Byla 2A-845-273/2015
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beljana“ atstovės advokatės A. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7960-638/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Beljana“, trečiajam asmeniui P. J. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 73 815,72 Lt žalos atlyginimą regreso tvarka, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 214 Lt žyminį mokestį, 3 432 Lt dokumentų vertimo išlaidoms atlyginti priteisimo (t.1, b. l. 3-5).

4Nurodė, kad 2012 m. spalio 17 d. Vokietijoje dėl atsakovės darbuotojo trečiojo asmens P. J., vairavusio transporto priemonę VOLVO FM42R, valstybinis Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės (Lietuvos) nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą sumokėti 21 378,51 Eur (73 815,72 Lt) žalos atlyginimą. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą, atlygino atsakovės darbuotojo padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas ir įgijo teisę išmokėtos sumos reikalauti iš atsakovės, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPD) 23 straipsnio pagrindu.

5Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad trečiasis asmuo kaltas dėl eismo įvykio, prašomos atlyginti žalos sumos yra nepagrįstos, ieškovas nepateikė Vokietijos teisės turinio, iš kurio būtų galima spręsti, kokios sumos turėtų būti atlyginamos pagal civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, galiojantį Vokietijoje, prašomas priteisti administravimo mokestis turėtų būti mažinamas perpus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 19 949,13 Eur (68 880,35 Lt) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 995,26 Eur (6 889,24 Lt) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei 97,31 Eur (336 Lt) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovės 25 Eur (85,70 Lt) valstybei bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.

8Teismas nustatė, kad 2010 m. spalio 17 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu dalyvavo trys transporto priemonės: atsakovei priklausantis vilkikas Volvo FM42R autovežis, vairuojamas atsakovės darbuotojo P. J., RENAULT Clio MTK-ET-84, vairuojamas M. S. ir Škoda Superb F-WR 4454, priklausanti I. W., vairuojama R. R. (t.1, b. l. 126-138). Transporto priemonė Volvo FM42R, valst. Nr. ( - ) nuosavybės teise priklausė UAB „SEB VB lizingas“, naudotoja buvo atsakovė, tačiau automobilio valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu. Ieškovas 2013 m. liepos 4 d. Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo 21 378,51 Eur (t. 1, b. l. 25) pagal Vokietijos nacionalinio draudikų biuro 2013 m. gegužės 10 d. reikalavimą (t.1, b. l.43-44). Teismas nustatė, kad Frankfurto policijos prezidiumo Eismo saugumo direkcijos Greitkelių policijos skyrius 2012 m. lapkričio 30 d. sudarė pranešimą apie ginčo eismo įvykį (t.1, b. l. 126-138), kuriame konstatuota, kad P. J. (vairuotojas Nr.01) rikiavosi iš trečios iš kairės eismo juostos į penktą eismo juostą šiaurės kryptimi, nepastebėjo vairuotojo 02 ir susidūrė savo priekabos kairiąja puse su vairuotojo 02 (RENAULT Clio) dešiniuoju galiniu ratu. Tai buvo pirmoji susidūrimo vieta. Transporto priemonė 02 šio susidūrimo metu buvo nustumta į kairiąją eismo juostą, kurioje ta pačia krytimi važiavęs vairuotojas 03 (Škoda Superb) trenkėsi į RENAULT Clio galą. Dėl šio smūgio automobilis RENAULT Clio pasisuko 90 laipsnių kampu ir trenkėsi į vilkiką 01 tarp automobilio ir priekabos. Po to 01 nustūmė 03, kuris trenkėsi į betoninę užtvarą ir sustojo ( t.1, b. l. 128). Teismas, įvertinęs visumą bylos įrodymų, sprendė esant labiau tikėtina, kad ginčo eismo įvykio mechanizmas buvo toks, koks yra nurodomas Vokietijos policijos pranešime, o būtent, kad P. J. staiga pradėjo lenkimo manevrą, nebūdamas pilnai įsitikinęs, kad gretima juosta laisva, neužleidęs kelio Renault Clio, dėl ko pastarasis buvo priverstas staiga mestis į dar kairesnę juostą, tuo sudarydamas netikėtą ir neišvengiamą kliūtį Škoda Superb automobiliui. P. J. pradėjo nesaugiai lenkti ir sudarė avarinę situaciją. Teismo vertinimu, paties P. J. parodymai teismo posėdyje prieštaravo visų kitų apklaustų liudytojų ir dalyvių parodymams, nes jis teigė, kad RENAULT Clio atsitrenkė į Škoda Superb automobilio galą, kad į vilkiką trenkėsi Škoda, o ne RENAULT. P. J. apie įvykį pasakoja bandydamas sušvelninti savo atsakomybę, kadangi sudarant pranešimą apie įvykį P. J. nepateikė jokių savo paaiškinimų, nenubraižė savos įvykio schemos, nors jam buvo pranešta, kad yra kaltinamas padaręs administracinį teisė pažeidimą. P. J. nepakankamai atidžiai įvertino situaciją ir pradėjo manevrą nematydamas realios padėties kelyje. Teismo nuomone, šie P. J. veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su vėliau atsiradusiomis pasekmėmis, kitų transporto priemonių susidūrimais, ir dėl to atsiradusia žala. Teismas nurodė, kad atsakovė viso teismo proceso metu nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie leistų suabejoti Vokietijos policijos įstaigos nustatytais faktiniais duomenimis, teisiniu eismo įvykio vertinimu ir atitinkamai leistų suabejoti Vokietijos draudikų biuro padaryta išvada dėl P. J. kaltės ir atitinkamo sprendimo išmokėti draudimo išmokas nukentėjusiems. Teismas sprendė, kad Vokietijos policijos institucija tinkamai nustatė eismo įvykio faktines aplinkybes ir pagrįstai nurodė, kad P. J. pažeidė Vokietijos administracinių teisės pažeidimų įstatymą. Vokietijos Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3a str. (2) dalis kartu su 12 straipsniu nustato Vokietijos Žaliosios tarptautinės kortelės biuro teisę atlikti žalos sureguliavimo procesą, t.y. įvertinti žalą ir/ar teikti konkrečius pasiūlymus ( t.2, b. l. 115, 127). Teismas nurodė, kad ieškovas pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas nustatė, kad atsakovė iš esmės neginčijo transporto priemonės „Škoda Superb“ savininkui atlygintų išlaidų sumos, iš viso 14 448,98 Eur, kur automobilio likutinė vertė 11 887,56 Eur, greitosios medicinos pagalbos iškvietimo išlaidos 304 Eur, mokestis ekspertams už žalos dydžio nustatymą 1 523,20 Eur, automobilio Škoda išregistravimas 10,70 Eur, transportavimas 723,52 Eur, todėl šią sumą iš atsakovės teismas priteisė ieškovui. Teismas nustatė, kad transporto priemonės „RENAULT Clio“ savininkui buvo atlygint iš viso 4 070,77 Eur išlaidų, kur už techninę ekspertizę 373,97 Eur, už pakaitinį automobilį 405 Eur, už transportavimą (nutempimą) 857,70 Eur, už automobilį atkuriamoji vertė 2 350 Eur, už automobilio registravimą/nutempimą 84,10 Eur. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl išlaidų už pakaitinį automobilį neįtraukimo į žalos atlyginimą, motyvuodamas tuo, jog dėl eismo įvykio nukentėjusio asmens automobilis buvo visiškai sugadintas, dėl ko reikėjo pakaitinio automobilio. Teismo nuomone, šių išlaidų ( nuostolių) ir naujo automobilio įregistravimo, valstybinio numerio ženklo gavimo išlaidas, kurios sudarė 84,10 Eur, nukentėjęs asmuo nebūtų patyręs, jeigu nebūtų įvykęs ginčo eismo įvykis, todėl šias ir aukščiau nurodytas išlaidas privalo atsakovė atlyginti. Pasisakydamas dėl „RENAULT Clio“ atkuriamosios 2 350 Eur vertės, kurią atsakovė laikė per didele, teismas nurodė, kad šio automobilio rinkos kaina 2 400 Eur buvo nustatyta pagrįstai, įvertinus tai, kad žala buvo padaryta 2012 m. spalio 17 d., kai analogiškas automobilis dar buvo ne toks senas, ir tai, kad Vokietijos rinkoje tokios transporto priemonės kainos yra didesnės. Teismas nustatė, kad žalos atlyginimą administravo pagal Vokietijos Grüne Karte biuro pavedimą BECS Europos žalų administravimo biuras, kuris dar buvo pasitelkęs advokatą I. H. B., tačiau ieškovas nepateikė duomenų, kad dėl perdavimo administruoti žalą agentui/patikėtiniui būtų buvęs gautas Lietuvos draudikų biuro sutikimas ir kad patikėtinis BECS ir advokatas I. H. B. nėra finansiškai suinteresuoti. Teismas nurodė, kad pagal Bendradarbiavimo nuostatų 4 straipsnio 6 dalį, jokiu sutartiniu įsipareigojimu biuras negali savo noru arba be rašytinio draudiko ar atitinkamo biuro sutikimo patikėti reikalavimo atlyginti žalą jokiam finansiškai tuo suinteresuotam agentui. Jei jis taip pasielgia be minėto sutikimo, jo teisė į žalos atlyginimą apribojama iki pusės tos sumos, kurią jis būtų gavęs kitu atveju. Teismas sprendė, kad administravimo išlaidos ir išorės paslaugos, kurios susidarė dėl mokesčių advokatui ( t.1, b. l. 63-64 ir 237-238), turi būti sumažintos perpus iki 1 429,38 Eur. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovės priteisė 6 procentų procesines palūkanas. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies normas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkinta 93 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta 7 proc. reikalavimų.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

10Apeliaciniame skunde ieškovas (t. 4, b. l. 11-13) prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti ieškovui iš atsakovės 1 429,38 Eur nuostolių atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės už apeliacinį skundą sumokėtą 43 Eur žyminį mokestį ir 15,58 Eur išlaidas, patirtas už pateikiamų dokumentų vertimą; prašė prijungti prie bylos pridedamus įrodymus. Apeliaciniame skunde ieškovas, nesutikdamas su administravimo išlaidų sumažinimu, nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog BECS Gmbh yra finansiškai suinteresuotas subjektas, nenurodydamas, kokiais byloje pateiktais įrodymais bei kriterijais remiantis buvo nustatyta ši aplinkybė. Nurodė, kad pagal Bendradarbiavimo nuostatų aiškinimo memorandumo 3.6 straipsnį, ieškovo pridedamus dokumentus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau, finansiškai suinteresuotu asmeniu yra laikomas toks žalą administruojantis asmuo, kurį su eismo įvykio metu nukentėjusiu asmeniu arba eismo įvykio kaltininku sieja draudiminiai santykiai. Šiuo konkrečiu atveju Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pavedimu žalą administravęs subjektas - BECS Gmbh nėra draudimo bendrovė, t.y. jos nesieja draudiminiai santykiai su kaltininku ar nukentėjusiais asmenimis, todėl ji negali būti laikoma finansiškai suinteresuotu asmeniu. Dėl šios priežasties ieškovo sutikimas dėl šio subjekto paskyrimo administruoti žalą nebuvo reikalingas. Žalą administravo tik BECS Gmbh, o ne BECS Gmbh ir advokatas I. H. B., kaip nurodė teismas sprendime. Advokatas buvo pasitelktas tik medžiagos surinkimui.

