Byla I-324-243/2011
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus - padaryti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatyti žemės sklypo ribas) ir dėl 10700 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Laimutės Jokubauskaitės, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui B.V., jo atstovei advokatei Astai Mačernytei, atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus, atstovui Andrej Pavlovskij, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B.V. patikslintą skundą, paduotą teismui 2011-05-02, atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V.S. B., J.J., J.V., D.M. ir T.U., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus - padaryti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatyti žemės sklypo ribas) ir dėl 10700 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas B.V. patikslintu skundu, paduotu teismui 2011-05-02, nurodo, jog yra neteisingai nustatytos jam priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), ribos, t.y. sklypas sumažintas 5,70 ha, kuriuos valdo tretysis suinteresuotas asmuo T.U. Prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyrių atlikti veiksmus – padaryti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatyti žemės sklypo ribas). Nurodo, jog žemės sklypas suformuotas atkuriant natūra nuosavybės teises į buvusio savininko J.J. valdytą žemę. Pareiškėjo teigimu, 1934 m. vykdant ( - ) kaimo žemės savininkų išskirstymą į vienkiemius buvo sudarytas žemės sklypo planas. Žemės sklypų ribos įformintos sklypų pasiskirstymo protokole, surašytame pagal ( - ) kaimo žemės išskirstymo vienkiemiais generalinį planą Nr. 581, sudarytą 1934 metais, 1937-10-22 žemės sklypai buvo pažymėti Kauno notarinio archyvo Tauragės apskrityje pripažinimo rejestre. Pažymi, jog remiantis šiais dokumentais, buvusiam savininkui J.J. 1937-12-21 buvo išduoti 26,56 ha ploto (20,98 ha žemės ir 5,7 ha miško) žemės sklypo nuosavybės dokumentai, kurią jis valdė iki nacionalizacijos. Teigia, jog atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko J.J. turėtą žemę Šilutės rajono Žemėtvarkos skyriaus 1998-06-29 raštu Nr. 04-418 pretendentai buvo informuoti, jog grąžinama buvusio savininko J.J. 20,98 ha ploto žemė bus grąžinta natūra buvusio savininko turėtomis ribomis. Pareiškėjo teigimu, ribos buvo neteisingai pažymėtos ir tai nustatė pretendentų prašymu sudaryta komisija, atlikusi kontrolinius matavimus, konstatavusi, kad yra pamatuotas mažesnis naudojamos žemės plotas negu priklausė savininkui J.J. Teigia, jog ši klaida buvo nurodyta ir Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 1998-09-16 rašte Nr. 04-581, kuriuo UAB „Šilutės hidroprojektas“ inžinierius, matavęs žemės sklypą, buvo įpareigotas atitaisant žemės sklypo plotą perkelti riboženklį į buvusios žemėnaudos ribą, o 2001-05-24 matininkės pareiškime nurodyta, kad ( - ) kaime J. J. paveldėtojams žemė atmatuota neteisingai. Pareiškėjas teigia, jog į bendrąjį naudojamos žemės sklypo 20,98 ha plotą yra įskaičiuotas 5,70 ha miškas, kuris neturi būti įtrauktas, o turi būti pamatuotas atskirai, o šia žemės sklypo dalimi naudojasi U. Teigia, jog daugiau nei dešimt metų nėra nustatytos žemės sklypo ribos ir jam padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Prašydamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo argumentuoja, jog nuomodamas žemės sklypą per vienerius metus gautų apie 1000 Lt, todėl per visą laikotarpį negautos pajamos sudaro 10700 Lt, o neturtinę žalą vertina 5000 Lt, nes negali tinkamai realizuoti teisių ir galimybių į turimą nuosavybę (t. 2, b.l. 77-81).

4Pareiškėjas ir jo atstovė patikslintame skunde išdėstytais motyvais prašo jį patenkinti. Nurodo, jog žemės sklypo dalį apie 5,5 ha, į kurią pretenduoja pareiškėjas, valdo tretysis suinteresuotas asmuo T.U.

5Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus, atsiliepimu su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimus grindžia tuo, jog pareiškėjas ginčo žemės sklypą įsigijo iš asmenų, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Atsakovų teigimu, tik šie asmenys ir galėjo ginčyti sklypo ribas nuosavybės teisių atkūrimo procese, bet ne naujasis savininkas pareiškėjas. Argumentuoja, jog atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, nes skundą grindžia nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais, be to, yra praleidęs skundo padavimo terminą. Pažymi, jog pareiškėjas savo reikalavimų nepagrindė įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kaip motyvuoja skunde. Priešingai, nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2000-05-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. 5-33/2000 Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo įpareigota nustatyti tinkamas 20,98 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), į kurį V.S. B., J. J., J. J. bendrosios nuosavybės teise atkurtos nuosavybės teisės, ribas, atitinkančias 1934 m. patvirtinta sklypo ribas. Šilutės rajono apylinkės teismo 2004-04-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11772004, įsiteisėjusiu 2004-08-25, V.S. B., J. J. ir J. J. ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį laktą, kad J.J. ( - ), nuosavybės teise nuo 1900-03-26 iki mirties, t.y. iki 1936-12-05, valdė 26,56 ha žemės sklypą, atmestas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-134-642/2010 konstatuota, jog 2000-05-03 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. 5-33/2000 yra įvykdytas, t.y. tinkamai nustatytos žemės sklypo ribos, atitinkančios 1934 metais patvirtinta to paties sklypo ribas (t. 3, b.l. 2-3).

6Atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus, atstovas pareiškėjo patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Teigia, jog ginčai dėl žemės sklypo ploto yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais nustatytas sklypo plotas 20,98 ha, kurį ir valdo pareiškėjas. Dėl prašomo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo argumentuoja, jog institucijos neatliko neteisėtų veiksmų, o jų nesant negali kilti ir civilinė atsakomybė.

7Teisėjų kolegija konstatuoja:

8pareiškėjas B.V. iš esmės ginčija jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), plotą ir ribas ir prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyrių atlikti veiksmus – padaryti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatyti žemės sklypo ribas).

9Lietuvos Respublikos ABTĮ 32 straipsnyje nurodyta, jog skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per dvidešimt dienų nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo B.V. 2011-01-31 skundas dėl Šilutės žemėtvarkos skyriaus veiksmų, kuriais atsisakyta iš naujo nustatyti žemės sklypo ribas kadastrinių matavimų metu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje gautas 2011-02-04, kurį pagal kompetenciją išnagrinėjo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (t. 2, b.l. 1-5, t. 1, b.l. 141). Nacionalinės žemės tarnybos 2011-02-18 raštas Nr. 1SS-(10.5)-373 laikytinas sprendimu – individualiu administraciniu aktu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu, nes jame yra išdėstyta institucijos pozicija dėl pareiškėjo skundo, nurodyta apskundimo tvarka. Skundas teismui ginčijant šį aktą galėjo būti paduotas ABTĮ 32 straipsnyje numatytu terminu. Pažymėtina, jog pareiškėjas savo teises ir interesus teisme turi teisę ginti nebūtinai ginčydamas konkretų administracinį aktą, tačiau ir prašydamas įpareigoti instituciją atlikti tam tikrus veiksmus. Būtent to pareiškėjas prašo nagrinėjamoje byloje. Toks jo reikalavimas atitinka ABTĮ 88 straipsnio 2 punkto bei 90 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo skundas teisme gautas 2011-03-25 (t. 1, b.l. 3), iš ant voko esančio pašto antspaudo matyti, jog išsiųstas 2011-03-24 (t. 1, b.l. 75). Nacionalinė žemės tarnyba informavo teismą, jog 2011-02-18 sprendimą B.V. pasiuntė neregistruotu laišku (t. 2, b.l 1). Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų apie Nacionalinės žemės tarnybos 2011-02-18 sprendimo įteikimo datą pareiškėjui, konstatuotina, jog pareiškėjas B.V., paduodamas skundą teismui 2011-03-24, nepraleido ABTĮ 32 straipsnyje nustatytą terminą skundui teismui paduoti.

10Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog V.S.B., J.J. ir J.J. bendrosios nuosavybės teise atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J.J. valdytą 20,98 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kurio ribos atitinka 1934 metų patvirtintas to paties žemės sklypo ribas. Pareiškėjas B.V. 2000-07-13 privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis iš V.S.B., J.J. ir J.J. nusipirko šį žemės sklypą (t. 2, b.l. 51, 53, 54). Pareiškėjo nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2000-12-07 (t. 2, b.l. 56-63). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog žemės sklypo plotas sudaro 20,98 ha, iš jo miško žemės plotas sudaro 5,7 ha. Pareiškėjo teigimu, miško žemės plotas 5,7 ha neturi būti įskaičiuotas į bendrąjį žemės sklypo plotą ir visas sklypas turėtų sudaryti 26,56 ha. Pagrindinis pareiškėjo argumentas, jog tokio dydžio žemės sklypą nuosavybės teise valdė buvęs savininkas J.J. Teismo vertinimu, visi pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais.

11Šilutės rajono apylinkės teismo 2004-04-08 sprendimu, įsiteisėjusiu 2004-08-25, atmestas kaip nepagrįstas ieškovių V.S.B., J.J. ir J.J., atstovaujamų B.V., ieškinys, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J.J. ( - ), nuosavybės teise nuo 1909-03-26 iki mirties 1936-12-05 valdė 26,56 ha žemės (t. 1, b.l. 105-107). Sprendime nurodyta, jog 1998-12-28 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimais ieškovėms atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J.J. 20,98 ha žemės, esančios ( - ). Ieškovių atstovas B.V. argumentavo, kad buvęs savininkas J.J. iki turto nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 26,56 ha žemės ir argumentus grindė ( - ) kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo planu, sudarytu 1934 metais, kuris buvo tikslinamas dar trejus metus. Tikslinimo laikotarpiu buvo pakeista plane numatyta sklypo vakarinė riba ir sklypas padidėjo iki 26,56 ha. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nurodė, jog archyviniai dokumentai patvirtina, jog J.J. 1909 metais nusipirko 26,57 ha žemės, tačiau 1934 metais atliekant žemės išskirstymą į vienkiemius ir 1934-07-08 surašytame sklypų pasiskirstymo protokole nurodyta, jog J.J. sutiko, kad jam būtų paskirtas 20,97 ha dydžio žemės sklypas. Vyriausioji Žemės Tvarkymo Komisija ( - ) kaimo išskirstymo vienasėdžiais projektą patvirtino 1935-10-31 nutarimu ir 1937-10-22 plane išvardytų savininkų žemė pažymėta Kauno notarinio archyvo Tauragės apskrities pripažinimo rejestre. Dokumentai savininkams išduoti 1937-12-22, t.y. įgyvendintas ( - ) kaimo žemės sklypų pasiskirstymo projektas. Teismas konstatavo, jog archyvinių dokumentų, patvirtinančių, kad po minėto plano tikslinimo J.J. sklypas padidėjo iki 26,56 ha, nėra.

12Aplinkybė dėl žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės pretendentėms, ribų atitikimo 1934 metų J.J. valdyto paties žemės sklypo riboms, konstatuota Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusia 2010-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-134-642/2010 (t. 2, b.l. 150-154). Nurodytoje civilinėje byloje suinteresuotas asmuo B.V. argumentavo, jog grąžintame 20,98 ha žemės sklype yra miško žemės, tačiau 1934 metų archyviniuose dokumentuose nurodyta tik naudojama žemė, į kurią miškas neįskaičiuojamas. Teismas konstatavo, jog atliekant tikslius žemės (miško) sklypo geodezinius matavimus buvo pasinaudota 1934 metų ( - ) kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo planu, 1934 metų žemės tvarkymo departamento žemės sklypų eksplikacija, 1953 ir 1994 metų ortofoto planais. Teismas archyvinių dokumentų pagrindu nustatė, kad ( - ) kaime rėžių sistemos nebuvo nuo 1934 metų, todėl žemė grąžinama natūra pagal archyve išlikusį planą ir konstatavo, jog būtent tai ir buvo padaryta atkuriant nuosavybės teises V.S.B., J.J. ir J.J. į žemę pagal archyve išlikusį 1934 metų planą ir nuosavybės teisės atkurtos į 20,98 ha žemės plotą įskaitant jame esantį mišką. Teismas pabrėžė, jog visiškai tikėtina, kad teritorijoje, kurioje 1934 metais nebuvo susiformavęs miško masyvas, esant palankioms klimato sąlygoms, per 60 metų galėjo susiformuoti miško plotas (dalis teritorijos galėjo apaugti medžiais).

13Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas B.V., dalyvavęs nuosavybės teisių atkūrimo procese kaip pretendenčių (ieškovių) V.S.B., J.J. ir J.J. įgaliotinis ir kaip jų įgaliotinis civilinėse bylose, naujų argumentų dėl skundo esmės nenurodo ir duomenų bei dokumentų, kurie nebūtų išnagrinėti civilinėse bylose, nepateikė. B.V. administracinėje byloje kaip pareiškėjas ginčija institucijos veiksmus (neveikimą) iš esmės tuose pačiuose teisiniuose santykiuose, kurie buvo išnagrinėti civilinėse bylose. Skundą administracinėje byloje jis grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo išnagrinėtos ir įvertintos nurodytose civilinėse bylose pagal pretendenčių (ieškovių) ieškinius. Faktinės aplinkybės yra įrodytos ir nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, tačiau tai nėra visiškai tapatus ginčas, nes skiriasi jo šalys dėl to, kad pareiškėjas nurodytose teismų išnagrinėtose bylose nebuvo ginčo šalimi, nes buvo įgaliotas atstovas (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis).

14Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalį nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Žemės sklypas, kurio ribas ir plotą ginčija pareiškėjas, yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto vienetas, įregistruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, nustatyti jo posūkio taškai, geometriniai matmenys ir techniniai parametrai, apskaičiuotas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas (t. 2, b.l. 56-63). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (3 straipsnio 4 dalis). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog ginčo žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (2005-07-01 redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.6 punkte bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (redakcija nuo 2005-04-01) patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.5 punkte numatyta, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Taisyklių 6 punkte nurodyta, jog nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas, o už nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus, planų ir kadastrinių matavimų bylos parengimą vykdytojui apmoka matavimus užsakęs fizinis ar juridinis asmuo pagal užsakovo ir vykdytojo tarpusavio susitarimą (8 punktas). Kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų (užsakovų) ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens (vykdytojo) susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais (10 punktas). Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, jog pareiškėjas turi teisę savo iniciatyva ir lėšomis atlikti kadastrinius matavimus, kurių pagrindu būtų galima tikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Pažymėtina, jog pareiškėjas, negali įgyti daugiau daiktinių ir turtinių teisių negu jų turėjo žemės sklypo pardavėjos, kurias jam perdavė žemės sklypo pirkimo sutartimis, ir negu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte (CK 6.396 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties objektas yra suformuotas, viešame registre įregistruotas žemės sklypas. Teismas konstatuoja, jog pareiškėjas 2000-07-13 privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis iš V.S.B., J.J. ir J.J. įsigydamas žemės sklypą, turėjo ir galėjo suprasti, kokio dydžio žemės sklypą nusipirko (t. 2, b.l. 51, 53, 54).

15Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyrių atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. B.V. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

16Pareiškėjas skundu prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus, priteisti turtinės 10700 Lt ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, turtinę žalą sudaro negautos pajamos, kurias būtų gavęs nuomojęs žemės sklypą, o neturtinę žalą patyrė negalėdamas tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisės.

17Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nurodyti Civiliniame kodekse (toliau – ir CK). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės vienos iš būtinų sąlygų, nenustatyta, nes atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir jų nevilkino. Teismo vertinimu, nesant viešosios atsakomybės sąlygos neteisėtų veiksmų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos nenagrinėjamos, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti civilinę (tiek turtinę, tiek neturtinę) atsakomybę. Prašymas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 89 straipsniais,

Nutarė

19atmesti pareiškėjo B.V. patikslintą skundą, paduotą teismui 2011-05-02, atsakovams dėl įpareigojimo atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyrių atlikti veiksmus - padaryti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatyti žemės sklypo ribas) ir dėl 10700 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus.

20Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjas B.V. patikslintu skundu, paduotu teismui 2011-05-02, nurodo, jog... 4. Pareiškėjas ir jo atstovė patikslintame skunde išdėstytais motyvais prašo... 5. Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 6. Atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 8. pareiškėjas B.V. iš esmės ginčija jam nuosavybės teise priklausančio... 9. Lietuvos Respublikos ABTĮ 32 straipsnyje nurodyta, jog skundas (prašymas)... 10. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog V.S.B., J.J. ir J.J. bendrosios... 11. Šilutės rajono apylinkės teismo 2004-04-08 sprendimu, įsiteisėjusiu... 12. Aplinkybė dėl žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės... 13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas B.V., dalyvavęs... 14. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio... 15. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra... 16. Pareiškėjas skundu prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 17. Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 89... 19. atmesti pareiškėjo B.V. patikslintą skundą, paduotą teismui 2011-05-02,... 20. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo...