Byla A-143-1334-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjui D. J., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ivonai Šuškevič, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovui Arūnui Sodoniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl konkurso rezultatų panaikinimo, darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir delspinigių priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas D. J. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 14–19), kurį patikslino (T 1, b. l. 7–12, 140–142), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti kaip neteisėtus atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) vykdyto 2006 m. lapkričio 6 d. konkurso Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti protokole įformintus šio konkurso egzamino žodžiu dalies rezultatus; 2) panaikinti kaip neteisėtus atsakovo Inspekcijos vykdyto 2006 m. lapkričio 6 d. konkurso Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti protokole įformintus šio konkurso rezultatus; 3) priteisti iš atsakovo Inspekcijos vidutinį darbo užmokestį nuo 2006 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, taip pat 0,06 procento, o nuo 2009 m. vasario 1 d. – 0,07 procento priklausančios išmokėti sumos delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti jų išmokėjimo dieną; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 30 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 70 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija vykdė konkursą Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti. 2006 m. spalio 20 d. pateikė Inspekcijai dokumentus, būtinus norint dalyvauti konkurse. Konkursas įvyko 2006 m. lapkričio 6 d. Kaip paaiškėjo konkurso metu, į Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas pretendavo tik vienas asmuo – jis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, jis iš pradžių laikė egzaminą raštu (sprendė testą). Inspekcija buvo parengusi 50 iš 100 egzamino raštu (testo) klausimų. Už egzaminą raštu (testą) surinko 9,5 balo iš 10 galimų. Vėliau jis laikė egzaminą žodžiu. Egzamino žodžiu metu kiekvienas komisijos narys pateikė jam klausimus (Aprašo 50 p.). Jam buvo pateikti klausimai iš Inspekcijos pateikto teisės aktų sąrašo. Į visus konkurso komisijos pateiktus klausimus atsakė teisingai. Tačiau dėl neaiškių priežasčių konkurso komisija už egzamino žodžiu dalį skyrė jam tik 2,2 balo. Pareiškėjo nuomone, toks įvertinimas yra neobjektyvus ir neteisingas. Neobjektyvus egzamino žodžiu įvertinimas lėmė tai, kad jis konkurso nelaimėjo. Dėl nurodytų priežasčių jis pripažintinas 2006 m. lapkričio 6 d. įvykusio konkurso laimėtoju ir jam iš Inspekcijos už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 10 d. (kuomet jis būtų pradėjęs eiti pareigas Inspekcijoje) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteistina darbo užmokesčio suma, kurią jis būtų gavęs nesant neteisėtų Inspekcijos veiksmų. Pareiškėjas pažymėjo, kad dalyvavimas Inspekcijos vykdytame konkurse Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti jam buvo labai svarbus įvykis, galėjęs turėti didelę įtaką jo ateičiai. Nuo 2006 m. spalio 20 d. iki 2006 m. lapkričio 6 d. ruošėsi konkursui ir skyrė tam daug energijos, dėmesio bei pastangų. Dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų jis patyrė ir šiuo metu tebejaučia stresą bei stiprius dvasinius išgyvenimus. Todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi, jam priteistinas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 30 000 Lt patirtos neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Aprašas nenumato jokio egzamino žodžiu eigos fiksavimo. Pareiškėjo nuomone, Apraše turėjo būti numatyta, jog egzamino žodžiu metu pretendentui užduoti klausimai ir pastarojo atsakymai turi būti fiksuojami darant jų garso įrašą. Paminėtas garso įrašas būtų vienintelis objektyvus, nekeliantis abejonių atspindys to, kokie klausimai buvo pateikti pretendentui ir kokie buvo pastarojo atsakymai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nenumatydama Apraše jokio egzamino žodžiu eigos fiksavimo, sudarė jam žymias kliūtis įrodyti, kad Inspekcija konkurso egzamino žodžiu metu buvo neobjektyvi, ir tuo pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Dėl nurodytų priežasčių jis patyrė ir šiuo metu tebejaučia įtampą bei stiprius dvasinius išgyvenimus. Todėl, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, jam priteistinas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Be to, pareiškėjo nuomone, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalimi, Darbo kodekso (toliau – ir DK)

6140 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsnio 4 dalimi, Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-32 ,,Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“, jam priteistinas iš Inspekcijos vidutinis darbo užmokestis nuo 2006 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, taip pat 0,06 procento, o nuo 2009 m. vasario 1 d. – 0,07 procento priklausančios išmokėti sumos delspinigiai už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti jų išmokėjimo dieną.

7Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija atsiliepimu į skundą

8(T 1, b. l. 47–49, 145–148) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Inspekcija nurodė, kad 2006 m. spalio 11 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 76 buvo paskelbtas konkursas Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti. Pareiškėjas 2006 m. spalio 20 d. pateikė reikalavimuose išvardintus dokumentus. Inspekcija, patikrinusi pareiškėjo dokumentus, 2006 m. spalio 24 d. raštu Nr. 2-575 „Dėl konkurso“ pranešė pareiškėjui, kad jis atitinka Inspekcijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti keliamus reikalavimus ir gali dalyvauti konkurse, vyksiančiame 2006 m. lapkričio 6 d. 9 val. 00 min. Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2006 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1P-124 buvo sudaryta konkurso komisija. Konkursas prasidėjo 2006 m. lapkričio 6 d. 9 val. 15 min. Pareiškėjui buvo pateikti du testai: vienas – susidedantis iš 70 klausimų, parengtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija), antras – iš 50 klausimų, kuriuos parengė Inspekcija. Pareiškėjas, baigęs spręsti testus, juos grąžino konkurso sekretoriui. 11 val. Vidaus reikalų ministerijos interneto tinklalapyje pateikus atsakymus į skelbiamus testo klausimus, testai buvo patikrinti dalyvaujant pareiškėjui. Susumavus testo atsakymų rezultatus pareiškėjo egzaminas raštu buvo įvertintas 9,5 balo. Vykstant egzaminui žodžiu, kiekvienas komisijos narys pateikė po vieną klausimą, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas. Išklausę atsakymus, komisijos nariai užpildė pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lenteles. Pretendentui dalyvaujant užpildytas ir pasirašytas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lenteles komisijos nariai įteikė komisijos sekretoriui. Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėjas nei į vieną komisijos narių žodžiu pateiktą klausimą iš esmės ir konkrečiai neatsakė. Pareiškėjo pateikti atsakymai akivaizdžiai patvirtino, kad jis nežinojo teritorijų planavimo ir statybos bei šių sričių valstybinę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų bei šių teisės aktų taikymo specifikos. Nekilo abejonių, kad pareiškėjas nebuvo deramai pasiruošęs konkursui. Dėl šių priežasčių pareiškėjo egzaminas žodžiu buvo įvertintas 2,2 balo. Komisija buvo sudaryta iš kompetentingų, kvalifikuotų teritorijų planavimo ir statybos sričių specialistų, turinčių didelę darbo patirtį minėtose srityse. Komisijos nariai, išklausę pareiškėjo atsakymus, beveik vienodai įvertino pareiškėją. Tai įrodo, kad, kiekvieno komisijos nario nuomone, pareiškėjo atsakymai buvo nekonkretūs ir neišsamūs. Todėl nėra pagrindo abejoti konkurso komisijos objektyvumu. Nurodė, jog Apraše, galiojusiame konkurso rengimo ir vykdymo metu, nebuvo numatyta, kad egzamino žodžiu metu komisijos narių klausimai ir pretendentų atsakymai turi būti fiksuojami darant garso įrašus arba kitokiu būdu. Kadangi teisės aktai nenumatė tokios prievolės, Inspekcija neprivalėjo fiksuoti egzamino žodžiu eigos. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarimu pripažino, kad Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarka ta apimtimi, kuria nebuvo nustatytas reikalavimas fiksuoti egzamino žodžiu priimant į karjeros valstybės tarnautojo pareigas eigą, prieštaravo Konstitucijos

1030 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 daliai. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių šiuo atveju abejoti komisijos narių objektyvumu arba įtarti juos tam tikru suinteresuotumu vertinant konkurse dalyvavusį pareiškėją. Vien pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad jo žinios ir sugebėjimai, parodyti laikant egzaminą žodžiu, turėjo būti įvertinti aukščiau, nėra pagrindas panaikinti jau įvykusio konkurso rezultatus ir paskirti pareiškėją į Inspekcijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Pažymėjo, kad Inspekcija, rengdama ir vykdydama konkursą Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti, laikėsi tuo metu galiojusių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių priėmimą į valstybės tarnybą, reikalavimų, todėl jos veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nebuvo priimtas į pareigas Inspekcijoje, su juo nebuvo pasirašyta darbo sutartis, jis nebuvo atleistas iš pareigų, atleidimas nebuvo pripažintas neteisėtu, Inspekcija neturėjo prievolės mokėti pareiškėjui darbo užmokestį, todėl DK 140 straipsnio 1 dalies, 297 straipsnio 4 dalies ir Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

11Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 55, 144) su skundu nesutiko.

12Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė, kad net jei Aprašas būtų pripažintas neteisėtu, valstybės pareiga atlyginti neturtinę žalą nekiltų, nes prievolė atlyginti neturtinę žalą kyla tik įstatymų numatytais atvejais. Tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl priėmimo į valstybės tarnybą santykių.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu

15(T 1, b. l. 157–162) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

16Teismas nurodė, kad Aprašo 50 punkte buvo nustatyta, jog per egzaminą žodžiu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas. Apraše, kuris galiojo konkurso Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti rengimo ir vykdymo metu, bei kituose teisės aktuose nebuvo numatyta, kad egzamino žodžiu metu komisijos narių klausimai ir pretendentų atsakymai turi būti fiksuojami darant garso įrašus arba kitokiu būdu. Todėl Inspekcijos veiksmai 2006 m. lapkričio 6 d. fiksuojant egzamino žodžiu procesą negali būti laikomi pažeidžiančiais teisės aktus. Konstitucinis Teismas tik 2008 m. sausio 22 d. nutarimu pripažino, kad Aprašas (2006 m. birželio 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nebuvo nustatytas reikalavimas fiksuoti egzamino žodžiu priimant į karjeros valstybės tarnautojo pareigas eigą – inter alia pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) 1 daliai. Teismo posėdyje apklausti pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos pirmininkas A. L. (tuo metu ėjo Inspekcijos viršininko pavaduotojo pareigas) ir nariai: Z. K. (tuo metu ėjo Priežiūros koordinavimo skyriaus vedėjos pareigas), E. K. (tuo metu ėjo Teisės ir personalo skyriaus vedėjos pareigas), P. L. (tuo metu ėjo Valstybinės priežiūros normų skyriaus vyr. specialisto pareigas) ir A. M. (tuo metu ėjo Valstybinės priežiūros normų skyriaus vedėjo pareigas) patvirtino, kad pretendentui pateikė po vieną klausimą, siekdami patikrinti jo gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyko konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių šiuo atveju abejoti komisijos narių objektyvumu arba įtarti juos tam tikru suinteresuotumu vertinant konkurse dalyvavusį pareiškėją. Komisijos narių paaiškinimai yra nuoseklūs. Nuo konkurso vykdymo praėjo beveik treji metai, todėl tikėtina, kad komisijos nariai galėjo neprisiminti, kokius konkrečius klausimus jie pateikė kandidatui. Vien pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad jo žinios ir sugebėjimai, parodyti laikant egzaminą žodžiu, turėjo būti įvertinti aukštesniu balu, nėra pagrindas panaikinti konkurso rezultatus. Teismas konstatavo, kad Inspekcija, 2006 m. lapkričio 6 d. rengdama ir vykdydama konkursą Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti, nepažeidė Aprašo reikalavimų, todėl nėra pagrindo naikinti protokole įformintus šio konkurso egzamino žodžiu dalies rezultatus bei galutinius šio konkurso rezultatus, o tuo pačiu ir tenkinti išvestinius pareiškėjo reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio, išeitinės ir delspinigių priteisimo. Kadangi Inspekcija, rengdama ir vykdydama konkursą Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti, laikėsi tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių priėmimą į valstybės tarnybą, reikalavimų, t. y. veikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.246, 6.250, 6.271 str.). Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Inspekcijos darbuotojų veiksmai sukėlė jam žymius dvasinius išgyvenimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl, jo nuomone, patirtų išgyvenimų kreipėsi į medikus ar psichologus. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos atsiradimo yra abstrakčios, nepatvirtintos konkrečiais įrodymais. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui neturtinę žalą galėjo sukelti tai, kad Apraše nebuvo nustatytas reikalavimas fiksuoti egzamino žodžiu priimant į karjeros valstybės tarnautojo pareigas eigą. Įstatymo lygmeniu tuo metu nebuvo išreikštas reikalavimas egzamino žodžiu eigą tokiuose konkursuose fiksuoti darant garso įrašus ar kitokiu būdu. Be to, vien tik tai, kad Apraše nebuvo nustatytas reikalavimas fiksuoti egzamino žodžiu priimant į karjeros valstybės tarnautojo pareigas eigą, pareiškėjui iš esmės neužkirto kelio tapti konkurso laimėtoju, jei jis pagal pateiktus atsakymus būtų surinkęs reikiamą balų skaičių (Aprašo 55 p.). Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 70 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-1704/2008).

17III.

18Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 1, b. l. 164–173) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

19Pareiškėjas nurodo, kad teismui nagrinėjant asmens skundą dėl konkurso valstybės tarnautojo pareigoms užimti rezultatų turi būti patikrinta ir tai, ar pretendentai buvo

20įvertinti teisingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A14-556/2007). Todėl nagrinėjamu atveju teismas turėjo: a) nustatyti, kokius klausimus konkurso komisija uždavė jam egzamino žodžiu metu; b) nustatyti, kokie buvo jo atsakymai į konkurso komisijos egzamino žodžiu metu jam užduotus klausimus; c) pagal konkurso egzamino žodžiu metu pateiktų jo atsakymų į komisijos klausimus turinį įvertinti, ar konkurso komisijos jam už egzaminą žodžiu skirtas įvertinimas (vos 2,2 balo, kai egzamino raštu įvertinimas yra 9,5 balo iš 10 galimų) yra pagrįstas. Tačiau teismas a) ir b) punktuose nurodytų esminių aplinkybių apskritai nenustatė. Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu, teismas turi padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises. Nagrinėjamu atveju jis buvo pareiškęs teismui prašymą padėti jam įgyvendinti jo procesinę teisę teikti įrodymus ir paaiškinti, kokie įrodymai, patvirtinantys įvertinimo nepagrįstumą, galėtų būti pateikti šioje administracinėje byloje. Tačiau jokių paaiškinimų teismas nepateikė. Be to, teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo administracinėje byloje. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys teisėtumo, objektyvumo, efektyvumo ir kiti viešojo administravimo principai reikalauja, kad visi viešojo administravimo subjekto atliekami veiksmai, net ir nesant detalizuojančių nuostatų įstatymo ar poįstatyminio lygio teisės aktuose, būtų tinkamai fiksuojami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A1-835/2007). Inspekcija, nors Apraše ir nebuvo reikalavimo fiksuoti konkurso egzamino žodžiu eigą, privalėjo tai daryti vadovaudamasi konstituciniu teisinės valstybės principu. Todėl šiuo atveju būtent Inspekcija privalėjo pateikti teismui objektyviai užfiksuotus konkurso egzamino žodžiu metu komisijos pateiktus klausimus ir jo atsakymus į juos bei įrodyti įvertinimo pagrįstumą. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos CK numatytos sąlygos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Inspekcijos, civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas pažymi, kad reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jis grindė būtent tuo, kad dėl paminėto Aprašo ydingumo neturi priemonių įrodyti buvus jo teisių pažeidimą. Teismas nepasisakė dėl aukščiau nurodytų argumentų. Teismas nepasisakė ir dėl kitų jo argumentų, kurie buvo pateikti 2009 m. rugsėjo 25 d. prašyme: Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimu Aprašas būtent ta apimtimi, kuria nebuvo numatyta reikalavimo fiksuoti egzamino žodžiu eigą, yra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir Valstybės tarnybos įstatymui, todėl Aprašo taikymas pastarąja apimtimi pažeistų Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies ir ABTĮ 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus; neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, priteistinas atsižvelgiant į tai, jog Inspekcijai skyrus jam už konkurso egzamino žodžiu dalį visiškai nepagrįstą ir neteisingą įvertinimą, jis patyrė stresą, dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, o Inspekcijai nefiksavus konkurso egzamino žodžiu metu komisijos užduodamų klausimų ir jo atsakymų į juos (tuo pažeidžiant konstitucinį teisinės valstybės principą), patyrė nepatogumų siekiant apginti pažeistas teises, t. y. atsirado CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytos teisinės pasekmės; sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Inspekcijos, turi būti atsižvelgiama į tai, jog ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys

21įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje

22byloje Nr. A14-653/2007). Pareiškėjo nuomone, teismo priimtas sprendimas neatitinka ABTĮ

2387 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nustatytų reikalavimų.

24Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 1, b. l. 177–178) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25Inspekcija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, kokių teisės aktų nuostatas Inspekcija pažeidė ir ar tų nuostatų pažeidimas turėjo įtakos pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimui. Inspekcija, 2006 m. lapkričio 6 d. vykdydama konkursą, taikė tuo metu galiojantį teisės aktą –Aprašą, kuris tik 2008 m. sausio 22 d. Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostatomis, Konstitucijai prieštaraujantys teisės aktai negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią, todėl jiems taip pat taikomi bendrieji teisės principai. Vienas iš bendrųjų teisės principų yra tas, kad įstatymų leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Todėl pareiškėjo teiginys, kad Inspekcija privalėjo fiksuoti egzamino žodžiu eigą, yra nepagrįstas. Konstitucinis Teismas paminėtame nutarime paaiškino, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju teismas ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai įvertino pateiktus argumentus, iš esmės išanalizavo byloje esančius dokumentus, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė argumentuotą bei motyvuotą sprendimą.

26Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 1, b. l. 179) su apeliaciniu skundu nesutinka.

27Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodo, kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos dėl Aprašo, nes neįrodė, kuo pasireiškė tariama žala. Prievolė atlyginti neturtinę žalą kyla tik įstatymų numatytais atvejais.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

31Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo iš pareiškėjo dalyvavimo atsakovo paskelbtame konkurse laisvoms pareigoms užimti teisinių santykių. Šie teisiniai santykiai yra reglamentuojami atitinkamų Valstybės tarnybos įstatymo normų ir šio įstatymo pagrindu priimto specialaus teisės akto – Aprašo. Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjo egzaminavimo žodžiu rezultato teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualios ir taikytinos nurodytų teisės aktų normos (nuostatos), kuriose nustatyta tokio konkurso dalyvio egzaminavimo (egzaminavimo pokalbio metu) tvarka.

32Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje (2005-12-22 įstatymo Nr. X-464 redakcija) nurodyta, kad pokalbio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kitų kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Iš šios teisės normos matyti, kad joje nėra detalizuojama egzamino žodžiu (pokalbio metu) tvarka, o yra nustatyti tokio egzaminavimo tikslai ir uždaviniai, kurių turi būti laikomasi nustatant konkretaus egzaminavimo tvarką. Aiškindama šią teisės normą, kolegija pažymi, kad joje suformuluoti tokio egzaminavimo tikslai yra bendrojo pobūdžio, tačiau jie yra reikšmingi, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl konkurso dalyviui užduodamų klausimų vertinimo ta prasme, ar jie nebuvo nukreipti į kitas, su egzaminavimo tikslais nesusietas, aplinkybes. Kitaip tariant, ši teisės norma turi būti taikoma, sprendžiant konkurso dalyviui užduodamų klausimų leistinumo klausimą.

33Kolegija pažymi, kad detalizuota egzamino žodžiu vykdymo tvarka, buvusi pareiškėjo egzaminavimo byloje nagrinėjamoje situacijoje metu, nustatyta Aprašo 50 punkte (2006-06-28 nutarimo Nr. 640 redakcija). Pagal šią teisės normą, per egzaminą žodžiu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas. Egzamino žodžiu metu patikrinamas pretendento užsienio kalbų, privalomų pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai. Pretendentai egzaminuojami žodžiu individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliškumas per egzaminą žodžiu nustatomas pagal abėcėlę. Kaip pažymėta, nurodytoje teisės normoje nustatyti procedūriniai reikalavimai, kurių būtina laikytis, vykdant konkurso dalyvių egzaminavimo žodžiu procedūrą. Tai reiškia, kad ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu šių reikalavimų nesilaikymas (pažeidimas) teismo gali būti pripažintas pakankamu pagrindu panaikinti galutinį sprendimą dėl konkurso laimėtojo paskelbimo. Pasisakydama dėl šios teisės normos aiškinimo, kolegija taip pat pažymi, kad joje nėra nurodyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Šiuos kriterijus atstoja konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti galbūt būsimos pareigybės (dėl kurios vyksta konkursas) funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių (tarp jų ir užsienio kalbų) turėjimo. Todėl darytina išvada, kad egzaminuojamo asmens atsakymų į pateiktus klausimus įvertinimas aukščiau aptartų teisės normų taikymo prasme yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Tai reiškia, kad šiam įvertinimui (egzaminuojamo asmens atitinkamų žinių patikrinimui) yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Tačiau pabrėžtina, kad šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos kiekvieno nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu.

34Pasisakydama dėl faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo pateikto šių aplinkybių įvertinimo, kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjo teismui paduotame skunde iš esmės nėra keliami klausimai dėl jo egzaminavimo žodžiu (pokalbio) metu jam pateiktų klausimų neleistinumo aukščiau aptarto egzamino žodžiu teikiamų klausimų leistinumo aspektu. Pareiškėjas taip pat nekelia klausimo dėl aukščiau paminėtų procedūrinių reikalavimų pažeidimo. Pareiškėjo pozicija šioje administracinėje byloje iš esmės yra grindžiama tik jo paties subjektyviu savo atsakymų į komisijos narių jam užduotus klausimus vertinimu ir tuo, kad pagal nurodyto konkurso vykdymo metu (2006-11-06) galiojusį Aprašą nebuvo (jis neturėjo) galimybės užfiksuoti egzaminavimo komisijos narių jam pateiktus klausimus ir jo duotus atsakymus tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti jo atsakymų į šiuos klausimus kokybę ir tuo pačiu turėti (ir reikalui esant pateikti teismui) atitinkamus įrodymus.

35Pasisakydama dėl nurodytų pareiškėjo argumentų reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo paminėta aukščiau, egzaminuojamo asmens subjektyvi nuomonė apie egzamino žodžiu jo pateiktų atsakymų į jam užduotus klausimus kokybę aukščiau aptartų materialinės teisės normų taikymo požiūriu nėra reikšmingas faktorius ta prasme, kad lemiamą reikšmę atsakymų įvertinimui (ir atitinkamų egzaminavimo žodžiu teisinių pasekmių atsiradimui) turi ne egzaminuojamo asmens, o komisijos nario subjektyvus šių atsakymų įvertinimas. ABTĮ 57 straipsnio, kuriame yra pateiktos įrodinėjimo administracinėje byloje taisyklės, taikymo požiūriu tai reiškia, kad egzaminuojamo asmens (šiuo atveju pareiškėjo) subjektyvus savo atsakymų kokybės įvertinimas neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo teigimas (įsitikinimas), kad jo atsakymai į komisijos narių jam pateiktus klausimus buvo pakankamai išsamūs ir teisingi, o pastarųjų įvertinti neadekvačiai, negali paneigti paminėtos egzaminavimo komisijos narių iš karto po egzamino nustatyta forma pateikto ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jų patvirtintų atitinkamo įvertinimo teisingumo arba teismui juo suabejoti. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teigimą, kad jo pateikti atsakymai į komisijos narių jam pateiktus klausimus ir šių atsakymų įvertinimai, duoti kiekvieno iš komisijos narių, teisės taikymo požiūriu yra neadekvatūs. Taigi kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir teismo nurodytiems argumentams, kad pagrindo panaikinti pareiškėjo egzaminavimo žodžiu rezultatus nėra. Tuo pačiu, kolegijos manymu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio, išeitinės išmokos bei delspinigių priteisimo, nes, pirma, šie reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo pareiškėjo skundo reikalavimo dėl paminėto konkurso rezultatų panaikinimo; antra, pareiškėjas nebuvo priimtas į dalyvaujant konkurse siekiamas užimti Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, todėl šie pareiškėjo skundo reikalavimai yra hipotetinio pobūdžio ir nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi.

36Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų apie aukščiau paminėtą Aprašo ydingumą, kolegija, pirmiausia pažymi, kad toks ydingumas Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimu buvo pripažintas Konstitucijos pažeidimu (pažymėtina, kad šis Aprašo trūkumas Vyriausybės buvo pašalintas 2008-04-11 nutarimu Nr. 300, kuriuo Aprašas buvo papildytas 50-1 punktu, pagal kurį egzaminavimo žodžiu eigai fiksuoti turi būti daromas skaitmeninis garso įrašas). Antra vertus, kolegija konstatuoja, kad toks Aprašo trūkumas traktuotinas kaip pareiškėjo teisės į apeliaciją administracinėje procedūroje dėl egzamino žodžiu (nagrinėjamoje faktinėje situacijoje tuo pačiu ir viso konkurso) rezultatų pažeidimas. Tačiau kolegija kartu pažymi, jog šis pareiškėjo egzaminavimo metu buvęs konstitucinis pažeidimas negali būti traktuojamas kaip aplinkybė, įrodinėjimo prasme pakankama pripažinti, kad patys pareiškėjo egzaminavimo žodžiu rezultatai buvo neteisingi. Apie tokį įrodinėjimą kolegija pasisakė aukščiau. Tuo pačiu ši aplinkybė, kolegijos manymu, negali turėti esminės įtakos, sprendžiant klausimus dėl pareiškėjo aukščiau aptartų skundo reikalavimų pagrįstumo ir dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, neturtinės žalos atlyginimą. Kalbant apie pastarąją aplinkybę, taip pat pažymėtina, kad paminėto pareiškėjo egzaminavimo metu Inspekcija (jos sudaryta egzaminavimo komisija) veikė taip, kaip atitinkamą jos veiklą reglamentavo tuo metu galiojantis Aprašas. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad Inspekcijos (jos sudarytos egzaminavimo komisijos) egzamino žodžių procedūros organizavimo ir vėdimo veiksmai buvo visiškai teisėti. Todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš Inspekcijos atstovaujamos Lietuvos valstybės, kolegijos manymu, negali būti pripažintas pagrįstu.

37Vertindama aukščiau nurodytos pareiškėjo teisės į apeliaciją administraciniame procese pažeidimą, kolegija pažymi, kad pagal savo esmę toks pažeidimas, atsižvelgiant į jo konstitucinę reikšmę, galėtų būti vertinamas ir kaip tam tikras pareiškėjo teisės į efektyvų teisminį savo tariamai pažeistų teisių gynimą pažeidimas. Todėl nagrinėjamoje situacijoje galima būtų daryti išvadą, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu valstybės valdžios institucija – Vyriausybė, patvirtindama Aprašą su aukščiau nurodytu trūkumu, nesielgė taip, kaip (nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu) privalėjo elgtis pagal Konstituciją. Tai konstatuodama, kolegija taip pat atsižvelgia į šioje administracinėje byloje susiklosčiusią situaciją, turėdama omenyje, tai, kad nagrinėjamas ginčas tarp šalių teismo nagrinėjamas jau beveik šešerius metus. Per tą laikotarpį byla kelis kartus buvo sustabdyta, siekiant išsiaiškinti tam tikrus bylai aktualius konstitucinio reglamentavimo klausimus. Pareiškėjas visuose šios bylos nagrinėjimo etapuose nuosekliai ir argumentuotai dėstė savo poziciją, kurios dalies pagrįstumas buvo įrodytas aukščiau paminėtu Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimu. Išvardintos aplinkybės, akcentuojant pakankamai ilgą šios administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpį, kolegijos manymu, yra reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Vyriausybės atstovaujamos Lietuvos valstybės CK 6.250 straipsnio taikymo požiūriu.

38Pasisakydama dėl CK 6.250 straipsnio taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija taip pat pažymi, kad pagal šio straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindama išvardintų CK 6.250 straipsnio nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas, taip pat kaip ir paties neturtinės žalos atlyginimo instituto taikymas, kiekvienu konkrečiu atveju yra teismo prerogatyva ir diskrecija. Tai reiškia, kad nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, be kita ko, teismas turi taikyti minėtus, tik teismui adresuotus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktus neturtinės žalos apibūdinimus (pažymėtina, kad tokių apibūdinimų sąrašas nėra baigtinis), taip pat žalos dydžio nustatymo kriterijus, nurodytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytų aplinkybių reikšmę CK 6.250 straipsnio taikymo prasme, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė Vyriausybės atstovaujamos Lietuvos valstybės atlygintiną neturtinę žalą. Vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisingumo bei protingumo kriterijais, kolegija nustato, kad pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis yra vienas tūkstantis litų.

39Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti: pareiškėjo D. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovaujamos Lietuvos valstybės patenkinti iš dalies – priteisti pareiškėjui D. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vieną tūkstantį litų (1 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimui. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas D. J. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (T 1, b. l.... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija vykdė konkursą Teisės ir personalo... 6. 140 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsnio 4 dalimi, Delspinigių nustatymo už... 7. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija atsiliepimu į... 8. (T 1, b. l. 47–49, 145–148) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 9. Inspekcija nurodė, kad 2006 m. spalio 11 d. „Valstybės žinių“ priede... 10. 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109... 11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė... 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė, kad net jei Aprašas būtų... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu... 15. (T 1, b. l. 157–162) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas... 16. Teismas nurodė, kad Aprašo 50 punkte buvo nustatyta, jog per egzaminą... 17. III.... 18. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 1, b. l. 164–173) prašo panaikinti... 19. Pareiškėjas nurodo, kad teismui nagrinėjant asmens skundą dėl konkurso... 20. įvertinti teisingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis... 21. įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo... 22. byloje Nr. A14-653/2007). Pareiškėjo nuomone, teismo priimtas sprendimas... 23. 87 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nustatytų reikalavimų.... 24. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija atsiliepimu į... 25. Inspekcija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, kokių teisės aktų nuostatas... 26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė... 27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodo, kad pareiškėjas nepatyrė... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 31. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo iš pareiškėjo dalyvavimo atsakovo... 32. Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje (2005-12-22 įstatymo Nr.... 33. Kolegija pažymi, kad detalizuota egzamino žodžiu vykdymo tvarka, buvusi... 34. Pasisakydama dėl faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių ir pirmosios... 35. Pasisakydama dėl nurodytų pareiškėjo argumentų reikšmės nagrinėjamai... 36. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų apie aukščiau paminėtą Aprašo... 37. Vertindama aukščiau nurodytos pareiškėjo teisės į apeliaciją... 38. Pasisakydama dėl CK 6.250 straipsnio taikymo šioje administracinėje byloje,... 39. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą... 41. Nutartis neskundžiama....