Byla 2A-594-278/2011

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

2kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

3sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,

4šalims nedalyvaujant,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „BTA Insurance Company“ SE (UAB „BTA draudimas“ teisių ir pareigų perėmėjo) apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo ir 2011 m. birželio 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-596-589/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BTA draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Danetra“ dėl skolos priteisimo.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą,

Nustatė

7ieškovė nurodė, kad UAB „BTA draudimas“ ir atsakovė UAB „Danetra“ sudarė draudimo sutartį Nr. 12 9000309, pagal kurią buvo apdrausta automobilio MERCEDES BENZ 2541 ACTROS, valst. Nr. ( - ) , valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui ir turtui, atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė. Nurodė, kad 2008-07-16 Italijoje įvyko autoįvykis, kurio kaltininku pripažintas automobilio MERCEDES BENZ 2541 ACTROS vairuotojas, kuris, vairuodamas UAB „Danetra“ priklausantį automobilį, sugadino nekilnojamąjį turtą. UAB „BTA draudimas“, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, atlygino 14 674,68 Lt žalą. Nurodo, kad LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 60.3 punktas numato, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas per 3 darbo dienas nepateikė draudikui eismo deklaracijos arba draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykių aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Teigia, kad UAB „Danetra“ nevykdė minėtų pareigų, kas lėmė jog draudimo įmonė neturėjo galimybės apskaičiuoti draudimo išmoką vadovaujantis objektyviais, visapusiškais įrodymais, todėl išmoka buvo apskaičiuota ir išmokėta pagal nukentėjusiojo pateiktą informaciją. Nurodo, kad reikalavimas dėl 20 proc. draudimo išmokos grąžinimo reiškiamas visais atvejais, išskyrus kai pranešti apie eismo įvykį atsakingas asmuo negali dėl svarbių priežasčių. Prašė teismą priteisti iš atsakovės UAB „Danetra“ 2 934,94 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

8Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė turi pareigą įrodyti ne tik faktą, kad buvo išmokėta draudimo išmoka, bet ir aplinkybę, kad draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Nurodė, kad UAB „Danetra“ pateikė tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius, kurie patvirtina, kad bendrovei priklausantis automobilis MERCEDES BENZ 2541 ACTROS 2008 m. liepos 11 - 18 dienomis buvo kituose Italijos regionuose nei įvyko eismo įvykis. Taip pat UAB „Danetra“ pateikė pažymą, kad laikotarpiu nuo 2008-07-16 iki 2008-08-30 vilkikas MERCEDES BENZ 2541 ACTROS ir puspriekabė BP 887 nebuvo remontuojami. Teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad eismo įvykio dieną UAB „Danetra“ priklausantis automobilis buvo 17 Italijos regione, kuriame įvyko eismo įvykis. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Danetra“ priklausančio automobilio MERCEDES BENZ 2541 ACTROS, valstybinis numeris ( - ) , vairuotojas sukėlė eismo įvykį, t. y. neįrodytas priežastinis ryšys tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos.

9Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės 665,50 Lt atstovavimo išlaidų UAB „Danetra“ naudai.

10Apeliaciniais skundais ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą ir 2011 m. birželio 27 d. papildomą sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, reguliuojančias draudimo santykius tarp draudiko ir draudėjo bei teisės normas, susijusias su draudimo išmokų grąžinimu. Teigia, kad UAB „Danetra“ pateikti važtaraščiai nėra patikimi įrodymai, kurių pagrindu galima daryti išvadas, kad atsakovei priklausantis automobilis nesukėlė eismo įvykio ir net nebuvo įvykio vietoje. Pažymi, kad 2011-05-24 faksu iš Italijos atsiųstas raštas patvirtina įvykus eismo įvykiui, jį galėjo sukelti tik atsakovės vairuotojas. Teigia, jog teismas nevertino ir 2011-05-24teismui pateikto atsakovės 2010-05-05 rašto, kuriuo įvykis neneigiamas. Mano, jog atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, siekė išvengti pareigų ir tyčia jų nevykdė. Nurodo, kad papildomas sprendimas buvo priimtas apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešus nei ieškovei, nei jos atstovui. Pažymi, kad teismo nurodyta sąskaita-faktūra negali būti laikoma įrodymu, kad advokatui buvo sumokėta už teisines paslaugas šioje byloje.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Danetra“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą ir 2011 m. birželio 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas teismui 2011-05-24 pateiktais dokumentais, tačiau minėti dokumentai teisme gauti tik 2011-05-26, jau po bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jais vadovautis. Mano, kad minėti dokumentai neprijungtini prie bylos ir jų turinys negali būti analizuojamas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teigia, kad atsakovės transporto priemonė negalėjo dalyvauti eismo įvykyje, kadangi ieškovės nurodytu metu iš reiso grįžo neapgadinta, nebuvo atliekamas transporto priemonės remontas. Pažymi, kad nukentėjęs asmuo po eismo įvykio būtų pasiėmęs jam skirtą vairuotojo atsakomybės privalomojo draudimo poliso kopiją, tačiau visas poliso originalas liko pas atsakovę. Teigia, kad ieškovas neįrodė esminio bylos fakto – draudimo išmokos sumokėjimo, nepateikė teismui tai patvirtinančių dokumentų. Teigia, kad ieškovo reikalavimas yra ne tik neįrodytas, bet ir nepagrįstas – nenustatytos visos sąlygos, reikalingos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymui. Būtina nustatyti esant priežastinį ryšį tarp teisei priešingų veiksmų ir atsiradusios žalos, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra realus ir pagrįstas bei susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais, ar draudikas vykdė pareigą bendradarbiauti, rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės įvykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų. To nenustačius, atsiranda pagrindas regreso tvarka mažinti prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti. Faktas, kad draudėjas neatsakė į draudiko pateiktą paklausimą, neatleidžia draudiko nuo pareigos elgtis ekonomiškai ir netenkinti bet kokių nepagrįstų ir neįrodytų tariamai žalą patyrusių asmenų reikalavimų. Pažymi, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra nurodytas atsakovės draudimo poliso numeris, vairuotojo duomenys, taip pat nėra jokių dokumentų, kuriuos būtų pasirašęs UAB „Danetra“ darbuotojas. Be to, teigia, kad ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių faktą, jog draudimo išmoka buvo išmokėta nuostolius patyrusiam asmeniui. Nurodo, kad ieškovė yra praleidusi 1 metų ieškinio senaties terminą.

12Apeliaciniai skundai atmestini.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

14Byloje nustatyta, kad 2007-08-22 UAB „BTA draudimas“ ir atsakovė UAB „Danetra“ 2007-08-22 - 2008-08-21 laikotarpiui sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta automobilio MERCEDES BENZ 2541 ACTRO, valst. Nr. ( - ) , valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui ir turtui, atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė (b. l. 32-33). Ieškovė nurodė, kad 2009-12-06 draudiminio įvykio tyrimo aktu Nr. ZK/08/2700 nustatyta, jog 2008-07-16 automobilis MERCEDES BENZ 2541 ACTRO, valst. Nr. ( - ) apgadino pastato konstrukciją Italijoje ir padarė 4 250,08 EUR žalą, tačiau draudiko apie eismo įvykį UAB „Danetra“ neinformavo ir į 2009-01-27 paklausimą informacijos nesuteikė (b.l. 5). Teigia, kad UAB „BTA draudimas“ išmokėjo 14 674,68 Lt draudimo išmoką Avus Italia, todėl atsakovė privalo iš dalies atlyginti draudiko patirtus nuostolius (b.l. 5). LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 straipsnio, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio nuostatos numato, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykių dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 60.3 punktas numato, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas per 3 darbo dienas nepateikė draudikui eismo deklaracijos ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykių aplinkybių ir draudimui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Byloje nustatyta, kad 2009-01-27 raštu UAB “BTA draudimas“ informavo atsakovę apie tai, jog draudimo bendrovė 2008-07-16 yra gavusi pranešimą-pretenziją apie eismo įvykį Italijoje, kuriame dalyvavo įmonei priklausantis automobilis Mercedes, valst. Nr. ( - ) . Tai, jog minėtas raštas buvo išsiųstas atsakovei matyti iš byloje esančių duomenų apie siuntos įteikimą UAB „Bijusta“, tačiau neginčijamų duomenų, kad siunta įteikta atsakovei UAB „Danetra“, teismui nepateikta (b.l. 7, 61). Be to, ieškovės 2009-01-27 raštas Nr. IT-2008-224 patvirtina, kad apie eismo įvykį ieškovei tapo žinoma įvykus eismo įvykiui, tačiau pateikti informaciją iš atsakovės buvo pareikalauta praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo nurodyto įvykio, t.y., jau po to kai ieškovei tapo žinoma apie įvykį, todėl reikalauti, kad įvykį sukėlęs asmuo praneštų apie įvykį, yra nelogiška, nes apie įvykį draudimas turėjo būti informuotas dar 2008 m. liepos mėnesį. Tačiau atsakovė neigia eismo įvykio faktą, nurodo, kad minėtu metu įmonei priklausantis nurodytas automobilis Italijos 17 regiono teritorijoje jokių užsakymų nevykdė ir jame negalėjo būti, be to, transporto priemonė Mercedes, valst. Nr. ( - ) ar jos puspriekabė, grįžus iš Italijos nebuvo remontuojama, todėl ieškovė privalo neginčijamai paneigti atsakovės teiginius (CPK 178 str.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovei buvo pateikta informacija apie tai, kad apdraustas UAB „Danetra“ automobilis kliudė įmonės „F.G.Reciclaggi“ Srl ribinę sieną, tačiau draudimo poliso duomenys nenurodyti, koks automobilis kliudė sieną, kas vairavo transporto priemonę, vairuotojo paaiškinimai apie įvykio aplinkybes, transporto priemonės apžiūros ir jos apgadinimo ir kt. duomenys, teismui nėra pateikti (b.l. 74-77, 96-99). Tai jog eismo įvykyje dalyvavo automobilis Mercedes-Benz 2541 Actros, valst. Nr. ( - ) , patvirtina tik 2009-12-06 ieškovės surašytas draudiminio įvykio tyrimo aktas Nr. ZK/08/2700 (b.l. 5). Kad apie tai informuota atsakovė, duomenų nėra. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismui apžiūrai buvo pateiktas privalomo draudimo poliso originalas, kurio dalis, esant įvykiui, iš vairuotojo privalėjo būti paimta (b.l. 135-139). Nesant aukščiau nurodytų duomenų, konstatuoti, jog eismo įvykyje dalyvavo atsakovei priklausanti transporto priemonė ir dėl įvykio yra kaltas UAB „Danetra“ vairuotojas, nėra pakankamo pagrindo (CPK 178 str.). Ieškovė teigia, jog dėl atsakovės atsisakymo bendradarbiauti, draudimo įmonė neturėjo galimybės apskaičiuoti draudimo išmokos ir ji buvo išmokėta pagal nukentėjusiojo pateiktą informaciją. Tačiau ieškovė nepateikė neginčijamų duomenų, kad išmokėtas žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas. Atsakovei nepateikus jokios informacijos apie įvykį, ieškovė turėjo pareigą pradėti įvykio tyrimą ir nustatyti ar dėl eismo įvykio yra atsakinga atsakovė ir kokio dydžio padaryta reali žala. Byloje pateikta ekspertizės ataskaita rodo, kad įvykio vieta apžiūrėta 2009-01-28 ir žala nustatyta praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po įvykio, todėl daryti neginčijamą išvadą, kad nustatytos žalos dydis yra atsiradęs dėl 2008-07-16 įvykio, nėra pakankamo pagrindo (b.l. 98). Iš bylos duomenų matyti, kad 2009-12-09 ieškovė Avus Italia yra pervedusi 8 012,85 Eur (b.l. 38), tačiau ši suma yra ženkliai didesnė nei draudikas nurodė jog yra patyręs žalą dėl eismo įvykio, nes duomenys jog pervesta suma yra ir už 2008-07-16 įvykį bei kitus įvykius, taip pat nepateikta. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei rungimosi principas procese lemia, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Šalys turi lygias teises procese pateikti teismui joms palankius įrodymus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, veikė pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus, įvertino rašytinius įrodymus ir darė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinant ieškovės nurodytus faktus. Nesant neginčijamų įrodymų jog žala ieškovei atsirado dėl atsakovės kaltės, tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino teismui pateikto 2010-05-05 atsakovės atsakymo į pretenziją bei iš Italijos faksu gauto draudimo liudijimo, kurį nukentėjusiems asmenims palikti galėjo tik atsakovės transporto priemonės vairuotojas (b.l. 141). Iš bylos dokumentų matyti, kad teismo posėdžio dieną faktu buvo teismui siųsti ieškovės nurodyti dokumentai, tačiau vertinti jų teismas neturėjo pagrindo dėl blogos (neįskaitomos) dokumentų kokybės bei nesavalaikio pateikimo, nes minėti duomenys buvo pateikti teismui bylą nagrinėjant teismo posėdyje iš esmės, po dviejų parengiamųjų posėdžių, kurių metu minėti duomenys nebuvo teikiami (b. l. 135-139, CPK 181 str. 2 d., 226 str.).

15CK 1.125 straipsnio 7 dalis nustato, kad reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių yra taikomas taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 str. 1 d. numato, kad teisė pareikšti ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tačiau įstatymų leidėjas numato tam tikras išimtis iš bendros taisyklės: pagal CK 1.127 str. 4 d. regresiniams reikalavimams pareikšti ieškinio terminas prasideda tik nuo pagrindinės prievolės įvykdymo. Nagrinėjamu atveju, iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad draudiminė išmoka išmokėta 2009-12-09, todėl ši data laikytina ieškinio senaties termino pradžia (b. l. 38). Kadangi ieškovė į teismą kreipėsi 2010-10-18, todėl atsakovės teiginys, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą yra praleistas, atmestinas.

16Apeliantė nurodo, kad papildomas sprendimas byloje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo buvo priimtas ieškovei nepranešus, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti minėtą sprendimą neteisėtu, nes spręsdamas ieškinio pagrįstumą teismas sprendė atstovavimo išlaidų atsakovei priteisimo klausimą, tačiau nepilnai įvertino pateiktus duomenis. CPK 277 str. nustato, kad papildomo sprendimo priėmimo klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio arba žodinio proceso tvarka. Atsakovės prašymas išspręstas rašytinio proceso tvarka ir papildomo sprendimo nuorašas ieškovei išsiųstas savalaikiai. Tai, kad apie papildomo sprendimo priėmimo laiką ieškovei nebuvo pranešta, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl šio pažeidimo neteisingai buvo išspręsta ieškovės reikalavimas (CPK 329 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovės turėtas išlaidas, pirmosios instancijos teismas įvertino jų pagrįstumą, todėl naikinti minėtą sprendimą nėra pagrindo (b.l. 129-134).

17Dėl aukščiau paminėtų motyvų apeliaciniai skundai atmestini.

18Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą ir 2011 m. birželio 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

21Priteisti iš ieškovės „BTA Insurance Company“ SE 544,50 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų uždarosios akcinės bendrovės „Danetra“ (į. k. 3007 09321) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės... 3. sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,... 4. šalims nedalyvaujant,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie... 7. ieškovė nurodė, kad UAB „BTA draudimas“ ir atsakovė UAB „Danetra“... 8. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu... 9. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. papildomu... 10. Apeliaciniais skundais ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Danetra“ prašo Panevėžio miesto... 12. Apeliaciniai skundai atmestini.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Byloje nustatyta, kad 2007-08-22 UAB „BTA draudimas“ ir atsakovė UAB... 15. CK 1.125 straipsnio 7 dalis nustato, kad reikalavimams, atsirandantiems iš... 16. Apeliantė nurodo, kad papildomas sprendimas byloje dėl atstovavimo išlaidų... 17. Dėl aukščiau paminėtų motyvų apeliaciniai skundai atmestini.... 18. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 20. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą ir 2011... 21. Priteisti iš ieškovės „BTA Insurance Company“ SE 544,50 Lt (penkis...