Byla e2A-228-569/2019
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui A. P. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas J. J. ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo A. P. M. 64 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas keletą metų jį kaltina nebūtais dalykais, sutikęs gatvėje išvadina necenzūriniais žodžiais. 2015 m. rugsėjo 9 d. atsakovas apkaltino jį sumušus ir padarius sveikatos sutrikdymą. Atsakovo pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį. 2016 m. sausio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, kaltindamas ieškovą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi procesą nutraukė. Atsakovas apskundė Joniškio rajono apylinkės teismo nutartį Šiaulių apygardos teismui, kuris 2017 m. sausio 12 d. nutartimi panaikino Joniškio rajono apylinkės teismo nutartį ir priėmė naują sprendimą – atsisakė priimti atsakovo skundą. Pakartotinai 2017 m. vasario 22 d. atsakovas pateikė teismui skundą privataus kaltinimo tvarka, kaltindamas ieškovą jo sumušimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Šį nuosprendį apskundė jis ir atsakovas. 2017 m. spalio 3 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, motyvuodamas tuo, kad J. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsakovas nepagrįstai kaltino jį sumušus. Savo pareiškime teismui nurodė aplinkybes, kurių ieškovas nepadarė ir atsakovo nesužalojo. Dėl nepagrįsto kaltinimo ieškovas turėjo didelių nepatogumų, trukdžių, teisių apribojimų, išlaidų, nes net penkis kartus vyko į Joniškio rajono apylinkės teismą, o vėliau 2 kartus į Šiaulių apygardos teismą, kol vyko teisminis bylos nagrinėjimas. Ieškovui padaryta turtinė žala – 64 Eur kelionių išlaidos. Atsakovo veiksmai sukėlė ieškovui didžiulius nepatogumus, daug nemalonumų, ieškovas patyrė didžiulį stresą, pažeminimą, todėl prašoma atlyginti patirtą neturtinę žalą – 2000 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

72.

8Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo J. J. priteisė 233,49 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

93.

10Teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neįrodo, kad atsakovo pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas bei teismą negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio prasme, nes byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovo piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo.

114.

12Teismas sprendė, kad atsakovas, savaip suvokdamas ir vertindamas situaciją, manydamas, jog jo teisės pažeistos, turėjo teisę jas ginti, pasirinkdamas, jo nuomone, labiausiai tinkamą įstatymų nustatytą pažeistų teisių gynybos būdą (ikiteisminio tyrimo instituciją, teismą). Pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise nėra neteisėtas veikimas (neveikimas).

135.

14Teismas darė išvadą, kad apeliacinės instancijos teisme nesant objektyvių galimybių pašalinti abejonių, jos buvo aiškinamos kaltinamojo naudai. Taip pat nebuvo nustatyta, jog atsakovas pateikė melagingą skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, nebuvo nustatyta, kad atsakovo parodymai dėl smurto prieš jį buvo akivaizdžiai melagingi, nenustatyta, kad joks konfliktas apskritai nebuvo įvykęs, todėl šiuo atveju nenustatytas ir akivaizdus atsakovo kreipimosi į ikiteisminio tyrimo instituciją bei teismą nepagrįstumas. Ieškovo išteisinimo faktas nepatvirtina aiškaus atsakovo piktnaudžiavimo savo teise kreiptis gynybos.

156.

16Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju asmens kaltinimas sumušimu kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas, privataus kaltinimo tvarka į teismą, negali būti įvertintas kaip atsakovo atliktas neteisėtas ir kaltas veikimas. Nesant teisinių pagrindų atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, teismas konstatavo, kad nėra sąlygų atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti, taigi – ir teisinio pagrindo dėl to priteisti iš atsakovo ieškovo prašomą turtinę ir neturtinę žalą.

177.

18Teismas nustatęs, kad ieškovas 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, iš jo priteisė 50 procentų atsakovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumos, iš viso 233,49 Eur.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

208.

21Apeliaciniu skundu ieškovas J. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo J. J. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir priteisti iš A. P. M. 64 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

228.1.

23Teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, savo sprendimą pagrindė tik apsiribodamas nepatogumų sukėlimu siekiant pradėti baudžiamąjį procesą prieš ieškovą, o ne su tuo susijusių nepatogumų, pažeminimo, neigiamų emocijų sukėlimu. Savo reikalavimą ieškovas grindė patirtais nepatogumais, ilgalaikiu jo žeminimu, ne tik jo teisės naudotis turimais ginklais apribojimu.

248.2.

25Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

268.3.

27Teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovas rašė skundus Šiaulių apygardos prokuratūrai, Generalinei prokuratūrai. Šių institucijų priimtais nutarimais atsakovo skundai buvo atmesti. Tokiu būdu yra pagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teise, pasinaudojęs teisminės gynybos suteikta teise, ir toliau nenurimo, rašė skundus ir tuo sudarė didelius nepatogumus ieškovui.

289.

29Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. P. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

309.1.

31Teismas apelianto ieškinį ir įvykio faktines aplinkybes išnagrinėjo objektyviai, tinkamai ir pagrįstai pritaikė teismų praktiką analogiškose bylose, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

329.2.

33Baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) nustatytas faktas, kad ( - ) Joniškio mieste, ( - ) gatvėje, įvyko konfliktas tarp J. J. ir A. P. M., kurio metu buvo sumuštas A. P. M.. Atsakovas, gindamas savo pažeistas teises, kreipėsi pareiškimu į teisėsaugos institucijas, o vėliau į teismą dėl J. J. nusikalstamos veikos. Nė viena teisėsaugos institucija ir/ar teismas nenustatė, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi tokia savo teise ir/ar sąmoningai tuo siekė pakenkti J. J.. Atsakovo kreipimasis į teisėsaugos institucijas po baudžiamosios bylos Nr. ( - ) išnagrinėjimo negali būti pagrindas tenkinti apelianto ieškinį, kadangi nėra pripažinta, kad A. P. M. piktnaudžiauja savo įstatymo nustatyta teise kreiptis į teismą (teisėsaugos institucijas, įstaigas) teisminės gynybos.

34Teismas

35k o n s t a t u o ja :

36IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3710.

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)

3911.

40Byloje kilo ginčas dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kilusios dėl atsakovo inicijuoto ieškovui nepagrįsto kaltinimo, paduodant skundus ikiteisminio tyrimo institucijoms bei inicijuojant baudžiamąją bylą teisme privataus kaltinimo tvarka.

4112.

42Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių apeliacinio skundo argumentų.

4313.

44Bylos duomenimis nustatyta, atsakovas A. P. M. kaltino ieškovą J. J., jog jis ( - ) A. P. M. garaže, esančiame garažo masyve ( - ) mieste, būdamas neblaivus, tyčia ne mažiau 5 kartų medine lenta sumušė atsakovą, jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. 2016 m. sausio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atsakovui išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka, kaltindamas ieškovą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Joniškio rajono apylinkės teismas sprendė, kad privatus kaltintojas A. P. M. nuo kaltinimo J. J. atžvilgiu atsisako, ir 2016 m. spalio 5 d. nutartimi procesą nutraukė. Išnagrinėjęs skundą, Šiaulių apygardos teismas vertino, kad Joniškio rajono apylinkės teismas, nustatęs, jog A. P. M. privataus kaltinimo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalies reikalavimų, turėjo skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniu (BPK 412 straipsnio 3 dalis), todėl 2017 m. sausio 12 d. nutartimi Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį panaikino bei priėmė naują sprendimą – atsisakyti priimti A. P. M. privataus kaltinimo skundą, išaiškindamas atsakovui, kad, pašalinęs teismo nurodytus trūkumus, pakartotinai gali kreiptis į teismą dėl tokio proceso pradėjimo.

4514.

462017 m. vasario 22 d. atsakovas pakartotinai pateikė teismui skundą privataus kaltinimo tvarka. Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu privataus kaltinimo byloje Nr. ( - ) J. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, J. J. nuteistas už tai, kad ( - ) ( - ) mieste, ( - ) gatvėje, mesdamas lentą į A. P. M. priklausantį garažą, padarė A. P. M. muštinę žaizdą kairiame antakyje ir kairės akies obuolio sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuosprendis buvo apskųstas. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo J. J., privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo A. P. M. ir jo atstovo advokato V. P. apeliacinius skundus, 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu panaikino Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo J. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio buvo pateiktas kasacinis skundas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakyta priimti nukentėjusiojo A. P. M. kasacinį skundą.

4715.

48A. P. M. 2018 m. birželio 14 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą ir prašė atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro bei Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio Generalinio prokuroro pareigas, nutarimais konstatuota, kad nukentėjusiojo pareiškime nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos baudžiamąją bylą instancine tvarka nagrinėjusiems teismams, todėl atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi atmetė A. P. M. skundus, nurodydami, kad minėti prokurorų nutarimai yra teisėti ir pagrįsti.

49Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

5016.

51Ieškovas prašė iš atsakovo dėl jam reikštų nebūtų kaltinimų priteisti jo patirtą turtinę žalą, kurią sudaro 64 Eur kelionės išlaidos dėl vykimo į Šiaulių miestą atiduoti saugojimui ir atsiimti jo laikomus šaunamuosius ginklus, paduoti advokatei dokumentus, pasirašyti ieškinį. Taip pat priteisti 2000 Eur neturtinę žalą, kuri, pasak ieškovo, jam atsirado, nes atsakovo veiksmai jo atžvilgiu tęsėsi ilgą laiką ir sukėlė ieškovui didžiulius nepatogumus, jis patyrė didžiulį stresą, pažeminimą – turėjo lankytis pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, vykti į teismus, iš jo 2 kartus buvo paimti ir grąžinti ginklai, jis negalėjo medžioti, reikėjo aiškintis medžiotojų būrelio nariams.

5217.

53Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

5418.

55Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą).

5619.

57Pažymėtina, jog įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007)

5820.

59Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose yra pasisakęs, kad tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar atsakovui yra kilusi prievolė atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Tokia prievolė atsakovui kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

6021.

61Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008)

6222.

63Ieškovas savo reikalavimus atsakovui dėl jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildina iš atsakovo veiksmų paduodant skundus ikiteisminio tyrimo institucijoms, inicijuotos ieškovui privataus kaltinimo baudžiamosios bylos. Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminės reikšmės turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011)

6423.

65Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją bei teismą privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme, nes byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovo piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, reikalauti atlyginti žalą civilinio, administracinio ar baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnis, ABTĮ 5 straipsnis, BPK 1 straipsnis).

6624.

67Kiekvienoje konkrečioje byloje vertinant, ar asmuo, kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą nusikalstamą veiką, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo nusikalstamos veikos padarymu; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti skundžiamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012)

6825.

69Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių konfliktai kyla nuolatos. Konfliktas kilo ir ( - ). Iš šalių paaiškinimų bei įsiteisėjusių nuosprendžių matyti, kad ieškovas ir atsakovas nurodo skirtingas konflikto aplinkybės dėl konflikto pradžios ir eigos. Atsakovas nurodė, kad ieškovas uosine lenta jam trenkė penkis smūgius, o ieškovas, nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme, nurodė, kad kol A. P. M. buvo nuvirtęs garaže, ieškovas iš jo atimtą lentą metė į šio garažą, neneigė, kad minėta lenta galėjo kliūti, bet ar kliuvo – nematė. Įvykio metu žmonių aplink nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas A. P. M., suvokdamas susiklosčiusią situaciją kaip jo teisių pažeidimą, turėjo teisę jas ginti, pasirinkdamas, jo nuomone, labiausiai tinkamą įstatymų nustatytą pažeistų teisių gynybos būdą (ikiteisminio tyrimo instituciją, teismą).

7026.

71Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovo piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme. Nesant teisinių pagrindų atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, teismas konstatuoja, kad nėra sąlygų atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas bei su pareiškimu privataus kaltinimo tvarka kilti, taigi ir teisinio pagrindo dėl to priteisti iš atsakovo ieškovo prašomą turtinę ir neturtinę žalą.

7227.

73Atsižvelgusi į išdėstytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra sąlygų atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti, tai reiškia ir teisinio pagrindo dėl to priteisti iš atsakovo ieškovo prašomą turtinę ir neturtinę žalą.

7428.

75Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, savo sprendimą pagrindė tik apsiribodamas nepatogumų sukėlimu siekiant pradėti baudžiamąjį procesą prieš ieškovą, o ne su tuo susijusių nepatogumų, pažeminimo, neigiamų emocijų sukėlimu.

7629.

77Kaip jau anksčiau minėta, įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga. (CPK 178 straipsnis)

7830.

79Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, nurodė, kad atsakovo veiksmai jo atžvilgiu tęsėsi ilgą laiką ir todėl sukėlė ieškovui didžiulius nepatogumus, jis patyrė didžiulį stresą, pažeminimą – turėjo lankytis pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, vykti į teismus, iš jo 2 kartus buvo paimti ir grąžinti ginklai, jis negalėjo medžioti, reikėjo aiškintis medžiotojų būrelio nariams.

8031.

81Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos priteisimo, ieškinį grindžia tik jame nurodytomis aplinkybėmis. Esant šioms aplinkybėms laikytina, jog ieškovas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto bei jos dydžio. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis)

8232.

83Pažymėtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

8433.

85Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

8634.

87Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

88Dėl procesinės bylos baigties

8935.

90Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentų pagrindu keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

91Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

9236.

93Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje abiem šalims suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantui nepriklauso.

9437.

95Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. kovo 1 d. pažymą Nr. ( - ) „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 130,00 Eur advokato užmokestis.

9638.

97Ieškovui, vadovaujantis 2018 m. gruodžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. ( - ) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, teikiama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant atsakovą 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, mokėjimo. Kadangi ieškovas 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, tai iš jo priteistina 50 procentų atsakovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumos, iš viso 65,00 Eur.

98Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

99Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

100Priteisti iš ieškovo J. J., a. k. ( - ) 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

101Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas J. J. ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo A. P. M. 64 Eur... 7. 2.... 8. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu... 9. 3.... 10. Teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neįrodo, kad... 11. 4.... 12. Teismas sprendė, kad atsakovas, savaip suvokdamas ir vertindamas situaciją,... 13. 5.... 14. Teismas darė išvadą, kad apeliacinės instancijos teisme nesant objektyvių... 15. 6.... 16. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju asmens kaltinimas sumušimu... 17. 7.... 18. Teismas nustatęs, kad ieškovas 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 20. 8.... 21. Apeliaciniu skundu ieškovas J. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 22. 8.1.... 23. Teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai įvertino byloje... 24. 8.2.... 25. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir priėmė nepagrįstą... 26. 8.3.... 27. Teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovas rašė skundus Šiaulių apygardos... 28. 9.... 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. P. M. prašo Šiaulių... 30. 9.1.... 31. Teismas apelianto ieškinį ir įvykio faktines aplinkybes išnagrinėjo... 32. 9.2.... 33. Baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) nustatytas faktas, kad ( - ) Joniškio mieste,... 34. Teismas... 35. k o n s t a t u o ja :... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 37. 10.... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 39. 11.... 40. Byloje kilo ginčas dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,... 41. 12.... 42. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali... 43. 13.... 44. Bylos duomenimis nustatyta, atsakovas A. P. M. kaltino ieškovą J. J., jog jis... 45. 14.... 46. 2017 m. vasario 22 d. atsakovas pakartotinai pateikė teismui skundą privataus... 47. 15.... 48. A. P. M. 2018 m. birželio 14 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos... 49. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo... 50. 16.... 51. Ieškovas prašė iš atsakovo dėl jam reikštų nebūtų kaltinimų priteisti... 52. 17.... 53. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl... 54. 18.... 55. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis... 56. 19.... 57. Pažymėtina, jog įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas... 58. 20.... 59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios... 60. 21.... 61. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas... 62. 22.... 63. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui dėl jo patirtos turtinės ir neturtinės... 64. 23.... 65. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo... 66. 24.... 67. Kiekvienoje konkrečioje byloje vertinant, ar asmuo, kreipdamasis su... 68. 25.... 69. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių konfliktai kyla nuolatos.... 70. 26.... 71. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog byloje nustatytos aplinkybės... 72. 27.... 73. Atsižvelgusi į išdėstytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja,... 74. 28.... 75. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino... 76. 29.... 77. Kaip jau anksčiau minėta, įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas... 78. 30.... 79. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas priteisti neturtinę žalą,... 80. 31.... 81. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų,... 82. 32.... 83. Pažymėtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę... 84. 33.... 85. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių... 86. 34.... 87. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius... 88. Dėl procesinės bylos baigties... 89. 35.... 90. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 91. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 92. 36.... 93. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 94. 37.... 95. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos... 96. 38.... 97. Ieškovui, vadovaujantis 2018 m. gruodžio 27 d. Valstybės garantuojamos... 98. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 99. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą... 100. Priteisti iš ieškovo J. J., a. k. ( - ) 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis... 101. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....