Byla 2S-539-280/2014
Dėl skolos priteisimo ir priemonės įvykdymo pripažinimo teisėtu

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tector“ atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-428-964/2014 pagal ieškovo UAB „Tector“ ieškinį atsakovui UAB „Molesta“ dėl skolos priteisimo ir priemonės įvykdymo pripažinimo teisėtu, ir

Nustatė

3ieškovas UAB „Tector“ pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Molesta“ 123 822,21 Lt skolą, 1 855,12 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 579 Lt bylinėjimosi išlaidų bei pripažinti, kad 2012-12-04 priverstinis atsakovo prievolių įvykdymas pagal 2012-11-05 įsiteisėjusį 2012-10-11 Molėtų rajono apylinkės teismo įsakymą buvo pagrįstas, priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; skirti atsakovui 20 000 Lt baudą, iš kurios skirti pinigų ieškovo nuostoliams padengti. Ieškovas prašė atidėti dalies, t.y. 2 535 Lt, žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Prašymą grindė tuo, kad pats atsakovas pripažįsta, kad jam iškelta restruktūrizavimo byla, turtinė padėtis bloga ir dėl to negali sumokėti žyminio mokesčio už atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartyje, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos UAB “Molesta“ iškėlimo“, konstatavo, kad neaišku, ar atsakovas ateityje sugebės atsiskaityti su kreditoriais. Tai, ieškovo manymu, sudaro pagrindą manyti, kad ir šioje byloje atsakovas dėl savo turtinės padėties negalės atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidų.

4Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovo UAB „Tector“ prašymo dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo netenkino ir įpareigojo ieškovą per 8 dienas nuo nutartis patvirtintos kopijos gavimo dienos primokėti 2 535 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis sprendžiant dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ieškovui reikšmės neturi, o ieškovas savo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą grindė vien atsakovo finansinėmis problemomis, nenurodydamas jokių argumentų, dėl ko jis negalėtų primokėti trūkstamos žyminio mokesčio dalies. Konstatavęs, kad pagrindo tenkinti ieškovo prašymą ir atidėti jam žyminio mokesčio dalies, t.y. 2 535 Lt, mokėjimą nėra, teismas įpareigojo ieškovą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

5Ieškovas UAB „Tector“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo patenkinti, civilinę bylą Nr. 2-428-964/2014 Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėti toliau, nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo pradėta. Ieškovas nurodė, kad nors teismas nurodė, jog neprimokėjus žyminio mokesčio ieškinys bus nepriimtas, tačiau civilinė byla L2-528-732/2013 pagal UAB „Tector“ ieškinį jau iškelta teisėjo L. Myško rezoliucija, atsakovui nustatytas terminas atsiliepimams pateikti, paskirti du parengiamieji posėdžiai, tačiau klausimo dėl žyminio mokesčio primokėjimo nekėlė, todėl ieškovas pagrįstai manė klausimą buvus išspręstą. Ieškovas pažymėjo, jog ieškinyje buvo nurodęs, kad sutinka su sprendimo už akių priėmimu, jei atsakovas nepateiks prieštaravimų į ieškinį. Atsakovas UAB „Molesta“ nepateikė nei atsiliepimo, nei atvyko į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ir tik po to faksimiliniu ryšiu pateikė paaiškinimus, kurie neatitiko nei formos, nei turinio reikalavimų. Teismas privalėjo priimti sprendimą už akių, tačiau jo nepriėmė, o bylą nepagrįstai grąžino į ieškinio priėmimo stadiją. Apeliantas nurodė, kad byloje jau antrą kartą pasikeičia teisėjas, o teisėja L. Šiškienė bylą grąžino į ieškinio priėmimo stadiją, taip pažeisdama koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Atskirajame skunde nurodoma, kad žyminio mokesčio atidėjimą numatantis CPK 84 str. nenumato į kurios šalies (ieškovo ar atsakovo) turtinę padėtį turi būti atsižvelgta atidedant žyminio mokesčio mokėjimą, todėl ieškovė savo prašymą teismui grindė atsakovo turtine padėtimi bei tam pateikė pagrįstus motyvus. Pats atsakovas pripažįsta turintis didelių mokumo problemų, todėl neabejotina, kad byloje įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovas dėl savo turtinės padėties negalės atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovas ir prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo.

6Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.).

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. Ieškovas UAB „Tector“ kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo ir tokį prašymą grindė sunkia atsakovo UAB „Molesta“ turtine padėtimi, nurodė, kad atsakovas neišgalės šių išlaidų atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas ieškovui ir jo atstovui paaiškina, kad žyminio mokesčio atidėjimo institutas, kaip ir nurodo jo pavadinimas, yra skirtas šio mokesčio mokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo, tačiau šalys nuo mokesčio mokėjimo nėra atleidžiamos. Apeliantas visiškai nepagrįstai CPK 84 str. aiškina kaip numatantį galimybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą dėl priešingos šalies turtinės padėties. Pareiga sumokėti žyminį mokestį yra susieta su pačios procesinį veiksmą atliekančios šalies pasirinkimu tokį veiksmą atlikti (paduoti ieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą), o žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo institutas skirtas užtikrinti asmens konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, t. y. kad asmeniui, kuris dėl šiuo metu prastos turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio, nebūtų užkertamas kelias savo pažeistas teises apginti. Paprastai atidėti žyminį mokestį galima tada, kai suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, neturi lėšų sumokėti žyminį mokestį, bet jų gali turėti ateityje. Todėl būtent ieškovui nagrinėjamoje byloje tenka pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių jis galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 12 str., 83 str. 3 d., 178 str.). Ieškovas tuo tarpu duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, todėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ieškovui nėra.

9Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovui UAB „Molesta“ Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2014-03-27. CPK 83 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarką, 1 dalies 9 punktas nustato, jog ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatymų leidėjas tokiu reguliavimu siekė, kad šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių ar restruktūrizuojamų įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos. Iš apelianto UAB „Tector“ procesinių dokumentų turinio ir pateiktų motyvų darytina išvada, kad apeliantas prašydamas atidėti žyminį mokestį, iš tiesų turi omenyje atleidimą nuo žyminio mokesčio tuo pagrindu, kad UAB „Molesta“ yra iškelta restruktūrizavimo byla ir bendrovė turi mokumo sunkumų.

10Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2014 m. gegužės 26 d. nutartį, neatsižvelgė į CPK 83 str. 9 p. numatomą lengvatą ir į tai, jog UAB „Tector“ šio punkto pagrindu yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino CPK nuostatas, kurios reglamentuoja atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų suformuotą praktiką nagrinėjamu atveju, todėl nepagrįstai įpareigojo apeliantą sumokėti žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama.

11Atskirajame skunde ieškovas taip pat nurodo argumentus dėl proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų nesilaikymo, sprendimo už akių nepriėmimo, procesinių terminų nesilaikymo. Šie argumentai nėra susiję su nagrinėjamos bylos esme ir skundžiamos nutarties turiniu, todėl teismas dėl jų nepasisako, tačiau ieškovui paaiškina, kad minėtus motyvus jis galės nurodyti skųsdamas teismo sprendimą dėl ginčo esmės, jei toks sprendimas ieškovo netenkins.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

13Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti.

Proceso dalyviai