Byla 2SA-247-275/2011
Dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis V. M., BUAB „Ramunė“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo LUAB ,,Sangreta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjo LUAB „Sangreta“ skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis V. M., BUAB „Ramunė“,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Pareiškėjas LUAB ,,Sangreta“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio V. M. 2011-03-17 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą. Nurodė, kad pareiškėjas 2011-03-23 gavo antstolio raginimą per 10 dienų įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą pinigines lėšas 29 730,10 Lt bei patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodyta, kad priimtas vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomojo rašto dublikatas civilinėje byloje Nr. 23-351/2000, kurį 2011-02-22 išdavė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio patvarkymus, nes antstolis priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir tik tada pradėti vykdymo veiksmus. Antstolis 2011-03-17 priėmė vykdyti vykdomojo rašto dublikatą, išduotą pagal teismo sprendimą, kuris įsiteisėjo 2000-05-02. Vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 23-351/2000 buvo išduotas išieškotojui 2000-05-16. Pagal šį vykdomąjį raštą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo antstolis M. B. 2000-08-03 Turto pardavimo iš varžytinių aktu pardavė pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą už 82 901 Lt ir šią sumą paskirstė išieškotojams. Kadangi pareiškėjas kito turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas neturėjo, o pagal vykdomąjį dokumentą iš dalies buvo išieškota, vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojui – suinteresuotam asmeniui. Todėl, pareiškėjo manymu, antstolis, 2011-03-17 priėmęs vykdomojo rašto dublikatą vykdyti, neįvertino, kad yra praėjęs 10 metų senaties terminas ir pažeidė teisės aktų reikalavimus.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjo LUAB „Sangreta“ skundą dėl antstolio V. M. veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 23-351/2000 pagal ieškovo UAB „Ramunė“ ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pareikštą atsakovui UAB „Sangreta“, 2000-02-06 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteisė 102 901 Lt. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2000-05-02. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2000-05-19 suinteresuotam asmeniui išsiuntė vykdomąjį raštą. 1964 m. Civilinio proceso kodekso 387 str. 1 d. nustatė, kad teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo. Iš byloje esančių - 2000-08-03 turto pardavimo iš varžytinių akto, 2000-08-03 rašto Nr. 20-1727, 2000-08-08 išieškotų sumų paskirstymo dokumentų, 2000-07-24 arešto akto, teismas konstatavo, kad 2000 metais išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti 2000 metais teismo antstolių kontorai prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, t.y. nepažeidžiant įstatymo nustatytų terminų. Pateiktą dokumentą vykdė teismo antstolis M. B.. Vykdant šį vykdomąjį raštą 2000 metais teismo sprendimas buvo įvykdytas dalinai – 73 170,90 Lt sumoje iš priteistos 102 901 Lt sumos. Šios aplinkybės byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepateikė vykdomosios bylos, vykdytos teismo antstolių kontoroje prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, nurodydamas, kad vykdomoji byla Nr. 20-1727/2000 (Nr. 12-397/2001), kurią vykdė teismo antstoliai M. B. 2000 metais ir teismo antstolė L. S. 2001 metais, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo archyvui perduota nebuvo. Teisingumo ministerijos rašte nurodyta, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis, likvidavus teismo antstolių kontoras, antstoliams nebuvo perduota vykdyti nebaigta vykdomoji byla, kurioje skolininkas – UAB „Sangreta“, išieškotojas UAB „Ramunė“. Pagal 1964 m. Civilinio proceso kodekso 400 str. 1 d. 2 p., vykdomasis raštas, pagal kurį nebuvo visiškai išieškota, buvo grąžinamas išieškotojui. Šiuo atveju