Byla 2S-2374-485/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4195-292/2011 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei V. G. dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (institucija, teikianti išvadą – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti išlaikymo formą sūnui D. G., gim. ( - ), t.y. pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 1998-11-16 sprendimu priteistą išlaikymą sūnui D. G., gim. ( - ), ir nuo 2011-09-01 nustatyti išlaikymo formą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki sūnaus pilnametystės.

4Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog ieškovas pateiktų ieškinį pagrindžiančius įrodymus – ištuokos liudijimą, vaiko gimimo liudijimą, duomenis apie šalių turtinę padėtį, t.y. ne tik apie gaunamą darbo užmokestį, bet ir apie kitas gaunamas pajamas, turimą turtą, turimus kreditorius ir pan. taip pat teismas pažymėjo, jog už ieškinį nepilnai buvo sumokėtas žyminis mokestis.

5Ieškovas 2011-09-14 teismui pateikė vaiko gimimo liudijimą, ištuokos liudijimą ir žyminio mokesčio primokėjimą patvirtinantį kvitą.

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

7Teismas nurodė, jog nutartyje ieškovui buvo nurodyta, jog jis, reikšdamas ieškinį dėl jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, turi nurodyti ir įrodinėti aplinkybes, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ir pateikti įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą pakeisti išlaikymo formą ir sumažinti išlaikymo dydį. Tokiu būdu, ieškovui buvo nustatytas terminas sukonkretinti faktinį ieškinio pagrindą ir pateikti įrodymus apie ieškovo turtinės padėties pablogėjimą ar atsakovės turtinės padėties pagerėjimą.

8Ieškovas atskiruoju skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

9Ieškovas nurodo, jog jo nuomone, teismo reikalaujamų įrodymų nepateikimas ieškinio priėmimo stadijoje negali būti laikomas ieškinio trūkumu, todėl šių duomenų ieškovas teismui ir nepateikė.

10Atskirasis skundas tenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

12Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrindu laikyti ieškinį nepaduotu laikė tą aplinkybę, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, nepateikė įrodymų, kuriais ieškovas grindė savo reikalavimą pakeisti išlaikymo formą ir sumažinti išlaikymo dydį. Teismas akcentavo, jog ieškovui buvo nustatytas terminas sukonkretinti faktinį ieškinio pagrindą ir pateikti įrodymus apie ieškovo turtinės padėties pablogėjimą ar atsakovės turtinės padėties pagerėjimą. Šio trūkumo neištaisius, teismas laikė esant pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina. Teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad ieškovo keliamų reikalavimų pagrįstumas ieškinio pareiškimo priėmimo stadijoje netikrinamas, tai įrodyti turi pats ieškovas arba paneigti atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Pagal CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 4 punktus kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui). CPK 135 straipsnio antroji dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad sumokėtas žyminis mokestis, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Taigi tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas tik su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, kadangi būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Tuo tarpu materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su į teismą besikreipiančio asmens teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Nagrinėjamu atveju ieškovas, teismo nuomone, aiškiai suformulavo savo prašymą, t.y. pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 1998-11-16 sprendimu priteistą išlaikymą sūnui D. G., gim. ( - ), ir nuo 2011-09-01 nustatyti išlaikymo formą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki sūnaus pilnametystės, o šį prašymą ieškovas grindė aplinkybe, jog jo pajamos yra tik vidutinės. Taigi, tokioje situacijoje, tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje, pirmosios instancijos teismas galėjo kelti klausimą dėl materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių egzistavimu, kurios yra susijusios su į teismą besikreipiančio asmens teise į reikalavimo patenkinimą. Šiuo atveju įrodymų apie materialinio reikalavimo patenkinimą nebuvimas gali lemti tik bylos išnagrinėjimo iš esmės rezultatą, tačiau negali apriboti ieškovo teisės į teisminę gynybą.

13Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog tad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti ieškinį yra nepagrįstas, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

15atskirąjį skundą tenkinti.

16Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai