Byla 2A-192/2013
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. J. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-4542-520/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams A. J. ir A. J., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „PGNT“, dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. J. ir A. J. 766 044,30 eurų negrąžinto kredito, 56 879,21 eurų nesumokėtų palūkanų, 3 050,90 eurų delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2007-11-12 tarp AB DnB NORD banko ir kredito gavėjo UAB „PGNT“ buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. K-2400-2007-818, kurios pagrindu kredito gavėjui suteiktas 2 660 000 Lt kreditas su kintama palūkanų norma iki 2009-09-30. Kreditavimo sutartis buvo keičiama vėlesniais susitarimais, kuriais negrąžinto kredito suma konvertuota į eurus, papildomai suteikta 15 929,10 eurų kredito dalis ir iki 2010-03-31 atidėtas dalies už kreditą įsipareigotų mokėti palūkanų mokėjimo terminas. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymui užtikrinti sudaryta laidavimo sutartis Nr. 310-07L tarp A. J. ir ieškovo bei laidavimo sutartis Nr. 311- 07L tarp A. J. ir ieškovo, kuriomis laiduotojai įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei UAB „PGNT“ neįvykdys visų, dalies ar netinkamai įvykdys prievoles ieškovui. Suėjus 2010-03-31 galutiniam kredito grąžinimo terminui, kredito gavėjas negrąžino kredito, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių. Pagal CK 6.6 str. 4 d. jeigu skolininkų pareiga solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek visą, tiek dalį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui AB DnB NORD bankui iš atsakovų A. J. ir A. J. solidariai su trečiuoju asmeniu bankrutuojančia UAB „PGNT“ 766 044,30 eurų negrąžinto kredito, 56 879,21 eurų palūkanų, 3 050,90 eurų delspinigių; priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (825 974,41 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-02-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui iš atsakovų po 15 000 Lt žyminio mokesčio ir po 1 344 Lt išlaidų už teisinę pagalbą; grąžino ieškovui 2 519 Lt Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį 2011-02-07 mokėjimo pavedimu Nr. APM6009902 (žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija); priteisė valstybei iš atsakovų po 28,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad ieškovas AB DnB NORD bankas ir kredito gavėjas (trečiasis asmuo) UAB „PGNT“ (dabar bankrutuojanti UAB „PGNT“) 2007-11-12 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-818, kurios pagrindu kredito gavėjui buvo suteiktas 2 660 000 Lt kreditas su kintama palūkanų norma iki 2009-09-30. Kreditavimo sutartis buvo keičiama vėlesniais susitarimais. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymui užtikrinti 2007-11-12 sudaryta laidavimo sutartis Nr. 310-07L tarp A. J. ir ieškovo, bei 2007-11-12 sudaryta laidavimo sutartis Nr. 311- 07L tarp A. J. ir ieškovo, pagal kurių 1.1., 2.1.1. p. laiduotojai kaip solidarūs skolininkai įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip skolininkas (trečiasis asmuo), jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles ir ieškovui pareikalavus įvykdyti už skolininką skolininko prievoles Kreditavimo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. UAB „PGNT“ įsipareigojimų pagal 2007-11-12 Kreditavimo sutartį (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymai) įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu įkeistu turtu – 0,2800 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), 3,0200 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), 300/612 dalių 6,1200 ha žemės sklypu, t. y. 3 ha žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra kreipęsis į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto 825 974,41 eurų vertės turto, priklausančio skolininko UAB „PGNT“ ir įkeistų daiktams savininkams A. J. ir A. J.. Suėjus 2010-03-31 galutiniam kredito grąžinimo terminui, kredito gavėjas negrąžino kredito, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių. Ieškovas 2011-01-11 raštu Nr. 30.58.37/ dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir priverstinio skolos išieškojimo skolininkui ir laiduotojams pranešė, kad UAB „PGNT“ įsiskolinimas bankui pagal sutartinius įsipareigojimus 2011-01-11 sudaro 820 913,32 eurų ir kad nurodytų įsipareigojimų nevykdymas yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti sutartį, kad pagal 2007-11-12 Kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-818 38 p. praėjus 10 dienų terminui nuo rašto išsiuntimo dienos skolininkui ir laiduotojams neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, bankas kitą dieną vienašališkai pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto ir/ar kito skolininkui ir laiduotojams priklausančio turto ir lėšų. Ieškovas byloje pateikė duomenis, kad UAB „PGNT“ skola ieškovui pagal 2007-11-12 Kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-818 atskiras dalis 2010-02-04 yra 750 115,85 eurų negrąžinto kredito, 55 705,10 eurų nesumokėtų palūkanų, 2 988,09 eurų nesumokėtų delspinigių, iš viso 808 809,04 eurų ir 15 928,45 eurų negrąžinto kredito, 1 174,11 eurų nesumokėtų palūkanų, 62,81 eurų nesumokėtų delspinigių, iš viso 17 165,37 eurų. Vilniaus apygardos teismo 2011-02-25 nutartimi UAB „PGNT“ buvo iškelta bankroto byla, ieškovas administratoriui yra pateikęs 2 898 798,79 Lt finansinį reikalavimą, teismas nėra patvirtinęs UAB „PGNT“ bankroto byloje ieškovo finansinio reikalavimo. Taip pat nėra parduotas įkeistas UAB „PGNT“ turtas ir atlyginta ieškovui skola. Atsakovai byloje neginčija ieškovo ieškinyje nurodytos skolos dydžio. Ieškovas ieškinyje yra nurodęs skolą (825 974,41 eurų arba 2 851 924,44 Lt), kuri yra susidariusi iki UAB „PGNT“ buvo iškelta bankroto byla ir įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, ir šią skolą prašo priteisti iš laiduotojų, t. y. iš laiduotojų neprašoma priteisti daugiau nei, kad buvo skolingas UAB „PGNT“, todėl teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys tenkintinas. Atsakovai, prašydami netenkinti ieškinio, teigia, kad ieškovas, pasirinkęs neproporcingą civilinių teisių gynybos priemonę, nepagrįstai ir neadekvačiai varžo atsakovų teises, kad turto vertė nesumažėjo daugiau kaip penkis kartus, todėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo areštuoto turto vertė yra pakankama ieškovų reikalavimui įvykdyti, kad neužtekus šia nutartimi areštuoto turto ieškovo reikalavimams patenkinti, ieškovas, kaip kreditorius, galės pateikti UAB „PGNT“ bankroto administratoriui kreditorinį reikalavimą dėl likusios skolos dalies, kad banko reikalavimas yra pakankamai užtikrintas ir tikrai bus įvykdytas, kad ieškinys negali būti tenkintinas ir nagrinėjamas, siekiant užtikrinti ekonomiškumo ir koncentruotumo principus. Teismas nurodė, kad šie argumentai nepripažintini pagrįstais. CK 6.81 str. nustatyta, kad skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Šalių sudarytose laidavimo sutartyse šiuo klausimu jokių išlygų nenustatyta. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų laiduotojas (CK 6.6 str. 4 d.). Tik jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari (laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę), tai kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs (CK 6.80 str. 2 d.), tačiau nagrinėjamoje byloje laidavimo sutartimis atsakovų yra prisiimta solidarioji atsakomybė atsakyti ieškovui už UAB „PGNT“, kaip kredito gavėjo, piniginių prievolių pagal 2007-11-12 Kreditavimo sutartį Nr. k-2400-2007-818 neįvykdymą nėra apribota ar sąlygota kitų prievolių užtikrinimo būdų realizavimu, nenumatyta, kad laiduotojai atsako subsidiariai. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 11 p., kuriame yra išvardytos visos kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės, nėra ieškovo ir UAB „PGNT“ susitarimo dėl prievolių užtikrinimo priemonių realizavimo eiliškumo, be to, į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl prievolių užtikrinimo priemonių realizavimo tvarkos. Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovas būtų atsisakęs tam tikros prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Tokiu atveju, kai pagrindinio skolininko prievolės, kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas yra užtikrintas jo nekilnojamojo turto įkeitimu bei atsakovų laidavimu pagal sutartį, įtvirtinančią jų solidariąją prievolę, kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas. Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. prašė nagrinėjamą bylą sujungti su kita civiline byla, t. y. su UAB „PGNT“ bankroto byla, motyvuodamas tuo, kad bylų sujungimas turėtų įtakos jo ir atsakovės A. J. atsakomybės apimčiai. Šį prašymą teismas atmetė, nurodydamas, kad byla dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir bankroto byla nėra taip susijusios, kad bylų negalima būtų išnagrinėti skyrium, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo sujungti bylas, kadangi jose pareikšti iš esmės skirtingi reikalavimai, o tai, jog ieškovas bankroto byloje reiškia reikalavimus trečiajam asmeniui, neatima iš jo teisės reikšti reikalavimus ir atsakovams (laiduotojams) dėl tos pačios skolos priteisimo (CPK 136 str. 4 d.).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovai A. J. ir A. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti, sustabdyti šią civilinę bylą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,PGNT“ reikalavimą V. K. bei bus baigtas kreditorinių reikalavimų BUAB ,,PGNT“ tenkinimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje bankroto byloje. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Neteisingas teismo argumentas, kad ieškovo veiksmai neriboja atsakovų teisėtų interesų ir yra pagrįsti. Ieškovas reiškia ieškinį atsakovams kaip alternatyvų bankroto byloje pareikštam tapataus dydžio kreditoriniam reikalavimui trečiajam asmeniui. Tokiu būdu ieškovas dubliuoja savo galimybes atgauti skolą. Pagrindinės prievolės įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo daikto įkeitimu. Tai reiškia, kad ieškovo, kaip kreditoriaus, interesai bankroto byloje yra apsaugoti. Tačiau ieškovas pareiškė ieškinį dar nesulaukęs bankroto bylos pabaigos, kurioje jo finansinis reikalavimas galimai bus patenkintas visa apimtimi. Nors ieškovo veikimas sudarytų laidavimo sutarčių pagrindu formaliai teisėtas, tačiau jis nesuderinamas su fundamentaliais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

102. Ieškovas trečiajam asmeniui kreditą suteikė būtent įkeisto turto įsigijimui, kurio kaina buvo 4 200 000 Lt. Ieškovas, suteikdamas kreditą, tokio turto įgijimui turėjo įvertinti kredito suteikimo tikslingumą. Ieškovas turėjo įvertinti kredituojamo nekilnojamojo daikto perspektyvą, susijusią su teritorijų planavimo galimybėmis. Pastarosios galimybės (keisti žemės sklypo paskirtį) nepakito, dėl to ieškovas elgiasi nesąžiningai nuvertindamas kredituotą nekilnojamąjį daiktą. Įkeisto turto realizavimas už rinkos vertę gali visiškai arba bent didžiąja dalimi padengti įsiskolinimą ieškovui.

113. Trečiojo asmens bankroto byloje yra nagrinėjama civilinė byla pagal trečiojo asmens ieškinį atsakovui V. K., dėl restitucijos taikymo. Tenkinus trečiojo asmens reikalavimą minėtoje byloje, ieškovo reikalavimas būtų patenkintas, kadangi ieškinio suma toje byloje viršija 4 mln. litų. Todėl nagrinėjama civilinė byla sustabdytina iki bus išnagrinėta minėta byla bei bus patenkinti kreditoriniai reikalavimai trečiojo asmens bankroto byloje.

12Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

131. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų laiduotojas (CK 6.6 str. 4 d.), o faktas, kad ieškovas bankroto byloje reiškia reikalavimus trečiajam asmeniui, neatima iš jo teisės reikšti reikalavimus ir atsakovui dėl tos pačios skolos (CK 6.14 str. 3 d.). Priešingai nei teigia apeliantai, įkeisto bankui turto buvimo faktas nereiškia dvigubo skolos išieškojimo iš jų kaip laiduotojų ir iš įkeisto turto.

142. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad jie iš laidavimo sandorių neturėjo jokios tiesioginės naudos, nesudaro pagrindo atmesti banko ieškinį.

153. Nepagrįstas apeliantų prašymas dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėtas trečiojo asmens BUAB ,,PGNT“ ieškinys V. K. dėl restitucijos taikymo. Šios bylos nėra susijusios ir neturi viena kitai jokios prejudicinės galios neturi.

16Atsakovai A. J. ir A. J. 2013 m. kovo 4 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 dalimi, sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-13369-790/2013 pagal A. J. ir A. J. ieškinį dėl su ieškovu AB DnB banku 2007 m. lapkričio 12 d. sudarytų Laidavimo sutarčių Nr. 310-07L ir Nr. 311-07L pripažinimo negaliojančiomis. Atsakovai nurodė, kad minėta byla turės prejudicinę galią šiai civilinei bylai, nes pripažinus Laidavimo sutartis negaliojančiomis, bus paneigtas ieškovo ieškinio šioje byloje pagrindas.

17IV. Apeliacinio teismo argumentai

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

21Byloje kilo ginčas dėl laiduotojų atsakomybės dėl pagrindinės prievolės vykdymo, kai skolininkas prievolės įvykdymą yra užtikrinęs ir hipoteka.

22Dėl laiduotojų atsakomybės

23Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Hipoteka ir laidavimas yra tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Kreditorius suinteresuotas, kad už skolininką laiduotų patikimas, mokus asmuo. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2007). Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.).

24Byloje nustatyta, kad ieškovas AB DnB NORD bankas ir trečiasis asmuo UAB „PGNT“ 2007-11-12 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-818 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kurios pagrindu kredito gavėjui buvo suteiktas 2 660 000 Lt kreditas su kintama palūkanų norma (t. 1, b. l. 7-22). Prievolių pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-818 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymui užtikrinti ieškovas AB DnB NORD bankas 2007-11-12 sudarė laidavimo sutartį Nr. 310-07L su A. J. bei 2007-11-12 laidavimo sutartį Nr. 311-07L su A. J. (t. 1, b. l. 23-24). Laidavimo sutarčių 1.1., 2.1.1. p. laiduotojai kaip solidarūs skolininkai įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip skolininkas (trečiasis asmuo), jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles ir ieškovui pareikalavus įvykdyti už skolininką skolininko prievoles kreditavimo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis (b. l. 23-24). Taip pat UAB „PGNT“ įsipareigojimų pagal 2007-11-12 Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-818 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu įkeistu turtu – 0,2800 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), 3,0200 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), 300/612 dalių 6,1200 ha žemės sklypu, t. y. 3 ha žemės sklypo dalimi (pažymėta indeksu B, ribojama koordinačių 6-7-8-9-10-11-6), esančia (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28-29, 33-34, 38-39).

25Byloje nėra ginčo, jog pagrindinis skolininkas UAB „PGNT“ Kreditavimo sutartimi Nr. K-2400-2007-818 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Byloje taip pat nėra ginčo dėl skolos dydžio. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi iškėlė UAB „PGNT“ bankroto bylą, o 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi patvirtino įkaito turėtojo AB DnB NORD banko 2 898 798,79 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Ieškovas yra kreipęsis į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto 825 974,41 eurų vertės turto, priklausančio UAB „PGNT“ ir A. J. bei A. J. (b. l. 52-53).

26Apeliantai neginčija skolos bei jos dydžio fakto ieškovui AB DnB NORD bankui, tačiau nurodo, kad pagrindinės prievolės įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo daikto įkeitimu todėl ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį atsakovams dar nesulaukęs bankroto bylos pabaigos, kurioje jo finansinis reikalavimas galimai bus patenkintas visa apimtimi.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas numato, jog jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojai atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas laidavimo ir hipotekos teisinį santykį ir laiduotojo prievolės ypatumus, pasisakė, kad CK normos laidavimą ir hipoteką, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, reglamentuoja netapačiai, tačiau jų nesupriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010 ir kt.). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Šiuo atveju tokia ieškovo kaip kreditoriaus teisė įtvirtinta ir laidavimo sutartyse, kuriose nustatyta, kad tuo atveju, jei bankas negavo tinkamo skolininko – UAB „PGNT“ prievolių įvykdymo pagal Kreditavimo sutartį, bankas turi teisę pareikalauti, kad skolininko prievolę įvykdytų tiek laiduotojas ir skolininkas bendrai, tiek ir bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Laidavimo sutarčių 2.3 p.).

28Apeliantai skunde nurodo, kad įkeisto turto realizavimas už rinkos vertę gali visiškai arba bent didžiąja dalimi padengti įsiskolinimą ieškovui, todėl ieškovas pareikšdamas reikalavimą laiduotojams dubliuoja savo galimybes atgauti skolą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Išieškojimo mąstas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Taigi, ieškovo reikalavimus patenkinus iš laiduotojų, jie įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į pagrindinį skolininką.

29Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškinio solidariosios atsakomybės bei hipotekos institutą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

30Dėl bylos sustabdymo

31Apeliantai prašo sustabdyti šią civilinę bylą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,PGNT“ reikalavimą V. K. bei bus baigtas kreditorinių reikalavimų BUAB ,,PGNT“ tenkinimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje bankroto byloje.

32Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Būtina bylos sustabdymui sąlyga yra kliūčių bylos nagrinėjimui buvimo faktas ir ji yra reikšminga bet kuriuo atveju, t. y. ne tik sprendžiant dėl CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyto privalomojo sustabdymo pagrindo, kuriuo remiantis sustabdyta nagrinėjama byla, bet ir dėl fakultatyvinio bylos sustabdymo pagrindo, numatyto CPK 164 straipsnio 4 punkte – kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina. Dėl to stabdant bylos nagrinėjimą, turi būti nurodyta, kokios konkrečiai aplinkybės kliudo nagrinėti bylą, o atsižvelgiant į paminėtas teisminės praktikos taisykles dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo – kokie faktai bus nustatinėjami kitoje byloje ir dėl ko jie negali būti nustatyti sustabdomoje byloje, kokie kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai.

33Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad tenkinus ieškovo UAB ,,PGNT“ reikalavimą V. K. ir grąžinus UAB ,,PGNT“ turtą, iš jo bus galima atsiskaityti su ieškovu AB DnB NORD banku, nesudaro nagrinėjamu atveju objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti šią bylą ir nėra pagrindas ją sustabdyti nei CPK 163 straipsnyje, nei CPK 164 straipsnyje numatytais pagrindais.

34Apeliantai taip pat pateikė prašymą, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 dalimi, sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-13369-790/2013 pagal A. J. ir A. J. ieškinį dėl su ieškovu AB DnB banku 2007 m. lapkričio 12 d. sudarytų Laidavimo sutarčių Nr. 310-07L ir Nr. 311-07L pripažinimo negaliojančiomis.

35CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tačiau, jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

36Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad A. J. ir A. J. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė tik 2013 m. vasario 28 d. (t. 2, b. l. 135-141), t. y. praėjus beveik dvejiems metams po skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo šioje byloje priėmimo. Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors priimtas procesinis sprendimas kitoje byloje gali turėti prejudicinę reikšmę sprendžiant nagrinėjamo ieškinio pagrįstumą, tačiau šiuo atveju nagrinėjamos bylos sustabdymas neatitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrintų civilinio proceso intensyvumo ir operatyvumo principų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-13369-790/2013 būtų priimtas apeliantams palankus teismo sprendimas, nagrinėjamoje byloje būtų galima spręsti proceso atnaujinimo klausimą.

37Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija atmeta apeliantų prašymus dėl šios civilinės bylos sustabdymo.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas byloje pateikė duomenis patvirtinančius, kad už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme jis turėjo 1 815 Lt išlaidų (t. 2, b. l. 124-125). Šios atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti ieškovui AB DnB NORD bankui (į. k. 112029270) iš atsakovų A. J. (a. k. ( - ) ir A. J. (a. k. ( - ) po 907,50 Lt (devynis šimtus septynis litus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino:... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovai A. J. ir A. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 9. 1. Neteisingas teismo argumentas, kad ieškovo veiksmai neriboja atsakovų... 10. 2. Ieškovas trečiajam asmeniui kreditą suteikė būtent įkeisto turto... 11. 3. Trečiojo asmens bankroto byloje yra nagrinėjama civilinė byla pagal... 12. Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 13. 1. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditorius turi teisę... 14. 2. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad jie iš laidavimo sandorių neturėjo... 15. 3. Nepagrįstas apeliantų prašymas dėl bylos sustabdymo iki bus... 16. Atsakovai A. J. ir A. J. 2013 m. kovo 4 d. Lietuvos apeliaciniam teismui... 17. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio... 21. Byloje kilo ginčas dėl laiduotojų atsakomybės dėl pagrindinės prievolės... 22. Dėl laiduotojų atsakomybės ... 23. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų... 24. Byloje nustatyta, kad ieškovas AB DnB NORD bankas ir trečiasis asmuo UAB... 25. Byloje nėra ginčo, jog pagrindinis skolininkas UAB „PGNT“ Kreditavimo... 26. Apeliantai neginčija skolos bei jos dydžio fakto ieškovui AB DnB NORD... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas numato, jog jeigu ko kita nenustato... 28. Apeliantai skunde nurodo, kad įkeisto turto realizavimas už rinkos vertę... 29. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija... 30. Dėl bylos sustabdymo ... 31. Apeliantai prašo sustabdyti šią civilinę bylą iki Vilniaus apygardos... 32. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras... 33. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad tenkinus ieškovo UAB ,,PGNT“... 34. Apeliantai taip pat pateikė prašymą, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3... 35. CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje... 36. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad A. J. ir A. J. ieškinį atsakovui AB... 37. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija atmeta apeliantų prašymus dėl... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 39. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 41. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti... 42. Priteisti ieškovui AB DnB NORD bankui (į. k. 112029270) iš atsakovų A. J....