turėjo būti surašomas motyvuotas aktas, kuris buvo tvirtinamas vyresniojo teismo antstolio. Pagal 1964 m. Civilinio proceso kodekso 395 str. 1 d. vykdomasis raštas išieškotojui turėjo būti grąžinamas motyvuotu patvarkymu, kurio nuorašas per 3 dienas turėjo būti siunčiamas ir skolininkui, ir išieškotojui. Todėl tiek pareiškėjui, tiek suinteresuotam asmeniui, tuo atveju, jeigu būtų priimtas teismo antstolio sprendimas grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui, apie šį procesinį sprendimą turėjo būti pranešta išsiunčiant motyvuoto patvarkymo nuorašus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad patvarkymo grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui nepateikė nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo, į tai, kad vykdomosios bylos numeris buvo keistas iš 20-1727/2000 į Nr. 12-397/2001, sprendė, jog negalima daryti išvados, kad vykdomasis raštas, išduotas civilinėje byloje Nr. 23-351/2000, 2000 metais buvo grąžintas išieškotojui. Teismas motyvavo, jog tai, kad vykdymo veiksmai galėjo tęstis po to, kai iš varžytinių buvo parduotas pareiškėjo nekilnojamas turtas, patvirtina aplinkybė, jog 2011-05-17 galiojo areštas pareiškėjo sąskaitoje esančiai 102 901 Lt sumai, nes pagal 1964 str. Civilinio proceso kodekso 437 str. 3 d. vyresnysis teismo antstolis, patvirtinęs turto neradimo aktą, turėjo pareigą nuimti uždėtą turto areštą. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad jam neturint kito turto, vykdomasis raštas 2000 metais buvo grąžintas išieškotojui. Motyvavo, kad vykdomojo dokumento dublikato pateikimas antstoliui, neturint duomenų apie nepilnai įvykdyto vykdomojo rašto grąžinimą išieškotojui bei neturint duomenų apie tolesnę vykdymo eigą, negali būti prilyginamas pakartotinam vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti po jo grąžinimo išieškotojui, nes šiuo atveju nėra aišku, ar vykdymo veiksmai nutrūko, ar jie tęsėsi po to, kai buvo iš dalies įvykdyta teismo sprendimas. Todėl šioje byloje, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nepateikus vykdomosios bylos, o tik suteikus informaciją, kad ši byla nebuvo perduota saugoti archyvui, bei turint informaciją, kad 2003 metais, likvidavus teismo antstolių kontoras, vykdomoji byla nebuvo perduota vykdyti antstoliui, nėra galimybės nustatyti vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. 23-351/2000, vykdymo eigos. Tačiau, iš teismui pateiktuose dokumentuose esančių duomenų, kurie nėra paneigti, matyti, kad iki 2002-03-08 vykdomoji byla nebuvo perduota Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo archyvui, todėl darytina išvada, kad iki 2002-03-08 vykdomasis raštas negalėjo būti grąžintas išieškotojui. Pagal Civilinio proceso kodekso 607 str. 3 d. naujas senaties terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Pagal galiojančio Civilinio proceso kodekso 606 str. 2 d. vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 6 d. nustatyta, kad 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus šiam Kodeksui, taip pat jei iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki šio Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad išieškotojas, 2011-03-15 pateikęs vykdomojo rašto dublikatą vykdymui, praleido jo pateikimo vykdymui terminą, nes atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog senaties terminas nagrinėjamu atveju turėtų baigtis 2012-03-08. Antstolis pagrįstai ir teisėtai priėmė vykdymui 2011-02-22 vykdomojo rašto dublikatą.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Pareiškėjas LUAB „Sangreta“ atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį; panaikinti antstolio V. M. 2011 m. balandžio 6 d. patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0013/11/00403; siekiant išvengti žalos UAB „Sangreta“ antstolio neteisėtais veiksmais padarymo, sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0013/11/00403 iki Vilniaus apygardos teismas išspręs bylą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2873-862/2011 pagal UAB „Sangreta“ 2011 m. birželio 21 d. pateiktą teismui atskirąjį skundą. Nurodo, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, turi patikrinti, ar vykdomojo rašto turinys atitinka Civilinio proceso kodekso 648 str. ir 651 str. 2 d. reikalavimus, t.y. antstoliui nustatyta pareiga išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su galimybe priimti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus, tačiau antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Nors Civilinio proceso kodekso 651 str. nenumato antstolio pareigos tikrinti pateikto vykdomojo dokumento teisėtumo ir teisingumo, tačiau Civilinio proceso kodekso 510 str. numatyta teisė apskųsti antstolio veiksmus suponuoja, kad teismas turi ištirti visus jo nurodomus argumentus, dėl ko vykdomasis dokumentas neturėtų būti vykdomas, dėl to teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 2 str. įtvirtintus proceso tikslus. Šiuo atveju, antstolis žindomas, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti praleidus pateikimo vykdyti senaties terminą, jį priėmė vykdyti, ir tuo pažeidė Civilinio proceso kodekso 651 str. nuostatas. Teismas priėmė ginčijamą sprendimą negavęs visų reikiamų įrodymų (pats teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra aišku, ar vykdymo veiksmai nutrūko, ar jie tęsėsi po to, kai buvo iš dalies įvykdyta teismo sprendimas), dėl ko negalėjo tinkamai, visapusiškai, objektyviai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Toliau teismas teigdamas, kad iš teismui pateiktuose dokumentuose esančių duomenų, kurie nėra paneigti, matyti, jog iki 2002-03-08 vykdomoji byla nebuvo perduota Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo archyvui, todėl darytina išvada, kad iki 2002-03-08 vykdomasis raštas negalėjo būti grąžintas išieškotojui, daro loginę klaidą. Vien tas faktas, kad vykdomoji byla nebuvo perduota Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo archyvui dar nereiškia, jog iki 2002-03-08 vykdomasis raštas negalėjo būti grąžintas išieškotojui, kuris šiuo atveju nėra suinteresuotas patvirtinti tokią informaciją. Teismas, priėmęs ginčijamą sprendimą, klaidingai interpretavo teisės aktų nuostatas (būtent CPK 606 str.) reglamentuojančias vykdymo proceso senaties taikymą. Antstolis V. M. patvarkyme nurodo, kad vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-351/00, kurį 2011-02-22 išdavė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, tačiau surašydamas šį dokumentą neatsižvelgė ir neatskleidė faktų, kad šis vykdomasis dokumentas yra vykdomojo rašto dublikatas, kad pirminį vykdomąjį raštą teismas išieškotojui UAB „Ramunė“ išdavė dar 2000-05-16, kad pagal pirminį vykdomąjį raštą 2000 metais jau buvo vykdomas išieškojimas, kad didžioji įsiskolinimo dalis buvo išieškota dar 2000 metais ir grąžinta išieškotojui, kad nuo 2000 m. rugsėjo mėnesio iš UAB „Sangreta“ nebuvo vykdomas išieškojimas pagal minėtą vykdomąjį raštą, ir jis turėjo būti grąžintas išieškotojui UAB „Ramunė“. Teismas šio apelianto argumento tinkamai neįvertino, ko pasekoje priėmė neteisingą ir neteisėtą nutartį. Pagal Civilinio proceso kodekso 651 str. 1 d., prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento (šiuo atveju vykdomojo rašto) priėmimo vykdyti klausimą, t.y. patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Šiuo atveju antstolis šios pareigos neatliko ar ją atliko netinkamai. Žinodamas, kad yra suėjęs senaties terminas, priėmė priimdamas vykdyti vykdomojo rašto dublikatą, tuo viršydamas savo įgaliojimus šiurkščiai pažeidė Civilinio proceso kodekso 651 straipsnyje įtvirtintas imperatyvias teisės normas. Be to, skundžiamame patvarkyme nurodyta išieškoma suma nepagrįsta originalo dokumentais, esančiais vykdomojoje byloje Nr. 20-1727, kuri buvo pradėta dar 2000 metais teismo antstolių kontoroje prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, ir neatitinka tikrovės. Skundžiamame patvarkyme į išieškomą sumą įtraukta 3 467,53 Lt vykdymo išlaidų suma, kurios išieškojimui antstolis V. M. neturi vykdomojo dokumento, nes vykdymo išlaidos nėra teismo priteistos. Tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl to ginčijamojoje nutartyje nepasisakė.

