Byla 2S-825-510/2013
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-302-374/2013 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei N. Š. ir atsakovės N. Š. priešieškinį ieškovui R. B., institucija, teikianti išvadą, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

2Apeliacinės instancijos teismo teisėjas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atsakovė N. Š. pateikė priešieškinį, prašydama nustatyti nepilnametės G. B., gim. 2006 ( - ), gyvenamąją vietą su motina N. Š. ir priteisti iš R. B. išlaikymą dukrai po 500 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

5Savo reikalavimų užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinai iki teismo sprendimo priėmimo nepilnametės G. B., gim. 2006 ( - ), gyvenamąją vietą su motina. Prašyme nurodoma, kad ieškovas grasina atsakovei paimti be jos žinios vaiką, todėl būtina taikyti atsakovės ir nepilnamečio vaiko tarpusavio santykių apsaugą. Atsakovė su dukra kartu gyvena, kartu leidžia laisvalaikį, yra susietos dvasiniais ryšiais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vaikas būtų laikomas Airijoje prieš savo valią, ar kad būtų pažeidinėjami jo interesai, teisės, grėstų pavojus jo gyvybei ar sveikatai. Jei ieškovas jėga išsivežtų dukrą pas save, vaikas būtų dvasiškai traumuotas – netektų įprastų gyvenimo sąlygų, supančių mylinčių artimųjų, motinos globos ir meilės, negalėtų lankyti mokyklos. Remtis vien tik formaliais vertinimo kriterijais, kad vaikas neva slapta išvežtas iš Lietuvos ieškovui nežinant, negalima.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi prašymą tenkino. Teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nepilnametės šalių dukros G. B. gyvenamąją vietą nustatė kartu su jos motina iki įsiteisės teismo sprendimas. Teismas nutartyje nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė neturėtų sąlygų prižiūrėti ir auklėti savo vaiką, arba, kad turimos atsakovės gyvenimo sąlygos nebūtų saugios vaiko socialiniam ir psichologiniam vystymuisi. Siekiant ateityje išvengti šalių konfliktų nepilnamečio vaiko akivaizdoje, kitų asmenų kišimosi į vaiko auklėjimą, taikytinos laikinąsias apsaugos priemones.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Ieškovas R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

  1. teismas toje pačioje civilinėje byloje pagal ieškovo prašymą pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždraudė atsakovei išvežti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje į užsienio valstybę iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas, nustatydamas dukros gyvenamąją vietą kartu su motina, nustatė, kad atsakovė su dukra išvyko gyventi į Airiją. Taigi skundžiama nutartis prieštarauja 2012 m. lapkričio 5 d. nutarčiai;
  2. teismas neatsižvelgė į tai, kad dukra prieš jos valią, nesant jos tėvo (ieškovo) sutikimo, buvo paimta iš mokymo įstaigos, atskirta nuo draugų, įprastos jai aplinkos, savo kilmės valstybės ir artimų giminaičių, dėl ko ieškovas ir pateikė teismui ieškinį;
  3. teismas įteisino tęstinį vaiko teisių pažeidimą, toleravo neteisėtą vaiko išvežimą, ankščiau priimtos nutarties pažeidimą, kas pažeidžia tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus.

10Atsakovė N. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

  1. 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teismo panaikinta 2013 m. sausio 21 d. nutartimi;
  2. atsakovė su vaiku gyveno Airijoje dar prieš bylos iškėlimą;
  3. ieškovas nepateikė duomenų, kad dukra buvo prieš jos valią išvežta iš Lietuvos.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Skundžiama nutartimi teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina jos faktinėje gyvenamojoje vietoje.

13Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas (CK 3.65 straipsnio 1 dalies 2 punktas), išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti teisę laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Ši vaiko teisė įtvirtinta ir CK 3.164, 3.177 straipsniuose. Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, vaikas nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi turi teisę būti ginamas įstatymo.

14Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnametės šalių dukros G. B. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jos motina prieštarauja toje pačioje civilinėje byloje ieškovo prašymu pritaikytoms laikinosios apsaugos priemonėms – draudimui atsakovei išvežti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje į užsienio valstybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir savo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su tėvu ir uždrausti motinai išvežti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje į užsienio valstybė iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir uždraudė atsakovei išvežti dukrą iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje į užsienio valstybę iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje (b. l. 34–35). Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina, nurodydama, kad su nepilnamete dukra gyvena ir dirba Airijoje, mergaitė ten lanko mokyklą (b. l. 57–60). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi priešieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąją apsaugos priemonę ir dukros gyvenamąją vietą nustatė kartu su jos motina (b. l. 64–65). Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi pats pasinaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį (b. l. 90–91). Priešingai nei atskirajame skunde nurodė ieškovas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja viena kitai, nes draudimas išvežti į užsienį nepilnametę dukrą yra panaikintas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės pagrindė faktine dabartine vaiko buvimo vieta ir glaudesniu emociniu ryšiu su motina. Preliminariai vertinant bylos duomenis, yra pagrindas teigti, kad šios aplinkybės egzistavo dar iki ieškinio padavimo ir iškėlus bylą teisme nepasikeitė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė darytų neigiamą įtaką nepilnametės mergaitės psichologinei vystymosi raidai, jai būtų apribota tėvų valdžia arba kad būtų nustatytos kitos neigiamos aplinkybės, susijusios su prioritetinių vaiko interesų apsauga ir užtikrinimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tikslinga iki įsiteisės teismo sprendimas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina. Vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), šios kategorijos bylose visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus. Teismo nustatyta iki įsiteisės teismo sprendimas gyvenamoji vieta su motina laikytina užtikrinančia nepilnametės dukros interesus. Pažymėtina, kad svarstant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nėra sprendžiamas klausimas dėl ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo.

15Atskirajame skunde išdėstytais motyvais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Marijampolės rajono apylinkės teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, vadovaudamasis CPK 336–337 straipsniais,

Nutarė

17Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai