Byla 2A-283-264/2012
Dėl pažeistų teisių

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Rudzinsko,

2sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,

3dalyvaujant apeliantei (ieškovei) G. V. ir jos atstovei advokatei Elenai Gylienei, apeliantei (atsakovei) N. D., jos atstovams advokatei Kristinai Mikolaitei ir S. P.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ir atsakovės N. D. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei N. D. ir atsakovės N. D. priešieškinį ieškovei G. V., tretieji asmenys UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybė, institucija duodanti išvadą byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl pažeistų teisių,

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.Ginčo esmė.

7Ieškovė G. V. patikslintu ieškiniu (1 t. b. l. 167-170) prašė įpareigoti atsakovę N. D. paruošti nuotekų ir vandentiekio iškėlimo projektą bei pagal nuotekų ir vandentiekio iškėlimo projektą, įpareigoti atsakovę N. D. iškeldinti nuotekų ir vandentiekio tinklus savo lėšomis iš po priestato 1a1p, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), per 3 mėn. po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovė prie gyvenamo namo, esančio ( - ), kurio bendraturtė yra ieškovė, pasistatė priestatą ir ūkinį pastatą. Šie pastatai iki šiol nėra teisiškai įregistruoti, nes priestato statyba buvo vykdoma, pažeidus esminius statinio reikalavimus, gyvenamo namo priestatas yra pastatytas ant vandentiekio ir nuotekų linijos, kas kliudo ieškovei prisijungti prie Kauno miesto nuotekų tinklų bei tų tinklų įteisinimui. Ieškovė pati padaryti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų iškėlimo projektą iš po priestato, negali, nes jis išduodamas abiems bendraturtėms sutikus, tačiau atsakovė gera valia nesutinka iškelti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus iš po priestato. Dėl atsakovės padarytų pažeidimų kyla statinio avarijos pavojus, nėra saugumo bei užtikrintumo eksploatuojant gyvenamą namą ir priestatą, nes ieškovė neturėtų galimybės, iškilus avarinei situacijai prižiūrėti, remontuoti dabar ir ateityje vandentiekio ir nuotekų tinklus. Apie pažeidimą bei apie gręsiantį realų pavojų, ieškovė sužinojo, atlikus 2008-03-18 kontrolinę geodezinę nuotrauką.

8Atsakovė N. D. priešieškiniu (2 t. b. l. 66-70) prašė įpareigoti ieškovę G. V. atsijungti nuo 1994 m. N. D. įrengtų ir jai asmeninės nuosavybės teisė priklausančių vidaus nuotekų tinklų, esančių ( - ). Nurodė, kad ieškovė visiškai neprisidėjo prie vidaus nuotekų tinklų įrengimo, tačiau į atsakovės vidaus kanalizacijos savatakį vamzdyną, kuris yra atskiroji statinio lalp inžinierinė sistema, G. V. prijungė savo nuotekas į rūsio patalpoje R-3 praeinantį stovą ir uždarame bakelyje įtaisyto siurblio pagalba pakelia savo nuotekas ir slėginiu būdu nutekina į atsakovės vidaus nuotakyną, tokiu būdu ieškovė iš esmės pablogino daikto būklę, t.y. pastoviai užkemšami sanitariniai mazgai, sumažintas vamzdyno valumas ir t.t. Kanalizacija tapo praktiškai nefunkcionali.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

10Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio ( - ) bendraturtės. Nuosavybės teise N. D. priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, G. V. 2/3 dalys gyvenamojo namo. 1993m. liepos mėnesį ieškovė G. V. (ikisantuokinė pavardė M. ) davė sutikimą, kad namo bendrasavininkė N. D. prie namo ( - ), pasistatytų gyvenamojo namo šiaurinės pusės priestatą ir vieno aukšto ūkio pastatą, prie vakarinės jos sklypo ribos. Atsakovė 1993 m. parengė gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą. 1994-07-20 ieškovei sutikus, kad atsakovė namo priestate įrengtų kavinę-barą, Kauno miesto valdybos Valstybinėje statybos inspekcijoje atlikta statybos registracija Nr. 274/94. Priestato įteisinimo procedūros atsakovė negalėjo baigti ieškovei, kaip namo bendraturtei, atsisakius pasirašyti rekonstruoto gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Teismas nurodė, kad priestato statybai buvo išduotas leidimas, kuris nėra nuginčytas. Priestatas buvo pripažintas komisijos tinkamu naudoti, tik vienintelė kliūtis baigti tą pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą yra tai, kad ieškovė kaip bendraturtė nepasirašė ant to akto. Ieškovė teigdama, kad priestatas pastatytas savavališkai, nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Tuometinis Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius yra nurodęs, kad negali tvirtinti gyvenamojo namo lAlp, esančio ( - ) pripažinimo tinkamu naudoti akto, nes nepasirašo G. V. (ieškovė). Jokių kitų kliūčių tvirtinti rekonstruoto gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą minėto skyriaus specialistai nenurodo. Todėl ieškovės teiginys, kad gyvenamas namas pristatant priestatą rekonstruotas savavališkai, yra nepagrįstas. Gyvenamojo namo priestatas lalp buvo statomas pagal 1993 m. I. Š. parengtą projektą ir 1994-07-18 Kauno miesto valdybos išduotą statybos leidimą Nr. 274/94. Ieškovė teigė, kad gyvenamojo namo priestato 1993-08-03 gen. projektas nebuvo suderintas su UAB „Kauno vandenys“ dėl pastato vandentiekio inžinerinės sistemos ir nuotekų šalinimo sistemos įvedimo, tačiau nepagrindė šio teiginio jokiais norminiais aktais, reikalavusiais 1993 m. derinti projektus su UAB „Kauno vandenys“. Ieškovė nepagrįstai rėmėsi statybos techniniu Reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, nes projekto derinimo metu 1993 m. minėtas statybos techninis reglamentas dar negaliojo. Kadangi statinys yra pastatytas pagal išduotą statybos leidimą ir nėra nustatyta nukrypimų nuo projekto, todėl ieškovės reikalavimas dėl nuotekų ir vandentiekio tinklų iškėlimo yra nepagrįstas. Be to, 1993 m. liepos mėnesį ieškovė pati davė sutikimą statyti priestatą, nurodydama konkrečiai tame sutikime vietą, kurioje ji sutinka, kad tas priestatas būtų statomas, 1993 m. tas priestatas buvo pradėtas statyti, o 1994 m. jis buvo baigtas statyti. 1998 m., po 4 metų pati ieškovė sumokėjo atsakovei už nuotekų tinklų patiesimą. Todėl teismas sprendė, kad jeigu ji būtų prieštaravusi vykdomiems darbams ir ji būtų maniusi, jog kažkas yra pažeidžiama, ji būtų nemokėjusi. Įrengus nuotekų tinklus gyv. namui ( - ) su abejomis namo bendraturtėmis buvo sudarytos sutartys dėl vandens tiekimo ir kanalizavimo komunaliniais tinklais, iki šiol šioms vartotojoms yra teikiamos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos. Ieškovė neįrodė galimų grėsmių namo saugumui, jų nenustatyta ir UAB „Ekspertika“ 2010-05-05 išvadoje. Pati ieškovė buvo davusi sutikimą priestato statybai, mokėjo už tinklus, naudojosi tais tinklais, todėl nėra pagrindo tik atsakovės lėšomis iškelti nuotekų ir vandentiekio tinklus, tokie projektai turėtų būti rengiami ir įgyvendinami abiejų bendrasavininkių lėšomis jų sutikimu. Teismas, atsižvelgiant į sudarytas sutartis su UAB „Kauno vandenys“, į tai, kad pati ieškovė atsakovei buvo mokėjusi už tinklus, atsakovės priešieškinį atmetė kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

11III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliaciniu skundus argumentai.

12Ieškovė G. V. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 65-73) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškovės G. V. reikalavimus, išdėstytus 2010-01-22 patikslintame ieškinyje. Apeliantė nurodo, kad

131. teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, yra nepagrįstas, neteisėtas, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijams.

142. Teismas iš esmės nesprendė priestato statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimo įstatymų nustatyta tvarka. Esant statinio projektavimo pažeidimui bei esminiams statybos pažeidimams - gyvenamo namo priestatą užstačius ant vandentiekio ir nuotekų tinklų, iškilo neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės - būtinumas šalinti savavalinės statybos padarinius - iškelti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus iš po priestato. Atsakovė pripažino teisme faktą, kad vykdydama priestato statybą, užstatė priestatu vandentiekio tinklus, todėl nesvarbu, statybos leidimas nuginčytas ar ne, ji privalo pašalinti padarytus pažeidimus. Vandentiekio tinklas yra 100 proc. susidėvėjęs, (gyvenamas namas yra pastatytas 1968 m.), todėl yra iškilusi reali grėsmė name gyvenantiems asmenims.

153. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės paaiškinimus, kad sutikimas priestato statybai buvo išgautas apgaulės būdu, psichologinio spaudimo įtakoje bei dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių. Apeliantė nebuvo supažindinta su priestato lalp statybos projektu, todėl nežinojo, kad atsakovė statys gyvenamo namo priestatą ant vandentiekio ir nuotekų tinklų. Be to, teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo. Priestatas pradėtas statyti 1993 m., tuo tarpu statybos registracija atlikta tik 1994-07-18. Priestatas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, esant tęstiniam pažeidimui.

164. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė namo priestato lalp statybą vykdė teisėtai, turint leidimą statybai ir ieškovės sutikimą. Statybos leidimas buvo išduotas tik 1994-07-18, 1993-08-06 gen. planą pasirašė projekto autorius I. Š., Savivaldybės projektavimo biuro direktorius V. J., tačiau nepasirašė grupės vadovė V. S.. Be to, projektuotoja 1993-08-06 gen. plano nesuderino su Kauno vandentiekio ir kanalizacijos Tresto technine tarnyba dėl tinklų iškėlimo.

175. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė priestato įteisinimo procedūros negalėjo baigti ieškovei, kaip namo bendraturtei, atsisakius pasirašyti pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Kauno apskrities viršininko 2006-12-22 įsakymu buvo paskirta komisija, komisijos pirmininke buvo paskirta J. M., kuri pripažinimo tinkamu naudoti akto nepasirašė. Be to, aktas buvo surašytas nesivadovaujant įforminimo reikalavimų nustatytos tvarkos.

186. Teismas nepagristai atmetė UAB „Ekspertika“ 2010-05-05 išvadas dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatavimo saugumo. Ekspertas pateikė išvadą, kad vandentiekio ir nuotekų komunikacijos kelia grėsmę namo saugumui, ir pagal atliktą ir suderintą projektą turi būti iškelti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai iš po priestato, priklausančio atsakovei N. D..

19Atsakovė N. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 78-79) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodo, kad Kauno apskrities viršininko 2006-12-22 įsakymu paskirta komisija patvirtino, jog statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1246-774/2011 pripažino, kad G. V. atsisakymas pasirašyti ant rekonstruoto namo pripažinimo tinkamu naudotis akto yra neteisėtas bei pripažino atsakovės teisę be ieškovės sutikimo atlikti gyvenamojo namo statybos įteisinimo užbaigimo procedūras pagal pripažinimo tinkamu naudotis aktą. Apeliantė apie vandentiekio ir nuotekų tinklus kalba bendrai, tačiau tai yra dvi atskiros sistemos, kurių įvedimas reglamentuojamas atskirai. Vandentiekis yra teisiškai įregistruotas ir šalys yra jo bendraturtės. Nuotekų sistema iki šiol neįregistruota, nes jos įregistravimas susijęs su priestato statybos įregistravimu. Nuotekų tinklus priestate atsakovė įsivedė savo asmeninėmis lėšomis, ieškovė savo nuotekų tinklų į gyvenamąjį namą nėra įsivedusi. Ji yra apmokėjusi už kanalizacijos trasos iki namų valdos atvedimą.

20Atsakovė N. D. apeliaciniu skundu (3 t. b. l.59-61) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimo dalį dėl priešieškinio atmetimo panaikinti ir bylą dalyje dėl priešieškinio perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Apeliantė nurodo, kad sprendimas minėtoje dalyje yra nepagrįstas.

211. Teismas iš esmės nesprendė dėl priešieškinio ir jame nurodytų motyvų. Priešieškinyje buvo keliamas klausimas, kad ieškovė yra neteisėtai prisijungusi prie atsakovei priklausančių vidaus nuotekų, kad toks prisijungimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo nustatyti, ar po priestatu esantys nuotekų tinklai, laikytini bendru nuotakų tinklu, ar tai yra vidaus nuotekų tinklas, skirtas aptarnauti atsakovės naudojamus sanitarinius mazgus ir asmeninės nuosavybės teise priklausantis tik atsakovei.

222. Teismas turėjo atmesti ieškovės pateiktą „Ekspertika“ 2010-05-05 raštą bei trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ paaiškinimus, kurie duoti remiantis ieškovės užsakymu 2008 m. UAB „Ad Projektas“ parengta topo nuotrauka, kuri yra neteisėta, nes UAB „Ad Projektas“ neturėjo licencijos atlikti topografinius ir kartografinius darbus. Tačiau atsižvelgiant į teismo išvadą, kad buto savininkai turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais, manytina, kad teismas jais rėmėsi.

233. Teismas visiškai neįvertino atsakovės pateiktos J. Š. firmos 2010 m. kontrolinės geodezinės nuotraukos, iš kurios matyti, jog nuotekų ir vandentiekio tinklai, esantys po statiniu lalp yra statinio vidaus tinklai, bei UAB „Kauno vandenys“ specialisto K. D. atsakymo, kuriame nurodoma, kad bendrasavininkas negali jungtis prie kito bendrasavininko vidaus nuotekų tinklų, o turi jungtis prie arčiausiai nuo namo esančio šulinio, gavęs bendrasavininko sutikimą.

244. Teismas neišsiaiškino aplinkybių dėl ieškovės apmokėjimo už kanalizacijos tinklus. Nuotekų tinklai buvo vedami 1993 m. nuo pagrindinės magistralinės trasos iki ( - ) namų valdų Nr. 13 ir Nr. 15. Kanalizacijos šulinys buvo paliktas ties namų valdos Nr. 13 vartais. Už atšakos tiesimą atsakovei 1994 m. sumokėjo ( - ) namo savininkas liudytojas A. A. B. 1998 m. ieškovė sumokėjo atsakovei už pagrindinės magistralės ir už atšakos iki ( - ) tiesimą. Nuotekų tinklai, esantys po atsakovei priklausančiu priestatu yra vidaus tinklai, skirti tik atsakovei priklausančiame priestate ir naudojamoje namo dalyje esančių sanitarinių mazgų aptarnavimui.

255. Teismas neišsiaiškino, kokia yra vidaus nuotekų sistemos, esančios po priestatu funkcinė paskirtis. Teismas priešieškinį laikydamas neteisėtu ir nepagrįstu, vidaus nuotekų sistemą laiko išvadu, prie kurio ieškovė turėtų teisę jungti savo vidaus nuotekų sistemą. Byloje pateiktas Antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovė turi kanalizaciją, kuri yra pajungta į vidaus kanalizacijos tinklą. Teismas neįvertino atsakovės argumentų, kad esantis ieškovės nuotakų prisijungimas pažeidžia STR 2.07.01:2003 „Vandentiekio ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai" 29 skirsnio 4 punkto bei 34 skirsnio 7 punkto reikalavimus. Byloje nebuvo nustatytos svarbios aplinkybės, ar ginčo objektas - ieškovės naudojami nuotekų tinklai yra prijungti tinkamai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų.

26Ieškovė G. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 83-86) prašo atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą, patenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nėra prisijungusi prie atsakovės vidaus nuotekų tinklų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad vykdant gyvenamojo namo rekonstrukciją, atsakovė priestatą užstatė ant buvusių lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų, priklausančių gyvenamajam namui, todėl atsakovė sako netiesą, jog po priestatu yra vidaus tinklai. Atsakovės priestato statyba ieškovei sukėlė ieškovei neigiamas pasekmes, sudaro grėsmę gyvenamojo namo saugumui, todėl vandentiekio ir nuotekų tinklai turi būti iškelti. Kad juos būtų galima iškelti, reikalingas projektas, bendraturčių sutikimas, tačiau atsakovė nesutinka gera valia jų iškelti iš po priestato.

27Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinius skundus (3 t. b. l. 80-82) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo palikti nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl atsakovės N. D. apeliacinio skundo tenkinimo ar netenkinimo neturės įtakos Kauno miesto savivaldybės teisėms ir pareigoms, atsakovės apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

28Dėl ieškovės G. V. apeliacinio skundo. Tretysis asmuo su skundu nesutinka, mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškinio atmetimo priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. 1993 m. liepos mėnesį ieškovė pati yra davusi sutikimą priestato statybai, nurodydama konkrečią vietą, 1993 m. priestatas pradėtas statyti, o baigtas 1994 m., po 4 metų, t.y., 1998 m. pati ieškovė sumokėjo atsakovei už nuotekų tinklų patiesimą. Jei ieškovė būtų prieštaravusi vykdomiems darbams ir ji būtų maniusi, jog kažkas yra pažeidžiama, ji būtų nemokėjusi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad statybos savavališkumo faktą gali konstatuoti tik kompetentinga institucija, o ne pati ieškovė. Priestatas buvo statomas pagal 1994-07-18 statybos leidimą Nr. 274/94, kuris nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvaiką, priestatas buvo pripažintas komisijos tinkamu naudoti ir vienintelė kliūtis baigti pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą yra tai, kad ieškovė, kaip bendraturtė, nepasirašo ant akto. Taigi, komisija pagal kompetenciją patikrinusi rekonstruotą gyvenamąjį namą savo parašais patvirtino, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka statybą ir esminius statinio reikalavimus reglamentuojančiu teisės aktų reikalavimus. Dėl atsakovės N. D. apeliacinio skundo. Trečiojo asmens nuomone, dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, ar ginčo vamzdynai, esantys po priestatu lalp, laikomi vidaus tinklais, gali pasisakyti tik specialias žinias turintis asmuo. Nustačius, jog priestatas ir jame esantys vandentiekio bei nuotekų tinklai yra pastatyti išimtinai atsakovės lėšomis ir, kad ieškovė prie atsakovės buitinių nuotekų tinklų yra prisijungusi be atsakovės sutikimo, ieškovės apeliacinis skundas galėtų būti laikomas pagrįstu ir tenkintinu.

29IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados.

30Apeliaciniai skundai atmestini.

31Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų.

32Nekilnojamojo turto registro duomenimis apeliantės nuo 1992-05-25 paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu yra bendraturtės gyvenamojo namo 1A1p ir kitų kiemo statinių, esančių ( - ), kuriame buvo miesto vandentiekis ir vietinė kanalizacija (1 t. b. l.51). Prie gyvenamojo namo 1A1p, atsakovė, turėdama projektą bei statybos leidimą ir ieškovės raštišką sutikimą, 1994 m. pasistatė priestatą 1a1p., kurio statyba iki šiol neįteisinta. Gyvenamajame name bei priestate nuo 1993-1994 m. yra miesto buitinių nuotekų tinklas.

33Dėl ieškinio

34Ieškovė (apeliantė) savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad pastačius atsakovei priestatą, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai užstatyti priestatu, tai kliudo ieškovei prisijungti prie Kauno miesto nuotekų tinklų bei tų tinklų įteisinimui, statyba savavališka, nes užstačius tinklus pažeisti esminiai statinio reikalavimai, todėl atsakovė privalo juos iškelti savo lėšomis iš po priestato.

35Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad priestatą 1a1p. prie gyvenamojo namo atsakovė N. D. pasistatė 1994 m.. Tuo metu statybos procesą reglamentavo Lietuvos Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1970 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti, rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ ir šiuo įsakymu patvirtinta Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka, galiojusi iki buvo priimtas Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“. 1970 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 buvo nustatyta, kad leidimus statyti ar rekonstruoti pastatus statytojams galėjo išduoti respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų (savivaldybių) ir architektūros valdybų statybos kontrolės inžinieriai, miestų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai inspektoriai; leidimai galėjo būti išduoti statytojui, be kitų dokumentų, pateikus žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą, darbo brėžinius ir sąmatą. Iš esmės tokie patys reikalavimai išliko ir šį įsakymą pakeitusiu Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937 patvirtintų Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų 17 punkte. Pastačius statinį pagal statybos leidime ir statinio projekte nustatytą tvarką tam skirtame žemės sklype, taip pat priėmus statinį kaip tinkamą naudoti, buvo laikoma, kad yra įvykdytos naujai sukurto objekto teisinės registracijos sąlygos.

36Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkto nuostatas savavališka statyba – tai statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba pažeidžiant esmines statinio projekto sprendinius.

37Iš 2007 m. pripažinimo tinkamu naudoti akto, Kauno Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007-08-20, 2010-03-29 raštų matyti, kad priestatas pastatytas 1994 m., aktas nepatvirtintas nustatyta tvarka pagal STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, nepasirašius bendrasavininkei G. V. (1 t. b. l. 63, 91, 99, 2 t. b. l. 2-3), t.y. statinio įteisinimo procedūra nėra baigta, tačiau atsakovė, būdama statytoja šią procedūrą turi teisę užbaigti 2010 07 02 įstatymo Nr. XI-992 nustatyta tvarka, nes iki įstatymo Nr. XI-992 įsigaliojimo pradėtos statinio projektavimo sąlygų, jų sąvadų, statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus, jeigu statytojas (užsakovas) nepageidauja, kad šios procedūros būtų vykdomos pagal teisės aktus, galiojančius po įstatymo Nr. XI-992 įsigaliojimo. Byloje nėra duomenų, kad minėti administraciniai aktai apskųsti Viešojo administravimo įstatymo 36 str. nustatyta tvarka, ar atsakovei surašytas savavališkos statybos aktas. Pagal Statybos įstatymo 27. 28 straipsnius statybos valstybinės priežiūros vykdymo bei savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimai yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kompetencijoje.

38Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kadangi atsakovei priklausantis priestatas pastatytas turint statybą leidžiančius dokumentus, kurie nepanaikinti.

39Apeliantė argumentai apie jos nežinojimą, jog atsakovė statys gyvenamo namo priestatą ant vandentiekio ir nuotekų tinklų nereikšmingi, nes priestato statybai konkrečioje vietoje ji davė sutikimą raštu. Būdama namų valdos bendraturte turėjo žinoti kokioje konkrečiai vietoje namų valdoje yra inžineriniai tinklai, kuriais rūpintis ir juos prižiūrėti turi bendraturčiai. Kaip matyti iš 1994-07-20 notaro patvirtinto ieškovės pareiškimo dėl jos sutikimo atsakovei įrengti gyvenamojo namo priestate kavinę-barą Kauno higienos centrui (1 t.b.l.98), ieškovės 1998-05-22 raštelio apie 1000 Lt sumokėjimą atsakovei už miesto kanalizacijos įvedimą (1 t. b. l. 92, 2 t. b. l. 79), 1998-07-23 Sutarčių dėl vandens tiekimo ir kanalizavimo komunaliniais tinklais su UAB „Kauno vandenys“ (1 t. b. l. 93-98, 125), šalys bendrai naudojosi miesto vandentiekio bei kanalizacijos tinklais ir jokių pretenzijų dėl iškeldinimo iš po priestato atsakovei nereiškė daugiau kaip 10 metų.

40Bylos duomenys patvirtina bei tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad miesto vandentiekis, kuris įvestas į gyv. namą 1A1p 1986 m., užstatytas priestatu 1a1p, įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir priklauso abiems bendraturtėms bendram naudojimui (CK 4.82 str. 1 d.).

41Šalys nesutaria dėl miesto buitinių nuotekų tinklų į gyvenamąjį namą 1A1p bendro naudojimo. Ieškovės teigimu, miesto buitinių nuotekų tinklas į gyvenamąjį namą įvestas 1993 m. dar nesant priestato ir kad ji prisidėjo savo lėšomis - 1000 Lt. Atsakovės teigimu, ji į savo priestatą įsivedė nuotekų tinklus tik savo lėšomis nuo artimiausio namų valdoje esančio šulinio, prie kurios ieškovė pasijungė be jos sutikimo, o pinigus gavo iš ieškovės už miesto trasos atvedimą į namų valdą, o ne iki namo.

42Šalys yra bendraturčiai, todėl turtas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga pagal CK 4.82 str. 1 d. priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

43Antstolių S. U. bei G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad gyvenamojo namo rūsyje yra vidaus kanalizacijos tinklai ir pagrindinis kanalizacijos vamzdis pajungtas į miesto kanalizacijos tinklą, o kieme nėra vietinės kanalizacijos šulinio (1 t. b. l. 100-101, 120-121), J. Š. firmos parengtos kontrolinės geodezinės nuotraukos medžiaga su paaiškinamuoju raštu bei liudytojo J. Š. paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo 2012-05-23 posėdyje (2 t. bylos gale) patvirtina, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai, esantys po priestatu yra laikomi kaip statinio vidaus tinklai, vandentiekis pastato dalies 1a1p ir pastato 1A1p yra sujungti į bendrą sistemą, buitinės nuotekos yra 1a1p statinio dalies atskiroji sistema. 2010 m. J. K. IĮ toponuotraukos dėl požeminių komunikacijų duomenys patvirtina, kad į bendraturčių gyvenamąjį namą 1A1p vandentiekis (žalia „V“ linija - 65 mm diametro vamzdžiu) eina nuo vandentiekio bendro šulinio su kaimyniniu gyvenamuoju namu Nr. 13 po atsakovės pastatytu priestatu iki gyvenamojo namo 1A1p, o kanalizacijos vamzdis 100 mm diametro nuo šulinio (1-2), esančio ties priestatu 1a1p, eina iki gyvenamojo namo per atsakovei priklausantį priestatą (2 t. b. l. 82) Skaitmeninio žemėlapio ištraukoje (Kauno planas) (2 t. b. l. 163) tie patys vandentiekio ir kanalizacijos trasų išdėstymo duomenys pažymėti iki atsakovei priklausančio gyvenamojo namo priestato kaip išorės tinklai, todėl nepaneigia J. K. IĮ toponuotraukos duomenų apie vamzdynų išdėstymą iki gyvenamojo namo 1A1p.

44Iš 1986 m. situacijos plano ir pririšimų schemos kopijos (2 t. b. l. 100) matyti, kad į šalių gyvenamąjį namą 1A1p ( - ), miesto vandentiekis nuvestas nuo bendro šulinio su kaimyniniu namu Nr. 13, nuo ( - ) gatvės, todėl spręstina, kad vandentiekis (vamzdžio diametras 65 mm) įvestas 1986 m., t.y. dar nesant atsakovės pastatyto priestato 1a1p. Bylos duomenys apie atskirų vandens skaitiklių įrengimą 2001 m. gyvenamojo namo 1A1p rūsio patalpose ( 2 t b. l. 135) patvirtina vandens apskaitos mazgo rekonstrukciją rūsio patalpose, o ne vandentiekio atkarpos po atsakovės pastatytu priestatu rekonstrukciją ar atsijungimą nuo bendros vandentiekio trasos į gyvenamąjį namą 1A1p..

45Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad gyvenamojo namo 1A1p viduje ir po priestatu esantys jungiantys vamzdynai su išorine namų valdoje esančia sistema, abiems bendraturtėms priklauso bendram naudojimui. Apeliantė savo teisių pažeidimą dėl vandentiekio ir kanalizacijos tinklų po priestatu 1a1p įrodinėja poįstatyminių aktų, įsigaliojusių po 1994 m., pažeidimu, tačiau tokie apeliantės argumentai nepagrįsti, nes priestato statyba buvo vykdoma, turint statybą leidžiančius dokumentus, ieškovės sutikimu, po statiniu esantys tinklai yra vidaus tinklai, už kurių priežiūrą yra atsakingi abu bendraturčiai.

46Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas, pastato inžinerinės sistemos, lauko inžineriniai tinklai“ sąvokas: pastato nuotekų šalintuvas – vandens vartotojų statiniuose esanti sistema buitinėms, gamybinėms ir paviršinėms nuotekoms tekinti iš pastato į kiemo nuotakyną ar kitokį nuotekų priimtuvą; 10.11 p. pastato vandentiekis – vamzdynas ir kita vandens vartotojų statiniuose esanti vandens tiekimo, laikymo, ruošimo ir skirstymo įranga, įvadu sujungta su lauko vandentiekiu “, o tiek pastato, tiek lauko inžinerinės sistemos turi atitikti esminius saugos, jų paskirties reikalavimus, numatytus šiame reglamente.

47Byloje esančiuose UAB „Kauno vandenys“ raštuose bei jo atstovo paaiškinimai pirmosios instancijos teisme patvirtina, kad vandentiekis ir nuotekų šalinimo sistema bendraturtėms priklausančiame gyvenamajame name neatitinka reglamento bei kitų poįstatyminių aktų nustatytų reikalavimų, juos leidžiama iškelti. Tačiau tiek vandentiekis, tiek nuotekų sistema yra abiejų bendraturčių naudojama, už teikiamą vandenį bei nuotekų šalinimą tiek ieškovė, tiek atsakovė atsiskaito pagal atskirus suvartojamo vandens apskaitos skaitiklius, todėl šios aplinkybės nepakankamos išvadai, jog atsakovė pažeidžia ieškovės teises naudotis bendru turtu.

48Apeliantės argumentai, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, esantys po priestatu 1a1p (be rūsio) yra susidėvėję, kelia grėsmę namo saugumui, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, atsakovė su tuo taip pat nesutinka. UAB „Ekspertika“ 2010-05-05 išvados dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatavimo saugumo (2 t. b. l. 14, 25) nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis, jose nėra jokių duomenų apie name esančių vamzdynų ( iš kokių medžiagų) būklę, susidėvėjimą ir pan. Byloje pateiktas pasiūlymas techniniam projektui pagal vandentiekio ir ūkio buities tinklų iškėlimo schema (1 t. b. l. 72), tačiau ieškovė nenurodo aplinkybių, trukdančių šį pasiūlymą įgyvendinti savo iniciatyva ir lėšomis, savo pačios interesais ir kaip bendraturtei vykdant bendro turto priežiūrą. Apeliantė (ieškovė) siekia savo interesų apsaugos kitos bendraturtės (atsakovės) sąskaita, nes tarp šalių ginčijamas turtas nėra padalintas, jų abiejų bendrai naudojamas. Ieškovė nepateikė jokių skaičiavimų, kokios lėšos tam reikalingos. Tiek ieškovė, tiek atsakovė turi negalią, jų pajamos nedidelės, todėl tokių reikalavimų tenkinimas prieštarautų CK 1. 5 straipsnio teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

49Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės ieškinio reikalavimai skundžiamu sprendimu atmesti pagrįstai, nes apeliantė pasirinko netinkamą savo teisių įgyvendinimo būdą (CK 1. 137 str.) ir neįrodė, kad jos teisės yra pažeidžiamos (CPK 178 str.).

50Dėl priešieškinio

51Byloje esantys duomenys: UAB „Kauno vandenys“ raštai 2008-03-15, 2009-02-21 (1 t.b.l.57, 59, 71) - dėl priestato užstatymo ant vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų informacija pateikta ieškovės, tinklus leidžiama iškelti susitarus bendrasavininkams. 2009-11-30 UAB „Kauno vandenys“ rašte nurodoma, kad prie miesto tinklo prisijungta savavališkai, tinklai nepriduoti (1 t. b. l. 153).

52Asmuo, ginčydamas kitų bendraturčių veiksmus kaip darančius žalą jo teisėms ar teisėtiems interesams, turi įvertinti, ar savo veiksmais įgyvendindamas turimą teisę į bendrosios dalinės nuosavybės turtą, nesukūrė padėties, apsunkinančios to turto tolesnį naudojimą.

53Iš bylos aplinkybių matyti, kad gyvenamajame name miesto vandentiekis ir vietinė kanalizacija buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovei užstačius priestatu 1a1p vandentiekio tinklus, nepateikus objektyvių įrodymų apie ieškovės galimybę naudotis name buvusios vietinės kanalizacijos sistema, neužbaigus statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros įstatymų nustatyta tvarka, abiems bendraturtėms daugiau kaip 10 metų naudojantis bendrais tinklais, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pažeidžia atsakovės teises.

54Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu teisingai atmetė priešieškinį, nes byloje nenustatyta teisinio jo tenkinimo pagrindo.

55Apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms.

56Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, motyvus bei išvadas, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

57Dėl bylinėjimosi išlaidų.

58Apeliacinės instancijos teisme apeliantėms teikta antrinė teisinė pagalba ( 3 t. b. l. 64, 74), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 4 d., 99 str. 2 d.)

59Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

60apeliacinius skundus atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,... 3. dalyvaujant apeliantei (ieškovei) G. V. ir jos atstovei advokatei Elenai... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.Ginčo esmė.... 7. Ieškovė G. V. patikslintu ieškiniu (1 t. b. l. 167-170) prašė įpareigoti... 8. Atsakovė N. D. priešieškiniu (2 t. b. l. 66-70) prašė įpareigoti... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.... 10. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu patikslintą... 11. III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliaciniu skundus argumentai.... 12. Ieškovė G. V. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 65-73) prašo panaikinti Kauno... 13. 1. teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės... 14. 2. Teismas iš esmės nesprendė priestato statybos, pažeidžiančios teisės... 15. 3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės paaiškinimus, kad sutikimas... 16. 4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė namo priestato lalp statybą... 17. 5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė priestato įteisinimo... 18. 6. Teismas nepagristai atmetė UAB „Ekspertika“ 2010-05-05 išvadas dėl... 19. Atsakovė N. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 78-79) prašo... 20. Atsakovė N. D. apeliaciniu skundu (3 t. b. l.59-61) prašo Kauno miesto... 21. 1. Teismas iš esmės nesprendė dėl priešieškinio ir jame nurodytų... 22. 2. Teismas turėjo atmesti ieškovės pateiktą „Ekspertika“ 2010-05-05... 23. 3. Teismas visiškai neįvertino atsakovės pateiktos J. Š. firmos 2010 m.... 24. 4. Teismas neišsiaiškino aplinkybių dėl ieškovės apmokėjimo už... 25. 5. Teismas neišsiaiškino, kokia yra vidaus nuotekų sistemos, esančios po... 26. Ieškovė G. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 83-86) prašo... 27. Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinius skundus (3... 28. Dėl ieškovės G. V. apeliacinio skundo. Tretysis asmuo su skundu nesutinka,... 29. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados.... 30. Apeliaciniai skundai atmestini.... 31. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 32. Nekilnojamojo turto registro duomenimis apeliantės nuo 1992-05-25 paveldėjimo... 33. Dėl ieškinio... 34. Ieškovė (apeliantė) savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad pastačius... 35. Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad priestatą 1a1p.... 36. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkto nuostatas savavališka statyba... 37. Iš 2007 m. pripažinimo tinkamu naudoti akto, Kauno Teritorijų planavimo ir... 38. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl savavališkos statybos... 39. Apeliantė argumentai apie jos nežinojimą, jog atsakovė statys gyvenamo namo... 40. Bylos duomenys patvirtina bei tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad miesto... 41. Šalys nesutaria dėl miesto buitinių nuotekų tinklų į gyvenamąjį namą... 42. Šalys yra bendraturčiai, todėl turtas valdomas, juo naudojamasi ir... 43. Antstolių S. U. bei G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose... 44. Iš 1986 m. situacijos plano ir pririšimų schemos kopijos (2 t. b. l. 100)... 45. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad gyvenamojo namo 1A1p viduje ir po... 46. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir... 47. Byloje esančiuose UAB „Kauno vandenys“ raštuose bei jo atstovo... 48. Apeliantės argumentai, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, esantys... 49. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės ieškinio reikalavimai skundžiamu... 50. Dėl priešieškinio... 51. Byloje esantys duomenys: UAB „Kauno vandenys“ raštai 2008-03-15,... 52. Asmuo, ginčydamas kitų bendraturčių veiksmus kaip darančius žalą jo... 53. Iš bylos aplinkybių matyti, kad gyvenamajame name miesto vandentiekis ir... 54. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 55. Apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų... 56. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 58. Apeliacinės instancijos teisme apeliantėms teikta antrinė teisinė pagalba (... 59. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. apeliacinius skundus atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10...