8Antstolis V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad patvarkymo grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui nepateikė nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo, į tai, kad vykdomosios bylos numeris buvo keistas iš 20-1727/2000 į 12-397/2001, negalima daryti išvados, jog vykdomasis raštas, išduotas civilinėje byloje Nr. 23-351/2000, 2000 metais buvo grąžintas išieškotojui. Vykdomojo dokumento dublikato pateikimas antstoliui, neturint duomenų apie nepilnai įvykdyto vykdomojo rašto grąžinimą išieškotojui bei neturint duomenų apie tolesnę vykdymo eigą negali būti prilyginamas pakartotiniam vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti po jo grąžinimo išieškotojui, nes šiuo atveju nėra aišku, ar vykdymo veiksmai nutrūko, ar jie tęsėsi po to, kai buvo iš dalies įvykdytas teismo sprendimas. Tačiau iš teismui pateiktuose dokumentuose esančių duomenų, kurie nėra paneigti, matyti, kad iki 2002-03-08 vykdomoji byla nebuvo perduota Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo archyvui, todėl darytina išvada, kad iki 2002-03-08 vykdomasis raštas negalėjo būti grąžintas išieškotojui, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad išieškotojas, 2011-03-15 pateikęs vykdomojo rašto dublikatą vykdymui praleido jo pateikimo vykdymui terminą. Pareiškėjo argumentai apie Civilinio proceso kodekso 606 str. 2 d. įtvirtinto senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti suėjimą nėra pagrįsti jokiais įrodymais, teiginys paremtas tik samprotavimais, todėl tokiu pagrindu paremtas reikalavimas negali būti patenkintas. Asmuo, reiškiantis reikalavimus turi įrodyti tokių reikalavimų pagrįstumą. Šiuo atveju visi civilinėje byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-05-16 išduotas vykdomasis raštas (minėto sprendimo pagrindu 2011-02-22 išduotas vykdomojo dokumento Nr. 2-351/00 dublikatas) vykdyti pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto senaties termino, todėl vykdomoji byla negali būti nutraukta, kaip ir negali būti panaikintas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

9Suinteresuotas asmuo BUAB „Ramunė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš apelianto suinteresuoto asmens naudai 1 094,24 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad atskirasis skundas grindžiamas naujomis, pirmosios instancijos teismui nenurodytomis ir todėl apeliacine tvarka nenagrinėtinomis aplinkybėmis (CPK 306 str. 2 d., 338 str.). Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nesirėmė aplinkybėmis, susijusiomis su patvarkyme nurodytos išieškomos sumos tariamu nepagrįstumu. Be to, apelianto naujai nurodomos aplinkybės, esą į patvarkyme minimą išieškomą sumą įtraukta 3 467,53 Lt vykdymo išlaidų suma, ne tik niekaip neįrodytos (CPK 178 str.), tačiau ir neatitinka paties apelianto pripažintų aplinkybių bei byloje esančių dokumentų. Atskirojo skundo argumentai dėl išieškomos sumos nepagrįstumo yra susiję su visiškai kitu antstolio patvarkymu, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas reiškia naujus, pirmosios instancijos teismui neteiktus ir todėl apeliacinės instancijos teismo nenagrinėtinus reikalavimus (CPK 312 str., 338 str.). Nepagrįsti yra apelianto teiginiai, esą pirmosios instancijos teismas neatliko pareigos patikrinti antstolio veiksmų neteisėtumą bei pažeidė procesines teisės normas. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių gauti reikiamus įrodymus ir visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes (CPK 443 str. 8 d.). Teismas tiek savo iniciatyva, tiek byloje dalyvaujančių asmenų prašymu aktyviai rinko šiai bylai tinkamai išspręsti reikalingus įrodymus bei tikrino apelianto skunde pateiktas prielaidas dėl vykdomojo rašto grąžinimo išieškotojui (CPK 443 str. 8 d.). Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas padarė loginę aiškinimo klaidą, nėra pagrįsti bei nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismas patikrino antstolio veiksmų teisėtumą bei nustatė, jog patvarkymo priėmimo metu nebuvo apelianto nurodomos kliūties (senaties termino praleidimo) priimti vykdomojo rašto dublikatą vykdyti. Teismo išvada dėl senaties termino pateikti vykdomojo dokumento dublikatą nepraleidimo atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Lietuvos teismų praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai vykdomasis dokumentas yra pateikiamas vykdyti nepraleidus jo pateikimo vykdyti senaties termino ir nėra grąžinamas išieškotojui, tačiau yra prarandamas, tokio dokumento dublikato pateikimui ir vykdymui senatis negali būti taikoma ir yra neaktuali. Analogiška situacija yra susiklosčiusi nagrinėjamoje byloje. Visų pirma, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2000 m. išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti dar 2000 m., t.y. nepraleidus tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio proceso kodekso 387 str. nustatyto 3 metų senaties termino. Be to, šis vykdomasis raštas yra prarastas, ką pagrindžia tiek vykdomojo rašto dublikato išdavimo faktas, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai. Įvertinus tai, kad vykdomasis raštas 2000 m. buvo pateiktas vykdyti nepraleidus senaties termino ir iki šiol nebuvo grąžintas išieškotojui, pagal nurodytą teismų praktiką turi būti tęsiamas 2000 m. pateikto vykdyti vykdomojo rašto dublikato vykdymas, o senaties termino klausimas šiuo atveju nėra aktualus. Susidariusioje situacijoje vykdomojo rašto dublikato pateikimas antstoliui vykdyti negali būti prilyginamas pakartotiniam vykdomojo dokumento pateikimu vykdyti po jo grąžinimo išieškotojui, o antstolio patvarkymas priimti dublikatą vykdyti buvo teisėtas ir pagrįstas bei nėra pagrindo jį naikinti.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad pagal pridedamus dokumentus advokato pagalbos išieškotojui išlaidos sudaro 1 094,24 Lt. Dalis šių išlaidų, t.y. 300 Lt suma, išieškotojo yra apmokėta. Tuo tarpu likusios pagal 2011-08-01 PVM sąskaitą-faktūrą BLSLT Nr. 009164 advokatams mokėtinos sumos, t.y. 794,24 Lt, išieškotojas iki šios bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos neturi galimybės sumokėti. Išieškotojas šiuo metu turi bankrutavusios bendrovės statusą. Toks išieškotojo statusas akivaizdžiai patvirtina, jog išieškotojas neturi galimybių vykdyti savo piniginių prievolių kreditoriams, tad ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos visa apimtimi atsiskaityti su šioje byloje išieškotojo interesus atstovaujančiais advokatais. Tačiau, įvertinus tokį išieškotojo statusą, tai neturėtų būti pagrindas nepriteisti visos 1 094,24 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumos. Bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitiktų toks teisės aiškinimas ir taikymas, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuris turi bankrutavusios bendrovės statusą, nebūtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos vien todėl, kad bankrutavusi bendrovė nėra pajėgi jų apmokėti advokatams. Toks aiškinimas, be kita ko, sudarytų sąlygas priešingą suinteresuotumą turintiems asmenims inicijuoti nepagrįstus procesus, nerizikuojant patirti neigiamų tokių veiksmų pasekmių.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nagrinėjamas būtent pareiškėjo LUAB „Sangreta“ atskirojo skundo ribose.

13Pareiškėjas teigia, kad antstolis priėmęs vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą pažeidė CPK 651 str. nuostatas, kadangi buvo praleistas pateikimo vykdyti senaties terminas, o pirmosios instancijos teismas nesurinkęs visų reikiamų įrodymų priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Remiantis vykdomosios bylos Nr. 13-403/11 ir civilinės bylos Nr. 23-351/2000 medžiaga nustatyta, kad 2000-02-06 sprendimu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas BUAB „Ramunė“ naudai iš LUAB „Sangreta“ priteisė 102 901 Lt. Vykdomasis raštas BUAB „Ramunė“ išduotas 2000-05-19. Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų 2000-08-03 turto pardavimo iš varžytinių akto, 2000-08-03 rašto Nr. 20-1727, 2000-08-08 išieškotų sumų paskirstymo dokumentų, 2000-07-24 arešto akto aišku, kad vykdomasis raštas buvo paduotas Teismo antstolių kontorai prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo. Vykdant minėtą vykdomąjį raštą iš pareiškėjo LUAB „Sangreta“ suinteresuoto asmens BUAB „Ramunė“ naudai buvo išieškota 73 170,90 Lt, t.y. 2000-02-06 teismo sprendimas buvo įvykdytas iš dalies. Jokių duomenų apie tai, kad vykdomasis raštas būtų buvęs grąžintas išieškotojui byloje nesurinkta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, pateikė užklausas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl 2000 metų vykdomosios bylos, pradėtos pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 23-351/2000, pateikimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pranešė, kad minėta vykdomoji byla teismo archyvui perduota nebuvo, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija informavo, jog vykdomoji byla, likvidavus teismo antstolių kontoras, antstoliams nebuvo perduota vykdyti. Remiantis vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusio 1964 m. CPK nuostatomis (365 str. 1 d., 400 str. 1 d. 2 p.), jeigu pagal vykdomąjį raštą nebūdavo visiškai išieškoma, toks raštas būdavo grąžinamas išieškotojui surašius motyvuotą aktą, o pats raštas būdavo grąžinamas motyvuotu patvarkymu, siunčiamu tiek išieškotojui, tiek skolininkui. Nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo tokio rašto nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog 2011-05-17 galiojo areštas pareiškėjo sąskaitoje, esančiai 102 901 Lt sumai, o būtent tuo aspektu, kad ji tik patvirtina faktą, jog yra labiau tikėtina nei netikėtina, kad vykdomasis raštas 2000 metais išieškotojui grąžintas nebuvo ir kad vykdymo veiksmai nebuvo nutraukti (1964 m. CPK 437 str. 3 d.; CPK 185 str.). Esamomis aplinkybėmis pažymėtina, kad nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai dėl CPK 2 str. pažeidimo, kadangi teismas, nagrinėdamas skundą, buvo aktyvus, surinko visus būtinus bei objektyviai įmanomus gauti įrodymus, juos visapusiškai bei nešališkai įvertino.

14Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant tokiai situacijai, kai vykdomasis raštas faktiškai nebuvo grąžintas išieškotojui, vykdymo veiksmų senatis negali būti taikoma, kadangi vykdymo veiksmai taip ir nebuvo iš esmės nutrūkę. Formalus vykdymo veiksmų neatlikimas dėl suinteresuoto asmens ar antstolio neveiklumo, nesirūpinant visišku Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 23-351/2000 išduoto vykdomojo rašto įvykdymu neturi įtakos ginčijamais antstolio veiksmais pradėtų vykdymo veiksmų teisėtumui, kadangi nei 1964 m. CPK, nei dabar galiojantis CPK nenumato ir nenumatė naikinamųjų terminų, per kuriuos turėtų būti įvykdomas išieškojimas, ir kuriems pasibaigus išieškojimo veiksmai yra nebegalimi. Nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai sprendė klausimą dėl senaties termino vykdymo veiksmams taikymo bei skaičiavimo, tačiau tai neturi įtakos ginčijamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui (CPK 328 str.). Įvertinus tai, kad pagal pirminį vykdomąjį raštą visa skola išieškota nebuvo, jis išieškotojui grąžintas nebuvo, apie jo grąžinimą pareiškėjas informuotas nebuvo, nors tai buvo privalu pagal 1964 m. CPK 437 str. 3 d., vykdomajai bylai nesant atiduotai į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo archyvą, antstolių informacinėje sistemoje duomenų apie jos perdavimą antstoliams nėra, darytina išvada, kad pradinis vykdomasis raštas galėjo būti prarastas. Todėl vykdomojo rašto dublikato pateikimas, esant nenutrūkusiems vykdymo veiksmams, buvo faktinis bei teisinis pagrindas antstoliui V. M. dublikatą priimti bei vykdymo veiksmus atnaujinti (CPK 651 str. 1 d.). Pagrindų pripažinti tokius antstolio veiksmus kaip prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms nenustatyta.

15Pareiškėjas UAB „Sangreta“ atskirajame skunde teigia, kad skundžiamame patvarkyme nurodyta išieškoma suma nepagrįsta originalo dokumentais, esančiais vykdomojoje byloje Nr. 20-1727, kadangi į išieškomą sumą įtraukta 3 467,53 Lt vykdymo išlaidų suma. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad minėtu argumentu ginčydamas antstolio patvarkymą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nesirėmė, todėl formaliai tokia aplinkybė negali būti atskirojo skundo pagrindu bei nagrinėtina apeliacine tvarka. Tačiau pažymėtina, kad iš ginčijamo 2011 m. kovo 17 d. patvarkymo matyti, kad išieškoma suma – 29 730,10 Lt. Kaip jau minėta, 2000 metais pagal vykdomąjį raštą buvo išieškota 73 170,90 Lt, t.y. ginčijamu patvarkymu yra išieškoma būtent skirtumas tarp jau išieškotos sumos ir visos sumos (102 901 Lt), kuri buvo priteista 2000-02-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu. Vykdymo išlaidų išieškojimas nagrinėjamu atveju yra sietinas su antstolio patirtų faktinių sąnaudų priverstinai vykdant teismo sprendimą kompensavimu bei atlyginimu už atliktus veiksmus.

16Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

17Atmetus skundą iš pareiškėjo priteistinos suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato suteiktos teisinės pagalbos atlyginimu (CPK 98 str. 1 d.). Įvertinus ginčo pobūdį, suinteresuotam asmeniui BUAB „Ramunė“ advokato suteiktų paslaugų apimtį (byloje pateikti BUAB „Ramunė“ atsiliepimai į skundą ir į atskirąjį skundą) darytina išvada, kad prašoma priteisti 1 094,24 Lt bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, todėl ji suinteresuoto asmens naudai priteistina iš pareiškėjo LUAB „Sangreta“.

18Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

20Priteisti iš pareiškėjo LUAB „Sangreta“ suinteresuoto asmens BUAB „Ramunė“ naudai 1094,24 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje... 2. I.Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas LUAB ,,Sangreta“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė... 4. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 14 d. nutartimi... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 7. Pareiškėjas LUAB „Sangreta“ atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus... 8. Antstolis V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos... 9. Suinteresuotas asmuo BUAB „Ramunė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą... 10. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad pagal pridedamus dokumentus... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme... 13. Pareiškėjas teigia, kad antstolis priėmęs vykdyti pateiktą vykdomąjį... 14. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad... 15. Pareiškėjas UAB „Sangreta“ atskirajame skunde teigia, kad skundžiamame... 16. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad... 17. Atmetus skundą iš pareiškėjo priteistinos suinteresuoto asmens patirtos... 18. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336... 19. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį palikti... 20. Priteisti iš pareiškėjo LUAB „Sangreta“ suinteresuoto asmens BUAB...