokestį, todėl save laiko tikruoju žemės sklypo savininku ir sutinka grąžinti pareiškėjui pinigus. Pirmosios instancijos teismas atnaujino praleistą terminą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1994 m. rugpjūčio 2 d., dėl žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Naujieji Kalveliai“,(duomenys neskelbtini), pirkimo, konstatavęs, jog pareiškėjas terminą įregistruoti 1994 m. rugpjūčio 2 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį praleido dėl svarbių priežasčių, nes nemokėjo lietuvių kalbos, tačiau nuo sutarties sudarymo jis tapo sodininkų bendrijos „Naujieji Kalveliai“ nariu, mokėjo sodų bendrijai mokesčius už įsigytą žemės sklypą. Apeliantas Č. S. su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, kad teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo nurodytas aplinkybes svarbiomis ir visiškai neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus ir motyvus atmeta kaip nepagrįstus.

17Apeliantas, skųsdamas teismo išvadą dėl A. D. lietuvių kalbos nemokėjimo, nurodo, kad pareiškėjas kalbėjo lietuviškai, bendraudamas kaip su pačiu suinteresuotu asmeniu, taip ir notarų biure pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų (CPK 178 str.). Tuo tarpu pareiškėjo nurodyta priešinga aplinkybė - kad lietuvių kalbos jis nemokėjo, yra tikėtinai pagrįsta, nes pareiškėjas gimė ne Lietuvoje, ko neneigė ir apeliantas pirmosios instancijos teisme. Tai, kad šalių sutartyje yra įrašas apie notariškai patvirtintos sutarties teisinės registracijos būtinumą, nepaneigia aukščiau paminėtos teismo išvados dėl kalbos nemokėjimo. Be to, vertinant minėtą aplinkybę, ji vertintina ne izoliuotai, o kartu su kitomis byloje nustatytomis ir konstatuotomis aplinkybėmis, ką teisingai atliko pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas nekėlė klausimo, kad teismo posėdyje būtinai dalyvautų pareiškėjas A. D. ar būtų apklausta sandorį tvirtinusi notarė, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog šios aplinkybės buvo kliūtimi teisingai išnagrinėti bylą.

18Apeliantas taip pat neigia pirmosios instancijos teismo nustatytą ir konstatuotą aplinkybę, kad po žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pareiškėjas tapo sodininkų bendrijos „Naujieji Kalveliai“ nariu, mokėjo sodų bendrijai mokesčius už įsigytą žemės sklypą, rūpinosi juo kaip savo nuosavybe, teigdamas, kad būtent jis (suinteresuotas asmuo Č. S.) po žemės sklypo pardavimo 18 metų rūpinosi ir prižiūrėjo parduotą žemės sklypą, mokėjo mokesčius. Tačiau tokie apelianto argumentai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir paties apelianto paaiškinimams pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų (b.l. 36, 47-48) ir garso įrašų, Č. S. teisme pripažino, kad jis jokių darbų parduotame A. D. žemės sklype po pardavimo neatlikinėjo, sklypo neprižiūrėjo ir juo nesirūpino, sodininkų bendrijai už sklypą nario mokesčio nemokėjo. Taip pat apeliantas patvirtino, jog po žemės sklypo nupirkimo pareiškėjas turėjo problemų šeimoje (skyrėsi su sutuoktine), tačiau pagal sutartį A. D. su juo pilnai atsiskaitė. Suinteresuoto asmens Č. S. nurodytos aplinkybės, jog jis yra teisėtas parduoto žemės sklypo savininkas, nes mokėjo už šį sklypą valstybei mokesčius, bylos duomenimis taip pat nėra patvirtintos. Apelianto pateikti įrodymai (kvitai, VMI pažyma), įskaitant ir apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus (žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją ir kvitus), neginčijamai nepatvirtina, jog Č. S. per visą laikotarpį po žemės sklypo pardavimo pareiškėjui iki pareiškėjo kreipimosi į teismą, būtų mokėjęs mokesčius būtent už parduotą žemės sklypą. Priešingai, byloje esantys įrodymai (sodininkų bendrijos asmens kortelė, bendrijos nario knygelė, kvitas) yra pakankami konstatuoti, jog A. D. po žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tapo sodininkų bendrijos „Naujieji Kalveliai“ nariu, mokėjo sodų bendrijai mokesčius už įsigytą žemės sklypą, rūpinosi juo kaip savo nuosavybe. Pažymėtina, jog pats apeliantas teismo posėdyje iš esmės neginčijo, kad A. D. mokėjo tam tikrus mokesčius bendrijai, tačiau mano, jog bendrija neturėjo teisės jų imti, bet tai nepaneigia paties mokėjimo fakto.

19Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad skundžiama nutartis priimta nesilaikant Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų, nes 1964 m. CK 149 straipsnis, nors ir numatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento, registracija turi būti atlikta per tris mėnesius atitinkamoje registravimo įstaigoje, o privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas darė sutartį negaliojančia (1964 m. CK 255 str.), tačiau trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 str. 1 d.). Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-548/2004). Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1486/2002). Nurodytos taisyklės, priimant skundžiamą nutartį, pažeistos nebuvo.

20Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

22Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas A. D. 2012 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismą su... 5. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Suinteresuotas asmuo Č. S. atskiruoju skundu prašo nutartį pakeisti ir... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas A. D. prašo skundą atmesti.... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 12. Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. ir Č. S. 1994 m. rugpjūčio 2 d.... 16. Pareiškėjas A. D. prašė atnaujinti praleistą registracijos terminą, nes... 17. Apeliantas, skųsdamas teismo išvadą dėl A. D. lietuvių kalbos nemokėjimo,... 18. Apeliantas taip pat neigia pirmosios instancijos teismo nustatytą ir... 19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad... 20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 22. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti...