Byla e2A-642-881/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. J. 248,28 Eur skolos už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovė yra buto, esančio ( - ), Vilniuje, savininkė. Atsakovė prievolę mokėti už butui teiktas paslaugas vykdė netinkamai, todėl nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio liko skolinga ieškovui už suteiktas paslaugas 248,28 Eur.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės J. J. ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai 248,28 Eur skolos už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (248,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo konstatavo, kad butas, esantis ( - ), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovei J. J..
  3. Iš pateikto apyvartos žiniaraščio už paslaugas teismas nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio už suteiktas paslaugas liko skolinga ieškovui 248,28 Eur. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, todėl teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 4 d.), konstatavo, kad ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovui 248,28 Eur skolos už suteiktas paslaugas nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  4. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dalyje dėl 55,66 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už teismo įsakymo parengimą, konstatavęs, jog pateiktas ieškinys nėra pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo tęsinys, o ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos kreipiantis į teismą supaprastinto proceso tvarka ir patirtos kitoje byloje, negali būti traktuojamos kaip bylinėjimosi išlaidos šioje byloje.
  1. Apeliacinio skundo argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Senamiesčio ūkis“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą apmokėti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teikiant Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, buvo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos buvo patirtos siekiant prisiteisti tą pačią skolą iš tos pačios skolininkės, tačiau nepavykus procesinių dokumentų įteikti skolininkei, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo paliktas nenagrinėtas. Tokiu atveju CPK nėra numatyta draudimo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo perkelti į ieškiniu pradėtą bylą, nes tai savo esme ir turiniu yra tapačios bylos, tik pradėtos kita procesine forma, einančia chronologiškai viena po kitos. Negalimumas priteisti bylinėjimosi išlaidų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo vien dėl to, kad procesiniai dokumentai neįteikti atsakovei visose ieškovui žinomose atsakovės buvimo vietose, neatitiktų kreditoriaus kaip nukentėjusios šalies teisėtų interesų, teisingumo principo bei teisėtų lūkesčių atgauti iš skolininkės patirtas išlaidas dėl mėginimo supaprastinta ir įstatymo nustatyta tvarka prisiteisti skolą.
    2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, mažindamas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai šioje byloje, nukrypo nuo naujausios teismų suformuotos praktikos.
    3. Reikalauta suma už advokato pagalbą buvo ne didesnė nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. UAB „Senamiesčio ūkis“ advokatui už ieškinį sumokėjo 60,50 Eur, už pareiškimą išduoti teismo įsakymą – 55,66 Eur. Taigi nei vienu, nei kitu atveju nebuvo viršyti rekomenduojami priteistini maksimalūs bylinėjimosi išlaidų dydžiai.

4IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Apeliacinis skundas tenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar kreditorius, kuris kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau jo pareiškimą teismas atsisakė priimti, nustatęs, kad skolininkas yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, turi teisę reikalauti advokato pagalbos, rengiant dokumentus dėl teismo įsakymo išdavimo, atlyginimo, kitoje civilinėje byloje, pradėtoje pagal to paties kreditoriaus ieškinį tam pačiam skolininkui.
  3. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas skatina teisinių santykių dalyvius esant galimybei naudotis supaprastinta savo reikalavimų tenkinimo tvarka užuot iškart kreipusis į teismą su ieškiniu (CPK 434 str.).
  4. Vienas iš teismo įsakymą apibūdinančių požymių yra specifinė šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo tvarka. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo patvirtinta kopija įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 str. 7 d., 437 str. 2 d. 1, 3 p., 438 str.). Taigi, tinkamas teismo įsakymo patvirtintos kopijos įteikimas skolininkui, yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl to jam negalima įstatymo nustatyta tvarka įteikti teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašų bei teismo pranešimo, teismas nutartimi turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 431 str. 3 d.). Dažniausiai tokiu atveju byla dėl teismo įsakymo išdavimo užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl kreditoriaus kaltės, o dėl to, kad nesant galimybės skolininkui įteikti procesinių dokumentų (nepaisant visų protingų kreditoriaus pastangų) tampa neįmanomas supaprastinto proceso taikymas.
  5. Teismo įsakymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos nenumato specialių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių tais atvejais, kai kreditoriaus pareiškimas paliekamas nenagrinėtas dėl aptartų priežasčių. Pagal bendrąsias CPK nuostatas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
  6. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad kreditoriui sąžiningai pasinaudojus supaprastinto bylos nagrinėjimo institutu, su tuo susijusios bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos atsiradusiomis dėl kreditoriaus kaltės ir todėl iš kreditoriaus neturėtų būti atimta teisė į šių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, tokios išlaidos byloje dėl teismo įsakymo išdavimo iš skolininko kreditoriui negali būti priteisiamos, kadangi dar nėra aišku, ar kreditoriaus pareikštas materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas ir jei taip, kokia apimtimi.
  7. CPK 439 straipsnis reglamentuoja procesinius padarinius tais atvejais, jei skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Tokiu atveju, kreditoriui per įstatymo nustatytą terminą pareiškus ieškinį, byla dėl teismo įsakymo išdavimo transformuojasi į ieškinio teisenos procesą, t. y. ieškinio teisenos byla iš esmės yra bylos dėl teismo įsakymo išdavimo tąsa ir kreditorius, jo reikalavimui esant pagrįstam, įgyja teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškinio teisenos byloje. Tuo atveju, jei kreditorius per įstatymo nustatytą terminą ieškinio nepareiškia, jam išlieka teisė tokį ieškinį reikšti ateityje, tačiau bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo įsakymo procesu, kreditoriui neatlyginamos (CPK 94 str. 1 d., 434 str. 3 d.). Taigi, kreditoriaus teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tokiu atveju įstatymo leidėjo siejama išimtinai su kreditoriaus procesiniu elgesiu. Kaip jau minėta, įstatymas nenumato, kaip turėtų būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų (išskyrus žyminį mokestį) paskirstymas CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju dėl išlaidų atsiradimo nėra kreditoriaus kaltės, o šių išlaidų priteisimas ieškinio teisenos byloje yra vienintelė procesinė galimybė (byloje dėl teismo įsakymo, kaip jau minėta, tokios išlaidos kreditoriui negali būti priteistos), teismas sutinka su apelianto argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo įsakymo procesu, kreditoriui, kurio reikalavimas teismo yra patenkinamas, turėtų būti priteisiamos ieškinio teisenos byloje.
  8. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad kreditorius UAB ,,Senamiesčio ūkis“ 2015 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei J. J.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-41207-994/2015 atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, iš Gyventojų registro tarnybos duomenų nustatęs, kad skolininkė J. J. nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. deklaravusi savo išvykimą į Jungtinę Karalystę.
  9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-41207-994/2015 buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi procesas buvo negalimas dėl to, kad skolininkė gyvena užsienyje, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo įsakymo parengimu, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, ieškovui galėjo būti priteisiamos ieškinio teisenos byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį ieškovo prašymą atmetė. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad skolininkė apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą būtų informavusi ieškovą, nors tokia pareiga imperatyviai nustatyta CK 2.17 straipsnio 3 dalyje.
  10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta ieškovui priteisti 55,66 Eur advokato pagalbos išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, yra nepagrįsta, nes priimta netinkamai pritaikius proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, patikslinamas, ieškovui iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą padidinant iki 131,16 Eur (75,50 Eur + 55,66 Eur = 131,16 Eur).

6Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

7Apeliacinį skundą tenkinti.

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo patikslinti, nustatant, kad ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio ūkis“ iš atsakovės J. J. priteista bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti sudaro 131,16 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai