Byla 2A-162-338/2008

2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Rimanto Savicko (pranešėjas), Margaritos Dzelzienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant ieškovams A. K. ir J. K., atsakovui P. Ž., atsakovo atstovui advokatui A. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. Ž. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-82/2008 pagal ieškovų Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, A. K., J. K. ieškinį atsakovams P. Ž., A. Ž., Z. Ž., E. B. dėl servituto nustatymo, ir

Nustatė

3ieškovai prašė nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę eiti ir važiuoti 4m pločio ir 0,34ha ploto keliu per atsakovo P. Ž. ir jo bendrasavininkių atsakovų A. Ž., E. B., Z. Ž. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelntini) pagal projekto autoriaus Z. B. parengtą žemės sklypo planą. Nurodė, kad per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą eina vienintelis kelias vedantis į ieškovams A. K. ir J. K. priklausantį žemės sklypą. Atsakovas P. Ž. nesutinka, kad per jo žemę eitų šis kelias ir juo naudotųsi gretimų sklypų savininkai. Lauko kelias, kuriuo naudojosi A. K. ir J. K. privažiavimui prie jiems priklausančio žemės slypo, buvo suartas, todėl nebegalėdami naudotis keliu, vedančiu į jų žemės sklypą, ieškovai patiria sunkumus bei nepatogumus, suvaržoma jų teisė naudotis savo nuosavybe.

4Utenos rajono apylinkės teismas 2008m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė kelio servitutą, suteikiantį teisę eiti ir važiuoti 4m pločio ir 0,34ha ploto keliu per atsakovo P. Ž. ir jo bendrasavininkių atsakovų A. Ž., E. B., Z. Ž. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ( - ) pagal projekto autoriaus Z. B. parengtą žemės sklypo planą su pažymėtu servitutiniu keliu. Teismas nustatė, kad atsakovams nuo 1997-02-12 nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir jam nustatytas apribojimas – 0,34ha kelio servitutas - leisti kitiems asmenims pravažiuoti lauko keliu, įregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre nuo 1993-03-22. Kadangi A. K., J. K. ir kiti asmenys negali patekti į savo sklypus, nes atsakovas P. Ž. suarė keliuką, preliminariame žemėtvarkos projekte per klaidą lauko keliuko ribos nebuvo pažymėtos, todėl teismas nusprendė, nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę eiti ir važiuoti 4m pločio ir 0,34ha ploto keliu per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pagal projekto autoriaus Z. B. parengtą žemės sklypo planą su pažymėtu servitutiniu keliu.

5Atsakovas P. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2008-02-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas konstatavo, jog kelio ribos per klaidą nepažymėtos preliminariame žemėtvarkos projekte, neturėdamas jokių įrodymų, remdamasis tik prielaidomis. Ieškovų paaiškinimai, preliminarus žemėtvarkos projektas negalėjo būti laikomi tinkamais įrodymais byloje, nes jie neturi teisinės reikšmės. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl servituto nustatymo, turėjo remtis Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu 2000-05-31 Utenos viršininko įsakymu Nr. 10-08-80. Projekto autoriaus Z. B. parengtas žemės sklypo planas su pažymėtu servitutiniu keliu negalėjo būti pagrindu nustatant servitutą, nes kelio išdėstymas iš esmės skiriasi nuo dabar realiai egzistuojančių kelių. Pagal Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2000-05-31 Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 10-08-80 A. K. suprojektuotas kelias yra visiškai kitoje vietoje. Pagal įregistruotą preliminarinio žemėtvarkos projekto laikinąjį planą matyti, kad kelių išdėstymas sklype yra kitoks, nei pagal Z. B. parengtą žemės sklypo planą. Pastarajame nutrūksta sodybos apvažiavimo atkarpa, kuri yra naudojama ir kuri yra įskaičiuota į nustatytą 0,34ha ploto kelio servitutą. Atsakovas teigia, kad dėl servituto nustatymo jo žemės sklypas nuvertėtų, nes yra padalijamas į dvi dalis. Mano, kad ieškovai privalo pasinaudoti galimybe naudotis kitu keliu, nepažeidžiant atsakovo interesų. Atsakovas nurodo, kad dėl servituto nustatymo jo žemės sklype, kasmet patirs apie 1000 Lt. Tačiau priimant ginčijamą teismo sprendimą nustatyti servitutą nebuvo išspręstas klausimas dėl nuostolių, padarytų servituto nustatymu, atlyginimo, todėl tai yra pagrindas pripažinti servituto nustatymą neteisėtu.

6Tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tarp šalių kilus ginčui dėl kelio, kuriam yra nustatytas servitutas, einančio per atsakovų žemės sklypą, naudojimo, įpareigojo Leliūnų kadastro vietovės projekto autorių Z. B. pagal galiojančius teisės aktus parengti atsakovui P. Ž. su bendrasavininkiais priklausančio žemės sklypo ( - ) planą. 2006-12-28 Utenos rajono žemėtvarkos skyriuje vyko susirinkimas, kurio metu svarstyta atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo parengto plano suderinimo, nustatant kelio servitutą, galimybė. Susirinkimo metu nutarta iki 2007-01-10 laukti atsakovo P. Ž. pasiūlymo dėl kelio servituto suprojektavimo jo sklype. 2007-01-10 Utenos rajono žemėtvarkos skyrius gavo P. Ž. pranešimą „Dėl kelio“, kuriame išreiškiamas jo sutikimas dėl 4m. pločio kelio servituto įrengimo jam su bendrasavininkiais nuosavybės teise priklausančiame sklype, tačiau P. Ž. siūlomas servitutinio kelio įrengimo variantas, žemėtvarkos specialistų nuomone, yra praktiškai neįgyvendinamas. Kadangi šiuo atveju, servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis ieškovams A. K. ir J. K. naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu normaliomis sąnaudomis pagal jo paskirtį, o šalys nesusitarė, kelio servitutas turėjo būti nustatytas teismo sprendimu. Utenos apskrities viršininko administracijos nuomone, Utenos rajono apylinkės teismo 2008-02-08 sprendimas, kuriuo nustatytas kelio servitutas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo palikti jį galioti, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

8Byloje nustatyta, kad Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1992m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 40-251-9483 O. Ž. atkurta nuosavybės teisė į 19,69ha žemės ( - ) grąžinant ją natūra. Pagal Utenos rajono valdybos 1993m. kovo 22 d. potvarkį Nr. 319v, remiantis preliminariu žemės reformos žemėtvarkos projektu O. Ž. grąžinta žemė suteikta naudotis ir nustatytos kitos žemės naudojimo sąlygos. Viena iš sąlygų yra ta, kad žemės sklype paliekama teisė kitiems naudotojams pravažiuoti lauko keliu. Iš 1997m. vasario 12 d. sudaryto ir Utenos rajono 2-ojo notarų biuro notarės J. N. patvirtinto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NJ-947 matyti, kad žemės sklypą Nr. 823400020010 su jam nustatytomis specialiosiomis sąlygomis, lygiomis dalimis paveldėjo A. Ž., E. B., P. Ž. ir Z. Ž.. Žemės sklypas ir jam nustatytas apribojimas – 0,34ha ploto servitutas (tarnaujantis daiktas) – leisti kitiems asmenims pravažiuoti lauko keliu, įregistruotas Nekilnojamojo turto duomenų registre nuo 1993m. kovo 22 d. Tarp šalių kilusį ginčą sąlygojo atsakovo P. Ž. veiksmai, nes jis suarė per jam su bendraturčiais A. Ž., E. B., Z. Ž. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą einantį lauko kelią, vedantį į ieškovams A. K. ir J. K. priklausantį žemės sklypą. Atsakovo argumentai, kad toje vietoje lauko kelio, einančio per jam su bendraturčiais priklausantį žemės sklypą, nebuvo, o pagal Z. B. parengtą žemės sklypo planą nubraižytas kelias iš esmės skiriasi nuo realiai egzistuojančių kelių, neatitinka tikrovės ir byloje esančių dokumentų. Iš byloje esančių žemės sklypo planų, Leliūnų seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų, topografinių nuotraukų, matyti, kad lauko kelias ir suarta jo atkarpa žemės sklype yra. Iš Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-08-03 surašyto akto, matyti, kad vykdant Seimo kontrolieriaus pavedimą dėl P. Ž. skundo, dalyvaujant Utenos raj. žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistui V. S., Leliūnų seniūnijos vyr. specialistui V. K., Leliūnų kadastro vietovės projekto autoriui Z. B., suinteresuotiems asmenims P. Ž. ir A. K., patikrinti keliai, esantys P. Ž. su bendraturčiais priklausančiame žemės sklype ir apskaičiuotas šių kelių plotas. Nustatyta, kad visų esamų kelių plotas yra 0,34ha, įskaitant ir suartą kelio atkarpą vedančią į A. K. sklypą. Prie akto pridėta kelių schema. Žemės sklypo planuose, Leliūnų seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentuose, prie Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-08-03 akto pridėtoje kelių išdėstymo schemoje pažymėti ir topografinėse nuotraukose matomi keliai iš esmės nesiskiria nuo Z. B. žemės projekte pažymėto kelio. Atsakovas P. Ž., būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, privalėjo pasirūpinti žemės sklypo planu su pažymėtu kelio servitutu, nustatytu Utenos rajono valdybos 1993m. kovo 22 d. potvarkyje Nr. 319v ir 1993m. kovo 22 d. įregistruotu Nekilnojamojo turto duomenų registre, o ne suarti lauko kelią, kuriuo naudojosi ieškovai privažiavimui prie jiems priklausančio žemės sklypo. Atmestini atsakovo P. Ž. apeliacinio skundo argumentai, kad projekto autoriaus Z. B. parengtas žemės sklypo planas su pažymėtu servitutiniu keliu negalėjo būti pagrindu nustatant servitutą. Teismas, nustatydamas servitutą, privalėjo remtis Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu patvirtintu 2000-05-31 Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr.10-08-80. Iš bylos duomenų matyti, kad sprendžiant iškilusį ginčą dėl naudojimosi keliu, einančiu per atsakovui P. Ž. su bendraturčiais nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, Utenos apskrities viršininko administracija pavedė Leliūnų kadastro vietovės projekto autorių Z. B. pagal galiojančius teisės aktus parengti atsakovui P. Ž. su bendraturčiais priklausančio žemės sklypo ( - ) planą su jame pažymėtais servitutais, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Utenos rajono valdybos potvarkio pagrindu. Z. B. parengė minėto žemės sklypo planą, su jame pažymėtu 0,34ha kelio servitutu ir detaliu jo aprašymu. 2006-12-28 Utenos rajono žemėtvarkos skyriuje vyko susirinkimas, kurio metu svarstyta atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo parengto plano suderinimo, nustatant kelio servitutą, galimybė. Susirinkimo metu nutarta iki 2007-01-10 laukti atsakovo P. Ž. pasiūlymo dėl kelio servituto suprojektavimo jo sklype. 2007-01-10 Utenos rajono žemėtvarkos skyrius gavo P. Ž. pranešimą „Dėl kelio“, kuriame išreiškiamas jo sutikimas dėl 4m pločio kelio servituto įrengimo jam su bendrasavininkiais nuosavybės teise priklausančiame sklype. Tačiau žemėtvarkos specialistai padarė išvadą, kad P. Ž. siūlomas servitutinio kelio įrengimo variantas negali būti įgyvendintas praktiškai. Kadangi šiuo atveju, servituto nustatymas buvo vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis ieškovams A. K. ir J. K. naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu normaliomis sąnaudomis pagal jo paskirtį, o šalys nesusitarė, ieškovai pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu pagal Z. B. parengtą žemės sklypo planą (CK. 4.126 str.). Atmestinas atsakovo P. Ž. apeliacinio skundo motyvas, kad priimant teismo sprendimą nustatyti servitutą, nebuvo išspręstas klausimas dėl nuostolių, padarytų servituto nustatymu, atlyginimo, todėl tai yra pagrindas pripažinti servituto nustatymą neteisėtu. Atsakovas P. Ž. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme reikalavimo dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo nekėlė, todėl teismas šio klausimo nesprendė.

9Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė kelio servitutą, suteikiantį teisę eiti ir važiuoti 4m pločio ir 0,34ha ploto keliu per atsakovo P. Ž. ir bendraturčių atsakovų A. Ž., E. B., Z. Ž. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ( - ), pagal projekto autoriaus Z. B. parengtą žemės sklypo planą, todėl naikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2008-02-08 sprendimą atsakovo P. Ž. apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

10Iš apelianto priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

11Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

12

Nutarė

13

14Utenos rajono apylinkės teismo 2008m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš P. Ž. 27,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai