Byla 2S-181-259/2020

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. Š. ir D. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. ir D. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „General financing“, akcinė bendrovė LESTO, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, V. T., uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Comtech ir Co“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, uždaroji akcinė bendrovė „MCB Finance“, akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Mikrovisatos TV“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi iškėlė V. Š. ir D. Š. bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Lexuna“, be kitų įpareigojimų teismas taip pat nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

72.

82015 m. gegužės 14 d., 2015 m. birželio 16 d., 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. liepos 15 d., 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. vasario 22 d.; 2018 m. rugsėjo 19 d.; 2018 m. lapkričio 23 d. 2019 m. sausio 3 d. nutartimis teismas patvirtino pareiškėjų kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 246 570,31 Eur sumai.

93.

10Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų V. Š. ir D. Š. mokumo atkūrimo planas, kuriam pritarė 2015 m. liepos 1 d. kreditorių susirinkimas.

114.

122018 m. spalio 5 d. prašymu Nr. 18-10/1155 bankroto administratorė pateikė teismui 2018 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkimo protokolą su priedais ir prašė patvirtinti pareiškėjų patikslintą mokumo atkūrimo planą, kurio nepatvirtino kreditorių susirinkimas. 2018 m. gruodžio 11 d. pranešimu Nr. 18-12/1511 „Dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano pateikimo“ bankroto administratorė nurodė bankrutuojantiems asmenims pateikti patikslintą mokumo atkūrimo planą, pakoregavus kreditorių finansinius reikalavimus. 2018 m. gruodžio 14 d. pareiškėjai pateikė bankroto administratorei patikslintą mokumo atkūrimo planą. Bankroto administratorius, peržiūrėjęs šį mokumo atkūrimo planą, pateikė išvadą ir pasiūlė bankrutuojantiems fiziniams asmenims pateikti aiškią pajamų - išlaidų apskaitą ir būtinuosius poreikius pagrindžiančią sumą, kadangi prašomas patvirtinti planas nėra vykdomas.

135.

142019 m. sausio 28 d. vykusiame kreditorių susirinkime bankrutuojančių fizinių asmenų patikslintas mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas. 2019 m. vasario 1 d. prašymu Nr. 19-02/0175 bankroto administratorė pateikė teismui kreditorių susirinkimo protokolą su priedais, išvadą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano ir prašė jį patvirtinti.

156.

162019 m. gegužės 24 d. vykusiame kreditorių susirinkime kreditoriai nutarė nepatvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų 2019 m. balandžio 26 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano.

177.

18Bankroto administratorė išvadoje dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano nurodė, kad bankrutuojantys asmenys nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. pajamų gavo 95 632,57 Eur, prašoma patvirtinti patikslinta būtinųjų poreikių suma tuo laikotarpiu sudarė 14 342,57 Eur. Taigi bankrutuojantys asmenys į depozitinę banko sąskaitą turėjo pervesti 14 342,57 Eur sumą, tačiau iki 2018 m. lapkričio 30 d. iš viso pervesta 6 600,00 Eur suma. Bankroto administratorės nuomone, netgi ir patvirtinus planą, bankrutuojantys asmenys privalo pervesti likusią lėšų sumą, t. y. 7 742,57 Eur, kuri turi būti pervesta kreditoriams, priešingu atveju planas laikomas nevykdomas, kadangi susidaręs trūkumas depozitinėje sąskaitoje pagal asmenų pateiktą prašomą patvirtinti būtinųjų poreikių sumą.

198.

20Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė patikslinto mokumo atkūrimo plano netvirtinti, kaip neatitinkančio FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. Nurodė, kad patikslinto plano tvirtinimas užsitęsęs daugiau nei vienerius metus, nes bankrutuojantys asmenys tikslina patvirtintą planą retrospektyviai ir neatsižvelgia į kreditoriaus pastabas. Bankrutuojantys asmenys iki šiol netinkamai vykdo galiojantį planą, nes savo būtiniesiems poreikiams per mėnesį naudoja apie 433 Eur - 800 Eur/mėn. didesnę sumą, nei teismo patvirtinta ir nurodyta plane – 1 590 Eur suma. Taip bankrutuojantys asmenys per ribotą bankroto procesą nesiekia FABĮ paskirties ir padidėjus pajamoms elgiasi priešingai bei naudoja savo būtiniesiems poreikiams gerokai virš 2 000 Eur/mėn., nei leistina ir buvo sutarta vykstant bankroto procesui, aptarta su visomis bankroto proceso šalimis. Kelia abejonių patikslintame plane nurodyti būtinųjų poreikių dydžiai, nes nuo 2017 m. sausio mėn. patikslintame plane siekia padidinti savo išlaidas būtinųjų poreikių sumai net 2 413 Eur/mėn., nors kaip matyti iš pateiktų sąskaitų išrašų tiek neišleisdavo. Toks bankrutuojančių asmenų elgesys kreditorių atžvilgiu nėra sąžiningas ir teisingas. Be to, svarstant būtinųjų poreikių 2 413 Eur sumą, nėra pateikti bankroto proceso šalims visi pagrindžiantys duomenys apie 639 Eur/mėn. išlaidas skiriamas automobilio priežiūrai ir aptarnavimui, nėra duomenų apie vietinės valdžios teikiamą socialinį aprūpinimą bankrutuojančių asmenų šeimai, išskyrus gaunamas socialines pašalpas vaikams 270 Eur suma. Nėra žinoma, ar bankrutuojančių asmenų šeimai nėra skiriamos bazinės išmokos D. Š. negaunant pajamų. Taip pat nėra duomenų apie papildomas socialines pašalpas. Pagerėjus bankrutuojančių asmenų finansinei padėčiai, jie elgiasi priešingai, nei numatyta plane ir FABĮ. Bankrutuojantys asmenys gautas didesnes pajamas vienasmeniškai skyrė ir skiria savo būtinųjų poreikių tenkinimui ir tik po dvejų metų teikė kreditoriams patikslintą planą, taip pažeidžiant FABĮ 16 straipsnyje numatytą pareigą. Šiuo atveju patikslinto mokumo atkūrimo plano turinys neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimo, nes nėra nurodytos visos iki plano patikslinimo gautos lėšos, kurios viršijo mokumo atkūrimo plane numatytus mokėjimus ir turi būti pervestos į depozitinę sąskaitą.

219.

22Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašė patikslinto mokumo atkūrimo plano netvirtinti. Nurodė, kad nustatyta suma būtiniesiems poreikiams (2 413,00 Eur) yra per didelė. Išlaidos, skiriamos automobiliui (639,00 Eur/mėn.), medikamentams (70 Eur/mėn.), internetui, mobiliajam ryšiui (145 Eur/mėn.), gali būti mažinamos, keičiant tiekėjus ir renkantis pigesnius variantus, nurodytos sumos yra neadekvačios ir rinkoje gali būti pigesnių, tapačias paslaugas tiekiančių tiekėjų. Atsižvelgiant į tai, suma būtiniesiems poreikiams tenkinti laikytina nepagrįsta ir turėtų būti mažinama, o lėšų skirtumas skirtinas kreditorių reikalavimų tenkinimui. Be kita ko, plane taip pat nurodyta, kad D. Š. ketina susirasti darbą, kai vaikai sulauks 12 metų, tačiau bankroto procesas, kuris yra numatytas penkerių metų laikotarpiui, jau bus pasibaigęs, todėl šie teiginiai dėl ateityje ieškotino darbo yra deklaratyvūs ir nesusiję su šiuo metu tvirtinamu planu.

23II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2410.

25Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi nepatvirtino pareiškėjų V. Š. ir D. Š. 2019 m. gegužės 24 d. kreditorių susirinkime nepatvirtinto patikslinto mokumo atkūrimo plano.

2611.

27Teismas, vertindamas patikslinto mokumo atkūrimo plano nepatvirtinimo kreditorių susirinkime pagrįstumą, bei remdamasis FABĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostatomis, pripažino pagrįstomis suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ nurodytas aplinkybes, kad per didelės išlaidos yra skiriamos automobiliui (639,00 Eur/mėn.), medikamentams (70 Eur/mėn.), internetui, mobiliajam ryšiui (145 Eur/mėn.), nes šios sumos tikrai gali būti mažinamos, keičiant tiekėjus ir renkantis pigesnius variantus, kadangi nurodytos sumos yra neadekvačios ir rinkoje gali būti pigesnių, tapačias paslaugas tiekiančių tiekėjų.

2812.

29Teismas šią išvadą padarė atsižvelgdamas ir į pareiškėjų atstovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjai susirado labai nebrangiai (600 Eur/mėn.) nuomojamą būstą, tačiau tam, kad pareiškėjas galėtų operatyviai pasiekti darbą, yra būtina eksploatuoti automobilį. Teismo vertinimu, tokie atstovės paaiškinimai neįrodo pareiškėjų veiksmų pagrįstumo, nes prie pareiškėjų teigimu sąlyginai pigaus būsto nuomos kainos tenka pridėti jų teigimu būtinas 639,00 Eur/mėn. automobilio eksploatavimo išlaidas, taigi tokiu būdu bendra būsto nuomos ir automobilio eksploatavimo suma sudaro 1 239 Eur.

3013.

31Teismas vertino, kad pareiškėjai, sutikdami mokėti arčiau pareiškėjo darbo vietos esančio būsto didesnę nuomos kainą (700-900 Eur/mėn.), bet tokiu būdu išvengdami automobilio eksploatacijos išlaidų (639,00 Eur/mėn.), galėtų skirti papildomus 300-500 Eur/mėn. (1 239 Eur – 700/900 Eur) kreditorių reikalavimų patenkinimui. Esant tokiai situacijai, teismas pritarė bankroto administratoriaus teismo posėdžio metu išsakytiems argumentams, kad įtraukdami automobilio eksploatacijos išlaidas į mokumo atkūrimo planą, pareiškėjai labiau siekia užtikrinti savo komfortą ir išvengti diskomforto, negu pasiekti teisingos bankrutuojančių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyros.

3214.

33Teismas taip pat pripažino pagrįstomis suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos D. Š. pastangų trūkumo įsidarbinti, tokiu būdu vykdant mokumo atkūrimo plane priimtus įsipareigojimus bei FABĮ 16 straipsnio 10 punkte numatytą pareigą pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą, o pareiškėjų atstovės teismo posėdžio metu išsakytus argumentus dėl ( - ) įstatymų specifikos ir negalėjimo sudaryti nepilno etato darbo sutarties, teismas pripažino deklaratyviais bei nepagrįstais byloje esančiais įrodymais.

3415.

35Teismas nurodė, kad dėl fakto, jog pareiškėjai savo būtiniesiems poreikiams per mėnesį naudoja 433 Eur - 800 Eur didesnę sumą nuo 2017 m. sausio mėn., ginčo nekilo. Vertindamas šį faktą, teismas pripažino, kad pareiškėjai tinkamai neįvykdė FABĮ 16 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. Tokią išvadą teismas padarė FABĮ 16 straipsnio 6 punkto reikalavimą aiškindamas sistemiškai kartu su FABĮ 16 straipsnio 13 punkto reikalavimu bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjai ne tik laiku neinformavo bankroto administratoriaus apie pasikeitusią finansinę būklę, bet ir neatsižvelgė į bankroto administratoriaus ir kreditorių pastabas dėl netinkamai vykdomo galiojančio mokumo atkūrimo plano bei patikslinto mokumo atkūrimo plano trūkumų.

3616.

37Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjų siekis patikslintu mokumo atkūrimo planu įtvirtinti de facto susidariusią situaciją, kuomet nesant kreditorių susirinkimo pritarimui bei patvirtintam patikslintam mokumo atkūrimo planui, bankrutuojantys asmenys patys nusprendžia, kad jų būtinieji poreikiai yra didesni nei nustatyti galiojančiame mokumo atkūrimo plane ir šias lėšas savo asmeniniu sprendimu ima naudoti savo interesų tenkinimui, negali būti laikomas atitinkančiu kasacinio teismo formuojamos praktikos siekti maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, o taip pat FABĮ 16 straipsnio 5, 6, 12-14 punktų reikalavimų.

3817.

39Teismas, remdamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pripažino, kad 2019 m. gegužės 24 d. kreditorių susirinkimas pagrįstai atsisakė patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, nes pareiškėjai neįvykdė pareigos pagrįsti savo išaugusių būtinųjų poreikių dydį bei pasiekti teisingą bankrutuojančių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

40III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4118.

42Atskirajame skunde pareiškėjai V. Š. ir D. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį pakeisti, priimti naują nutartį, patvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų 2019 m. gegužės 24 d. kreditorių susirinkime nepatvirtintą mokumo atkūrimo planą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4318.1.

44Teismas, atsisakydamas tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, neįvertino, kad plano paruošimas užtruko ilgai vien tik dėl nuolatinių kreditorių prieštaravimų, dėl ko planas vis buvo tikslinamas. Bankroto administratorė su bankrutuojančiais asmenimis pakankamai nebendradarbiavo, nepaaiškino bei nepadėjo sudaryti nepriekaištingo plano. Bankroto administratorės abstraktūs prieštaravimai bankrutuojantiems asmenims nebuvo suprantami, jie negavo patarimo į ką galėtų kreiptis, kad būtų kuo operatyviau paruoštas patikslintas planas. Nors teismas pripažino, kad patikslintą planą bankrutuojantys asmenys turėjo pateikti 2017 m. sausio - kovo mėn., tačiau detaliai nevertino, kada jų materialinė padėtis pasikeitė, kokius veiksmus atliko bankroto administratorius siekdamas padėti jiems realizuoti jų teises.

4518.2.

46Teismas vadovavosi tik deklaratyviais motyvais ir prielaidomis, nevertino prie patikslinto plano pateiktų įrodymų. Patikslintame mokumo atkūrimo plane pareiškėjai nurodė teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtintas būtinas komunalinių paslaugų išlaidas bei dabar patiriamas komunalinių paslaugų išlaidas, kurios yra būtinos, dėl ko ankstesnis patvirtintas planas aiškiai ydingas. Pareiškėjai pateikė eilės metų kvitų santraukas, įrodinėdami, jog išlaidos realiai patiriamos. Teismas vadovavosi kreditoriaus abstrakčiomis prielaidomis, kad išlaidos neadekvačios ( - ) rinkai ir, kad galima rasti pigesnių tiekėjų, tačiau tokių tiekėjų kreditorius nepasiūlė, t y. nepaneigė pareiškėjų atstovės teismo posėdžio metu išsakytų paaiškinimų ir pateiktų įrodymų dėl išlaidų realumo.

4718.3.

48Teismo vertinimai, jog pareiškėjų būsto ir automobilio išlaikymo išlaidos yra per didelės, paremti prielaidomis. Teismas neanalizavo Airijos būstų nuomos ir komunalinių paslaugų apimties būstuose bei komunalinių paslaugų kainų, neįvertino, jog susiradus butą mieste padidėtų komunalinių paslaugų išlaidos. Pareiškėjai negali susirasti kito būsto, nes pagal ( - ) būstų rinkos praktiką, reikėtų sumokėti avansą už 3-6 mėn. nuomą, o jie tokių galimybių neturi. Taip pat kreditorių nebuvo pasiūlyti konkretūs pigesni būstų nuomos variantai su komunalinių išlaidų apimties analize.

4918.4.

50Teismas be pagrindo konstatavo, jog D. Š. nededa pastangų įsidarbinti, nors pareiškėjų atstovė detaliai paaiškino ( - ) įstatymais keliamus reikalavimus dėl vaikų priežiūros, pateikė internetinę nuorodą į lietuvių kalba straipsnį apie ( - ) vaikų teises būti prižiūrėtiems ir tėvų pareigas juos prižiūrėti. Pareiškėja ( - ) socialinėje aplinkoje, pagal ( - ) įstatymus vykdo motinos pareigas. Pateikti bankų sąskaitų išrašai patvirtina, kad jokios pašalpos šeimai nemokamos, nes dėl V. Š. pajamų šeima nėra socialiai remtina.

5119.

52Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo apeliantų atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5319.1.

54Byloje esantys faktai prieštarauja atskirojo skundo nurodytam motyvui, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nevertino pateiktų įrodymų, o vadovavosi deklaratyviais motyvais ir prielaidomis. Priešingai, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį ištyrė visus pateiktus tiek rašytinius, tiek teismo posėdžio metu teiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

5519.2.

56Bankroto administratorė visose savo išvadose dėl patikslinto plano nurodė aiškius tikslintino plano trūkumus ir jo įgyvendinimo galimybes. Taigi bankrutuojančių asmenų patikslinto plano tvirtinimo procedūra atitiko FABĮ numatytas sąlygas ir reikalavimus, o atskirajame skunde nurodyta nuostata, kad bankrutuojantys asmenys negavo patarimo, į ką kreiptis dėl operatyvaus plano patikslinimo, yra neracionali ir nelogiška, juolab, kad bankrutuojantys asmenys buvo atstovaujami advokato.

5719.3.

58Mokumo atkūrimo planą sudaro ir jį tikslina pats fizinis asmuo, o kreditoriai planavimo procese tik aktyviai dalyvauja bei teikia pastabas. Nagrinėjamu atveju bankrutuojančių asmenų siekis skirti išlaidas automobilio eksploatavimui - 639 Eur/mėn., medikamentams - 70 Eur/mėn., ir internetui, mobiliajam ryšiui -145 Eur/mėn., nebuvo pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 straipsnis). Be to, būsto nuoma ir automobilio eksploatavimas sudaro 1 239 Eur/mėn., kai išsinuomojus būstą arčiau darbo, būsto nuomos kaina sudarytų 700-900 Eur/mėn., o 639 Eur/mėn. automobilio eksploatavimo išlaidos žymiai sumažėtų.

5919.4.

60Apeliantų argumentas, kad teismas be pagrindo konstatavo, jog D. Š. nededa pastangų įsidarbinti, prieštarauja FABĮ paskirčiai, nes tik nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. D. Š., siekdama atleidimo nuo skolų nededa pastangų, nes nevykdo savo pareigų FABĮ nustatyta tvarka. Atskirojo skundo argumentas, kad dėl V. Š. pajamų šeima nėra socialiai remtina, tėra tik prielaida, nes įrodymų į bylą nėra pateikta, o D. Š. yra bedarbė. Be to soc. išmokų/pašalpų tipai yra įvairūs (bedarbio išmoka, soc. pašalpos, priemoka nuomai, šildymui ir pan.).

6119.5.

62Apeliantai, žinodami apie ribotą bankroto procesą ir gaudami gerokai didesnes pajamas, nesiekia teisingos interesų pusiausvyros ir vienasmeniškai, retrospektyviai bei ženkliai padidina išlaidas savo būtinųjų poreikių tenkinimui. Taip savo veiksmais pažeidžia ne tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą pianą, bet ir kreditorių interesus bei visą bankroto procedūrą, kuri vyksta ribotą laiką. Šiuo atveju retrospektyvus patikslinto plano turinys neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, nes nėra nurodytos visos bankroto procese gautos lėšos, viršijusios plane numatytus mokėjimus, nėra pagrindimo padidinti lėšų sumą, skiriamą retrospektyviam poreikių tenkinimui, kas pažeidžia FABĮ paskirtį bei teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą.

6320.

64Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6520.1.

66Iš bylos duomenų akivaizdu, kad bankrutuojantys asmenys gauna didesnes pajamas negu buvo numatyta teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane, tačiau jie nesiėmė jokios iniciatyvos tikslinti mokumo atkūrimo planą ir jį pateikti kreditoriams, kaip tai numato FABĮ 16 straipsnio 6 punktas, 8 straipsnio 1 dalis. Bankrutuojantys asmenys ne tik neinformavo bankroto administratoriaus apie pasikeitusią finansinę situaciją iš karto, tačiau visą gaunamų lėšų perviršį išimtinai naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjai netinkamai vykdo šiuo metu patvirtintą ir galiojantį mokumo atkūrimo planą, nesiekia bankrutuojančių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyros, dėl ko pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas negali būti tvirtinamas.

6720.2.

68Nors pareiškėjai atskirajame skunde nurodė, kad kreditoriai neįrodė ir nepateikė į bylą konkrečių pavyzdžių, tiekėjų, kurie siūlytų pigesnes paslaugas negu naudojasi pareiškėjai, dėl ko teismas nepagrįstai rėmėsi prielaidomis, tačiau būtent pareiškėjams tenka pareiga įrodyti ir pagrįsti savo galimai patiriamas išlaidas. Nurodytos pareiškėjų išlaidos pagrįstos nebuvo ir būtent tai buvo akcentuojama skundžiamoje nutartyje.

6921.

70Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

71Teismas

konstatuoja:

72IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7322.

74Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7523.

76Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepatvirtino patikslinto bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano, kuriam nepritarė 2019 m. gegužės 24 d. kreditorių susirinkimas.

7724.

78Viena iš Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) 16 straipsnyje nustatytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – parengti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą. Tačiau plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ar pan., mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos.

7925.

80FABĮ 8 straipsnio 3 dalis numato, kad kreditorių susirinkimui nepritarus plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui; tuo tarpu, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Tokiais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).

8126.

82Plano sudarymas, plano projekto tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija, įvertinus parengto mokumo atkūrimo plano projekto atitiktį įstatymo reikalavimams, yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso bankrutuoti siekiančiam fiziniam asmeniui.

8327.

84Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui; teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-249-313/2016; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Taigi, fizinio asmens bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti bei įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.

8528.

86Byloje nustatyta, kad pareiškėjų bankrutuojančių V. Š. ir D. Š. mokumo atkūrimo planas patvirtintas Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartimi. Bankroto administratorės 2017 m. liepos 25 d. pranešimu pareiškėjai buvo informuoti apie mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, o 2017 m. spalio 25 d. bankroto administratorė pareiškėjams pateikė prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano pateikimo. Pareiškėjai planą ne kartą tikslino, tačiau 2018 m. gegužės 15 d., 2018 m. spalio 1 d., 2019 m. sausio 28 d. kreditorių susirinkimuose nutarta nepritarti pareiškėjų patikslinto mokumo atkūrimo plano projektui. 2019 m. balandžio 26 d. patikslintas plano projektas, kuriam nepritarė ir 2019 m. gegužės 24 d. kreditorių susirinkimas, buvo pateiktas tvirtinti teismui.

8729.

88Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė kreditorių nurodytoms patikslinto plano netvirtinimo priežastims, t. y., kad pareiškėjai nepagrindė išaugusių būtinųjų poreikių dydžio, nesiekia teisingo bankrutuojančių asmenų bei kreditorių interesų pusiausvyros, jie ne tik laiku neinformavo bankroto administratorės apie pasikeitusią finansinę būklę, bet ir neatsižvelgė į kreditorių pastabas dėl netinkamai vykdomo galiojančio mokumo atkūrimo plano. teismas taip pat pripažino pagrįstomis kreditorių nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos D. Š. pastangų trūkumo įsidarbinti. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde teigia, kad teismas nevertino pateiktų įrodymų, o vadovavosi tik deklaratyviais motyvais ir prielaidomis.

8930.

90Kaip minėta, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus ir nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, tenka būtent bankrutuojančiam fiziniam asmeniui. Vertindamas atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantai, tikslindami mokumo atkūrimo planą, patikslino gaunamų pajamų dydį, taip pat patikslino būtiniems poreikiams tenkinti numatomą skirti lėšų sumą bei kreditorių reikalavimams tenkinti numatomą skirti sumą. Pareiškėjai tikslino kelias mokumo atkūrimo plano dalis, o patikslintą plano projektą ne kartą teikė tvirtinti kreditorių susirinkimui. Kreditoriai, balsuodama dėl patikslinto plano projekto, pateikė savo pastabas. Patikslintas plano projektas, kuriam 2019 m. gegužės 24 d. nepritarė kreditorių susirinkimas, kreditoriams nurodžius nesutikimo su projektu pastabas, taisomas nebuvo, pareiškėjai pasirinko jį teikti tvirtinti teismui. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir vertino konkrečias kreditorių nepritarimo patikslintam planui priežastis ir fizinių asmenų pastangas taisyti mokumo atkūrimo planą, pareiškėjų bankroto procese teikiamų plano patikslinimų visumą.

9131.

92Nustatyta, kad teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane pareiškėjams reikalinga būtinųjų išlaidų suma nurodyta 1 590 Eur. Patikslintame plano projekte, pateiktame 2019 m. gegužės 24 d. kreditorių susirinkime, nurodyta, jog būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga iš viso 2 413 Eur (iš to skaičiaus gyvenamojo būsto nuomai – 600 Eur/mėn., automobilio eksploatavimo išlaidoms - 639,00 Eur/mėn., medikamentams - 70 Eur/mėn., internetui, mobiliajam ryšiui - 145 Eur/mėn.). Nors apeliantai nurodo, kad įrodymais pagrindė realiai patiriamas išlaidas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai labiau siekia užtikrinti savo komfortą, negu pasiekti teisingos bankrutuojančių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyros. Viena vertus, toks išlaidų sumos padidinimo būtinumas objektyviai neįrodytas, nes nurodomos išlaidų sumos yra per didelės, jos gali būti mažinamos, keičiant tiekėjus ir renkantis pigesnius variantus, kita vertus, sutikdami mokėti arčiau pareiškėjo darbo vietos esančio būsto didesnę nuomos kainą (700-900 Eur/mėn.), bet tokiu būdu išvengdami automobilio eksploatacijos išlaidų (639,00 Eur/mėn.), pareiškėjai galėtų skirti papildomai 300-500 Eur/mėn. kreditorių reikalavimų patenkinimui. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į tai, kad pagal pačių pareiškėjų pateiktus išlaidų apskaitos duomenis, per mėnesį bankrutuojantys asmenys išleisdavo: 2017 m. rugsėjo mėn. ~ 2 190 Eur/mėn., 2018 m. vasario mėn. ~ 2 074 Eur/mėn. Tai taip pat sudaro pagrindą abejoti būtiniesiems poreikiams tenkinti numatytos sumos objektyvumu.

9332.

94Fizinio asmens bankroto procesas, sudarydamas sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, yra susijęs ir su tam tikrais finansiniais suvaržymais, kuriuos lemia skolininkų ir kreditorių interesų suderinimas. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad palyginus su teismo jau patvirtintu mokumo atkūrimo planu, 2019 m. gegužės 24 d. kreditorių susirinkimui pateiktu patikslintu plano projektu, pareiškėjų šeimos pajamos padidėjo nuo 1 658 Eur/mėn. iki 2 870 Eur/mėn., būtiniesiems poreikiams tenkinti numatyta suma padidėjo nuo 1 590 Eur iki 2 413 Eur per mėnesį, t. y. 823 Eur/mėn. suma nuo 2017 m. sausio 1 d., o kreditorių reikalavimams tenkinti numatyta skirti suma padidinta tik 137 Eur/mėn. (t. y. nuo 70 Eur iki 207 Eur per mėnesį) nuo 2018 m. spalio mėn. Žymus pareiškėjų būtinųjų išlaidų dydžio padidinimas objektyviai nepagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad mokumo atkūrimo planas nurodytose dalyse patikslintas iš esmės tik pareiškėjų interesais ir iš esmės pažeidžia fizinių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl kreditoriai turėjo pakankamą pagrindą tokiam patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui nepritarti.

9533.

96Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog D. Š. nededa pastangų įsidarbinti. Viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Pareiškėja D. Š. nei bylos nagrinėjimo laikotarpiu pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos veiksmus ir norą realiai pagerinti finansinę padėtį. Patikslintame mokumo atkūrimo plane tik nurodoma, jog dėl ( - ) įstatymų specifikos D. Š. ketina susirasti darbą, kai vaikai sulauks 12 metų, tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju pareiškėjų bankroto procesas, kuris yra numatytas penkerių metų laikotarpių, jau bus pasibaigęs, taigi šie apeliantės teiginiai dėl ateityje ieškotino darbo kelia abejonių apie jos dedamas maksimalias pastangas realiai atkurti savo mokumą, gauti didesnes pajamas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pagrįstomis kreditorių nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos D. Š. pastangų trūkumo įsidarbinti, tokiu būdu vykdant mokumo atkūrimo plane priimtus įsipareigojimus bei FABĮ 16 straipsnio 10 punkte numatytą pareigą.

9734.

98Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus motyvus nustatyta, kad atsižvelgta ne tik į minėtą aplinkybę dėl pareiškėjos pastangų trūkumo įsidarbinti, tačiau ir nustatyta visuma kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pareiškėjai nedėjo maksimalių pastangų siekdami didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo, ypač įvertinus pareiškėjų nurodomas gaunamas padidėjusias pajamas, planas pakartotinai tikslintas iš esmės tik pareiškėjų interesais. Be to, iš bylos duomenų akivaizdu, kad bankrutuojantys asmenys gauna didesnes pajamas negu buvo numatyta teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane, tačiau jie nesiėmė jokios iniciatyvos tikslinti mokumo atkūrimo planą ir jį pateikti kreditoriams, kaip tai numato FABĮ 16 straipsnio 6 punktas, 8 straipsnio 1 dalis. Bankrutuojantys asmenys ne tik neinformavo bankroto administratoriaus apie pasikeitusią finansinę situaciją iš karto, tačiau visą gaunamų lėšų perviršį išimtinai naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai netinkamai vykdo šiuo metu patvirtintą ir galiojantį mokumo atkūrimo planą, pareiškėjų patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka fizinių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros ir fizinių asmenų bankroto instituto tikslų, neatitinka FABĮ 16 straipsnio 5, 6, 12-14 punktuose keliamų reikalavimų ir kreditoriai turėjo pagrindą jam nepritarti, dėl to jis negali būti patvirtintas.

9935.

100Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi jau buvo patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas. Taigi, skundžiama nutartimi teismas sprendė ne pirminio plano patvirtinimo, o šio plano pakeitimo klausimą. Teismui nepatvirtinus pakeisto mokumo atkūrimo plano, fizinio asmens bankroto procesas vyksta ir fizinio asmens mokumo atkūrimas įgyvendinamas pagal anksčiau parengtą, teismo patvirtintą ir galiojantį planą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-313/2017). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantai privalo laikytis 2015 m. liepos 31d. nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano reikalavimų bei jį vykdyti, o gaunamas lėšas pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka (FABĮ 16 straipsnio 5 punktas).

10136.

102Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir teisingai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta ir jie nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

103Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

104Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

105Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.