Byla 2A-53-56/2009

3Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko

4Petro Jaržemskio, kolegijos teisėjų

5Dalios Višinskienės,

6Romualdos Janovičienės sekretoriaujant

7R. K., dalyvaujant ieškovei

8V. Z. atsakovams

9R. M., I. P.,

10V. V. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. ir atsakovų V. V., I. P., R. M. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 metų rugsėjo 23 dienos sprendimo pagal ieškovės V. Z. ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11

12I.Ginčo esmė

13Ieškovas D. Z. su ieškiniu kreipėsi į teismą (1 t, b.l. 50-51) ir prašė įpareigoti atsakoves I. P. ir R. M. netrukdyti ieškovui pakliūti į rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksu R-1, esančias adresu ( - ) bei įpareigoti atsakoves duoti ieškovui raktą nuo pakeistos spynos; nustatyti rūsio, esančio ( - ), naudojimosi tvarką; ieškovui paskirti naudotis rūsiu, plane pažymėtu indeksu R1, 16-1 (10,74 kv.m.), o atsakovėms, R. M. paskirti naudotis rūsiu plane pažymėtu indeksu R1 15-3 (10,58 kv.m.), o I. P.-rūsiu, plane pažymėtu indeksu R1, 15-2 (11,93 kv.m.), tačiau, V. Z. įgijus butą ginčo name 2006-08-21 dovanojimo sutartimi Nr.1-10058 (2 t, b.l. 116-117), teismas jos prašymu, remdamasis CPK 45 str., 2006 m. rugsėjo 14 dienos nutartimi pakeitė netinkamą ieškovą D. Z. į tinkamą ieškovę V. Z. (2 t, b.l. 118). Ieškinyje ir jo patikslinimuose (3 t. b.l. 120-122; nutartis 3 t, b.l. 128; 5 t, b.l. 3-6, nutartis 5 t, b.l. 7-8) buvo nurodoma, kad name ( - ), esanti 75,49 kv.m rūsio patalpa nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovėms. Nuosavybės teisę į rūsį kaip buto priklausinį ieškovės šeima įgijo 1992-02-25 privatizavimo sutartimi, rūsio patalpa R-1 16-1 (10,74 kv.m) naudojosi nuo 1982 m.

14Patikslinusi ieškinio pagrindą ir dalyką (5 t, b.l. 7-8, 112-116), ieškovė V. Z. teismo prašė apginti jos, kaip dalinės nuosavybės objekto savininkės teises ir pripažinti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teisę (kiekvienam po 1/10 dalį) į rūsio patalpą; įpareigoti atsakoves netrukdyti naudotis rūsiu ir patekti į rūsį ir įpareigoti atsakoves perduoti jai raktus nuo pakeistų durų į rūsį; įpareigoti atsakoves savo lėšomis atstatyti praėjimą tarp koridorių, kuriais trukdoma patekti į rūsį tarp patalpų 1978 m. plane žymėtų 15-1 ir 16-2; pripažinti negaliojančiu 2000-04-15 Vilniaus m. 22 notarų biure sudarytą pareiškimą – susitarimą Nr.JS-1703 dėl naudojimosi rūsio patalpomis nustatymo; pripažinti 2004-05-10 rūsio patalpų planą negaliojančiu ir pripažinti 1978 m. rūsio planą galiojančiu; nustatyti naudojimosi rūsiu tvarką ieškovei paskiriant naudotis rūsiu 1978 m. plane pažymėtu R-1 16-1 (10,74 kv.m), o atsakovėms - R. M. rūsiu R-1 15-3 (10,58 kv.m), I. P. – rūsiu R-1 15-2 (11,93 kv.m), atsakovui V. M. – rūsiu R-1 14-4 (11,30 kv.m), V. V. – rūsio patalpa R-1 14-2 (8,56 kv.m) ir R-1 14-3 (10,34 kv.m), L. E. bei Ž. Š. – rūsio patalpa R-2 17-1 (18,77 kv.m).

15Nurodė, kad rūsio patalpos yra pastato ( - ), žymimo 1A2p bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė. Visos pastato 1A2p, pažymėto unikaliu Nr.1094-0471-1013, rūsio patalpos, 1978 m. plane pažymėtos indeksais R1, R2, R3. Kitų rūsių name nėra. Negyvenamas patalpas R-1, R2, R3, kurių ( - ), pagal 2002-09-10 pirkimo – pardavimo sutartimi nuosavybės teise valdo L. E.. Kai ji, 1982 m. įsikėlė į 13 butą, nuo to laiko naudojosi 10,74 kv.m ploto rūsio patalpa R1, 1978 m. plane žymėta 16-1, toje namo dalyje, kur yra ir butas. Rūsio raktus įsikeliant jai perdavė buvusi buto gyventoja G. Č. Iki butų privatizavimo pagal nusistovėjusią tvarką namo gyventojai naudojosi tokiomis patalpomis: ieškovės šeima minėtu rūsio sandėliuku, pažymėtu 16-1, atsakovė I. P. naudojosi rūsio R-1 sandėliuku 15-2 (11,93 kv.m), atsakovė R. M. rūsio R1 sandėliuku 15-3 (10,58 kv.m), atsakovas V. M. - rūsio R-1 sandėliuku 14-4 (11,30 kv.m), V. V. - rūsio R-1 sandėliukais 14-2 (8,56 kv.m) ir 14-3 (10,34 kv.m). Rūsio patalpa kitoje namo dalyje - R-2 17-1 (18,77 kv.m) naudojosi L. E.. Kiti bendraturčiai rūsio patalpomis R-1 ir R-2 nesinaudojo. Ginčo su trečiaisiais asmenimis nėra, jie į ginčo patalpas nepretendavo ir nepretenduoja.

16Ieškovė kaip ir kiti bendraturčiai pagal butų privatizavimo sutartis nupirko butus su konkrečiai neišvardintomis rūsio patalpomis, todėl remiantis 1992-04-03 Centrinės butų privatizavimo komisijos posėdžio protokolo Nr.37 išaiškinimais bei Butų privatizavimo įstatymo taikymo išaiškinimais, rūsiai kaip butų priklausiniai nepriskirti namo butams buvo neatlygintinai perduoti butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl rūsio patalpos R-1 ir R-2 priklauso ieškovei, atsakovams ir kitiems butų savininkams lygiomis dalimis.

17Nurodė, kad atsakovės neįrodė, kad yra R-1 rūsio patalpų savininkės nes jos neprivatizavo konkrečių rūsio patalpų, jų sutaryse ir butų butų inventorinėse bylose rūsys kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas nenurodytas. Rūsio patalpomis naudotis teisę turi visi bendraturčiai, o aplinkybė, kad buto privatizavimo dokumentuose nėra įrašytas rūsys, nėra esminė ir šios teisės neatima. Atsakovai I. P., R. M., V. M. ir V. V. atėmė galimybę ieškovei naudotis rūsiu, pakeitė spyną. 2003-2004 m.m. atsakovės rūsius rekonstravo neturėdami reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto, statybos leidimo – užmūrijo sieną tarp patalpų 15-1 ir 16-2, įstatė naujas duris ir užtvėrė praėjimą, į ieškovės valdytą rūsį ir užkirto kelią bendraturčiams naudotis rūsio patalpomis, suformuodamos naują 43 kv.m ploto patalpą (iš 4 patalpų). Tai patvirtina pateiktas į bylą pakeistas rūsio planas (2004-05-10). Atsakovės buvusį rūsio koridorių pavertė rūsio patalpomis (16-3, 16-4, 15-4, 15-5), užkirto kelią prieiti prie rūsyje esančio kanalizacijos stovo ir vandentiekio įvado. I. P. savavališkai sujungė rūsį su savo butu. Bendrasavininkių sutikimas tokioms rekonstrukcijoms nebuvo duotas (CK 4.75 str. 1 d.). Kadangi šiais veiksmais pažeidžiamos ieškovės teisės, buvusi iki rekonstrukcijos padėtis turi būti atkurta.

18Nurodė, kad 2004-04-15 notarų biure atsakovų I. P., R. M. V. M. ir velionės M. T., kurios teisių perėmėjas yra V. V., sudarytas susitarimas dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi šiuo susitarimu pažeistos bendraturčių teisės. Ginčas iš esmės yra kilęs tarp ieškovės ir atsakovų. Tretieji asmenys - bendraturčiai A. N., T. G., J. R., E. A. rūsio patalpomis R-1 ir R-2 nesinaudoja, į jas nepretenduoja. L. E. ir Ž. Š. naudojasi rūsio R-2 patalpomis 17-1 (18,77 kv.m).

19Atsakovė I. P. atsiliepimais į ieškinį nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti (1 t, b.l. 78-82; 2 t, b.l. 23-24; 4 t, b.l. 1-2; 5 t, b.l. 18-20, 151-153).

20Nurodė, kad rūsio patalpos ieškovei ar jos šeimos nariams niekada nepriklausė, jie niekada jais nesinaudojo. Anksčiau patalpos R1 16-1 (10,74 kv.m) buvo gyvenamosios paskirties, vėliau – po jose gyvenusio asmens mirties atiteko atsakovės tėvui N. N., kuris mirė 1977 m. Ankstesnė 13 buto savininkė G. V. negalėjo perduoti rūsio rakto ieškovei, nes ji rūsiu nesinaudojo. Nuo 1978 m. į ginčo rūsį patenkama tik iš jos buto, įėjimą iš buto į rūsį dar 1977 m. įrengė tėvas. Rūsys yra po jos butu ir rekonstrukcija jame nedaryta. Rūsio patalpas skiria senos sienos, tai matyti iš nuotraukų. Ieškovė niekada nebuvo šioje rūsio patalpoje.

21Nurodė, kad 1993-03-30 jos butas privatizuotas su rūsiu. Tuo tarpu buvęs atsakovės vyras rūsio nepirko ir privatizavo butą be rūsio. Name yra kitų laisvų rūsių, todėl ieškovė galėtų jais naudotis.

22Nurodė, kad iki 1972 m. ginčo rūsio patalpoje buvo butai, čia buvo 16 butas, kur gyveno V. V., jis mirė 1971 m. Kitose patalpose dar gyveno žmonės – 14 bute ir 15 bute gyveno kitos šeimos. Iš 14 buto žmonės išsikėlė 1987 m., o iš 15 – 1974 m. Atsakovės naudojamoje rūsio patalpoje nėra jokių vandens įvadų, pagrindinis namo vandens įvadas su skaitliuku ir sklende yra V. M. naudojamoje rūsio patalpoje 14-4, o jos patalpoje yra tik keturi stori kanalizacijos vamzdžiai uždaroje patalpoje. Taip pat nurodė, kad ginčyti pareiškimą - susitarimą ieškovė praleido senaties terminą. Griauti sieną pagal ieškovės prašymą nesaugu, nes tai atraminė siena. Pažeisti ieškovės teisių negalima, jei ji tų teisių neturėjo. Prašė remtis 2004-04-05 notariškai patvirtintu gyventojų susitarimu dėl rūsių naudojimosi tvarkos nustatymo ir ieškovės ieškinį atmesti.

23Atsakovė R. M. atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka (1 t, b.l. 96-103; 2 t, b.l. 79-87; 4 t, b.l. 4-12; 5 t, 28-41, 15-180).

24Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, kadangi ieškovės butas privatizuotas be rūsio. Ieškovė ir jos šeima niekada nesinaudojo rūsio patalpomis į kurias pretenduoja, šiomis patalpomis nesinaudojo ir ankstesnė 13 buto gyventoja G. V. Č. Dar tarybiniais metais, atsižvelgiant į šeimų narių sudėtį ir valdomus jų butų plotus buvo skirtos papildomos patalpos jos tėvams ir atsakovės I. P. šeimai. Atsakovės tėvai valdė, o po to jos vardu privatizavo rūsio patalpas 2004-05-10 plane pažymėtas 15-5 (6,33 kv.m), 15-4 (4,71 kv.m) ir 15-3 (11,43 kv.m), 2006-06-19 kadastrinių matavimų plane šios patalpos žymimos 15-6 (11,37kv.m) ir 15-3 (11,43 kv.m).

25Nurodė, kad V. V. nuosavybės teise valdomos patalpos 2006 m. plane žymimos 14-2 (8,56 kv.m) ir 14-3 (10,34 kv.m); V. M. valdomos rūsio patalpos žymimos 14-4 (11,30 kv.m), atsakovės I. P. valdomos rūsio patalpos – 16-3 (8,00 kv.m), 16-4 (3,03 kv.m) ir 16-1 (10,74 kv.m), todėl akivaizdu, kad patalpų rekonstrukcija negalėjo būti atlikta, tai patvirtina ir 2003 metų nuotraukos. Nepagrįstas ieškovės tvirtinimas, kad ji įgijo bendros dalinės nuosavybės teisę privatizuojant butą, taip pat nepagrįsti jos argumentai apie Centrinės butų privatizavimo komisijos posėdžio protokolo Nr.37 išaiškinimus seniai negaliojančių įstatymų pagrindu. Jie galėtų būti taikomi tik laisvoms, butams nepriskirtoms rūsio patalpoms, kokių name yra. Tačiau dėl savanaudiškų paskatų ieškovė pretenduoja į vieno konkretaus asmens – I. P. rūsio patalpą.

26Nurodė, kad iš butų privatizavimo sutarčių matyti, kad butus su rūsiais privatizavo tik keturi butai – 2, 3, 4 ir 12 (tai jos, I. P., M. T., kurios teisių perėmėjas V. V., V. M. butai). Šie privatizavimo sandoriai nėra nuginčyti, įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Asmenys, kurie pagalbinių patalpų neišsipirko negali neatlygintinai užvaldyti svetimo turto. Aplinkybė, kad privatizuojant rūsiai nebuvo atžymėti ir kad jiems nebuvo suteikti indeksai, negali būti teisiniu pagrindu atimti nuosavybę iš jų savininkų, be to ieškovė nesąžiningai pretenduoja užvaldyti didesnes patalpas, nei galėtų: atsakovė nurodė, kad jos butas yra didžiausias name – apie 150 kv.m ploto, o siūlydama perdalinti rūsius ieškovė ieškiniu prašo jai paskirti didžiausią rūsio patalpą, nors jos buto plotas žymiai mažesnis. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad rūsio patalpose praeina bendri vandentiekio, gamtinių dujų, kanalizacijos vamzdžiai. Tokie vamzdžiai eina per visus butus.

27Nepagrįsti ir atsakovės argumentai, kad jos valdomos ir privatizuotos rūsio patalpos yra izoliuotos, atskirtos nuo kitų kaimynų valdomų patalpų, todėl durys rakinamos nuo pašalinių asmenų.

28Nurodė, kad šešiolika metų taip naudotasi patalpomis, jokių pretenzijų nebuvo reiškiama ir tik 2003 m. ieškovė sumanė jėga įsiveržti ir užimti senųjų gyventojų nusistovėjusia tvarka naudojamas patalpas ir tik policijos pareigūnų pagalba buvo sustabdyti savavališki ieškovės griovimo darbai, siekiant įsiveržti į I. P. privatizuotą rūsį.

29Nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas panaikinti notariškai patvirtintą savininkų, privatizavusių butus su rūsiais susitarimą dėl naudojimosi rūsiais tvarkos nustatymo.

30Nurodė, kad toks reikalavimas reiškiamas praleidus senaties terminą, be to ieškovė praleido naikinamąjį terminą apskųsti notarės veiksmus.

31Nepagrįstas ieškovės reikalavimas panaikinti 2004-05-10 plano teisinę registraciją kadangi planas yra tikslus, atspindintis tikrąją faktinę padėtį.

32Atsakovas V. V. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko.

33Nurodė, kas ieškovės butas privatizuotas be rūsio. Rūsio patalpa, kuria naudojosi 13 buto gyventojai yra kitoje namo dalyje – rūsio patalpoje R-2. Kadangi yra laisvų rūsio patalpų, ieškovė jomis galėtų ir naudotis. Ieškovė pretenzijas pradėjo reikšti tik 2003 m, nors jai buvo siūlomas rūsys kitoje rūsio patalpoje, ten yra laisvų patalpų, bet ji atsisakė. Be to, ieškovė praleido senaties terminą ginčyti 2000-04-15 notariškai patvirtintą rūsių savininkų susitarimą dėl jų naudojimosi tvarkos. Naikinti sandorio, o taip pat ir rūsio plano pagrindo nėra (5 t, b.l. 21-22, 156-158).

34Atsakovas V. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškovės siūlomu projektu nesutiko.

35Nurodė, kad gyvena ginčo name apie dvidešimt metų, butą paveldėjo po tėvo mirties. Ieškovė niekada nesinaudojo rūsiu R1 dalyje, nesinaudojo ir buvęs savininkas J. B. ir jų sūnus D. Z.. Anksčiau šioje rūsio dalyje buvo butai. Iki 2003 m. ieškovė nesidomėjo rūsiais, vėliau jai buvo pasiūlyta naudotis rūsiu R2 pažymėtose rūsio patalpose, čia patalpos nebuvo rakinamos bet ji atsisakė, paaiškino, kad jai reikia būtent to rūsio, kuris yra po jos ir I. P. butu. 13-o buto sandėliukas, pažymėtas 13 numeriu buvo kito rūsio patalpoje. Ir dabar čia yra laisvų rūsių, kuriais ieškovė galėtų naudotis. Panaikinti 2000-04-15 notarinį susitarimą ir 2004-05-10 rūsio plano teisinę registraciją nėra pagrindo. Ginčyti susitarimą ieškovė praleido senaties terminą. Griauti sieną pagal ieškovės prašymą nesaugu, nes ji yra atraminė siena (5 t, b.l. 139-141).

36Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jokių argumentų dėl 2004-05-10 kadastrinių matavimų, kurių metu buvo surinkti ir užfiksuoti kadastro duomenys apie ginčo patalpas, parengtas ginčo rūsio patalpų planas, ieškinyje nepateikta.

37Nurodė, kad neaišku kokią plano registraciją ir kodėl prašoma naikinti, kokių teisinių pasekmių ieškovė siekia. Iš ieškinio turinio padarė išvadą, jog ieškovė nesutinka su atliktais statybos darbais rūsio patalpose.

38Nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog atliekama parengtų planų registracija, todėl reikalavimas panaikinti plano teisinę registraciją, kai tokia registracija neatliekama, neturi jokio teisinio pagrindo, ieškovė savo reikalavimus formuluoja pagal 1978 m. planą, kuris yra panaikintas dar 2004-05-10 atlikus kadastrinius matavimus. (5 t, b.l. 26-27, 154-155),todėl toks reikalavimas turi būti atmestas.

39Nurodė, kad ieškovė nepasisakė dėl VĮ Registrų centro kaip atsakovo veiksmų neteisėtumo, todėl ieškinio patenkinimo atveju į tai prašė atsižvelgti ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

40Tretysis asmuo Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarė J. S. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

41Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teisių į 13 butą nebuvo įsiregistravusi, nors savo reikalavimus kelia iš šio buto nuosavybės teisės. Ieškovės reikalavimas dėl 2004-04-15 patvirtinto pareiškimo – susitarimo ( - ) panaikinimo nepagrįstas kadangi nėra aišku ar ginčas keliamas dėl nuosavybės teisės pripažinimo ar dėl bendros dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad butas Nr. 13 yra privatizuotas su rūsiu. 2004-04-15 susitarimu šalys įtvirtino faktiškai susiklosčiusią rūsių naudojimo tvarką ir nors susitarimas nėra nuosavybės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str.), tačiau jis atitinka CK 4.75 straipsnyje nustatytą bendratučių susitarimą dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo. (5 t, b.l. 142-144).

42Tretysis asmuo Vilniaus m. savivaldybė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad LR Butų privatizavimo įstatymas gyventojams suteikė teisę privatizuoti ne tik butus bet ir rūsiuose esančius sandėliukus. Pagal LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles, rūsiuose įrengti sandėliukai, kurių plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrąjį (naudingąjį) plotą, buvo suprantami kaip konkrečių butų privalumai. Pagal Taisyklių 7 p. sandėliuko neturėjimas rūsyje buvo pagrindu 2 procentais mažinti buto kainą. Taigi, pagal minimus teisės aktus rūsyje įrengtą sandėliuką buto nuomininkai galėjo privatizuoti tik kaip konkretaus jų nuomojamo buto priklausinį, jis funkcine prasme – ūkine paskirtimi turėjo nuolat tarnauti tam konkrečiam butui ir jame gyvenantiems nuomininkams, būti identifikuotas ir / ar įtrauktas į to buto inventorinę bylą. Tokį aiškinimą patvirtina galiojusio 1964 red. CK 153 str., Centrinės privatizavimo komisijos 1992-04-03 protokolas Nr.37, nustatęs, kad negyvenamosios patalpos, esančios pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuojamų namų rūsiuose, šio įstatymo pagrindu parduodamos valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų, butų nuomininkams asmeninėn nuosavybės kartu su privatizuojamu butu, jeigu šios patalpos yra rūsiuose įrengti sandėliukai, įtraukti į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai. Tokią poziciją patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos byloje Nr.3K-3-448/2001 2001-04-21 d. nutartis, byloje Nr.3K-3-1002/2003 2003-10-22 d. nutartis, byloje Nr.3K-3-451/2003 2003-04-02 d. nutartis, byloje Nr.3K-3-561/2004 2004-10-20 d. nutartis, byloje Nr.3K-3-197/2005 2005-03-21 d. nutartis), kuri rodo, jog nesvarbu ar daiktas ir jo priklausinys yra šalia, svarbu, kad jie būtų susiję viena ūkine paskirtimi ir vienas kitam tarnautų (ne fizinis, o funkcinis ryšys); svarbu nustatyti faktų visumą: 1) kad patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo vienam tikslui - bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui, 2) gyvenamosios patalpos savininkai įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas. Kad daikto funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu. Vyriausybės patvirtintose Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse minimų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įgyjamų rūsiuose įrengtų sandėliukų, esančių privatizuojamų butų priklausiniais, negalima tapatinti su gyvenamuosiuose namuose esančiomis rūsio patalpomis, kurios yra bendro naudojimo. Nuosavybės teisė į tokias bendro naudojimo rūsio patalpas atsirasdavo ne butų pirkimo-pardavimo sutarčių, o įstatymo pagrindu (CK 4 str. 1 d., LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-197/2005 rūsio patalpas pripažino priklausiniais, bet ne vieno (ar kelių) butų, o visų (toje namo dalyje ar laiptinėje) esančių butų, nes jos yra skirtos tarnauti pagrindinėms patalpoms – butams ir tenkina visų butų savininkų interesus. Tai, kad bendrojo naudojimo patalpos priklauso visiems namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, reiškia, kad patalpos nėra atidalintos, yra tik kiekvienam bendraturčiui priklausančios idealiosios nuosavybės teisės dalys (CK 4.72 str., 4.73 str.). Šiuo atveju nei ieškovė, nei atsakovių butų privatizavimo sutartyse nėra nurodyta su kokiais sandėliukais rūsyje butai buvo įsigyti, sandėliukas kaip buto priklausinys nėra identifikuotas, rūsys neįtrauktas į jų butų inventorines bylas, todėl nėra aišku kokias patalpas įsigijo atsakovės; taigi, nėra visų būtinųjų sąlygų, kad konkretų rūsio sandėliuką būtų galima pripažinto to buto priklausiniu. Galima daryti išvadą, kad pagal CK 4.82 str., namo ( - ), rūsio patalpos yra bendraturčių dalinė nuosavybė, kuri valdoma, naudojama ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Kol nėra nustatyta naudojimosi tvarka, tenkinti reikalavimus dėl iškeldinimo ar netrukdymo naudotis nėra pagrindo (4 t , b.l. 35-37). II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

43Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovės V. Z. ieškinys buvo patenkintas iš dalies; panaikintas 2004 m. balandžio 15 dieną I. P., R. M., M. T. ir V. M. sudarytas pareiškimas – susitarimas dėl užimamų privatizuotų rūsio patalpų, esančių pastate – gyvenamajame name, adresu ( - ), valdymo bei naudojimosi tvarkos nustatymo (Notarinio reg. ( - ); atsakovai I. P., R. M., V. V. ir V. M. įpareigoti per septynias (7) dienas nuo teismo sprendimo įteisėjimo dienos perduoti ieškovei V. Z. raktą nuo bendro įėjimo į rūsio patalpą R1, esančią pastate – gyvenamajame name, adresu ( - ); likusioje dalyje ieškovės ieškinys atmestas; iš ieškovės V. Z. priteista 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. P. naudai; iš atsakovų I. P., R. M., V. M. ir V. V. solidariai priteista 200,00 Lt žyminio mokesčio ieškovės V. Z. naudai; iš V. Z. priteista 372,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas; iš atsakovų I. P., R. M., V. M. ir V. V. solidariai išieškota 100,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.

44Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ji ar jos šeima nuolat nuo 1982 m. iki 2003 m. naudojosi ginčo rūsio patalpoje R1 esančia patalpa (sandėliuku) 16-1 (10,74 kv.m), kuria šiuo metu naudojasi atsakovė I. P., nėra įrodyta pakankamais CPK leistinais įrodymais. Byloje liudiję liudininkai nepatvirtino, kad įsikeldama į butą ieškovė perėmė buto raktus kartu su raktais nuo rūsio patalpos 16-1 iš šio buto nuomininės G. Č..

45Teismas vertino, kad atsakovė I. P. taip pat neįrodė neginčijamos teisės būtent į 16-1 patalpą ir remdamasis LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr.309 patvirtintomis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėmis konstatavo, kad rūsiuose įrengti sandėliukai, kurių plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrąjį (naudingąjį) plotą, buvo suprantami kaip konkrečių butų privalumai. Pagal Taisyklių 7 p. sandėliuko neturėjimas rūsyje buvo pagrindu 2 procentais mažinti buto kainą, todėl rūsyje įrengtą sandėliuką buto nuomininkai galėjo privatizuoti tik kaip konkretaus jų nuomojamo buto priklausinį kuris funkcine prasme – ūkine paskirtimi turėjo nuolat tarnauti tam konkrečiam butui ir jame gyvenantiems nuomininkams, būti identifikuotas ir / ar įtrauktas į to buto inventorinę bylą. Tokią poziciją patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos byloje Nr.3K-3-448/2001 2001-04-21 d. nutartis, byloje Nr.3K-3-1002/2003 2003-10-22 d. nutartis, byloje Nr.3K-3-451/2003 2003-04-02 d. nutartis, byloje Nr.3K-3-561/2004 2004-10-20 d. nutartis, byloje Nr.3K-3-197/2005 2005-03-21 d. nutartis).

46Teismas vertindamas į bylą pateiktus privatizavimo metu atliktus butų įkainojimo aktus (6 t, b.l. 1-132) padarė išvadą, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visos, išskyrus R3 (31,84 kv.m), to namo rūsiuose R1, R2 ir R4 esančios patalpos, kadangi jos yra bendro naudojimo.

47Teismas konstatavo, kad tokia išvadą padarė remdamasis Butų privatizavimo įstatymo 1 ir 4 straipsniais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintomis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punktu, kadangi rūsio R1 patalpomis iki privatizavimo naudojosi ne vien atsakovai I. P., R. M. ir jau mirusi M. T. kaip 2, 3, 12 butų nuomininkai, bet ir V. M., o raktus nuo įėjimo į šią rūsio patalpą turėjo ir kiti namo gyventojai. Teismas negalėdamas nustatyti, jog vien atsakovėms nuosavybės teise, ar atsakovui V. V. 2 buto savininkui, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso rūsio ginčo patalpos R1, padarė išvadą, jog tiek rūsio ginčo patalpos R1, tiek R2 ir R4 gyventojams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, todėl 2004-04-15 dienos Vilniaus m. 22 notarų biuro notarės patvirtintas pareiškimas – susitarimas dėl užimamų rūsio R1 patalpų valdymo bei naudojimo tvarkos (Registro ( - ), nėra teisėtas, kadangi neįrodyta, jog šio susitarimo šalys privatizavo R1 rūsio patalpas. Teismas sprendė, kad dėl naudojimosi to namo izoliuotomis rūsio patalpomis tvarkos turėjo susitarti visi butų ir / ar patalpų savininkai (CK 4.81 str.).

48Teismas pažymėjo, kad atsakovų reikalavimas taikyti ieškinio senaties terminą nepagrįstas, kadangi CK 1.125 str. nustatytas dešimties metų senaties terminas nėra praleistas. Atsakovų reikalavimas senaties terminą skaičiuoti nuo 2000-04-15 dienos nepagrįstas, kadangi ieškinyje padarytas rašymo apsirikimas nurodant 2000 m., nors faktiškai pareiškimas - susitarimas sudarytas 2004 m.

49Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, spręsti dėl naudojimosi šiomis patalpomis tvarkos nustatymo, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės siūloma nustatyti ginčo patalpų naudojimosi tvarka taip pat nėra sąžininga, racionali ir proporcinga (CK 1.5 str., 4.81 str.). Tokią teismo išvadą sąlygojo tai, kad, ieškovės ieškiniu prašoma jai skirti naudotis rūsio patalpa 16-1 (10,74 kv.m ploto) (jei tokia ir būtų atkurta pagal galiojusį 1978-11-02 d. kadastrinių matavimų metu atspindėtą išplanavimą), neatitiktų proporcingumo principo (CK 4.81 str. 1 d.).

50Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi rūsio patalpomis naudojimosi tvarka nėra proporcinga ir racionali, ieškiniu nepasiūlytas bendraturčiams bendrai naudotinų patalpų priskyrimas, rūsio patalpą ieškiniu prašoma paskirti ne tik ieškovei, bet ir tretiesiems asmenims, siūlymu neišspręstas patalpos R4 naudojimo klausimas, todėl ieškinio šioje dalyje netenkino.

51Teismas netenkino ir ieškovės nekonkretaus reikalavimo pripažinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teisę (kiekvienam po 1/10 dalį) į rūsio patalpą nes ieškovė nenurodė į kurią konkrečią patalpą turi būti nustatytos bendrosios dalinės nuosavybės teisės bei nepagrindė 1/10 dalies skaičiavimo nes butų (patalpų) savininkų skaičius neatitinka.

52Teismas netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl jos siūlomo naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo, neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl pertvaros, skiriančios rūsio patalpas 16-2 ir 15-2, pagal 2004 m. kadastrinių matavimų planą žymimų indeksais 16-3 ir 15-4, griovimo, tačiau ieškovės reikalavimą, suteikti jai raktą nuo bendro įėjimo į rūsio patalpą R1 patenkino (CK 4.35 str.).

53Teismas atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti 2004-05-10 patalpų planą ir atstatyti buvusį 1978-11-02 planą ir pažymėjo, kad plane atspindėta faktinė kadastrinių matavimų metu buvusi rūsio patalpų išdėstymo padėtis, kuri, savaime, ieškovės teisių pažeisti negali ir nepažeidžia.

54III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

55V. Z. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

56Nurodė, kad teismas pažeidė proceso įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl neteisingai išsprendė bylą. Teismas pažeidė oficialių rašytinių įrodymų privalomumo principą. Teismo sprendimas neatitinka bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sąlygų bei pažeidžia CK 1.5 straipsnyje numatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

57Nurodė, kad byla buvo nepagrįstai užvilkinta. 2005-10-03 Vilniaus miesto 3-o aplinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2005-12-13 atskirąjį skundą dėl teismo 2005-10-03 nutarties neteisėtumo patenkino ir nutartį panaikino. Teismas savo iniciatyva 2006-06-28 nutartimi į bylą įtraukė trečiaisiais asmenimis V. M., V. V., Ž. Š., A. N., T. G., J. R., E. A. kurie vengdami gauti procesinius dokumentus ir šaukimus vilkino procesą. Teismas 2006-090-26 nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti duomenis apie trečiųjų asmenų gyvenamasias vietas. Teismas ieškovę taip pat įpareigojo įteikti jiems procesinius dokumentus ir šaukimus, tačiau atsakovių R. M. ir I. P. kaimynai atsisakė juos priimti. Teismo posėdžiai pusė metų ne kartą buvo atidedami dėl trečiųjų asmenų neatvykimo į teismo posėdžius, be to ieškovė buvo nuolat klaidinama valstybinės įstaigos Registrų centras Vilniaus filialo atstovų teigiančių, kad 2004-04-15 susitarimas dėl naudojimosi rūsiais bei 2004-05-10 pakeistas planas nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

58Nurodė, kad teismas netenkino ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teisę (kiekvienam po 1/10 dalį į rūsio patalpas po namu adresu ( - ), (pastatas 1A2p), motyvuodamas tuo, kad šis reikalavimas yra nekonkretus ir 1/10 dalis neatitinka butų (patalpų) savininkų skaičiaus. Su tokia teismo išvadą nesutinka, kadangi į nurodytą dalių skaičių įsivėlė aritmetinė klaida, nes namo butų (patalpų) savininkų yra 11 ir ieškinyje turėjo būti nurodytos 1/11 dalys, o toks aiškus netikslumas yra gana lengvai pašalinamas trūkumas ir nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus.

59Nurodė, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė neginčija atsakovų R. M., I. P. bei V. V. butų, nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje įregistruotų su rūsiais, pirkimo-pardavimo sutarčių. Ieškovė to padaryti negalėjo ir nors prašė teismo išreikalauti atsakovės R. M. buto privatizavimo dokumentus jie taip pateikti ir nebuvo. Tai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės raštas (T6, b.l. 1). Nuo pat butų privatizavimo visuose dokumentuose konstatuojamas faktas, kad atsakovai ir ieškovė yra bendraturčiai ir visiems priklauso teisė naudotis rūsio patalpa, ta aplinkybė, kad į ieškovės buto privatizavimo sutartį nebuvo įrašyta bendrojo naudojimo patalpa-rūsys neturi jokios reikšmės ir nesukelia teisinių pasekmių, nes tai įvyko tik dėl privatizavimo dokumentų įforminimo trūkumų. Teismo sprendimas šioje dalyje yra prieštaringas, nes teismas pripažino rūsio patalpą R1 bendro naudojimo patalpa ir net įsipareigojo atsakovus suteikti ieškovei raktą nuo šio rūsio durų.

60Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismo išvada, kad ieškovė ir jos šeima nesinaudojo ginčo rūsiu neteisinga ir neatitinka bylos medžiagos bei liudytojų parodymų. Liudytojų parodymai byloje iškraipyti. Liudytojai L. K., L. G., L. E. patvirtino, kad ieškovė ir jos šeima nuo 1982 metų naudojosi ginčo rūsiu. Byloje esantis rašytinis įrodymas-asmenų sąrašas, kurie pasirašydami patvirtino, kad Z. šeima turėjo rūsį toje namo pusėje, kur yra jų butas (T.1, b.l. 19,60,151,152-153).

61Nurodė, kad teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, kad jos šeima nuo 1982 metų iki 2003 metų nuolat naudojosi ginčo rūsio patalpoje R1 esančia patalpa 16-1 (10,74 kv.m.) yra šališka ir neobjektyvi. Teismas rėmėsi liudytojų N. ir V., kurie negyveno ieškovės name virš 20 metų parodymais, teismas taip pat rėmėsi R. M., nuo 1997 metų gyvenančios savo vyro P. M. ( iki santuokos P. D.) bute ( - ), parodymais. Ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimas ( - ), gatvėje nėra pagrindas teismui padaryti išvadą, kad ieškovė negyveno ( - ), gatvėje, nes deklaruota gyvenamoji vieta nebūtinai turi sutapti su ta vieta kur asmuo nuolat gyvena.

62Nurodė, kad tretysis asmuo L. E. rūsio patalpa R2, bendras plotas 20,49 kv.m. pradėjo naudotis 2003 metais. 2008 metų birželį ieškovė buvo jos suklaidinta nes nurodė, kad rūsiu naudojasi kartu su Ž. Š.. L. E. nebūdama pagrindine buto nuomininke ir neturėdama teisės gyventi socialiniame būste, neteisėtai 2002 metais iš varžytinių įsigijo rūsį R 3, kuris pagal įstatymą turėjo būti visų bendraturčių bendro naudojimo patalpa. Kadangi atsakovės R. M. ir I. P. šį faktą žinojo L. E. buvo priversta pakeisti parodymus ir liudyti, kad Z. šeima neturėjo ginčo rūsio, o būtent šiais parodymais rėmėsi teismas.

63Nurodė, kad namas ( - ), susideda iš dviejų pastatų (plane su raide 1A2/p ir 2A2/p); pastatas 2A/2p turi priestatą 4a2/p. Name yra rūsiai plane pažymėti 1A2/p yra rūsys R1 bendro ploto 75.49 kv.m (pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus 2004-07-12, 2006-03-29), kur yra ginčo rūsys su indeksu 16-1( 10,74 kv.m.), toje dalyje yra ir ieškovės butas Nr. 13, bei pastate 2A2/p yra rūsys R2 bendras plotas 20,49 kv.m.; pastato 2A2/p priestate 4a2/p yra rūsys R 3 bendras plotas 31,84 kv.m. (2002 jį privatizavo L. E.). Kitų rūsio patalpų name nėra. Be rūsio name yra malkinė patalpa R 4, kurios bendras plotas 55,05 kv. m., ji yra namo dalies 2A/2/p priestate šalia rūsio R 3 ir nubraižyta viename plane su rūsiu R 3 (T1, b.l. 55). Teismo sprendime nurodytos rūsio patalpos R 1, kurių bendras plotas 89,19 kv.m., bei R 2 bendras plotas 20,49 kv.m., yra nubraižytos kitame atskirame plane (T 1, b.l. 55-56, 88). Iki 1978 metų namo gyventojai naudojosi tik malkine-sandėliu su raide R ir kitų rūsių neturėjo, nes negyvenamose patalpose R 1, R 2, R 3 gyveno žmonės. Patalpoje-malkinėje, pažymėtoje numeriu R 4 sandėliukus turėjo ir I. P., M. T., J. M., V. G., G. Č. ir kiti namo gyventojai. Po žmonių iškeldinimo iš patalpų R 1, R 2, R 3, jos tapo rūsiais, kuriuos naudojo ( - ), namo gyventojai ir po butų privatizacijos rūsiai buvo perduoti bendraturčiams bendrai naudotis.

64Nurodė, kad patalpos planas R 4, kuris 2008-09-09 buvo pridėtas prie bylos pagal I. P. atsakovo prašymą, klastotė, kadangi Valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje tokių dokumentų nėra. Teismas netenkino ieškovės prašymo šio plano neprijungti prie bylos, tačiau teismas prašymą atmetė ir neišreikalavo nei patvirtinto plano nuorašo, nei jo originalo. Teismas bylą iš esmės išnagrinėjo nedalyvaujant Valstybės įmonės Registrų centro atstovui, todėl ieškovė neturėjo galimybės ištirti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro, bei kitų svarbių dokumentų.

65Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus įpareigoti atsakoves savo lėšomis atstatyti praėjimą rūsio koridoriaus sienoje ( 1978 metų plane indeksai 15.1 ir 16.2), per kurį ieškovė galėjo patekti į rūsį 16-1 (10.74 kv.m.) bei pripažinti 2004-05-10 rūsio R 1 patalpų planą negaliojančiu, ir pripažinti galiojančiu 1978 metų rūsio planą.

66Nurodė, kad teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad 2004-05-10 plane atspindėta faktinė, kadastrinių matavimų metu buvusi rūsio patalpų išdėstymo padėtis kuri negali pažeisti ir nepažeidžia, ieškovės teisių. Taip pat nepagrįstai nurodyta, kad vidinių sienų pertvarkymas nelaikytinas rekonstrukcija. Atsakovės neturėdamos suderinto leidimo, neteisėtai užmurijo praėjimą koridoriaus sienoje (1978 metų plane indeksai 15.1;16.1) ir taip neteisėtai rekonstravo ir perplanavo rūsio patalpas ir pavertė jas savo papildomais rūsiais (2004-05-10 plane pažymėtos indeksais 15-4; 15-5; 16-3;16-4). Nurodytas praėjimas veda į rūsį 16-1 (10-74 kv.m.) kuriuo nuo 1982 metų naudojasi ieškovės šeima, be to atsakovė R. M. savavališkai pakeitė vidines duris į nurodytą koridorių ir dėl to ieškovė negali naudotis rūsiu bei prieiti prie inžinierinės įrangos. Teismas ieškovės reikalavimo naudotis bendra namo įranga netyrė ir dėl to sprendime nepasisakė.

67Nurodė, kad teismas nepagrįstai savavališkai įrengtos patalpos rūsyje R1 nepripažino rekonstrukcija, sprendimo šioje dalyje nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais ir nemotyvavo, teismas taip pat netyrė ir nepasisakė, ar esminiai rūsio R1 patalpų pakeitimai atitinka Statybos įstatymo bei Statybos techninių reglamentų reikalavimus, ar padaryti pakeitimai yra suderinti su priežiūrą vykdančiomis institucijomis. Neteisėtą rūsio R 1 patalpų rekonstravimą ir pertvarkymą būtent po 2003 metų patvirtino pateikti rašytiniai įrodymai, Valstybės įmonės registrų centras oficialiai gautas ir 2003 metais galiojantis 1978 metų rūsio patalpų R 1 planas (T 1, b.l. 15; b.l. 56), 2004-05-10 rūsio R 1 pakeistas planas (T 1, b.l. 89; T 2, b.l. 40), Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento raštas (T 3, b.l. 31-32). Bylos nagrinėjimo metu atsakovės R. M. ir I. P. teismui pateikė Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus 2006-06-01 ir 2006-06-14 sudarytus planus dėl kurių sudarymo kreipėsi dar 2006-05-10. Neteisėtą rūsio R 1 rekonstrukciją 2004-2006 metais patvirtina ir 2004-04-15 pareiškimas-susitarimas, prie kurio pridėtas būtent 1978 metų planas.

68Teismas neteisėtai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti 2004-05-10 R1 patalpų planą negaliojančiu ir pripažinti jį galiojančiu 1978 metų rūsio patalpų planą R 1. Atsakovės užmurijusios praėjimą į ieškovės rūsį bei paversdamos rūsio koridorius savo papildomais rūsiais savavališkai užėmė 10, 74 kv.m. ploto rūsį, dėl ko susidarė 43 kv.m. patalpa, kurią atsakovės pasidalino tarpusavyje. 2004 metų gegužės mėnesį atsakovės R. M. Valstybės įmonei registrų centrui pateiktas vienintelis prašymas koreguoti rūsio patalpas 1978 metų plane pažymėtas indeksu 15-1,15-2,15-3,16-2, nėra teisisnis pagrindas koreguoti minėtas patalpas ir pripažinti 1978 metų rūsio patalpų planą negaliojančiu.

69Nurodė, kad teismas patenkindamas ieškinį iš dalies sudarė prielaidas tolimesniems ginčams. Ieškovė net ir turėdama raktus nuo rūsio gali patekti tik į koridorių ir toliau neturės prieigos prie buto įrangos.

70Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės siūloma ginčo rūsio patalpų naudojimosi tvarka nėra sąžininga, racionali ir protinga. Teismo padaryta išvada, spręsti klausimą atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje sukeltų daug papildomų konfliktų, kadangi atsakovų V. V. ir V. M. kiekvieno atskirai, butų plotas yra apie 20 kv.m., o jie naudojasi žymiai didesniais rūsiais. Rūsio R1 patalpa yra bendro naudojimo patalpa ir priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d; 4.82 str. 1 d.), kol bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje nuosavybėje nėra pakeista (CK 4.77 str. 1 d.).

71Nurodė, kad teismas neįvertino įrodymų viseto, neatskleidė bylos esmės bei priimdamas sprendimą nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

72Atsakovė I. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.

73Nurodė, kad ieškovė klaidina teismą aiškindama, kad ji turėjo sandėliuką rūsio patalpoje pažymėtoje indeksu R 1, pažymėtą indeksu 16-1 (10,47 kv.m.). Ji nurodytu rūsiu naudotis negalėjo nes atsakovės tėvas 1972 metais jį gavo iš savibaldybės kaip pagalbines patalpas šeimos poreikių tenkinimui. Tai patvirtina ir byloje pateikti dokumentai. Ieškovės kaltinimai, kad atsakovė neleido tretiesiems asmenims paimti teismo procesinių dokumentų bei teismo šaukimų ir juos šantažavo nepagrįsti. Taip pat nepagrįstas ieškovės teiginys, kad patalpoje R 4, malkinėje, atsakovė turėjo sandėliuką. Ši patalpa niekada nebuvo malkine, nes gyventojai malkas laikė atskirame ūkio pastate.

74Nurodė, kad ieškovės reikalavimas atstatyti sienoje praėjimą nepagrįstas, nes nes atsakovė turi atskirą įėjimą į savo rūsio patalpas, kadangi ji neturi raktų nuo ginčo bendrųjų patalpų, tai teismo sprendimo įvykdyti negali, be to rūsių padalinimas name negalimas, nes jis yra labai senas.

75Atsakovas V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

76Nurodė, kad teismas išnagrinėjęs byla bei išanalizavęs byloje esančius įrodymus bei liudininkų parodymus padarė teisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad kada nors jos šeima naudojosi rūsio patalpomis R 1 esančia patalpa 16-1 (10.74 kv.m.).

77Atsakovė R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti teismo sprendimą.

78Nurodė, kad ieškovė neįrodė ieškinyje keltų reikalavimų. Ieškovės argumentai, kad atsakovai atėmė jai galimybę naudotis rūsio patalpomis yra nepagrįsti. Ieškovė nepagrindė kokių faktinių aplinkybių teismas neištyrė bei nenurodė kokių įrodymų teismas neištyrė. Apeliantės argumentai, kad tretieji asmenys vengė gauti teismo procesinius dokumentus taip nepagrįsti. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ji negalėjo ginčyti atsakovų butų su priklausiniais privatizavimo sutarčių, nes šie dokumentai nebuvo išreikalauti. Visi reikiami dokumentai buvo pateikti teismui ir apeliantė nekliudomai galėjo susipažinti su jais bei juos apskųsti. Ieškovė nepaaiškino kokia klaida įvyko privatizavimo proceso metu, taip pat nesikreipė dėl jos ištaisymo į privatizavimo tarnybas. Ieškovės nurodytų ir teisme apklaustų liudytojų atsakovai nėra matę. Tik vieną iš jų maždaug 2005-2006 metais buvo matę, kai ieškovė pradėjo veržtis į atsakovės I. P. rūsius. Liudytoja L. E. teismui aiškiai nurodė, kad ginčo rūsyje nėra niekada buvusi. Nepagrįstas ieškovės teiginys dėl turėtų rūsio raktų. Iš tikrųjų niekas jai raktų niekada nedavė. Nepagrįstas ieškovės prašymas neprijungti prie bylos 1978 metų rūsio patalpų planų. Minėtas planas tik patvirtins, kad patalpų planavimas išliko nepakitęs.

79Valstybės įmonė Registrų centras Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; apeliacinio skundo patenkinimo atveju prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

80Nurodė, kad teismo sprendimas dalyje kurioje atmesti ieškovės reikalavimai teisėtas ir pagrįstas. 2004 metų ginčo patalpų planas atspindi faktinę kadastrinių matavimų metu buvusią rūsio pataplų padėtį, todėl ieškovės teisių pažeisti negali.

81Vilniaus miesto 22 notarų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.

82Nurodė, kad 2004-04-15 susitarimas (reg. ( - ), buvo patvirtintas pagal šio pareiškimo-susitarimo šalių pateiktus duomenis apie faktinį rūsio naudojimą. Notariškai buvo patvirtintas tik pareiškimo-susitarimo šalių parašų tikrumas.

83Atsakovas V. M. atsiliepimo į apelicinį skundą nepateikė.

84

85Atsakovai V. V., R. M., I. P. bei V. M. analogiškais apliacinių skundų motyvais prašo teismo sprendimą panaikinti dalyje dėl patenkintų ieškovės reikalavimų panaikinti 2004-04-15 I. P., R. M., M. T. ir V. M. sudarytą pareiškimą-susitarimą dėl užimamų privatizuotų rūsio patalpų, esančių pastate-gyvenamąjame name, ( - ), valdymo bei naudojimosi tvarkos nustatymo (Notarinio reg. ( - ); įpareigoti atsakovus I. P., R. M., V. V. ir V. M. per septynias (7) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei V. Z. raktą nuo bendro įėjimo į rūsio patalpą R1, esančią gyvenamajame name, adresu ( - ), ir priimti naują sprendimą, visą ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės V. Z., atsakovo V. V. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

86Nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą pažeidė atsakovų teises, kai ieškovei neturinčiai jokių daiktinių teisių į rūsio patalpą įpareigojo atsakovą bei kitus atsakovus, privatizuotų butų su priklausiniais savininkus, R. M., I. P. bei rūsio valdytoją V. M. perduoti ieškovei V. Z. raktą nuo bendro įėjimo į rūsio patalpą R1, esančią gyvenamajame name ( - ). Teismas pagrįstai atmetė pagrindinius ieškovės reikalavimus,tačiau nepagrįstai patenkino iš pagrindinių reikalavimų kylančius išvestinius reikalvimus, kurie gali būti tenkinami tik tenkinant pagrindinius ieškinio reikalavimus. Ieškovė niekada nebuvo jokių rūsio patalpų savininkė ir dar ikiteisminėje ginčo stadijoje, o vėliau ir ginčo metu, atsisakė kreiptis dėl laisvų rūsio patalpų jai suteikimo į kompetetingas institucijas ir toks teismo įpareigojimas perduoti ieškovei raktus nuo bendro įėjimo į rūsio patalpą R 1 yra nepagrįstas ir įdingas. Taip nuspręsdamas teismas sprendime nenurodė, kada ir kokiu teisiniu pagrindu, į kokias rūsio patalpas ieškovė įgijo daiktinę teisę atsakovų privatizuotose ir nuo kitų patalpų izoliuotose rūsio patalpose plane pažymėtose indeksu R1. Tokio teisinio pagrindo nurodymas įpareigotų atsakovus teisėtai perduoti ieškovei raktus ir leistų jai teisėtai naudotis bendru šių izoliuotų rūsių koridoriumi. Teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo perduoti ieškovei raktus prieštaringa ir dėl to, kad ieškovė rūsio patalpose be jokio teisinio pagrindo neturi teisės įsirengti asmeninio naudojimo rūsio patalpos. Todėl teismo reikalavimas perduoti ieškovei raktą nuo bendro įėjimo yra reikalavimas perduoti dalį savo nuosavybės. Ieškovės norimoje namo dalyje laisvų rūsių patalpų nėra ir būtų pagrįsta skirti jai raktą nuo tos patalpų pusės kurioje yra laisvos patalpos ir tai būtų teisėtas ieškovės interesas.

87Nurodė, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl rūsių buvusių gyvenamajame name ( - ), butų privatizacijos metu bei kokie asmenys privatizavo butų priklausinius ir kokie butai privatizavimo metu turėjo priklausinius. Teismas neteisingai konstatavo aplinkybę, kas tapo ir šiuo metu yra rūsių savininkai, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus paneigiančius ieškovės tvirtinimus, kad ji gali pretenduoti į bendras rūsio patalpas tiek į konkrečias rūsio patalpas.

88Nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai ir neteisingai nusprendė panaikinti 2004-04-15 notarine tvarka patvirtintą atsakovų I. P., R. M., M. T. ir V. M. pareiškimą-susitarimą dėl užimamų privatizuotų rūsio patalpų valdymo bei naudojimo nustatymo, nes notarė įregistruodama atsakovų susitarimą Valstybės įmonės Registrų centras duomenų bazėje patikrino ir nustatė, kad atsakovai vieninteliai rūsių savininkai ir rūsių patalpų valdytojas V. M.. Notaras tvirtinęs atsakovų sandorį ieškovės taip pat nelaikė namo rūsių bendraturte, nes tam nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo. Jei notaro veiksmai buvo teisėti ir pačios ieškovės nenuginčyti teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo riboti atsakovams įstatymo suteiktos teisės tvarkyti nuosavybės teise priklausančių rūsio patalpų, susitarti dėl jų naudojimo ateityje ar patvirtinti buvusią iki tol naudojimosi rūsio patalpomis tvarką, todėl teismo sprendimo dalis kuria panaikintas teisėtų savininkų ir valdytojo susitarimas dėl naudojimosi ginčo rūsio patalpomis bei jo pripažinimas prieštaraujančių gerai moralei ir tuo pagrindu pripažįstant jį negaliojančiu, nepagrįsta. Kadangi ieškovė neturi jokių teisių į ginčo rūsio patalpas rūsio patalpų savininkų ir valdytojo sudarytas pareiškimas-susitarimas niekaip negali pažeisti jos teisių dėl konkrečių rūsio patalpų šiame gyvenamajame name. Valstybės įmonės Registrų centre be atsakovų V. V. (M. T. teisių perėmėjo), I. P. ir R. M. nei vienas kitas asmuo nėra privatizavęs ir nuosavybės teise įregistravęs rūsio patalpų. Namo gyventoja L. E. konkrečias rūsio patalpas kitoje namo dalyje įsigijo daug vėliau, pirkdama šias patalpas aukcione.

89Nurodė, kad nepagrįsta teismo išvada, kad kiti butų ir patalpų savininkai į šį susitarimą įtraukti nebuvo, bei, kad šis susitarimas apima tik ginčo rūsio patalpų R1 naudojimosi tvarką. Rūsio patalpų R2 (20.49 kv.m. ir R 4 (55,05 kv.m.) šis susitarimas neapima. Privatizacijos metu buvo privatizuotos tik atsakovų nuosavybės teise valdomos rūsio patalpos, namo plane pažymėtos indeksu R1. Rūsio patalpos R4 butų privatizavimo metu ir iki šiol nėra registruotos Valstybės įmonėje Registrų centre, kaip nekilnojamojo turto objektas, taip pat nėra nustatytas ir įteisintas šių rūsio patalpų R4 teisinis statusas, jų naudotojai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad namo ( - ), plane pažymėtų indeksu R1 patalpų savininkai yra atsakovai, o faktinis valdytojas V. M., todėl sudarant susitarimą dėl rūsio patalpų namo plane pažymėtų indeksu R1 nebuvo jokio teisinio pagrindo įtraukti pašalinius tuo nesuinteresuotus ir jokių teisių į šias patalpas neturinčių asmenų asmenis.

90Nurodė, kad ieškovė yra praleidusi senaties terminą apskųsti notaro veiksmus. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų ir trečiojo asmens argumentą, kad ieškovė negali reikšti šio ieškinio nes nuo 2007-12-20 nėra buto Nr. 13 savininke.

91Nurodė, kad teismas neteisingai konstatuoja aplinkybę dėl namo gyventojų susitarimo dėl naudojimosi rūsiais nustatymo tvarkos. Namo gyventojai dar tarybiniais laikais gavo rūsio patalpas savo poreikių tenkinimui ir buvo sudarę susitarimą dėl naudojimosi rūsio patalpomis. Ieškovė į namą atsikraustė po jau susiformavusios tarp namo gyventojų pasidalinimo ir naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos, name gyveno trumpai ir nebuvo buto Nr. 13 nuomininke. Su buto nuominiku J. B. išsituokė gerokai prieš privatizaciją ir nebuvo nei buto privatizacijos dalyviu, nei jo šeimos nariu ir į butą atsikraustė tik po jo savininko J. B. mirties. Nusistovėjusios naudojimosi patalpomis tvarkos bei butų privatizavimo neskundė nė vienas iš gyvenančių jame žmonių, to nedarė ir ieškovė iki 2003 metų, kai pakilo butų ( - ), kainos.

92Nurodė, kad teismas neturi teisinio pagrindo iš naujo svarstyti atsakovų butų bei jo priklausinių skyrimo atsakovams valdyti nuosavybės teise bei priklausinių paskirstymo tarp kitų kaimynų klausimo, nes šių atsakovo nuosavybės teisių niekas neginčija, todėl teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovų privatizuoti kaip butų priklausiniai rūsiai vienodai nuosavybės teisėmis priklauso ne tik atsakovams bet ir kitiems kaimynams-namo savininkams, kurie rūsių neprivatizavo, darydamas tokią išvadą teismas ignoruoja LR Civilinio kodekso nuostatas reglamentuojančias nuosavybės teisių įgijimo, įteisinimo ir perleidimo nuostatas, nuosavybės teisių bei jų teisininės registracijos vertinimą esant ginčui.

93

94Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės I. P. ir R. M. neįrodė, kad rūsio patalpos buvo priskirtos nuosavybės teise valdomiems butams. Darydamas tokią išvadą teismas grubiai pažeidė LR Civilinio proceso kodekse (toliau-CPK) įtvirtintą rungimosi principą, atsakovių procesines teises ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos naštą bei CPK 180 straipsnį reglamentuojantį įrodymų ryšį su byla. Ieškovė reikšdama ieškinį nurodytas aplinkybes turėjo pagrįsti, tačiau neturėdama įrodymų ji to nepadarė. Ieškovė neginčijo atsakovų atsakovų butų su priklausiniais privatizavimo sutarčių, bei konkrečiu atsakovės atveju–jos patalpų valdymo fakto, todėl teismo išvada, kad atsakovės neįrodė butų su priklausiniais valdymo teisėtumo nepagrįsta. Pagal šiuo metu galiojantį 2006-06-19 patvirtintą rūsio patalpų planą atsakovei nuosavybės teise priklauso rūsio patalpos plane pažymėtos indeksais 15-6 (11.37 kv.m.) ir 15-3 (11.43 kv.m.), I. P. 16-3 (8 kv.m.), 16-1 (10.74 kv.m.), 16-4 (3.03 kv.m), V. V. 14-2 (8.52 kv.m.) ir 14-3 (10.34 kv.m.), rūsio valdytojas V. M. valdo ir naudojasi rūsio patalpa pažymėta indeksu 14-4 (11.30 kv.m.). Jau buto privatizavimo metu buvo nustatyta, akd atsakovės butas yra su priklausiniu, kaip, ir kitų atsakovų I. P. bei V. V., todėl nepagrįstas teismo reikalavimas atsakovei įrodinėti faktus, kurie yra nustatyti kompetetingų institucijų daugiau kaip prieš penkiolika metų ir įteisinti. Teismas reikalaudamas įrodinėti jau įrodytus faktus atsakovės atžvilgiu elgėsi šališkai nes kito atsakovo V. V. ir rūsio valdytojo V. M. teismas nereikalavo įrodyti jų nuosavybės teisių į priklausinius.

95Nurodė, kad teismas grubiai prieštaraudamas nuosavybės teisės bei daiktinių teisių įteisinimo teisinio instituto prasmei laikė nepakankamais atsakovių pateiktus rašytinius įrodymus apie nuosavybės teise valdomus butus su priklausiniais ir reikalavo pateikti svaresnius jų valdymo įrodymus.

96Nurodė, kad teismas sprendime nenurodė jokio teisinio pagrindo suteikiančio teismui teisę iš naujo svarstyti atsakovės buto su priklausiniu skyrimo nuosavybės teise ir jo paskirstymo tarp kitų kaimynų klausimo. Tokio klausimo svarstyti teismas neturi teisnio pagrindo, nes niekas nuosavybės teisių bei registracijos teisėtumo byloje neginčijo.

97Nurodė, kad teismas neturi teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovų jau privatizuoti butai su priklausiniais gali priklausyti ne tik jiems bet ir kitiems kaimynams, namo savininkams kurie rūsių nepageidavo ir jų neprivatizavo. Teismas neturi teisinio pagrindo atsakovų valdomus rūsius plane pažymėtus indeksu R1 perdalinti kitiems, tokio reikalavimo neteikusiems asmenims.

98Nurodė, kad ieškovės reikalavimas reiškiamas netinkamam atsakovui, kadangi butų privatizacijos metu ieškovės vyro J. B. teisės pažeistos nebuvo ir tik jis turėjo teisę apsispręsti kokia apimtimi dalyvauti jame. Jei J. B. būtų nustatęs, kad yra pažeidinėjamos jo teisės, jis būtų galėjęs jas ginti, todėl atsakovai į nagrinėjamą bylą turėjo būti įtraukti trečiaisiais asmenimis.

99Nurodė, kad teismas nepagrįstai neigia byloje tiek dokumentais, šalių bei liudytojų parodymais patvirtintas aplinkybes, kad rūsio patalpos turi būti su atsakovų butais konstrukcinį ir techninį ryšį, kai rūsiai yra toje pačioje namo dalyje, kurioje yra ir atsakovų butai, per juos eina vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, kaminai ir net valstybės įmonėje Registrų centre butų privatizavimo metu tai buvo vienintelės inventorizuotos rūsių patalpos kaip nekilnojamojo turto objektai ir tik tokios galėjo būti butų priklausiniais leistinais privatizuoti. Rūsių savininkai prašyme privatizuoti butus taip pat nurodė, kad butus nori išsipirkti su priklausiniais.

100Nurodė, kad teismo sprendimas skundžiamoje prieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai dėl buto priklausinių privatizavimo suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse 3K-3-581/2006 proc. kat. 22.1;30.6 (S); dėl būtinos laikytis tvarkos ir privatizavimo eigos, privatizavimo įstatymų galiojimo, civilinė byla Nr. 3K-3-261/2006 proc. kat. 30.4.2;30.6 (S); civilinė byla Nr. 3K-3-58/2006, proc. kat.30.6 (S); civilinė byla Nr. 3K-3-142/2005 proc. kat. 25.3; civilinė byla Nr. 3K-3-50/2005 proc. kat. 25.3;30.6; civilinė byla Nr. 3K-3-99/2005, proc. kat. 30.6

101Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

102Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

103Ieškovės V. Z. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovų V. V., I. P., R. M. ir V. M. apeliaciniai skundai tenkintini.

104Sutinkamai su CPK 178 straipsniu kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

105Ieškovės V. Z. ieškinio dalykas ir pagrindas nurodyti patikslintame 2008-06-30 ieškinio pareiškime. Ieškovė nurodo, kad bute adresu ( - ), ji su šeima apsigyveno 1982 metais ir ėmė naudotis rūsio patalpomis plane pažymėtomis indeksu R1-16-1, 10,74 kv. m. ploto, esančiomis toje namo dalyje kurioje yra ieškovės butas.

106Apeliacinės instancijos teisme atsakovė I. P. nurodė, kad ji su tėvais name adresu ( - ), gyveno nuo 1945 metų. Jos butas yra pirmame aukšte, o po butu esančias rūsio patalpas plane pažymėtas indeksais 16-1 ir 16-2, iš jų iškėlus gyventojus, Vilniaus miesto Vykdomasis komitetas 1978 metais perdavė jos šeimai, nes motina buvo invalidė. Iš buto į rūsio patalpas buvo įrengti laiptai, kuriais atsakovė naudajosi.

107Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2004-05-15 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžamojoje byloje Nr. 14-1-02791-03 (b.l. 2, b.l 43) matyti, kad ieškovės V. Z. butas Nr. 13 yra virš I. P. buto Nr. 12, toje pačioje namo dalyje yra ir ginčo rūsys R1-16-1 į kurį ir pretenduoja ieškovė.

108Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė V. Z. neįrodė (CPK 178 str.), kad iki Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo (1991-05-28, Nr. I-1374) priėmimo ir paskelbimo ieškovė naudojosi rūsiu esančiu ( - ), 1978 metų plane pažymėtu indeksu R1-16-1, 10,74 kv.m.ploto, o atsakovė I. P. įrodė, kad iki buto privatizacijos naudojosi ginčo rūsiu. Pagal paminėtąjį įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles, teisę privatizuoti valstybinės ar visuomeninės paskirties butus įgijo Lietuvos Respublikos piliečiai kurie faktiškai jais naudojosi ir užėmė nuomojamą plotą. Taisyklių 6 punktas nustatė, kad į bendrąjį (naudingąjį plotą) įskaitant butus, rūsiuose esančių sandėliukų plotas neįskaičiuojamas. Atsakovės R. M. į bylą pateikta 1992-11-10 buto ( - ), pirkimo sutartis (b.t 1, b.l. 104) bei 1993-11-11 sudarytos sutarties pakeitimas ( b.l. 1, b.l. 106), I. P. buto pirkimo-pardavimo sutartis bei sutarties pakeitimas (b.t. 2, b.l. 49-50), M. T. buto pirkimo sutartis ( b.t. 6, b.l. 3, įpėdinis pagal testamentą V. V.) įrodo (CPK 178 str., 192 str.), kad minėti asmenys nuomojamus butus pirko su rūsio patalpomis. Iš atsakovo V. M. buto pirkimo sutarties matyti, kad V. M. privatizavo vieno kambario butą ( - ), be rūsio patalpos, tačiau atsakovų M. T., I. P., V. M. ir R. M. 2004-04-15 pareiškimas –susitarimas dėl užimamų privatizuotų rūsio patalpų valdymo bei naudojimo tvarkos (b.t. 1, b.l. 86) negali pažeisti ieškovės teisių, kadangi ieškovė į rūsio patalpas, pažymėtas indeksu 14-4 nepretenduoja, jos ieškinio dalyką sudaro reikalavimas pripažinti jos teisę į rūsio patalpą pažymėtą indeksu 16-1, 10,74 kv.m. ploto, kurį nuosavybės teise valdo atsakovė I. P.. Į byla pateikta J. B. buto ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis (b.t. 1, b.l. 57) rodo, kad pirkėjas įgijo tik 2 kambarių, 54,42 kv.m. ploto butą, sutarties patvirtinančios rūsio patalpos pirkimą byloje nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė reikalavimo teisės į rūsio patalpas 1978 metų plane pažymėtas indeksu 16-1.

109CK 4.47 straipsnis nustato pagrindus kuriais gali būti įsigyjama nuosavybė. Sutinkamai su CK 4.48 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisę perduoti kitam asmeniui gali tik tokią teisę turintis asmuo, t.y. arba pats asmeniškai arba jo įgaliotas asmuo, todėl ieškovės teiginys, kad ji tiek naudojimosi, tiek įėjimo į rūsio patalpas 16-1 raktus įgijo iš G. Č. vertintinas kritiškai, nes paneigtas bylos medžiaga.

110CK 4.253 straipsnis nustato, kad nekilnojamieji daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinei teisei turi būti registruojami viešame registre. Viešame registre yra įregistruotos atsakovų daiktinės teisės ne tik į butus, bet ir į rūsio patalpas. LR CK 1.75 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo pirmas sandorį įregistravęs asmuo. Atsakovų, fizinių asmenų daiktinės teisės yra įregistruotos viešame registre ir jų daiktinės teisės nėra nuginčytinos įstatymo nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį jos nurodytų aplinkybių pagrindu.

111Esant nurodytoms aplinkybėms Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 metų rugsėjo 23 dienos sprendimo dalis kuria patenkintas ieškovės ieškinys yra naikintina, o ieškovės V. Z. ieškinys atmestinas pilnai. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

112Sutinkamai su CPK 93, 98 straipsniais iš ieškovės V. Z. atsakovų naudai priteistinos žyminio mokesčio ir išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

Nutarė

1131.

114Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 metų rugsėjo 23 dienos sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kurioje patenkintas ieškovės V. Z. ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo – panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. 2.

115Priteisti iš ieškovės V. Z. a.k. ( - )

116-

117atsakovo V. V., a.k. ( - ) naudai 126,00Lt žyminio mokesčio ir 200,00 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti;

118-

119atsakovės I. P. a.k. ( - ) naudai 126,00 Lt žyminio mokesčio ir 200,00 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti;

120-

121atsakovės R. M. a.k. ( - ) naudai 126,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų;

122-

123atsakovo V. M. a.k. ( - ) naudai 126,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
3. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 4. Petro Jaržemskio, kolegijos teisėjų... 5. Dalios Višinskienės,... 6. Romualdos Janovičienės sekretoriaujant... 7. R. K., dalyvaujant ieškovei... 8. V. Z. atsakovams... 9. R. M., I. P.,... 10. V. V. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 11. ... 12. I.Ginčo esmė... 13. Ieškovas D. Z. su ieškiniu kreipėsi į teismą (1 t, b.l. 50-51) ir prašė... 14. Patikslinusi ieškinio pagrindą ir dalyką (5 t, b.l. 7-8, 112-116), ieškovė... 15. Nurodė, kad rūsio patalpos yra pastato ( - ), žymimo 1A2p bendraturčių... 16. Ieškovė kaip ir kiti bendraturčiai pagal butų privatizavimo sutartis... 17. Nurodė, kad atsakovės neįrodė, kad yra R-1 rūsio patalpų savininkės nes... 18. Nurodė, kad 2004-04-15 notarų biure atsakovų I. P., R. M. V. M. ir velionės... 19. Atsakovė I. P. atsiliepimais į ieškinį nurodė, jog su ieškinio... 20. Nurodė, kad rūsio patalpos ieškovei ar jos šeimos nariams niekada... 21. Nurodė, kad 1993-03-30 jos butas privatizuotas su rūsiu. Tuo tarpu buvęs... 22. Nurodė, kad iki 1972 m. ginčo rūsio patalpoje buvo butai, čia buvo 16... 23. Atsakovė R. M. atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su ieškinio... 24. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, kadangi ieškovės butas privatizuotas be... 25. Nurodė, kad V. V. nuosavybės teise valdomos patalpos 2006 m. plane žymimos... 26. Nurodė, kad iš butų privatizavimo sutarčių matyti, kad butus su rūsiais... 27. Nepagrįsti ir atsakovės argumentai, kad jos valdomos ir privatizuotos rūsio... 28. Nurodė, kad šešiolika metų taip naudotasi patalpomis, jokių pretenzijų... 29. Nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas panaikinti notariškai patvirtintą... 30. Nurodė, kad toks reikalavimas reiškiamas praleidus senaties terminą, be to... 31. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas panaikinti 2004-05-10 plano teisinę... 32. Atsakovas V. V. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko.... 33. Nurodė, kas ieškovės butas privatizuotas be rūsio. Rūsio patalpa, kuria... 34. Atsakovas V. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškovės siūlomu projektu... 35. Nurodė, kad gyvena ginčo name apie dvidešimt metų, butą paveldėjo po... 36. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į ieškinį... 37. Nurodė, kad neaišku kokią plano registraciją ir kodėl prašoma naikinti,... 38. Nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog atliekama parengtų planų... 39. Nurodė, kad ieškovė nepasisakė dėl VĮ Registrų centro kaip atsakovo... 40. Tretysis asmuo Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarė J. S. atsiliepimu į... 41. Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teisių į 13 butą nebuvo įsiregistravusi,... 42. Tretysis asmuo Vilniaus m. savivaldybė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad... 43. Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu... 44. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad ieškovės... 45. Teismas vertino, kad atsakovė I. P. taip pat neįrodė neginčijamos teisės... 46. Teismas vertindamas į bylą pateiktus privatizavimo metu atliktus butų... 47. Teismas konstatavo, kad tokia išvadą padarė remdamasis Butų privatizavimo... 48. Teismas pažymėjo, kad atsakovų reikalavimas taikyti ieškinio senaties... 49. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas,... 50. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad ieškovės... 51. Teismas netenkino ir ieškovės nekonkretaus reikalavimo pripažinti jai... 52. Teismas netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl jos siūlomo naudojimosi... 53. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti 2004-05-10 patalpų planą... 54. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 55. V. Z. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos... 56. Nurodė, kad teismas pažeidė proceso įrodinėjimą reglamentuojančias... 57. Nurodė, kad byla buvo nepagrįstai užvilkinta. 2005-10-03 Vilniaus miesto 3-o... 58. Nurodė, kad teismas netenkino ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovės... 59. Nurodė, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė neginčija... 60. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismo išvada, kad... 61. Nurodė, kad teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, kad jos šeima nuo 1982... 62. Nurodė, kad tretysis asmuo L. E. rūsio patalpa R2, bendras plotas 20,49 kv.m.... 63. Nurodė, kad namas ( - ), susideda iš dviejų pastatų (plane su raide 1A2/p... 64. Nurodė, kad patalpos planas R 4, kuris 2008-09-09 buvo pridėtas prie bylos... 65. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus įpareigoti... 66. Nurodė, kad teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad 2004-05-10 plane... 67. Nurodė, kad teismas nepagrįstai savavališkai įrengtos patalpos rūsyje R1... 68. Teismas neteisėtai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti 2004-05-10 R1... 69. Nurodė, kad teismas patenkindamas ieškinį iš dalies sudarė prielaidas... 70. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės siūloma ginčo... 71. Nurodė, kad teismas neįvertino įrodymų viseto, neatskleidė bylos esmės... 72. Atsakovė I. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą... 73. Nurodė, kad ieškovė klaidina teismą aiškindama, kad ji turėjo... 74. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas atstatyti sienoje praėjimą nepagrįstas,... 75. Atsakovas V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 76. Nurodė, kad teismas išnagrinėjęs byla bei išanalizavęs byloje esančius... 77. Atsakovė R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 78. Nurodė, kad ieškovė neįrodė ieškinyje keltų reikalavimų. Ieškovės... 79. Valstybės įmonė Registrų centras Vilniaus filialas atsiliepimu į... 80. Nurodė, kad teismo sprendimas dalyje kurioje atmesti ieškovės reikalavimai... 81. Vilniaus miesto 22 notarų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 82. Nurodė, kad 2004-04-15 susitarimas (reg. ( - ), buvo patvirtintas pagal šio... 83. Atsakovas V. M. atsiliepimo į apelicinį skundą nepateikė.... 84. ... 85. Atsakovai V. V., R. M., I. P. bei V. M. analogiškais apliacinių skundų... 86. Nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą pažeidė atsakovų teises, kai... 87. Nurodė, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl... 88. Nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai ir... 89. Nurodė, kad nepagrįsta teismo išvada, kad kiti butų ir patalpų savininkai... 90. Nurodė, kad ieškovė yra praleidusi senaties terminą apskųsti notaro... 91. Nurodė, kad teismas neteisingai konstatuoja aplinkybę dėl namo gyventojų... 92. Nurodė, kad teismas neturi teisinio pagrindo iš naujo svarstyti atsakovų... 93. ... 94. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės I. P. ir R. M. neįrodė,... 95. Nurodė, kad teismas grubiai prieštaraudamas nuosavybės teisės bei... 96. Nurodė, kad teismas sprendime nenurodė jokio teisinio pagrindo suteikiančio... 97. Nurodė, kad teismas neturi teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovų... 98. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas reiškiamas netinkamam atsakovui, kadangi... 99. Nurodė, kad teismas nepagrįstai neigia byloje tiek dokumentais, šalių bei... 100. Nurodė, kad teismo sprendimas skundžiamoje prieštarauja nusistovėjusiai... 101. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 102. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 103. Ieškovės V. Z. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovų V. V., I. P., R. M.... 104. Sutinkamai su CPK 178 straipsniu kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes... 105. Ieškovės V. Z. ieškinio dalykas ir pagrindas nurodyti patikslintame... 106. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė I. P. nurodė, kad ji su tėvais name... 107. Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2004-05-15 nutarimo nutraukti... 108. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog... 109. CK 4.47 straipsnis nustato pagrindus kuriais gali būti įsigyjama nuosavybė.... 110. CK 4.253 straipsnis nustato, kad nekilnojamieji daiktai, teisių į juos... 111. Esant nurodytoms aplinkybėms Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 metų... 112. Sutinkamai su CPK 93, 98 straipsniais iš ieškovės V. Z. atsakovų naudai... 113. 1.... 114. Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 metų rugsėjo 23 dienos sprendimą... 115. Priteisti iš ieškovės V. Z. a.k. ( - )... 116. -... 117. atsakovo V. V., a.k. ( - ) naudai 126,00Lt žyminio mokesčio ir 200,00 Lt... 118. -... 119. atsakovės I. P. a.k. ( - ) naudai 126,00 Lt žyminio mokesčio ir 200,00 Lt... 120. -... 121. atsakovės R. M. a.k. ( - ) naudai 126,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų;... 122. -... 123. atsakovo V. M. a.k. ( - ) naudai 126,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų....