Byla e2A-951-910/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Sauliaus transporto sistemos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauliaus transporto sistemos“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovė UAB „Sauliaus transporto sistemos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), 19 326 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

52.

6Ieškinyje nurodė, kad prašoma priteisti skola susidarė už ieškovės valstybės naudai suteiktas konfiskuotų transporto priemonių saugojimo paslaugas nuo 2016 m. gruodžio 15 d. (atskirais atvejais nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) iki 2018 m. sausio 15 d. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir užsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. birželio 13 d. buvo sudaryta Viešojo pirkimo sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo (toliau – ir Sutartis Nr. 1), kurios pagrindu ieškovė saugojo dvidešimt penkias transporto priemones, o 2017 m. gegužės 22 d. ieškovė ir užsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 85-ST2-64 (toliau – ir Sutartis Nr. 2), kurios pagrindu ieškovė saugojo dvidešimt septynias priverstinai nuvežtas ir vėliau valstybės naudai konfiskuotas transporto priemones. Ieškovės teigimu, iki ieškinio pareiškimo dienos VMI nėra suorganizavusi viešojo pirkimo konkurso, siekiant sudaryti ekonomiškai pagrįstą saugojimo sutartį su konkurso laimėtoju dėl valstybės naudai konfiskuotų transporto priemonių saugojimo Šilutės mieste ir rajone. Teikdama ieškinį, ieškovė skaičiavo 6 Eur dydžio vienos paros transporto priemonės saugojimo kainą, nes būtent tokio dydžio kaina yra įtvirtinta Sutartyje Nr. 2, kai už saugojimo paslaugas atsiskaito Sutartį Nr. 2 sudariusi valstybės institucija – Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Sutartis Nr. 2 sudaryta viešo konkurso būdu, o tai reiškia, kad ieškovė buvo pasiūliusi pigiausią paslaugų, t. y. transporto priemonių saugojimo, kainą. Tai atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą lėšų racionalaus panaudojimo principą.

73.

8Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovė pripažįsta ieškovės reikalavimo atlyginti saugojimo paslaugas pagrįstumą, tačiau esminiu ir atsakovės interesus pažeidžiančiu laiko ieškovės taikytą 6 Eur paros saugojimo įkainį. Atsakovės manymu, jeigu ieškovė ieškinį grindžia jau išnagrinėtų bylų praktika, kur taikytas 1,45 Eur dydžio fiksuotas tarifas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-617-330/2016; 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-883-823/2017), tai šio fiksuoto tarifo turėtų būti laikomasi ir nagrinėjamoje byloje, neįtraukiant ieškovės papildomai skaičiuojamo PVM. Ieškovė už automobilių saugojimą pagal abi sutartis reikalauja 6 Eur, nors paslaugos buvo teikiamos nuo 2016 m. gruodžio 15 d., t. y. dar galiojant ankstesnėms sutartims. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės 2017 m. rugpjūčio 10 d. prašyme, adresuotame VMI, buvo skaičiuojama po 1,45 Eur už vieną saugojimo parą (tai sudarė bendrą 4180,97 Eur sumą). Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad prie ieškinio pateiktose lentelėse yra neatitikimų, t. y. jose nurodytas didesnis automobilių saugojimo dienų skaičius negu buvo saugoma iš tikrųjų. Atsakovė nurodė, kad atlikusi saugojimo dienų koregavimą už saugojimo paslaugas sutiktų sumokėti ieškovei 4519,65 Eur (3117 d. x 1,45 Eur). Atsakovė taip pat paaiškino, kad su ieškove nėra sudariusi saugojimo paslaugų sutarties, nes ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai Šilutės rajono regione ženkliai viršija Kaune ir Klaipėdoje taikomus įkainius. VMI už analogiškas paslaugas pagal 2015 m. birželio 3 d. sudarytą viešos paslaugos sutartį su UAB „Okreta“ Nr.(1.10-04-2)-22-54/2015 už 1 paros saugojimo paslaugas moka 1,1961 Eur be PVM, o už lengvuosius automobilius – 0,9586 Eur be PVM. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad 2018 metais Kauno regione nustatytas 1,50 Eur 1 paros parkavimo įkainis.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

104.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl 4519,65 Eur skolos priteisimo iš atsakovo ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė; grąžino ieškovei 76,50 Eur žyminio mokesčio.

125.

13Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir užsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. birželio 13 d. buvo sudaryta Viešojo pirkimo sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo (Sutartis Nr. 1), kurios pagrindu ieškovė teikė transporto priemonių saugojimo paslaugas nuo 2016 m. gruodžio 15 d. (keturiais atvejais – nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) – saugojo dvidešimt penkias transporto priemones. 2017 m. gegužės 22 d. ieškovė ir užsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 85-ST2-64 (Sutartis Nr. 2), kurios pagrindu ieškovė saugojo dvidešimt septynias priverstinai nuvežtas ir vėliau valstybės naudai konfiskuotas transporto priemones.

146.

15Ieškovė nagrinėjamos bylos atveju iš atsakovės reikalavo sumokėti už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 15 d. (keturiais atvejais – nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) iki 2018 m. sausio 15 d. 14 800,35 Eur skolos už transporto priemonių saugojimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė patvirtino, kad sutinka, jog jai kilo pareiga sumokėti už konfiskuotų transporto priemonių saugojimą, tačiau atsakovė nesutiko su ieškovės taikomų saugojimo įkainių už vieną parą dydžiu.

167.

17Spręsdamas dėl skolos už konfiskuotų transporto priemonių saugojimo paslaugas dydžio, teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sutiko su atsakovės atliktu perskaičiavimu, pagal kurį užmokestis už transporto priemonių saugojimą turėjo būti skaičiuojamas iš viso už 3117 dienų.

188.

19Ieškovė pareikštu ieškiniu iš atsakovo reikalavo sumokėti už transporto priemonių saugojimą po 6 Eur už parą. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimas mokėti už saugojimo laikotarpį po 6 Eur už parą yra ekonomiškai nepagrįstas, todėl atsakovė perskaičiavo ieškovei mokėtiną sumą taikydama 1,45 Eur už parą tarifą už 3117 dienų ir sumokėjo 4519,65 Eur sumą.

209.

21Įvertinęs Sutarties Nr. 2 3 punkte nurodytus atvejus, kada taikomi 2 priede nustatyti įkainiai – 6 Eur su PVM, teismas sprendė, kad šioje byloje ieškovė nepagrįstai taikė 6 Eur įkainį, juolab, kad ir pati remiasi jau išnagrinėtų bylų praktika, kur taikytas 1,45 Eur dydžio fiksuotas tarifas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-617-330/2016; 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-883-823/2017). Be to, iš nurodytų teismui pateiktų sutarčių nuostatų matyti, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas mažesnis įkainis, kai transporto priemonės konfiskuojamos teismo sprendimu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 išaiškinta, jog tai, kad policijos pareigūnai pagal sutartį perduoda saugoti atsakovo automobilį ieškovui, o šis automobilį saugo, atitinka CK 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą, suponuojantį ieškovo pareigą kompensuoti išlaidas, kurias patyrė ieškovas, veikdamas atsakovo interesais (CK 6.233 straipsnis). Pagal CK 6.233 straipsnį, asmeniui tvarkiusiam kito asmens reikalus reikalinga atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Taigi, imdamasis tvarkyti kito asmens reikalus, t. y. tardamasis dėl kitų asmenų turto saugojimo išlaidų, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turėjo užtikrinti, kad šios išlaidos būtų būtinos ir naudingos.

2210.

23Pasisakydamas dėl išlaidų dydžio, jų būtinumo ir naudingumo, teismas vertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 5 punktą, pagal kurį tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys, t. y. kad teikiamų saugojimo paslaugų kaina būtų nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų analogiškų saugojimo paslaugų kainą. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad transporto priemonių saugojimo kainos nėra ekonomiškai pagrįstos, todėl darytina išvada, kad nustatytos vienašališkai ieškovo. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovės, nei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sutikimo ar kitokio patvirtinimo, kad buvo mokėta nurodyta transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo kaina, ieškovė teismui nepateikė. Teismas vertino, kad ir pačios ieškovės nurodyti argumentai, jos manymu pagrindžiantys skolos dydį, yra gana prieštaringi, nes kitose bylose priimant sprendimus dėl skolos priteisimo iš atsakovės buvo taikytas 1,45 Eur tarifas. Šioje byloje ieškovė taip pat nepateikė jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl saugojimo kaina po transporto priemonės perėjimo valstybės žinion turėtų būti gerokai didesnė – 6 Eur.

2411.

25Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo kontekste nėra svarbu, kad sutartys sudarytos viešojo pirkimo būdu, nes jomis susitariama dėl dviejų skirtingų įkainių, kurių tik vienas susijęs su policijos komisariato tiesioginėmis išlaidomis. Šioje byloje nenustatyta, kad policijos įstaigai pasiūlytos automobilio saugojimo kainos atitinka rinkos kainas, o sudarydamas tokius susitarimus, neįsitikinęs dėl rinkos kainų saugojimui taikymo, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neužtikrino Taisyklių 5 punkto reikalavimų vykdymo bei atsakovei naudingų ir pagrįstų kainų nustatymo.

2612.

27Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad sutarčių prieduose nustatyta kaina negali būti laikoma naudingomis ir būtinomis išlaidomis, kurios gali būti priteisiamos CK 6.233 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nustatydamas saugojimo kainos dydį, teismas rėmėsi 1,45 Eur kaina, kuri buvo pripažinta pagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, ir, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu geranoriškai atlygino ieškovei saugojimo išlaidas po 1,45 Eur už parą už 3117 dienų (4519,65 Eur), teismas sprendė, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti likusios ieškinio dalies, todėl ieškovo ieškinį atmetė. Atmetęs pagrindinį reikalavimą dėl 14 800,35 Eur skolos priteisimo, teismas taip pat atmetė reikalavimą dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2913.

30Ieškovė apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir iš priteisti ieškovei iš atsakovės 14 800,35 Eur dydžio įsiskolinimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3113.1.

32Byloje iškilo klausimas, kokio dydžio atlyginimą ieškovei turi mokėti atsakovė už transporto priemonių saugojimą po to, kai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, veikiančio pagal su ieškove sudarytas sutartis, nurodymu ieškovės nuvežtos ir saugomos transporto priemonės yra konfiskuojamos administracinių teisės pažeidimų proceso tvarka ir, įsiteisėjus teismo sprendimui jas konfiskuoti, tampa Lietuvos valstybės nuosavybe. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė turi mokėti jai 6 Eur (įskaitant PVM) dydžio užmokestį už vieną transporto priemonės saugojimo parą, o atsakovas įrodinėjo, kad ji ieškovui privalo mokėti 1,45 Eur (įskaitant PVM) dydžio užmokestį už vieną transporto priemonės saugojimo parą. Nurodytą poziciją atsakovė grindė tuo, kad neva toks dydis yra protingas ir ekonomiškai pagrįstas bei įtvirtintas Lietuvos teismų išspręstose bylose. Pirmosios instancijos teismas palaikė tokią atsakovės poziciją.

3313.2.

34Atsakovė, atstovaujama VMI, nesiima jokių veiksmų, siekdama sudaryti konfiskuotų valstybės naudai transporto priemonių saugojimo sutartį Šilutės apskrityje, nors Taisyklių 5 punktas numato, kad tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys. Tokios sutarties nesudarydama VMI neteisėtai neveikia. Jokių veiksmų tokiai sutarčiai sudaryti VMI nesiėmė net po to, kai Lietuvos teismai ieškovei palankiai išsprendė daugiau negu dvejus metus trukusį ginčą tarp ieškovės ir atsakovės dėl apmokėjimo už transporto priemonių saugojimą už ankstesnį periodą priteisimo. Darytina išvada, kad VMI tenkino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu (būtent šis sprendimas paliktas galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, kuria skundžiamame sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas) toje konkrečioje situacijoje nustatytas 1,45 Eur (įskaitant PVM) dydžio užmokestis už vieną transporto priemonės saugojimo parą, ir ji, neteisėtai neveikdama, siekia sukurti sau palankią situaciją, kurioje, nesudarydama sutarčių viešųjų pirkimų tvarka, daugybę metų paslaugų teikėjams moka būtent tokio dydžio užmokestį, nors jokio pagrindo manyti, kad šis užmokestis Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo nustatytas visose Lietuvos apskrityse veikiantiems paslaugų teikėjams ir neapibrėžtam laikotarpiui į ateitį, nėra.

3513.3.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016 negalima aiškinti tokiu būdu neva ji nustato, kokio dydžio užmokestis už valstybės naudai konfiskuotų transporto priemonių saugojimą turi būti mokamas visoje Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas sprendime jokių argumentų, kurie galimai pagrįstų tokią išvadą, ir nepateikia. Užmokesčio dydį nustato rinka. Kiekvienoje Lietuvos apskrityje gali susiklostyti skirtingos rinkos sąlygos, ir tik valstybės institucijai surengus viešųjų pirkimų procedūrą, tampa aišku, kokia pasiūlyta kaina toje rinkoje galioja ir yra mažiausia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje nebuvo sprendžiamas būtent kainos dydžio klausimas – nė viena iš šalių neteikė įrodymais pagrįstų argumentų, įrodinėdama kitokį kainos dydį, ir teismas dėl to nepasisakė, kainą nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendime. Šios kasacinio teismo nutarties taip pat negalima aiškinti tokiu būdu neva ji nustato, kad 1,45 Eur (įskaitant PVM) dydžio užmokestis už valstybės naudai konfiskuotų transporto priemonių saugojimo parą turi būti taikomas ateityje susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Nurodytoje byloje buvo nagrinėjama situacija, kai pasaugos teisiniai santykiai šalis saistė iki 2014 m. kovo 26 d., o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta 2016 m. kovo 10 d. Šiuo atveju nėra jokių argumentų, galinčių pagrįsti išvadą, kad 1,45 Eur dydžio užmokestis už vieną parą turėtų būti taikomas teisiniams santykiams, kurie prasidėjo 2016 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais ir tęsėsi iki ieškovės ieškinio pareiškimo šioje byloje (2018 m. vasario 1 d.). Be to, Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenys patvirtina, kad nuo 2016 m. Lietuvos Respublikoje kainos augo.

3713.4.

38Užmokesčio už saugojimo paslaugas, ieškovės suteiktas atsakovei 2016 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, dydžio nenustato ir skundžiamame sprendime paminėtos nutartys, priimtos ankstesnėje byloje tarp ieškovės ir atsakovės, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-617-330/2016 ir 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-833-823/2017. Pirmojoje nutartyje apskritai nebuvo analizuojamas užmokesčio už vieną saugojimo parą dydžio klausimas, antrojoje nutartyje teismas rėmėsi 1,45 Eur už vieną saugojimo parą tarifu, priteistu pirmosios instancijos teismo, kurio sprendimą paliko galioti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016. Jau nurodyta, kad šioje nutartyje kasacinis teismas apskritai neanalizavo užmokesčio dydžio klausimo, be to, niekaip nebūtų galima teigti, kad vienoje byloje konkrečioje situacijoje nustatytas užmokestis už saugojimo paslaugas turi būti taikomas visose kitose situacijoje, susiklostančiose kitose Lietuvos vietovėse, bei po nutarties priėmimo, t. y. ateityje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjant šias bylas dar nebuvo sudaryta ir negaliojo Sutartis Nr. 2, kurioje įtvirtintu užmokesčio dydžiu rėmėsi ieškovė šioje byloje.

3913.5.

40Sutartis Nr. 2 (kaip ir Sutartis Nr. 1) sudaryta viešųjų pirkimų procedūros nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas lėšų racionalaus panaudojimo principas. Todėl darytina išvada, kad Sutartyje Nr. 2 įtvirtinti užmokesčio už teikiamas paslaugas dydžiai atitinka ne tik Sutarties Nr. 2 sudarymo metu susiklosčiusias rinkos kainas Šilutės apskrityje, bet ir valstybės lėšų racionalaus panaudojimo principą. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad „šioje byloje nenustatyta, kad policijos įstaigai pasiūlytos automobilio saugojimo kainos atitinka rinkos kainas, o sudarydamas tokius susitarimus, neįsitikinęs dėl rinkos kainų saugojimui taikymo, Tauragės apskrities VPK neužtikrino Taisyklių 5 punkto reikalavimų vykdymo bei atsakovui naudingų ir pagrįstų kainų nustatymo“, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra sutartyse įtvirtintos kainos dydžio vertinimas. Pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir atsakovės pateiktus atsikirtimus byloje galėjo ir turėjo būti sprendžiamas tik klausimas, ar Sutartyje Nr. 2 įtvirtintas 6 Eur dydžio užmokestis taikomas ieškovės ir atsakovės teisiniams santykiams. Be to, teismas sprendime nepateikė jokio argumento, kodėl laikė, kad viešųjų pirkimų tvarka sudarytoje sutartyje įtvirtintas įkainis yra ekonomiškai nepagrįstas, neatitinka rinkos kainų ir yra nustatytas vienašališkai ieškovės.

4113.6.

42Teismas nepasisakė dėl ieškovės argumento, kad ieškovės atsakovei teikiamos transporto priemonių saugojimo paslaugos pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas yra PVM objektas. Todėl net jei teismas laikė, kad ieškovei mokėtina 1,45 Eur už vieną saugojimo parą kainą, turėjo priteisti šią kainą pridėdamas 21 proc. PVM tarifą.

4313.7.

44Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad nei atsakovę atstovaujančios VMI, nei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sutikimo ar kitokio patvirtinimo, jog buvo mokėta nurodyta transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo kaina ieškovė teismui nepateikė. Sutartyje Nr. 2 yra įtvirtinta su Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu viešųjų pirkimų procedūros nustatyta tvarka sutarta kaina, ir ji taikoma santykiuose su šiuo subjektu, todėl nėra aišku, kokį dar Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sutikimą ar patvirtinimą ieškovė galėjo pateikti. Klausimo, ar ši kaina buvo faktiškai sumokėta, neuždavė nei atsakovė, nei pirmosios instancijos teismas. Be to, tokie įrodymai yra visiškai nereikalingi šiai bylai, nes kaina yra aiškiai įtvirtinta Sutartyje Nr. 2, kuri yra galiojanti ir saisto ją sudariusį asmenį.

4513.8.

46Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad išnagrinėjus prie ieškinio pateiktas lenteles buvo rasti 8 neatitikimai ir atliko perskaičiavimą. Teismas su atsakovės atliktu perskaičiavimu sutiko, nurodydamas, kad būtent toks transporto priemonių saugojimo dienų skaičius turėjo būti skaičiuojamas, tačiau nė vieno tokį teiginį pagrindžiančio argumento nepateikė.

4713.9.

48Teismas visiškai atmetė procesinius reikalavimus priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, nors atsakovė dalį ieškovės reikalavimo įvykdė sumokėdamas 4519,65 Eur sumą tik 2018 m. birželio 5 d., t. y. po ieškinio pareiškimo teisme.

4914.

50Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5114.1.

52Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas objektyviu ir pagrįstu laikė 1,45 Eur dydžio fiksuotą tarifą, įskaitant PVM, už 1 paros saugojimo paslaugų apmokėjimą. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas atsižvelgė į Taisyklių 5 punktą, pagal kurį tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys. Teismų praktikoje protingu atlyginimo dydžiu įtvirtinta 1,45 Eur suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-617-330/2016; 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-883-823/2017). Šių teismų konstatuota, kad pagal Taisyklių 5 punktą teikiamų saugojimo paslaugų kaina turi būtų nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų analogiškų saugojimo paslaugų kainą.

5314.2.

54Pati ieškovė tiek 2017 m. rugpjūčio 10 d., tiek 2017 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje paslaugų vieneto kaina nurodė 1,45 Eur sumą.

5514.3.

56Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad saugojimo paslaugų dydį nustato rinka, kiekvienoje Lietuvos apskrityje gali susiklostyti skirtingos rinkos sąlygos, ir tik valstybės institucijai, surengus viešųjų pirkimų procedūrą, tampa aišku, kokia pasiūlyta kaina toje rinkoje galioja ir yra mažiausia. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo tarp ieškovės ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. birželio 3 d. ir 2017 m. gegužės 22 d. sudarytose sutartyje nustatytus saugojimo įkainius. Teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-617-330/2016, kurioje konstatuota, kad pagal 2014 m. birželio 3 d. sutarties 6.1 punktą už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą moka administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ieškovės reikalavimas susijęs su šia sutartimi). Pateiktame reikalavime ieškovė pagal 2017 m. gegužės 22 d. sutartį jau skaičiavo 7,01 Eur su PVM dydžio fiksuotą tarifą už 1 paros saugojimą, kuris yra nepagrįstas, nes paslaugos buvo teikiamos nuo 2016 m. gruodžio 15 d. (keturiais atvejais nuo 2016 m. lapkričio 30 d.), t. y. dar galiojant senoms sutartims.

5714.4.

58Teismas skundžiamame sprendime atliko išsamią šalių pateiktų įrodymų analizę, kokie saugojimo paslaugų įkainiai taikomi kituose Lietuvos regionuose.

5914.5.

60Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kodėl taip išaugo saugojimo paslaugų įkainiai, todėl darytina išvada, kad šios kainos nustatytos vienašališkai ieškovės. Teismas, remdamas ankstesnių bylų praktika bei šalių pateiktomis sutartimis, atsakovei sumokėjus už 3117 dienų po 1,45 Eur už parą (iš viso 4519,65 Eur), pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti likusios ieškinio dalies dėl 14 800,35 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo.

6114.6.

62Apeliantė, neturėdama jokių pagrįstų argumentų, kodėl Šilutės regiono saugojimo paslaugų įkainiai turi būti kitokie nei kituose Lietuvos regionuose ir neatsižvelgdama į tai, kad valstybė nėra verslo subjektas, siekiantis pelno, kuriam sąlygas dėl paslaugų dydžio nustato rinka, apeliaciniame skunde nepagrįstai kaltina atsakovę atstovaujančią VMI, kad ji su ieškove nepasirašo saugojimo paslaugų sutarčių. Tačiau apeliantė nenurodo jokių argumentų, kodėl pati nedalyvauja VMI inicijuotuose viešuosiuose pirkimuose. Pagal Taisyklių 5 punkto 1 papunktį tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys. Vadinasi, ne VMI, o valstybės institucijos (konkrečiu atveju – policija), kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, turi imtis atitinkamų veiksmų, kol jų žinioje esantis turtas bus perduotas VMI.

63IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

6415.

65Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6616.

67Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

68Dėl ginčo esmės

6917.

70Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, atstovaujamos VMI, už transporto priemonių saugojimą nuo 2016 m. gruodžio 15 d. (atskirais atvejais – nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) iki 2018 m. sausio 15 d. mokėtinos sumos dydžio. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia prisiteisti iš atsakovės skolą, apskaičiuotą taikant 6 Eur vienos dienos transporto priemonės saugojimo įkainį, kuris buvo nustatytas ieškovės ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 22 d. sudarytoje Viešojo pirkimo sutartyje dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 85-ST2-64. Atsakovė, nesutikdama su prašomo priteisti atlyginimo dydžiu, laikėsi pozicijos, kad teismų praktikoje protingu pripažįstamas 1,45 Eur įkainis už kiekvieną automobilio priverstinio saugojimo dieną.

7118.

72Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl ieškovės atsisakytos ieškinio reikalavimų dalies (4519,65 Eur) nutraukė, o likusius ieškinio reikalavimus atmetė, iš esmės remdamasis vieninteliu argumentu – kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu geranoriškai atlygino ieškovei saugojimo išlaidas, apskaičiuotas taikant 1,45 Eur vienos dienos transporto priemonės saugojimo įkainį, kuris, pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo pripažintas pagrįstu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016.

7319.

74Pažymėtina, kad pats Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016 pagrindinis kasacinio teismo spręstas klausimas – dėl subjekto, atsakingo už saugojimo paslaugas, nustatymo, o šių paslaugų kainos tinkamumo (dydžio pagrįstumo) klausimas nebuvo iškeltas, todėl kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, atskirai nevertino ir nepasisakė dėl atsakingo subjekto mokėtino saugojimo išlaidų atlyginimo dydžio, jo pagrįstumo, nepateikė jokių teisės aiškinimo ar taikymo taisyklių. Teismas taip pat pažymėjo, kad vien kasacinio teismo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame saugotojo naudai buvo priteista atitinkama suma, nereiškia, kad jame teismo taikytas įkainis laikytinas pavyzdiniu ir visais atvejais teismų turėtų būti priteisiamas nurodyto dydžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

7520.

76Kasacinis teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 išaiškino, kad byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką.

7721.

78Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlyginimo už transporto priemonių saugojimą dydį, apsiribojo kitoje civilinėje byloje teismo taikytu transporto priemonės saugojimo įkainiu (1,45 Eur už dieną), kurį laikė pagrįstu, tačiau neatsižvelgė į bylose susiklosčiusias skirtingas faktines situacijas (skirtingą transporto saugojimo laikotarpį ir vietovę), taip pat visiškai netyrė ir nevertino analogiškų (ar panašių) paslaugų įkainių, taikytų toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Taigi analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir netyrė šios nutarties 20 punkte nurodytų aplinkybių, atlyginimo už transporto priemonių saugojimą dydį nustatė remdamasis išimtinai konkrečioje byloje kasacinio teismo taikytu įkainiu, neįvertinęs, ar toks atlyginimo už suteiktas paslaugas dydis atitiko ginčo transporto priemonių saugojimo metu buvusią tokių paslaugų rinkos situaciją. Šios aplinkybės laikytinos esminėmis, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo.

7922.

80Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

8123.

82Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8324.

84Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

85Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

86panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

87Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovė UAB „Sauliaus transporto sistemos“ kreipėsi į teismą su... 5. 2.... 6. Ieškinyje nurodė, kad prašoma priteisti skola susidarė už ieškovės... 7. 3.... 8. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 4.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu priėmė... 12. 5.... 13. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir užsakovo Tauragės apskrities... 14. 6.... 15. Ieškovė nagrinėjamos bylos atveju iš atsakovės reikalavo sumokėti už... 16. 7.... 17. Spręsdamas dėl skolos už konfiskuotų transporto priemonių saugojimo... 18. 8.... 19. Ieškovė pareikštu ieškiniu iš atsakovo reikalavo sumokėti už transporto... 20. 9.... 21. Įvertinęs Sutarties Nr. 2 3 punkte nurodytus atvejus, kada taikomi 2 priede... 22. 10.... 23. Pasisakydamas dėl išlaidų dydžio, jų būtinumo ir naudingumo, teismas... 24. 11.... 25. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo kontekste nėra svarbu, kad... 26. 12.... 27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 29. 13.... 30. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto... 31. 13.1.... 32. Byloje iškilo klausimas, kokio dydžio atlyginimą ieškovei turi mokėti... 33. 13.2.... 34. Atsakovė, atstovaujama VMI, nesiima jokių veiksmų, siekdama sudaryti... 35. 13.3.... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje... 37. 13.4.... 38. Užmokesčio už saugojimo paslaugas, ieškovės suteiktas atsakovei 2016 m.... 39. 13.5.... 40. Sutartis Nr. 2 (kaip ir Sutartis Nr. 1) sudaryta viešųjų pirkimų... 41. 13.6.... 42. Teismas nepasisakė dėl ieškovės argumento, kad ieškovės atsakovei... 43. 13.7.... 44. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad nei atsakovę atstovaujančios VMI,... 45. 13.8.... 46. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad išnagrinėjus prie ieškinio... 47. 13.9.... 48. Teismas visiškai atmetė procesinius reikalavimus priteisti iš atsakovo 5... 49. 14.... 50. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jį... 51. 14.1.... 52. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas objektyviu ir... 53. 14.2.... 54. Pati ieškovė tiek 2017 m. rugpjūčio 10 d., tiek 2017 m. rugsėjo 27 d. PVM... 55. 14.3.... 56. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad saugojimo paslaugų dydį nustato rinka,... 57. 14.4.... 58. Teismas skundžiamame sprendime atliko išsamią šalių pateiktų įrodymų... 59. 14.5.... 60. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kodėl taip išaugo saugojimo paslaugų... 61. 14.6.... 62. Apeliantė, neturėdama jokių pagrįstų argumentų, kodėl Šilutės regiono... 63. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 64. 15.... 65. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 66. 16.... 67. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo... 68. Dėl ginčo esmės... 69. 17.... 70. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, atstovaujamos VMI, už... 71. 18.... 72. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl ieškovės atsisakytos ieškinio... 73. 19.... 74. Pažymėtina, kad pats Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog... 75. 20.... 76. Kasacinis teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.... 77. 21.... 78. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas,... 79. 22.... 80. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti... 81. 23.... 82. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos... 83. 24.... 84. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui... 85. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1... 86. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo... 87. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį...