Byla 2A-262-186/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Žirono, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant Violetai Kamašinienei dalyvaujant ieškovams V. R. ir G. R. ieškovo atstovei advokatei Virginijai Žukienei atsakovui A. S. atsakovo atstovei advokatei Stasei Jovaišienei

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų V. R. ir G. R. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. R. ir G. R. ieškinį atsakovui A. S. bei pagal atsakovo priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Tretieji asmenys A. S. , R. S. ir Alytaus apskrities viršininko administracija.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4ieškovai V. R. ir G. R. pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti jų naudojamo namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, ribą su atsakovo A. S. naudojamu namų valdos žemės sklypu pagal UAB „Geomastas“ sudarytą kadastrinių matavimų žemės sklypo planą. Nurodė, kad 1992 m. birželio 24 d. Varėnos rajono Vydenių apylinkės Tarybos 1 šaukimo 7 sesijos sprendimu ieškovui V. R. buvo skirtas 3,30 ha žemės sklypas asmeniniam naudojimui. Nurodė, kad ieškovams (duomenys neskelbtini) kaime priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, kurie buvo inventorizuoti 1991 m., o 1992 m. buvo atlikta teisinė pastatų registracija. Nurodė, kad 1992 m. rugpjūčio 27 d. Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr.530-V pagrindu ieškovams buvo leista išpirkti namų valdos žemės sklypą, už kurį jie sumokėjo, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovai teigė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris buvo realiai sudarytas 1992 m., kai buvo svarstomas klausimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietės generalinę schemą, visi joje esantys žemės sklypai buvo suprojektuoti po 0,25 ha, tačiau šiuo metu dalis ieškovų žemės sklypo įskaičiuota į gretimą, atsakovo naudojamą sklypą. Nurodė, kad atsakovas ieškovams priklausančio sklypo dalį užsodino želdiniais, be to pastatė ūkinį pastatą, kurio eksploatacijai panaudojo ieškovų žemės sklypo plotą. Ieškovai sutiko su 2007 m. balandžio 2 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos rašte Nr. 4-240-(1.28) pasiūlytu ribos tarp žemės sklypų nustatymu, jei ta riba būtų suformuota natūroje. Teigė, kad žemės sklypų geodeziniame plane atžymėjus siūlomą sklypo ribų abrisą, matyti, kad riba patraukta už slyvų ir gyvatvorės atsakovo naudojamo žemės sklypo link, tai yra gyvatvorė ir slyvos atsiranda vieno metro praėjime nuo atsakovo naudojamo žemės sklypo pusės. Pažymėjo, kad 1992 m. registruojant ieškovų statinius, galiojo LR Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 423 “Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“, pagal kurį žemėnaudų ribos turėjo būti paženklintos riboženkliais ir tik tuomet įforminami nuosavybės dokumentai, kas šiuo atveju padaryta nebuvo. Nurodė, kad šioje byloje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris buvo įvykdytas vadovaujantis 1992 m. vasario 7 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 89 patvirtinta „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarka“, kurios 4 p. nustatė, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn ne konkurso tvarka parduodami privačių namų valdų savininkams - šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, kaime maksimalus žemės sklypo dydis individualiam namui statyti buvo numatytas - 0,25 ha, o esamai namų valdai - faktiškai jos užimamas plotas, bet ne didesnis kaip 2 ha. Pažymėjo, kad nutarime nurodyta, jog konkretų privačių namų valdoms parduodamų žemės sklypų dydį miestų (rajonų) valdybos nustato atsižvelgdamos į vietos sąlygas pagal patvirtintus išplanavimo projektus, tai yra, ieškovų nuomone, pagal gyvenvietės generalinę schemą. Atsiliepime į priešieškinį, ieškovai papildomai nurodė, kad atsakovas pastatė ūkinį pastatą, pažeisdamas išduotus leidimus statyboms (vietoje 10 m ilgio, buvo pastatytas 12 m. ilgio statinys). Pažymėjo, kad palei namų valdos žemės sklypą einanti gyvatvorė sodinta ne vienu metu, nes ji netiesi, dantyta. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovo naudojamų namų valdų pagrindinė skiriamoji riba – įvažiavimo kelias, kuriuo naudojasi tik ieškovas ir kuris įmatuotas į ieškovo namų valdos žemės sklypą, o iš atsakovo namų valdos žemės sklypo pusės kelias nepagrįstai sumažintas, dalį jo apsodinant gyvatvore ir kitais sodiniais.

5Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti bei vėliau pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti jo naudojamo namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, ribą su ieškovų naudojamu namų valdos žemės sklypu pagal Andriaus Preikšos IĮ parengtame plane pažymėtą ribą 4-5-1, nustatyti jo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribą su ieškovų naudojamu namų valdos žemės sklypu pagal Andriaus Preikšos IĮ parengtame plane pažymėtą ribą 9-1 bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 1992 m. nusipirko gyvenamuosius namus su ūkiniais pastatais Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Pažymėjo, kad kiekvienas namas vienas nuo kito buvo atskirti įvažiavimais į ūkinius pastatus dar iki ieškovų atsikraustymo, pagal kuriuos ir susiformavo namų valdų žemės sklypai ir jų ribos. Nurodė, kad 1992 m. Varėnos rajono valdybos potvarkiais šalims buvo leista įsigyti nuosavybėn namų valdos žemės sklypus. Nurodė, kad atsakovui parduotas namų valdos žemės sklypas tiek faktiškai, tiek pagal namų valdos techninės apskaitos byloje esantį planą sudarė 0,2774 ha, tačiau 1992 m. rugpjūčio 8 d. Varėnos rajono valdybos potvarkyje Nr.495-v buvo padaryta aiški techninė klaida, sklypo ploto vietoje nurodant jo kainą. Teigė, kad tinkamai nesudarius žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, šalys tapo žemės nuomininkais. Pažymėjo, kad dar 1987-88 m. savo sklype, maždaug 2,5 m atstumu nuo jo ribos su ieškovais, pasodino eilę slyvų, sklypo ribą nuo gyvenvietės kelio pusės 1989 m. apsodino gyvatvore, o 1993-94 m. pasodino gyvatvorę maždaug 1 m atstumu savo sklype nuo jo ribos su ieškovais. Teigė, kad ieškovai naudojasi didesniu žemės sklypu, veržiasi į atsakovo žemės sklypą. Pažymėjo, kad 2004 m. kovo 19 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 38-18188 pagrindu, atsakovas įsigijo 0,28 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0271-6086, pastarasis sklypas bei atsakovo nuosavybės teisės į jį įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad Andriaus Preikšos IĮ sudarytuose žemės sklypo planuose jo ir ieškovų žemės sklypų riba yra pažymėta pagal faktinę padėtį, riba su ieškovais yra išvesta pagal jo sklypą ribojančią gyvatvorę, vaismedžius, eina maždaug per 1 metrą nuo jo ūkinio pastato, kitas natūralus riboženklis - ieškovų įvažiavimo kelias, kuris eina šalia jo namų valdos beveik per visą jo namų valdos žemės sklypo ilgį.

6Tretysis asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti.

7Tretieji asmenys R. S. ir A. S. su ieškiniu nesutiko.

8Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad atsakovo namų valdos sklypas yra faktiškai apribotas dviejų įvažiavimo kelių, einančių nuo pagrindinės asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės, o iš kairės pusės yra įvažiavimas į ieškovų namų valdą, kur šis įvažiavimo keliukas faktiškai skiria šalių namų valdas. Nustatė, kad ieškovų sklype esantis įvažiavimo keliukas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės eina šalia esančio asfaltuoto takelio, pastatytos lauko virtuvės ir tarp ieškovų ūkinio pastato ir atsakovo daržinės, išeina už ieškovų ūkinių pastatų bei susisiekia su toliau esančiu bendru kaimo pravažiavimu. Be kitų aplinkybių nustatė, kad šalia įvažiavimo keliuko iš dešinės pusės yra seno asfalto takelis apie 1 m pločio, kuris faktiškai tęsiasi iki ieškovų gyvenamojo namo krašto kiemo viduje. Nustatė, kad takelio ir įvažiavimo keliuko ribos niekuo neapribotos (bordiūrai ar kitokie įrenginiai), iš ko matyti, kad ieškovams įvažiavimas į namų valdos sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra suvaržytas. Iš ieškovų pateikto plano nustatė, kad jie savo sklypo ribas nori ženkliai pastumti į atsakovo sklypo pusę, sklypo ribą nustatant už šiuo metu augančios gyvatvorės ir išvedant prie stovinčio elektros stulpo atsakovo sklype, motyvuodami tuo, kad ieškovų sunkioji žemės ūkio technika kliūna už atsakovo gyvatvorės. Nustatė, kad įvažiavimas į ieškovų sklypą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra „paradinis“ įvažiavimas, kurio paskirtis yra privažiuoti prie gyvenamojo namo ir lauko virtuvės, o privažiavimui su sunkiąja žemės ūkio technika ieškovai turi galimybę naudotis sklypo dalimi, esančia už ūkinių pastatų. Nustatė, kad šalių namų valdų sklypai yra susiformavę nuo seniai bei ši faktinė padėtis yra užfiksuota atsakovo pateiktame namų valdos sklypo plane. Pažymėjo, kad teismas šiuo atveju nesprendžia klausimo, ar gyvatvorė yra pasodinta tinkamu atstumu nuo atsakovo sklypo ribos.

9Ieškovai V. ir G. R. apeliaciniu skundu prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad iki privatizacijos namų valdos žemės sklypai buvo suprojektuoti pagal (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinę schemą, kurių ribos prieš juos parduodant turėjo būti pažymėtos riboženkliais. Teigia, kad ieškovų turimos namų valdos žemės sklypo dydis suformuotas vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, tai yra atsižvelgiant į ieškovų naudojamo žemės sklypo teritorijoje esantį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, kurie inventorizuoti 1991 m., o 1992 m. atlikta jų teisinė registracija. Pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl aplinkybių, kurių pagrindu kilo ginčas, tai yra dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos priimtų sprendimų, atliktų veiksmų bei komisijos išvadų. Nurodo, kad teismas neargumentavo, kodėl sprendimu pakeitė patį žemės sklypų projektą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 38-956 „Dėl Krivilių kadastro vietovės žemės reformos projekto patvirtinimo Varėnos rajone“. Teigia, kad teismas nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, tai yra atsakovo statinio neteisėto pastatymo 2 metrais arčiau sklypo ribos, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo išgriautas. Nurodo, kad teismas, nustatydamas ribą turėjo atsižvelgti į Aplinkos ministro įsakymu patvirtintus atstumus, kurie iki kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesni kaip 1 m nuo gyvatvorės ir 3 m nuo slyvų. Pažymėjo, kad pagal teismo sprendimu nustatytą ribą įvažiavimas į ieškovų namų valdą sumažėjo tiek, kad į ją nebus įmanoma apskritai įvažiuoti. Teigia, kad teismas nustatė, jog atsakovo žemės sklypas suprojektuotas nepažeidžiant norminių aktų reikalavimų, tačiau byloje nebuvo pateiktos specialistų išvados apie žemės sklypo ploto ir ribų teisėtumą. Teigia, kad teismas negalėjo nustatyti atsakovo žemės ūkio paskirties žemės sklypo ribos su ieškovų žemės sklypo riba, nes nenustatyta riba tarp paties ieškovo naudojamo žemės ūkio paskirties ir namų valdos žemės sklypų. Pažymi, kad ieškovo ir atsakovo naudojamų namų valdos žemės sklypų dydžiai faktiškai skiriasi, nes nepaisant to, kad generalinėje gyvenvietės schemoje šalims buvo skirti 0,25 ha dydžio žemės sklypai, ieškovams asmeniniam naudojimui faktiškai buvo skirtas 3,30 ha žemės sklypas, iš kurio 0,30 ha sudarė kiemo plotas.

10Atsakovas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ginčo esmė – žemės sklypo ginčijamų ribų nustatymas teisme (CK 4.45 str. 1 d.), o ne žemės reformos atlikimo, žemėtvarkos projekto rengimo ar žemės sklypų pardavimo privatinėn nuosavybėn sąlygų teisėtumo analizė. Teigia, kad 1992 m. ieškovams ir atsakovui buvo leista įsigyti namų valdų žemės sklypus privatinėn nuosavybėn, kurių dydis pagal tuo metu nusistovėjusią tvarką buvo nustatomas pagal namų valdos techninės apskaitos byloje esančius planus, tai yra ieškovui leista išsipirkti – 23,68 arų, o atsakovui 27,74 arų namų valdos žemės sklypus. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) žemės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr.38-956, taip pat nurodyta, kad atsakovas naudojasi 0,28 ha, o ieškovas 0,24 ha namų valdos žemės sklypais. Pažymi, kad nuo atsakovo siūlomos žemės sklypo ribos iki ieškovų sklype esančio asfaltuoto takelio yra 3,20 m atstumas, kas sudaro pakankamo pločio kelią, norint įvažiuoti į ieškovų sklypą, be to ieškovai gali naudotis ir kitoje jų sklypo pusėje esančiu privažiavimu. Nurodo, kad atsakovo savavališkos statybos nėra šios bylos nagrinėjimo objektas bei pažymi, kad patys ieškovai savo sklype rekonstravo ūkinius pastatus, pažeisdami statybos techninius reglamentus, dėl ko patys susiaurino pravažiavimą tarp minėtų statinių ir atsakovo daržinės. Pažymi, kad atsakovui priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo ribą su ieškovų žemės sklypu taip pat būtina nustatyti teisminiu keliu, nes ieškovai to padaryti geranoriškai nesutinka.

11Apeliacinis skundas netenkinamas.

12Byloje nustatyta, kad Varėnos rajono valdybos 1992-08-27 potvarkiu Nr.530-v, 1992-08-06 potvarkiu Nr.495-v ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-24 įsakymu Nr. DV-466 nutarta parduoti namų valdos žemės sklypus: V. R. 23,68 arų, o A. S. 27,74 arų. Abu sklypai bylos šalių buvo naudojami kaip namų valdos iki paminėtų administracinių aktų priėmimo, yra (duomenys neskelbtini) Varėnos r. ir vienas su kitu ribojasi. Dokumentų, kuriuose būtų tiksliai pažymėtos sklypų ribos, nėra. Kilus nesutarimams dėl naudojimosi žemės sklypais, tiksliau dėl šiuos sklypus skiriančios ribos, ieškovai, o po to ir atsakovas kreipėsi į teismą. Turint omenyje, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos būtent dėl tikslių ribų nebuvimo, tokia situacija atitinka CK 4.45 str. įtvirtintą teisinę situaciją – jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus (CPK 3 str. 6 p.).

13Ieškovai prašo jų naudojamo namų valdos žemės sklypo ribą su atsakovo naudojamu namų valdos žemės sklypu teismo sprendimu nustatyti pagal UAB „Geomastas“ sudarytą kadastrinių matavimų žemės sklypo planą. Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas, sodindamas gyvatvorę ir vaismedžius (slyvas) bei pastatydamas dviem metrais ilgesnį ūkinį pastatą, savo naudojamą žemės sklypą praplėtė ieškovų žemės sklypo sąskaita, dėl ko ženkliai susiaurėjo ieškovų įvažiavimas į namų valdą ir tapo neįmanomas žemės ūkio technikos įvažiavimas.

14Atsakovas teigia priešingai, kad būtent ieškovai naudojasi didesniu nei jiems priklauso žemės sklypu, veržiasi į atsakovo žemės sklypą, kuriame dar 1993-94 m. pasodinta gyvatvorė maždaug 1 m atstumu nuo sklypo ribos su ieškovais. Pažymi, kad namai vienas nuo kito buvo atskirti įvažiavimais į ūkinius pastatus dar iki ieškovų atsikraustymo, pagal įvažiavimus susiformavo namų valdų žemės sklypai ir jų ribos. Prašo nustatyti jo naudojamo namų valdos žemės sklypo ribą su ieškovų naudojamu namų valdos žemės sklypu pagal Andriaus Preikšos IĮ parengtą planą. Nurodo, kad Andriaus Preikšos IĮ sudarytuose žemės sklypo planuose jo ir ieškovų žemės sklypų riba yra pažymėta pagal faktinę padėtį, riba su ieškovais yra išvesta pagal jo sklypą ribojančią gyvatvorę, vaismedžius, eina maždaug per 1 metrą nuo jo ūkinio pastato, kitas natūralus riboženklis - ieškovų įvažiavimo kelias, kuris eina šalia jo namų valdos.

15Minėta, kad apylinkės teismas, ištyręs rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, apžiūrėjęs situaciją vietoje, sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino – nustatė atsakovo namų valdos žemės sklypo ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo ribas pagal atsakovo pateiktą planą.

16Ieškovai nesutikdami su teismo sprendimu nurodo, kad žemės sklypai turi būti formuojami laikantis Žemės reformos įstatymo, LR Seimo 1993-07-15 nutarimo Nr. I-236, LR Vyriausybės 1991-10-12 nutarimo Nr. 423, 1991-11-15 nutarimo Nr. 470, 1992-02-07 nutarimo Nr. 89, 1999-03-09 nutarimo Nr. 260, LR žemės ūkio ministro 1994-04-22 įsakymo Nr. 231 nuostatų, o jų, formuojant šalių namų valdų sklypus, nebuvo paisyta – nebuvo tiksliai atžymėtos sklypų ribos, jos nebuvo paženklintos riboženkliais. Apeliantų pastabos teisingos, tačiau jos nėra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą, nes nenurodomi konkretūs matavimų pažeidimai ar kitokios klaidos, kurių nesant būtų nustatytos tokios ieškovų (o tuo pačiu ir atsakovo) sklypo ribos, kurios atitiktų ieškiniu prašomas patvirtinti sklypo ribas. Kita vertus, būtent dėl apeliaciniame skunde nurodomo taisyklių nepaisymo ir susidarė situacija, reikalaujanti šalių ginčą spręsti teisme. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad spręsdamas bylą teismas nesilaikė Alytaus apskrities viršininko administracijos šiuo klausimu priimtų sprendimų ir nepasisakė, kodėl teismo sprendimu turi būti keičiamas pats projektas, nors jis patvirtintas Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-07 įsakymu Nr. 38-956 „Dėl Krivilių kadastro vietovės žemės reformos projekto patvirtinimo Varėnos rajone“. Argumentas nepagrįstas. Nei kilus šalių ginčui, nei anksčiau nebuvo priimti administraciniai sprendimai, tiksliai nustatantys šalių namų valdų žemės sklypų ribas. Sprendžiant ginčą buvo sudaryta komisija, siekiant suderinti visų suinteresuotų asmenų interesus buvo ruošiami projektai, galintys atitikti išreiškiamus pageidavimus. Kaip matyti iš Alytaus apskrities viršininko administracijos 20007-04-02 rašto Nr. 4-240-(1.28), atsižvelgiant į ieškovų pageidavimus ir neprieštaraujant kaimynui R. S. 2007-01-11 matininkas nubraižė žemės sklypo abrisą, tačiau su juo nesutiko atsakovas. Pakartotinai sprendžiant klausimą vietoje šalių interesų suderinti nepavyko. Komisijos parengtas abrisas su naudotojais (bylos šalimis) suderintas nebuvo. Be to, abrisas nėra tikslus planas, jis braižomas nesilaikant mastelio, tik apytiksliai orientuojamas pasaulio šalių atžvilgiu (LR aplinkos ministro 1999 08 25 įsakymu Nr. 264 patvirtintos Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos 4.1.11. p.). Dėl šių aplinkybių byloje esantis abrisas negali būti pripažintas galutiniu ir privalomu sprendimu nagrinėjamu klausimu. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismo sprendimu yra keičiamas Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-07 įsakymu Nr. 38-956 patvirtintas projektas. Iš byloje esančios projekto ištraukos (M 1:5000) matyti, kad jis nėra tikslus, atstumai tarp pastatų, kelių įvažiavimų ir kt. nepažymėti. Nėra tikslus skundo teiginys, kad pagal teismo sprendimą įvažiavimas į ieškovų namų valdą sumažėja iki minimumo ir pravažiavimas lieka neįmanomas ne tik su žemės ūkio technika. Pagal atsakovo pateiktą planą, kaip, atlikus vietos apžiūrą, konstatuota ir teismo sprendime, įvažiavimo keliukas nuo atsakovo siūlomos sklypų ribos yra 3,20 m pločio, ir šalia įvažiavimo keliuko iš ieškovų sklypo pusės yra apie 1 m pločio seno asfalto takelis, kuris tęsiasi faktiškai iki ieškovų gyvenamojo namo krašto kiemo viduje. Be to ieškovai apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) g. į savo namų valdą gali nekliudomai įvažiuoti ir su nedidelių gabaritų technika, nesklandumai kyla tik dėl sunkiosios žemės ūkio technikos. Tačiau skundžiamame sprendime, atlikus vietos apžiūrą, nustatyta, kad privažiavimui su sunkiąja žemės ūkio technika ieškovai turi galimybę naudotis sklypo dalimi esančia už ūkinių pastatų nuo bendro kaimo privažiavimo kelio. Ši, kaip ir anksčiau aptarta aplinkybė patvirtinama teismui pateiktais kadastro žemėlapio ištrauka, schema ir nuotraukomis. Ieškovų motyvas, kad teismo sprendime paminėtas bendras kaimo privažiavimo kelias (kadastro žemėlapio ištraukoje (duomenys neskelbtini) g.), kuriuo galima pasiekti privažiavimą prie ieškovų namų valdos ūkinės dalies, yra dažnai užtveriamas kitų kaimo gyventojų dėl jų tarpusavio ginčų, nėra pagrindas tenkinti skundą, nes šis argumentas nepagrįstas įrodymais, o kadastro žemėlapio ištraukoje kelias pažymėtas kaip funkcionuojanti pravažiuojama (duomenys neskelbtini) gatvė. Klausimai, kylantys dėl gatvės nepakankamos kokybės ar ginčių su kitais kaimynais, negali būti sprendžiami atsakovo sąskaita. Be to, atsakovas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad ieškovas į (duomenys neskelbtini) g., iš kurios pasiekiama jo žemės sklypo ūkio paskirties dalis, iš (duomenys neskelbtini) g. gali pasiekti taku pro kitą (priešingoje pusėje nuo ieškovo) atsakovo sklypų kraštą. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neatkreipė dėmesio neaptarė atsakovo savavališkos statybos – dviem metrais į ieškovų sklypo pusę pailgintos daržinės. Ši aplinkybė nėra reikšminga, nes bylos nagrinėjimo laikui, kaip paaiškino šalys, šis pažeidimas pašalintas ir negali įtakoti nagrinėjamos situacijos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovų argumentas, kad pagal atsakovo pasiūlytą planą jiems ženkliai komplikuojasi patekimas į namų valdą, nepagrįstas.

17Spręsdamas šalių ginčą dėl sklypų ribos pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 4.45 str. nuostatomis - atsižvelgė į dokumentus, faktiškai naudojamų sklypų ribas bei kitus įrodymus. Teismas įvertino, kad iki privatizavimo apie kiekvieną namą buvo suformuoti standartiniai sklypai su įvažiavimu į kiekvieną namų valdą. Iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad į ieškovų namų valdą buvo naudojamas toks įvažiavimas, koks yra ir bylos nagrinėjimo metu, kad atsakovo žemės sklype esanti gyvatvorė natūraliai beveik atitinka atsakovo siūlomą ribą, o tuo tarpu ieškovai ribą siūlo perkelti į atsakovo sklypo pusę už šios gyvatvorės. Vietos apžiūros metu teismas nustatė, kad gyvatvorės vietoje įvažiavimo (kelio) ir anksčiau nebuvo. Nustatyta, kad tarp šalių sklypų esančią gyvatvorę atsakovas sodino 1992-1995 metais ir nėra įrodymų, kad iki šios bylos iškėlimo būtų buvę sprendžiami ginčai dėl jos pasodinimo vietos. Ieškovo teiginys, kad jis tokias pretenzijas reiškė nuo pat gyvatvorės sodinimo pradžios, įrodymais nepagrįstas. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas, ar gyvatvorė yra pasodinta tinkamu atstumu nuo atsakovo sklypo ribos, nes toks reikalavimas nėra pareikštas. Šiuo atveju gyvatvorė yra tik vienas iš įrodymų, leidžiančių teismui, vadovaujantis CK 4.45 str., nustatyti sklypų ribą maksimaliai įmanomai įvertinus visų suinteresuotų asmenų nuomones. Gyvatvorė nėra tikslus ribos orientyras, juolab, kad jos buvimo vieta neatitinka ieškovų pareikšto reikalavimo ir jų pateikto plano. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovui išsipirkti skirtas 0,2774 ha namų valdos žemės sklypas, o pagal jo pateiktą planą sklypas sumažėja iki 0,2719 ha. Apeliantai akcentuoja, kad jiems asmeniniam naudojimui faktiškai buvo skirtas 3,30 ha žemės sklypas, iš kurio 0,30 ha sudarė kiemo plotas. Toks apylinkės tarybos 1992-06-24 sprendimas yra byloje. Tačiau minėta, kad 1992-08-27 potvarkiais ir 2007-10-24 įsakymu V. R. buvo leista pirkti 23,68 arų namų valdos sklypą. Koks šių dokumentų ir žemės sklypų santykis ieškovai nenurodo. Kita vertus, ieškovų prašomame patvirtinti UAB „Geomastas“ sudarytame kadastrinių matavimų žemės sklypo plane pažymėtas 4725 m2 žemės sklypas ir nenurodytas 0,30 ha kiemo plotas. Teisiškai nepagrįstas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad iš esmės yra ydingas teismo sprendimas dalyje, kuria nustatytas atsakovo žemės ūkio paskirties žemės sklypo riba su ieškovų žemės sklypo riba, nes nenustatyta riba tarp ieškovo naudojamo žemės ūkio paskirties ir namų valdos žemės sklypų. Atsakovo pateiktuose planuose esančių taškų: 2719 m2 (namų valdos) sklype taško „4“ ir 2697 m2 (žemės ūkio paskirties) sklype taško „1“, kurie yra ant atsakovo namų valdos ir žemės ūkio paskirties sklypų ribos, koordinatės sutampa, ribą tarp dviejų atsakovo sklypų žymi tiksliai. Kaip ši sprendimo dalis realiai gali įtakoti ieškovų teises, skunde neatskleista, o iš bylos esmės matyti, kad ginčo dėl ribos tarp šalių žemės ūkio paskirties sklypų nėra.

18Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

19Netenkinant apeliacinio skundo iš ieškovų atsakovui priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

Nutarė

21Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Iš ieškovų V. R. ir G. R. solidariai atsakovui A. S. priteisti 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų V. R. ir G. R.... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. ieškovai V. R. ir G. R. pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti jų... 5. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti bei... 6. Tretysis asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija pateikė... 7. Tretieji asmenys R. S. ir A. S. su ieškiniu nesutiko.... 8. Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį... 9. Ieškovai V. ir G. R. apeliaciniu skundu prašo Varėnos rajono apylinkės... 10. Atsakovas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo,... 11. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 12. Byloje nustatyta, kad Varėnos rajono valdybos 1992-08-27 potvarkiu Nr.530-v,... 13. Ieškovai prašo jų naudojamo namų valdos žemės sklypo ribą su atsakovo... 14. Atsakovas teigia priešingai, kad būtent ieškovai naudojasi didesniu nei... 15. Minėta, kad apylinkės teismas, ištyręs rašytinius įrodymus bei liudytojų... 16. Ieškovai nesutikdami su teismo sprendimu nurodo, kad žemės sklypai turi... 17. Spręsdamas šalių ginčą dėl sklypų ribos pirmosios instancijos teismas... 18. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant apeliaciniame skunde... 19. Netenkinant apeliacinio skundo iš ieškovų atsakovui priteisiamos išlaidos... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str.... 21. Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti... 22. Iš ieškovų V. R. ir G. R. solidariai atsakovui A. S. priteisti 1200 Lt...