11Apeliaciniame skunde atsakovės atstovė (t. 4, b. l. 3-7) prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį dėl 19 949,13 Eur (68 880,35 Lt) žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

121. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir sprendimo priėmimo taisykles, nes sprendimą grindė įrodymais, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje, sprendimo išvadas grindė tik prielaidomis, darydamas išvadas netinkamai laikė įstatymą arba visai nenurodė, koks įstatymas turi būti taikomas;

132. Teismas, remdamasis Vokietijos policijos pranešimo (toliau – pranešimas) apie eismo įvykį, medžiaga, kritiškai nevertino joje esančių įrodymų turinio prieštaringumo visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, remdamasis prielaidomis, o ne tikimybių pusiausvyros principu;

143. Iš pranešimo akivaizdu, kad kaltais dėl įvykusio eismo įvykio pripažįstami du vairuotojai: vairuotojas Nr. 01 - VOLVO FM (P. J.) ir vairuotojas Nr. 03 ŠKODA SUPERB (I. W.). Teismas šią faktinę aplinkybę paminėjo sprendime, tačiau darant išvadas dėl vairuotojo Nr. 03 kaltės, nustatytos oficialiame rašytiniame įrodyme ir atsakomybės nepasisakė. Dideliu greičiu važiavusi, neturinti patirties studentė I. W., ŠKODA SUPERB vairuotojas Nr. 03 atsitrenkė į M. S. Nr. 02 vairuojamą RENAULT CLIO ir, dėl jos veiksmų kilo žala abiems automobiliams. S. M. ir P. J. duodami paaiškinimus nurodė vienodai, jog jų transporto jų valdomos priemonės nesusidūrė, o pranešime nustatyta priešingai. S. M. nurodė, jog jam pervažiavus į kairę eismo juostą, vengiant susidūrimo su vilkiku, „iš galo greitai artėjantis automobilis trenkėsi jam į galą“. Vairuotojas Nr. 03 - I. W., parodė, jog „nors aš stabdžiau, bet susidūrimas buvo neišvengiamas“. Teismo teiginys, jog jis nelaiko esmine aplinkybe ar RENAULT CLIO buvo kliudytas vilkikui išvažiuojant į gretimą juostą, ar ne, laikydamas esmine aplinkybe tai, kad P. J. pradėjo nesaugiai lenkti ir sudarė avarinę situaciją - nepaaiškinama nei logikos dėsniais, nei kelių eismo taisyklėmis. Kiekvienas iš galo važiuojantis vairuotojas privalo pasirinkti tiek saugų atstumą, tiek saugų greitį ir tai yra žinoma kiekvienam pavojingą šaltinį valdančiam asmeniui. Dėl to, kad ŠKODA SUPERB dėl didelio greičio nesugebėjo išvengti susidūrimo su RENAULT CLIO - nėra P. J. kaltė ir atsakovė neturi atlyginti kito kalto asmens vairuotojo Nr. 03 padarytos ir jam dėl jo paties neteisėtų veiksmų kilusios žalos. Nes ir pagal pranešimą ŠKODA SUPERB vairuotojas Nr. 03 nėra nukentėjęs asmuo, jis yra kaltininkas;

154. Ieškovas nepateikė į bylą užsienio teisės normų kaip yra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas pagal Vokietijos civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, kai dėl eismo įvykio yra pripažįstami kaltais du asmenys. Ieškovas neįrodė, kad kaltininkas, ŠKODA SUPERB vairuotojas Nr. 03, sukėlęs eismo įvykį, turi teisę gauti žalos atlyginimą;

165. Teismas pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją ir priėmė sprendimą nenurodydamas taikomo Vokietijos įstatymo, pripažįstančio trečiojo asmens P. J. kaltę dėl eismo įvykio;

176. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, kurie nedalyvavo teisme ir grįsdamas jais savo sprendimą pažeidė CPK 12, 14, 17 straipsnių nuostatas. Sprendimą grindė įrodymais, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje. Teismas kritiškai vertino tik teisme parodymus davusio ir prisiekusio P. J. paaiškinimus. Neįvertino kitų liudytojų parodymuose esančių prieštaravimų.

18Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 22-25) atsakovės atstovė prašė ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovės atstovė nurodė tokius argumentus:

191. Teismas privalėjo mažinti reikalaujamą ieškiniu visos žalos sumą iki pusės, nesant ieškovo sutikimo. Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 6 dalyje kalbama ne apie administravimo ar išorės paslaugų susidariusių išlaidų sumažinimą iki pusės, bet teisės į visos žalos atlyginimo apribojimą iki pusės tos sumos (50 procentų), kurią jis būtų gavęs kitu atveju, t.y. kai būtų pasinaudojęs savo išimtine kompetencija savarankiškai administruoti žalos atlyginimą nukentėjusiems;

202. Išverstame neaiškaus pobūdžio rašte, pristatomame kaip Vidaus nuostatų aiškinamasis memorandumas, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas, ir kurio teismas negalėjo įvertinti, nes jo nebuvo pateikta, nagrinėjant bylą iš esmės - nėra nurodyta tokių argumentų, kaip teigiama skunde, kad finansiškai suinteresuotu asmeniu yra laikomas tik toks žalą administruojantis asmuo, kurį su eismo įvykio metu nukentėjusiuoju asmeniu sieja draudiminiai santykiai. Čia konstatuojama apie interesų konfliktą, kuris gali kilti, jei veiks agentas kaip kitos transporto priemonės, dalyvaujančios tame pačiame eismo įvykyje, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas. Tačiau neišaiškinta, kad perduodant žalą administruoti - nereikalingas sutikimas agentui (draudikui, ne draudikui);

213. Aplinkybės, kad BECS Gmbh nėra draudimo bendrovė ir, kad advokatas Ingo H. B. buvo pasitelktas tik medžiagos surinkimui, byloje nebuvo įrodinėjamos ir yra nepagrįstos.

22Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas (t. 4, b. l. 30-42) prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, prijungti pridedamus dokumentus, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti iš atsakovės 1 429,38 Eur (4 935,36 Lt) bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, t.y. priteisti iš atsakovės 21 378,51 Eur (73 815,72 Lt) nuostolių atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas, papildomai priteisti iš atsakovės 43 Eur žyminį mokestį ir 15,58 Eur išlaidas, patirtas už pateikiamų dokumentų vertimą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

231. Teismas detaliai ištyrė ieškovo pateiktus įrodymus dėl faktinių eismo įvykio aplinkybių ir teisės turinio bei pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie leistų suabejoti Vokietijos nacionalinio draudikų biuro padaryta išvada dėl P. J. kaltės;

242. Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateikti dokumentai, susiję su Vokietijoje įvykusio eismo įvykio kaltininko nustatymu, jo metu padarytos žalos administravimu, vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai - turintys didesnę įrodomąją galią;

253. Teismui buvo pateikti transporto priemonės VOLVO FM 42R, valst. Nr. ( - ) vairuotojo P. J. kaltę dėl 2012 m. spalio 17 d. sukelto eismo įvykio pagrindžiantys įrodymai, kurie buvo surinkti Vokietijos nacionalinio draudikų biuro, kuris yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su Vokietijoje galiojančių teisės aktų taikymu, kaltės konstatavimu bei žalos administravimu ir veikia Vokietijos vardu. Šie įrodymai yra surinkti, atsižvelgiant į Vokietijoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą nuostatas, ir negali būti vertinami kaip nepakankami;

264. Papildomai pateiktoje Biuro Žalų administravimo departamento išvadoje detalizuojami bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai. Biuro Žalų administravimo departamento išvadoje nurodomi Vokietijos civilinio proceso kodekso (Zivilprozessordnung) 415 straipsnio, Baudų katalogo (Bufigeldkatalog) 30.1 punkto, Kelių eismo įstatymo (Strafienverkehrsgesetz) 24 straipsnio, Kelių eismo taisyklių (Strafienverkehrsordnung) 1 (2), 7 (5) bei 49 straipsnių, Draudimo įstatymo (Versicherungsvertragsgesetz) 115 straipsnio, Baudžiamojo kodekso (Strafgesetzbuch) 223, 229 straipsnių, Administracinių teisės pažeidimų įstatymo (Ordnungswidrigkeitengesetz) 19 straipsnio nuostatos bei jų vertimai į valstybinę kalbą yra pateikti vykusių teismo posėdžių metu.

27Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymais:

281.1.

29Priimti prejudicinį sprendimą šiais ES teisės aiškinimo klausimais:

301.1.1.

31Ar Direktyvos (2009/103/EB) 2 straipsnio a punkto nuostata numatanti, kad „...kiekvienas nacionalinis draudikų biuras pagal savo valstybės privalomojo draudimo teisės aktus užtikrina žalos sureguliavimą jo teritorijoje įvykus draudžiamam įvykiui, padarytam transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė yra apdrausta turi būti aiškinama taip, kad sprendimą dėl eismo įvykiui ir jo metu padarytos žalos atlyginimui taikomos teisės bei jos apimties priima tos valstybės nacionalinis draudikų biuras, kurio teritorijoje įvyko eismo įvykis, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos nacionaliniam draudikų biurui nesuteikta teisė spręsti užsienio valstybės teisės taikymo klausimų?

321.1.2.

33Ar Europos Komisijos pripažintų ir kartu su Komisijos sprendimu (2003/564/EB), kuris buvo adresuotas visoms valstybėms narėms (Komisijos sprendimo (2003/564/EB) 4 straipsnis), paskelbtų Bendradarbiavimo nuostatų nuostatos, jas perkėlus į nacionalinę teisę, yra privalomos tik nacionaliniams draudikų biurams, ar ir tretiesiems asmenims?

341.1.3.

35Kaip turėtų būti suprantamos ir aiškinamos kartu su Komisijos sprendimu (2003/564/EB), kuriuo yra įgyvendinama Direktyva (2009/103/EB), paskelbtų Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalies nuostatos - „ Visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą, žalią kortą ar draudimo polisą išdavusio draudiko arba prireikus atitinkamo biuro interesais. Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu (net kai remiamasi kitoje šalyje taikomomis teisės nuostatomis) ir žalos sureguliavimu. “ ir 10 straipsnio nuostatos - ..Biurai, kuriems taikomos šio skirsnio nuostatos, abipusiškai garantuoja atlyginti visas pagal šiuos nuostatus mokėtinas sumas, susijusias su bet kokia autoavarija, į kurią pateko transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra tos valstybės teritorijoje, kurioje veikia kiekvienas iš tų biurų, nesvarbu, ar transporto priemonė apdrausta, ar ne “?

361.1.4.

37Ar Biurai, atsižvelgdami į Direktyvos (2009/103/EB) ir kartu su Komisijos sprendimu (2003/564/EB) paskelbtų Bendradarbiavimo nuostatų 3, 5, 10 straipsnių nuostatas, tenkindami kitų išimtinai už žalos administravimą kompetentingų biurų reikalavimus, veikia pagal ES abipusio pripažinimo principą?

381.1.5.

39Ar vadovaujantis abipusio pripažinimo principu Biuro priimto sprendimo tenkinti kito išimtinai kompetentingo biuro reikalavimą pagrįstumas gali būti be pagrįstų argumentų kvestionuojamas nacionalinės teisės lygmenyje, Biurui reiškiant atgręžtinį reikalavimą?

401.1.6.

41Ar toks valstybės narės teisės aktuose įtvirtintas reglamentavimas ar reglamentavimo aiškinimas nacionaliniuose teismuose, kai Biuras, tenkindamas išimtinai kompetentingo administruoti žalą nacionalinio draudikų biuro reikalavimą, pakartotinai taiko eismo įvykio valstybėje veikiančių teisės aktų nuostatas, būtų laikomas tinkamu Direktyvos (2009/103/EB) ir ją įgyvendinančio sprendimo (2003/564/EB)) nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę?

421.1.7.

43Ar Direktyvos (2009/103/EB) 3 straipsnio nuostata kiekviena valstybė narė, laikydamasi 5 straipsnio, imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų apdrausta transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė “ turi būti aiškinama taip, kad valstybė narė pati ar per įgaliotas žalų atlyginimo įstaigas turi be išlygų prisiimti atsakomybę už tiek savo šalyje, tiek kitose valstybėse narėse įvykusių eismo įvykių metu toje valstybėje registruotomis tačiau neapdraustomis transporto priemonėmis padarytą žalą?

441.2.

45Kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą būtų nagrinėjamas pagal pagreitintą procedūrą, nes teismui kreipusis su prašymu dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, galimai būtų stabdomas ir kitų analogiškų bylų teismuose nagrinėjimas, kas sąlygotų ne tik Biuro atgręžtinio reikalavimo įgyvendinimo apsunkinimą (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), bylos šalių, kurių turtui ir lėšos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turto ir lėšų ilgą įšaldymą; bet ir paliestų visą Lietuvos kelių transporto sistemą, nes galimai didėtų atskaitymai į Biuro iždą (TPVCAPDĮ 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-12-24 įsakymas „Dėl atskaitymų nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų“), kas sąlygotų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių įmokų didėjimą.

46Atsiliepime į apeliacinius skundus (t. 4, b. l. 26-28) trečiasis asmuo prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą patenkinti. Trečiasis asmuo visiškai sutiko ir palaikė atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

47Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teismas priima į bylą ieškovo prie apeliacinio skundo pateiktą Bendradarbiavimo nuostatų išaiškinamojo memorandumo 3.6 straipsnio vertimo kopiją (t. 4, b.l. 14-16) bei prie ieškovo atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą pateiktą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro žalų administravimo departamento išvadą (t. 4, b.l.43-44), kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

48IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

50Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 17 d. Vokietijoje dėl atsakovės darbuotojo trečiojo asmens P. J., vairavusio transporto priemonę VOLVO FM42R, valstybinis Nr. ( - ) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės (Lietuvos) nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą sumokėti 21 378,51 Eur (73 815,72 Lt) žalos atlyginimą. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą, atlygino atsakovės darbuotojo padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas ir įgijo teisę išmokėtos sumos reikalauti iš atsakovės, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPD) 23 straipsnio pagrindu.

51Dėl ieškovės prašymo kreiptis į Europos Teisingumo teismą.

52Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, prašant priimti prejudicinį sprendimą dėl klausimų, susijusių su Europos Komisijos sprendimo 2003/564/EB „Dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės tikrinimu, taikymo“ ir Direktyvos 2009/103/EB „Dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo“ taikymu ir tinkamu įgyvendinimu nacionalinėje teisėje.

53Šios direktyvos nuostatos buvo įgyvendintos, priėmus Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymą, vadovaujantis kuriuo, ieškovas prašė priteisti išmokėtą draudimo išmoką regreso tvarka. Tačiau ieškovas formuluodamas prašymą kreiptis į Europos Teisingumo Teismą nurodo, kad kyla neaiškumų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014 ir 2014 m. kovo 19 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014 dėl Europos Komisijos sprendimo 2003/564/EB, kuriuo buvo paskelbti Bendradarbiavimo nuostatai ir Direktyvos 2009/103/EB „Dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės patikrinimo“ aiškinimo ir taikymo.

54Ieškovo nuomone, jeigu Europos Teisingumo Teismas išaiškintų, kad Komisijos sprendimas ir Direktyva nacionaliniuose teismuose įgyvendinama netinkamai, pasikeistų šių teisės aktų nuostatų aiškinimas nacionaliniuose teismuose.

55Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Nagrinėjamoje byloje vertindama ieškovės prašymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje poreikio aiškinti Europos Sąjungos teisės aktus nėra, nes Direktyvos nuostatos yra perkeltos į nacionalinę teisę, be to, teismai, nagrinėjantys bylas privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika atitinkamų kategorijų bylose, todėl prašymo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą netenkina.

56Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, sumokėjusio išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pareikšto atgręžtinio reikalavimo asmeniui, atsakingam už žalos padarymą, pagrįstumo.

57Dėl kaltės ir žalos nustatymo

58Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vieną iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – trečiojo asmens P. J. kaltę dėl kilusios žalos grindė vienintelio oficialaus rašytinio įrodymo – Frankfurto policijos prezidiumo Eismo saugumo direkcijos Greitkelių policijos skyriaus 2012-11-30 d. pranešimo apie eismo įvykį medžiagos dalimi, tačiau kritiškai neįvertino šių įrodymų prieštaringumo visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl eismo įvykio kaltas tik P. J.. Nurodo, kad kaltais dėl eismo įvykio pripažįstami du vairuotojai: P. J. ir ŠKODA SUPERB vairuotoja I. W.. Apelianto nuomone, ieškovas neįrodė, kad kaltininkas ŠKODA SUPERB vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, turi teisę gauti žalos atlyginimą.

59Analizuojant autoįvykio aplinkybes bei nustatant kaltą asmenį dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas ištyrė ir vadovavosi Frankfurto policijos prezidiumo Eismo saugumo direkcijos Greitkelių policijos skyriaus 2012-11-30 pranešimu apie ginčo eismo įvykį, medžiaga Nr. VU/1223417/2012 ( t.1, b.l. 126-138). Pažymėtina, kad policijos pažyma yra oficialus dokumentas. Remiantis Civilinio proceso kodekso (vokiškai „Zivilprozessordnung (ZPO), 415 straipsniu, oficialūs dokumentai yra prilyginami įrodymams. Pranešime konstatuota, kad eismo įvykio rūšis yra susidūrimas su kita transporto priemone, važiuojančia šalia ta pačia kryptimi, taip pat konstatuota, kad tretysis asmuo P. J. ( vairuotojas Nr.01) rikiavosi iš trečios iš kairės eismo juostos į penktą eismo juostą šiaurės kryptimi, nepastebėjo vairuotojo 02 ir susidūrė savo priekabos kairiąja puse su vairuotojo 02 ( RENAULT Clio) dešiniuoju galiniu ratu. Tai buvo pirmoji susidūrimo vieta. Transporto priemonė 02 šio susidūrimo metu buvo nustumta į kairiąją eismo juostą, kurioje ta pačia krytimi važiavęs vairuotojas 03 ( Škoda Superb) trenkėsi į RENAULT Clio galą. Dėl šio smūgio automobilis RENAULT Clio pasisuko 90 laipsnių kampu ir trenkėsi į vilkiką 01 tarp automobilio ir priekabos. Po to 01 nustūmė 03, kuris trenkėsi į betoninę užtvarą ir sustojo ( t.1, b.l. 128). Toliau policijos pranešime nurodoma, kad vairuotojas 01 pažeidė Baudžiamojo kodekso 223, 229 straipsnius, Kelių eismo kodekso 7(5),49 str. ( persirikiuoti iš eismo juostos, kuria važiuojama, galima tik tada, kai kitam kelių eismo dalyviui nekeliamas pavojus ( t.3, b.l. 117-120), Baudų katalogo 31.1p., Administracinių teisės pažeidimų įstatymo 19 str., t.y. kaltinimas rikiuojantis iš vienos eismo juostos į kitą sukėlus avariją. Tame pačiame pranešime vairuotojo 02 kaltės nekonstatuota, o vairuotojas 03 įvardintas kaip kaltinamas asmuo ir nurodoma, kad jis kaltinamas Baudžiamojo kodekso 223, 229 str. Iš ieškovo pateikto Baudžiamojo kodekso straipsnių turinio matyti, kad BK 223 str. nustato atsakomybė už kūno sužalojimą, o BK 229 str. nustato atsakomybę už kūno sužalojimą dėl neatsargumo ( t.2, b.l. 83-86). Pranešime apie įvykį, sudarytame Frankfurto Greitkelių policijos, taip pat nurodyta, kad eismo įvykio liudininkai buvo V. M., B. M. ir B. R.-Norbert ( t.1, b.l. 135-138).

60Įvykyje dalyvavęs M. S. 2012-10-21 atsakė į policijos anketos klausimus ir nubraižė įvykio situaciją ( t.1, b.l. 175 ir 178), kurie iš esmės atitinka policijos pranešime apie įvykį išdėstytas aplinkybes, o būtent, kad vilkikas, vairuojamas P. J., staiga pakeitė judėjimo juostą, dėl ko M. S., vairavęs RENAULT Clio, metėsi į dar kairesnę juostą, kurioje į jį trenkėsi Škoda Superb. Skirtumas tarp parodymų yra tik tas, kad M. S. nenurodė, kad vilkikas, iškart keisdamas juostą kliudė RENAULT Clio.

61Liudytoju apklaustas M. V. parodė, kad P. J. vairuojamas vilkikas norėjo pasukti iš ketvirtos juostos į trečią iš kairės, nepamatė lengvojo automobilio, susidūrė su juo ir nustūmė jį ( RENAULT Clio) į antrą juostą iš kairės, kur važiavo kitas lengvasis automobilis, kuris susidūrė su automobiliu, prieš tai jau susidūrusiu su vilkiku ( t.1, b.l. 184). Kitas liudytojas - B. R.-N. - parodė, kad vilkikas ( vairuojamas P. J.) pakeitė eismo juostą ir tuo metu nustūmė šalia jo važiuojantį lengvąjį automobilį, kuris norėjo išvengti kliūties, bet vilkikas jį vis dėlto kliudė ( t.1, b.l.186). R. R. nurodė, kad jis vairavo Škoda Superb, važiavo išorine kairiąja juosta, kai RENAULT Clio staiga įsuko į jo eismo juostą. Kad RENAULT Clio užkliudė vilkikas, jis sužinojo tik vėliau ( t.1, b.l. 194).

62Iš Frankfurto policijos prezidiumo greitkelių policijos skyriaus perdavimo akto matyti, kad policijos tyrimas buvo pabaigtas 2012-11-30, medžiaga persiųsta pagal kompetenciją Frankfurto prie Maino apygardos prokuratūrai spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 ir 224 str. ( t.1, b.l. 180 ir 196). Frankfurto prie Maino prokuratūra bylai suteikė Nr. 851 Js 67386/12 ir nusprendė baudžiamojo ieškinio nekelti, nutraukti tyrimą pagal BK 153a str., skyrė 39 eurų baudą ( t.1, b.l. 198), įskaitė P. J. sumokėtą 30 eurų užstatą kaip baudos mokėjimą ( t.1, b.l. 202). Automobilio ŠKODA SUPERB vairuotojai nuobauda nebuvo paskirta ir ši vairuotoja nebuvo pripažinta kalta dėl įvykusio eismo įvykio, kadangi jos susidūrimas buvo neišvengiamas, kai jos eismo įvykio juostoje netikėtai išniro RENAULT CLIO automobilis. Nors apeliantas nurodo, kad dėl eismo įvykio yra kalta ir automobilio ŠKODA SUPERB vairuotoja, tačiau jokių objektyvių ir įtikinančių įrodymų dėl to nepateikia. Pažymėtina, kad pats apeliantas turėjo laikytis teisės aktų reikalavimų, kad jo pagal lizingo sutartį naudojama ir jo darbuotojo valdoma transporto priemonė būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o įvykus eismo įvykiui ir esant prieštaravimams – teikti paaiškinimus kompetentingoms Vokietijos institucijoms, tačiau tokių duomenų į bylą nėra pateikta. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, kad dėl autoįvykio yra kalti du asmenys atmeta kaip niekuo nepagrįstą ir neįrodytą.

63Šių objektyvių ir oficialių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Vokietijos policijos institucija tinkamai nustatė eismo įvykio faktines aplinkybes ir pagrįstai nurodė, kad P. J. pažeidė Vokietijos administracinių teisės pažeidimų įstatymą. Vokietijos Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3a str. (2) dalis kartu su 12 straipsniu nustato Vokietijos Žaliosios tarptautinės kortelės biuro teisę atlikti žalos sureguliavimo procesą, t.y. įvertinti žalą ir/ar teikti konkrečius pasiūlymus ( t.2, b.l. 115, 127). Biuras pateikė teismui transporto priemonės VOLVO FM 42R, valst. Nr. ( - ) vairuotojo P. J. kaltę dėl 2012-10-17 sukelto eismo įvykio, pagrindžiančius įrodymus, kurie buvo surinkti Vokietijos nacionalinio draudikų biuro, kuris yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su Vokietijos galiojančių teisės aktų taikymu, kaltės konstatavimu bei žalos administravimu ir veikia Vokietijos vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014).Šie įrodymai yra surinkti, atsižvelgiant į Vokietijoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą nuostatas ir nėra pagrindo juos vertinti kaip neobjektyvius ar nepakankamus.

64Dėl žalos dydžio

65Ieškovas - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras – 2013-07-04 tarptautinio mokėjimo pavedimu Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo 21 378,51 euro (t. 1, b. l. 25). Ieškovas šį apmokėjimą atliko pagal Vokietijos nacionalinio draudikų biuro 2013-05-10 reikalavimą ( t.1, b.l.43-44).

66Ieškovas pateikė duomenis, kad transporto priemonės „Škoda Superb“ savininkui buvo atlygintos tokios išlaidos: automobilio likutinė vertė 11 887,56 eurų, greitosios medicinos pagalbos iškvietimo išlaidos ( medical treatment) 304 eurai ( t.1, b.l.51), mokestis ekspertams už žalos dydžio nustatymą 1523,20 eurų, automobilio Škoda išregistravimas 10,70 eurų, transportavimas 723,52 eurai, iš viso 14 448,98 eurai ( t.1, b.l.51-58). Ši suma pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčijama.

67Ieškovas pateikė duomenis, kad transporto priemonės „RENAULT Clio“ savininkui buvo atlygintos tokios išlaidos: už techninę ekspertizę 373,97 eurai, už pakaitinį automobilį 405 eurai, už transportavimą (nutempimą) 857,70 eurų, už automobilį atkuriamoji vertė 2350 eurų, už automobilio registravimą/nutempimą 84,10 eurų, iš viso 4070,77 eurų ( t.1, b.l. 59-64). Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas pripažino pagrįstomis.

68Ieškovas, išmokėdamas žalos atlyginimą pagal Vokietijos draudikų biuro reikalavimą taip pat atlygino administravimo išlaidas 2777,96 eurų ir išorės paslaugas (t.1 b.l. 43-44).

69Bendradarbiavimo nuostatų 3 str. 6 d. nurodyta, kad jokiu sutartiniu įsipareigojimu biuras negali savo noru arba be rašytinio draudiko ar atitinkamo biuro sutikimo patikėti reikalavimo atlyginti žalą jokiam finansiškai tuo suinteresuotam asmeniui. Jei jis taip pasielgia be minėto sutikimo, jo teisė į žalos atlyginimą apribojama iki pusės tos sumos, kurią jis būtų gavęs kitu atveju.

70Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš pateikto susirašinėjimo tarp Lietuvos draudikų biuro ir BECS Europos žalų administravimo biuro ir tarp Vokietijos Grüne karte biuro ir BECS ( t.1, b.l.49-70) matyti, kad žalos atlyginimą administravo pagal Vokietijos Grüne Karte biuro pavedimą BECS Europos žalų administravimo biuras ( t.1, b.l.214), kuris savo ruožtu dar buvo pasitelkęs advokatą I. H. B. ( t.1, b.l. 211-212). Tačiau ieškovas nepateikė duomenų, kad dėl perdavimo administruoti žalą agentui/patikėtiniui būtų buvęs gautas Lietuvos draudikų biuro sutikimas ir kad patikėtinis BECS ir advokatas I. H. B. nėra finansiškai suinteresuoti. Dėl to sprendė, kad administravimo išlaidos ir išorės paslaugos, kurios susidarė dėl mokesčių advokatui ( t.1, b.l. 63-64 ir 237-238), turi būti perpus sumažintos ir priteisė 1429,38 eurų.

71Apeliantas ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu nesutinka su reikalautų priteisti bylos administravimo išlaidų (2777,96 EUR) bei administruojant bylą patirtų išorės išlaidas (80,80 EUR) sumažinimo perpus.

72Bendradarbiavimo nuostatai draudžia už žalos administravimą atsakingiems nacionaliniams draudikų biurams patikėti žalos administravimą tuo finansiškai suinteresuotam agentui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad finansiškai suinteresuotu asmeniu yra laikomas toks žalą administruojantis asmuo, kurį su eismo įvykiu metu nukentėjusiuoju asmeniu arba eismo įvykio kaltininku sieja draudiminiai santykiai (Bendradarbiavimo nuostatų išaiškinamojo memorandumo 3.6 straipsnis)

73Kadangi Vokietijos nacionalinio d,raukikų biuro pavedimu žalą administravęs subjektas _ BECS Gmbh nėra draudimo bendrovė ir jos nesieja draudiminiai santykiai su kaltininku ar nukentėjusiais asmenimis, todėl ji negali būti laikoma finansiškai suinteresuotu asmeniu. Šiuo atveju, Biuro sutikimas dėl šio subjekto paskyrimo administruoti žalą nebuvo reikalingas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad BECS Gmbh yra finansiškai suinteresuotas subjektas, dėl ko nepagrįstai sumažino Biuro reikalaujamą priteisti žalą, nes į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad žalą administravusi kompanija BECS Gmbh yra finansiškai suinteresuotas asmuo.

74Vadovaujantis nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo bendrųjų taisyklių 5 straipsnio nuostatomis, sureguliavus žalą reikalavimas atlyginti išlaidas išsiunčiamas atitinkamai draudimo įstaigai ar atitinkamam biurui, nurodant ir visoms kitoms išlaidoms padengti skirtą administravimo mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis (1.3 p.). Biurų Tarybos 2003 m. gegužės 29-30 d. 37-osios generalinės asamblėjos Sprendimo Nr. 2 Administravimo mokestis: laikinam reikalavimui dėl žalos atlyginimo 2 punkte nustatyta, jog mokėtinas administravimo mokestis neturi viršyti 3.500,00 EUR. Kadangi reikalaujama priteisti suma neviršija nustatytų dydžių, todėl yra pagrindas administravimo ir išorės išlaidas priteisti pilnai, iš viso ieškovui priteistinas žalos atlyginimas padidinamas iki 21 378, 51 eurų.

75Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat vadovaujasi Bendradarbiavimo nuostatų 3 str. 6 d. ir nurodo, kad teismas privalėjo mažinti reikalaujamą ieškiniu visos žalos sumą iki pusės, nes minėtame straipsnyje kalbama ne apie administravimo ar išorės paslaugų susidariusių išlaidų sumažinimą iki pusės, bet teisės į visos žalos atlyginimo apribojimą iki pusės tos sumos, kurią jis būtų gavęs kitu atveju. Kadangi jau aukščiau pasisakyta, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad žalą administravusi kompanija BECS Gmbh yra finansiškai suinteresuotas asmuo, todėl ir atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl žalos atlyginimo apribojimo iki pusės sumos yra atmestinas.

76Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, padidinant ieškovui priteistą pinigų sumą iki 21 378, 51 eurų ir atitinkamai perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kadangi ieškinio pareiškimas patenkinamas pilnai, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui ir atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: 2214 Lt sumokėto žyminio mokesčio (t.1, b.l. 10), 4816,40 Lt už procesinių dokumentų ir jų priedų vertimus (t.3, b.l. 64), 229 Lt antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą (t.2, b.l. 152), 159,41 Lt kelionės išlaidas (t.2, b.l. 188, t.3, b.l. 108) iš viso 7418,81 Lt, atitinkamai 2148,64 eur. (CPK 93 str.)

77Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, todėl yra pagrindas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 43 eurus sumokėto žyminio mokesčio bei 15,58 eurus patirtų išlaidų už pateikiamų dokumentų vertimą į valstybinę kalbą (t.4, b.l.17-18)

78Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

79Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti.

80Sprendimo dalį dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui išdėstyti taip:

81Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui į.k. 125709291 iš atsakovo UAB „Beljana“ į.k. 135730095 21 378, 51 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 51 eurocentą) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2148,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

82Priteistas iš atsakovės UAB „Beljana“ į.k. 135730095 25 eurų bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai padidinti iki 26,69 Eur.

83Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys dalyje atmestas.

84Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro į.k. 125709291 atsakovei UAB „Beljana“ į.k. 135730095 priteista 97,31 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

85Priteisti iš atsakovės UAB „Beljana“ į.k. 135730095 ieškovei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui į. k. 125709291 58,58 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 4. Nurodė, kad 2012 m. spalio 17 d. Vokietijoje dėl atsakovės darbuotojo... 5. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Teismas nustatė, kad 2010 m. spalio 17 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 10. Apeliaciniame skunde ieškovas (t. 4, b. l. 11-13) prašė pakeisti Kauno... 11. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovė (t. 4, b. l. 3-7) prašė panaikinti... 12. 1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir sprendimo priėmimo taisykles, nes... 13. 2. Teismas, remdamasis Vokietijos policijos pranešimo (toliau – pranešimas)... 14. 3. Iš pranešimo akivaizdu, kad kaltais dėl įvykusio eismo įvykio... 15. 4. Ieškovas nepateikė į bylą užsienio teisės normų kaip yra... 16. 5. Teismas pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją ir... 17. 6. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, kurie nedalyvavo teisme ir... 18. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 22-25) atsakovės... 19. 1. Teismas privalėjo mažinti reikalaujamą ieškiniu visos žalos sumą iki... 20. 2. Išverstame neaiškaus pobūdžio rašte, pristatomame kaip Vidaus nuostatų... 21. 3. Aplinkybės, kad BECS Gmbh nėra draudimo bendrovė ir, kad advokatas Ingo... 22. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas (t. 4, b. l. 30-42)... 23. 1. Teismas detaliai ištyrė ieškovo pateiktus įrodymus dėl faktinių eismo... 24. 2. Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateikti dokumentai, susiję su... 25. 3. Teismui buvo pateikti transporto priemonės VOLVO FM 42R, valst. Nr. ( - )... 26. 4. Papildomai pateiktoje Biuro Žalų administravimo departamento išvadoje... 27. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė sustabdyti bylos... 28. 1.1.... 29. Priimti prejudicinį sprendimą šiais ES teisės aiškinimo klausimais:... 30. 1.1.1.... 31. Ar Direktyvos (2009/103/EB) 2 straipsnio a punkto nuostata numatanti, kad... 32. 1.1.2.... 33. Ar Europos Komisijos pripažintų ir kartu su Komisijos sprendimu... 34. 1.1.3.... 35. Kaip turėtų būti suprantamos ir aiškinamos kartu su Komisijos sprendimu... 36. 1.1.4.... 37. Ar Biurai, atsižvelgdami į Direktyvos (2009/103/EB) ir kartu su Komisijos... 38. 1.1.5.... 39. Ar vadovaujantis abipusio pripažinimo principu Biuro priimto sprendimo... 40. 1.1.6.... 41. Ar toks valstybės narės teisės aktuose įtvirtintas reglamentavimas ar... 42. 1.1.7.... 43. Ar Direktyvos (2009/103/EB) 3 straipsnio nuostata kiekviena valstybė narė,... 44. 1.2.... 45. Kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą būtų nagrinėjamas pagal... 46. Atsiliepime į apeliacinius skundus (t. 4, b. l. 26-28) trečiasis asmuo... 47. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teismas priima į bylą... 48. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 49. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 50. Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 17 d. Vokietijoje dėl atsakovės... 51. Dėl ieškovės prašymo kreiptis į Europos Teisingumo teismą.... 52. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė... 53. Šios direktyvos nuostatos buvo įgyvendintos, priėmus Lietuvos Respublikos... 54. Ieškovo nuomone, jeigu Europos Teisingumo Teismas išaiškintų, kad Komisijos... 55. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi teismas,... 56. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų... 57. Dėl kaltės ir žalos nustatymo... 58. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vieną... 59. Analizuojant autoįvykio aplinkybes bei nustatant kaltą asmenį dėl žalos... 60. Įvykyje dalyvavęs M. S. 2012-10-21 atsakė į policijos anketos klausimus ir... 61. Liudytoju apklaustas M. V. parodė, kad P. J. vairuojamas vilkikas norėjo... 62. Iš Frankfurto policijos prezidiumo greitkelių policijos skyriaus perdavimo... 63. Šių objektyvių ir oficialių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas... 64. Dėl žalos dydžio... 65. Ieškovas - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras –... 66. Ieškovas pateikė duomenis, kad transporto priemonės „Škoda Superb“... 67. Ieškovas pateikė duomenis, kad transporto priemonės „RENAULT Clio“... 68. Ieškovas, išmokėdamas žalos atlyginimą pagal Vokietijos draudikų biuro... 69. Bendradarbiavimo nuostatų 3 str. 6 d. nurodyta, kad jokiu sutartiniu... 70. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš pateikto susirašinėjimo... 71. Apeliantas ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų... 72. Bendradarbiavimo nuostatai draudžia už žalos administravimą atsakingiems... 73. Kadangi Vokietijos nacionalinio d,raukikų biuro pavedimu žalą administravęs... 74. Vadovaujantis nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo bendrųjų... 75. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat vadovaujasi Bendradarbiavimo nuostatų... 76. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra... 77. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, todėl yra pagrindas priteisti... 78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 79. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti.... 80. Sprendimo dalį dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui... 81. Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos... 82. Priteistas iš atsakovės UAB „Beljana“ į.k. 135730095 25 eurų... 83. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį,... 84. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį,... 85. Priteisti iš atsakovės UAB „Beljana“ į.k. 135730095 ieškovei Lietuvos...