Byla T-XX-37-11

1Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

2išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo B. V. skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3Pareiškėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė:

41) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyrių pagal pareiškėjo turimus nuosavybės dokumentus teisingai nustatyti naudojamos žemės ribas (sukasti kapčius); 2) įpareigoti valstybės atstovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyrių atlyginti pareiškėjui 10 700 Lt turtinę ir 5 000 Lt neturtinę žalą.

5Pareiškėjas nurodė, kad pagal 1934-1937 metais sudarytus nuosavybės dokumentus J. J. Tauragės apskrities Naumiesčio valsčiaus Šiaudinų kaime iki nacionalizacijos valdė 26,56 ha žemės. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, remiantis įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, Šilutės rajono Gardamo agrarinės reformos tarnybai buvo pateikti visi dokumentai nuosavybės teisių į minėtą J. J. žemę atstatymui ir jokių kliūčių nuosavybės grąžinimui nebuvo. Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius 1998 m. birželio 29 d. raštu Nr. 04-418 informavo, kad bus sugrąžinta 20,98 ha J. J. žemės natūra turėtomis ribomis. Vėliau grąžintinas sklypas buvo pamatuotas vietoje, tačiau šių matavimų metu žemės sklypo ribos buvo nustatytos neteisingai, sumažinant buvusio savininko valdytos žemės plotą. Buvęs savininkas turėjo 20,98 ha žemės ir 5,7 ha miško. Grąžinant nacionalizuotą turtą, minėtas 5,7 miško plotas buvo įskaičiuotas į grąžinamos 20,98 ha žemės plotą. Dėl šių aplinkybių susidarė tokia situacija, jog prie grąžintos žemės ploto trūksta dar 5,50 ha J. J. valdytos žemės, kuria šiuo metu naudojasi A. Ū. ir R. Ū.. Kadangi žemėtvarkos skyrius niekaip nesugeba teisingai nustatyti sklypo ribas, todėl pareiškėjas yra priverstas kreiptis į teismą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, išnuomojęs trūkstamą žemės plotą, jis būtų gavęs 10 700 Lt pajamų. Ši suma yra patirta turtinė žala. Be to, pareiškėjas patyrė neturtinės žalos, kurią įvertina 5 000 Lt.

6Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 20,98 ha žemės sklypas, esantis Šiaudėnų kaime, Šilutės rajone, kurį jis įsigijo 2000 m. liepos 13 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu. Iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas siekia, jog prie jo 20,98 ha žemės sklypo būtų primatuotas papildomas plotas, kuriuo naudojasi A. ir R. Ū.. Tai reiškia, kad iš esmės yra keliamas ginčas, susijęs su privačių žemės sklypų plotų ir ribų nustatymu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas. Todėl kyla abejonė, ar šis ginčas, įskaitant ir susijusį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, neturėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

7Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

8Byla teisminga administraciniam teismui.

9Iš pareiškėjo skundo matyti, kad savo esme tai yra skundas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jame dėstoma pozicija grindžiama aplinkybėmis, susijusiomis su buvusio savininko iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo plotu bei ribomis. Įrodžius pareiškėjo pozicijos pagrįstumą, turėtų būti konstatuota arba tai, kad vietoje buvo pažymėtas žemės sklypas, neatitinkantis administracinių aktų, kuriais į jį atkurtos nuosavybės teisės, arba tai, kad nuosavybės teisės atkurtos ne į visą buvusio savininko turėtą žemę. Tokios išvados reikštų, kad buvo netinkamai vykdytas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Tuo tarpu šis procesas yra įgaliotų valstybės institucijų pagal specialius teisės aktus atliekama viešojo administravimo veikla, iš kurios kylantys ginčai nagrinėjami administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Iš bylos duomenų matyti, kad pats pareiškėjas nebuvo pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą, o 20,98 ha žemės sklypą pirkimo–pardavimo sutartimis įsigijo iš kitų asmenų, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise į jį buvo atkurtos nuosavybės teisės. Tačiau šios aplinkybės ginčo rūšinio teismingumo nekeičia, nes pareiškėjas savo pretenzijas į didesnį žemės plotą grindžia ne pirkimo–pardavimo ar kokiais nors kitais grynai civilinio pobūdžio motyvais, bet duomenimis apie buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą žemės plotą ir ribas, t. y. su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais pagrindais.

11Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo teisingai nustatyti žemės ribas teismingas administraciniam teismui.

12Pareiškėjo skundo antrasis reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš tų pačių nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, kurių metu, pareiškėjo nuomone, viešojo administravimo subjektas neužtikrino, kad būtų tinkamai sugrąžintas visas buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtas žemės plotas buvusiomis ribomis. Tai reiškia, jog šis reikalavimas yra reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atlyginimo, taip pat priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Nutarė

14Byla teisminga administraciniam teismui.

15Bylą pagal pareiškėjo B. V. skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo grąžinti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

16Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai