Byla A-686-552/2015

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. A., A. B., G. B., L. B., I. G., Ž. J., A. J., S. K., D. K., A. K., D. M., A. L., D. L., I. P., D. S., L. S., M. Z., uždarosios akcinės bendrovės „A5 energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Altena“, uždarosios akcinės bendrovės „Alternatyvios energetikos įmonių grupė“, uždarosios akcinės bendrovės „BTM Energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Costo“, uždarosios akcinės bendrovės „EKO ENERGIJA-1“, uždarosios akcinės bendrovės „EKO ENERGIJA-3“, uždarosios akcinės bendrovės „EKO ENERGIJA-4“, uždarosios akcinės bendrovės „Elbe energy“, uždarosios akcinės bendrovės „Elektra iš vėjo“, uždarosios akcinės bendrovės „Energijos laukas“, uždarosios akcinės bendrovės „Ensola“, uždarosios akcinės bendrovės „Giedra šviesa“, uždarosios akcinės bendrovės „Grandluka“, uždarosios akcinės bendrovės „Galsaulė“, uždarosios akcinės bendrovės „Hamida“, uždarosios akcinės bendrovės „Inktech“, uždarosios akcinės bendrovės „Javela“, uždarosios akcinės bendrovės „Jolantena“, uždarosios akcinės bendrovės „Kamilis“, uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos diagnostikos ir reabilitacijos centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Kraujažolė“, uždarosios akcinės bendrovės „Lantina“, uždarosios akcinės bendrovės „Lavireda“, uždarosios akcinės bendrovės „Lietemas“, uždarosios akcinės bendrovės „Mantradas“, uždarosios akcinės bendrovės „Mažonų saulė“, uždarosios akcinės bendrovės „Naftos dujos“, uždarosios akcinės bendrovės „Nometras“, uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“, uždarosios akcinės bendrovės „Parksa“, uždarosios akcinės bendrovės „Radvilavis“, uždarosios akcinės bendrovės „Samalis“, uždarosios akcinės bendrovės „Sauel“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulektra“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės fotoelektra“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės laukas“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sfera“, uždarosios akcinės bendrovės „Sevada“, uždarosios akcinės bendrovės „Silicis“, uždarosios akcinės bendrovės „Sinerta LDC“, uždarosios akcinės bendrovės „Slauga“, uždarosios akcinės bendrovės „Sol energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių saulė“, uždarosios akcinės bendrovės „Šviesi diena“, uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos blyksnis“, uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos galia“, uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos linija“, uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos srautas“, uždarosios akcinės bendrovės „Tadmeta“, uždarosios akcinės bendrovės „Telšių energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Vaisgeda“, uždarosios akcinės bendrovės „Vigesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. A., A. B., G. B., L. B., I. G., Ž. J., A. J., S. K., D. K., A. K., D. M., A. L., D. L., I. P., D. S., L. S., M. Z., uždarosios akcinės bendrovės „A5 energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Altena“, uždarosios akcinės bendrovės „Alternatyvios energetikos įmonių grupė“, uždarosios akcinės bendrovės „BTM Energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Costo“, uždarosios akcinės bendrovės „EKO ENERGIJA-1“, uždarosios akcinės bendrovės „EKO ENERGIJA-3“, uždarosios akcinės bendrovės „EKO ENERGIJA-4“, uždarosios akcinės bendrovės „Elbe energy“, uždarosios akcinės bendrovės „Elektra iš vėjo“, uždarosios akcinės bendrovės „Energijos laukas“, uždarosios akcinės bendrovės „Ensola“, uždarosios akcinės bendrovės „Giedra šviesa“, uždarosios akcinės bendrovės „Grandluka“, uždarosios akcinės bendrovės „Galsaulė“, uždarosios akcinės bendrovės „Hamida“, uždarosios akcinės bendrovės „Inktech“, uždarosios akcinės bendrovės „Javela“, uždarosios akcinės bendrovės „Jolantena“, uždarosios akcinės bendrovės „Kamilis“, uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos diagnostikos ir reabilitacijos centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Kraujažolė“, uždarosios akcinės bendrovės „Lantina“, uždarosios akcinės bendrovės „Lavireda“, uždarosios akcinės bendrovės „Lietemas“, uždarosios akcinės bendrovės „Mantradas“, uždarosios akcinės bendrovės „Mažonų saulė“, uždarosios akcinės bendrovės „Naftos dujos“, uždarosios akcinės bendrovės „Nometras“, uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“, uždarosios akcinės bendrovės „Parksa“, uždarosios akcinės bendrovės „Radvilavis“, uždarosios akcinės bendrovės „Samalis“, uždarosios akcinės bendrovės „Sauel“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulektra“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės fotoelektra“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės laukas“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sfera“, uždarosios akcinės bendrovės „Sevada“, uždarosios akcinės bendrovės „Silicis“, uždarosios akcinės bendrovės „Sinerta LDC“, uždarosios akcinės bendrovės „Slauga“, uždarosios akcinės bendrovės „Sol energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių saulė“, uždarosios akcinės bendrovės „Šviesi diena“, uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos blyksnis“, uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos galia“, uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos linija“, uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos srautas“, uždarosios akcinės bendrovės „Tadmeta“, uždarosios akcinės bendrovės „Telšių energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Vaisgeda“, uždarosios akcinės bendrovės „Vigesta“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai su skundais ir patikslintais skundais kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės žalos atlyginimą. Pareiškėjai taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 6 straipsnio dalis, kurioje nustatyta, kad peržiūrėti fiksuotų elektros energijos ir atsinaujinančių išteklių tarifų (toliau – ir fiksuoti tarifai) didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją (toliau – ir leidimas gaminti) išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstitucinės teisinės valstybės ir kitiems konstituciniams principams tiek, kiek šio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas fiksuotų tarifų dydžių nustatymo principas reguliuoja teisinius santykius, įvykusius iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Taip pat prašė iš atsakovo pareiškėjų naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Paaiškino, kad 2011 m. gegužės 12 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kuriuo nustatyta bendroji skatinimo vartoti atsinaujinančių išteklių energiją Lietuvos Respublikoje sistema. Įstatymo (redakcija galiojusi iki 2013 m. sausio 31 d. ) 20 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30kW, yra peržiūrimi ir taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtrai (toliau – ir leidimas plėtrai) elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas po šių tarifų pakeitimo dienos. Tai reiškia, kad priklausomai nuo elektrinės įrengtosios galios, įrengimo būdo ir leidimo plėtrai išdavimo momento skyrėsi elektros energijos supirkimo tarifo dydis. Nurodė, kad pareiškėja I. G. leidimą plėtrai gavo 2011 m. gruodžio 9 d., t. y. dar tuo metu, kai galiojo 1,63 Lt/kWh supirkimo tarifas elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra iki 100 kW. Visi kiti pareiškėjai leidimus plėtrai gavo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. tuo metu, kai galiojo 1,44 Lt/kWh supirkimo tarifas elektrinėms, neintegruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia iki 30 kW. Tačiau 2013 m. sausio 17 d. buvo priimta nauja Įstatymo redakcija, kurios 20 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) ne dažniau kaip kas ketvirtį peržiūri fiksuoto tarifo didžiausius galimus dydžius, kurie yra taikomi tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos. Taigi šiuo pakeitimu buvo įtvirtinta nauja nuostata, pagal kurią fiksuotas tarifas nustatomas ne tas, kuris galiojo leidimo plėtrai išdavimo momentu, o tas, kuris galios leidimo gaminti išdavimo dieną. Tuo pagrindu Komisija 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-58 patvirtino 0,69 Lt/kWh supirkimo tarifą elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energiją, neintegruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia yra nuo 10 kW iki 100 kW (1.2 punktas), o 1.1 punkte įtvirtino 0,87 Lt/kWh supirkimo tarifą elektros jėgainėms, integruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia yra nuo 10 kW iki 100 kW. Pažymėjo, jog pakeitus fiksuoto tarifo nustatymo tvarką, t. y., jog turėtų būti taikomi tarifai galiojantys leidimo gamybai išdavimo metu, pareiškėjų teisinė padėtis buvo suvaržyta. Pareiškėjų teigimu, Pakeitimo įstatymo 6 straipsniu pakeitus Įstatymo 20 straipsnio 7 dalį buvo įtvirtintas fiksuoto tarifo nustatymo tvarkos principas, pažeidžiantis tų elektros energijos gamintojų teises, kuriems elektros energijos fiksuotas tarifas jau buvo nustatytas remiantis teisiniu reguliavimu, galiojusiu iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (redakcija galiojusi iki 2013 m. sausio 31 d.). Pabrėžė, jog būtent dėl pakeisto teisinio reguliavimo pareiškėjai patyrė nuostolių, todėl atsakovui atitinkamai kilo teisės aktuose nustatyta civilinė atsakomybė. Pagrįsdami reikalavimą dėl žalos priteisimo nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pirmiausia pasireiškė įstatymų negaliojimo atgal (lot. lex retro non agit) principo pažeidimu priimant Pakeitimo įstatymą. Pareiškėjų teigimu, Pakeitimo įstatymu atsakovas nustatė tokį teisinį reguliavimą, kuris įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, t. y. pagal Įstatymą (redakcija galiojusi iki 2013 m. sausio 31 d.) fiksuotas tarifas buvo susietas su leidimo plėtrai išdavimo momentu galiojusiu tarifu, todėl Įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti reikalavimai buvo įgyvendinti pareiškėjams išdavus leidimus plėtrai ir ši Įstatymo nuostata pareiškėjams garantavo, kad išdavus leidimus plėtrai iki 2012 m. gruodžio 31 d., elektros energija iš pareiškėjų bus superkama leidimo plėtrai išdavimo metu galiojusiais tarifais. Tuo tarpu atsakovas siekė pakeisti tai, kas jau yra įvykę. Nurodė, jog priimant Pakeitimo įstatymą taip pat pažeisti ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principai, nes Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) priimdamas Pakeitimo įstatymą panaikino leidimo plėtrai išdavimo metu pareiškėjų įgytas teises. Taigi pagal esamą situaciją Pakeitimo įstatymas pareiškėjų atžvilgiu taikomas iki Pakeitimo įstatymo įvykusiems teisiniam santykiams, tuo tarpu pareiškėjai, gavę leidimus plėtrai iki 2013 m. sausio 31 d., pagrįstai tikėjosi, kad jiems bus taikomas fiksuotas tarifas, galiojęs leidimo plėtrai išdavimo momentu. Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 9 d. rašte Nr. (1.6)2T-23 išdėstytus argumentus, nurodė, kad priimant Pakeitimo įstatymą padaryti ir teisėkūros reikalavimų pažeidimai.

6Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir Energetikos ministerija), atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujančiai atsakovą Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė pareiškėjų skundą atmesti.

7Nurodė, kad Įstatymo (redakcija galiojusi iki 2013 m. sausio 31 d.) 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad šio įstatymo uždavinys – elektros energijos sektoriuje iki 2020 metų saulės šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengiamąją suminę galią padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. Tuo tarpu pasiekus 10 MW saulės šviesos energijos elektrinių įrengiamąją galią, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnes saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą. Pažymėjo, jog 2012 metais Energetikos ministerijai buvo pateikta apie 16 000 prašymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnes kaip 30 kW galios saulės elektrines. Todėl susidarė tokia situacija, kuomet galimų įrengti mažųjų saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW, tokiu būdu viršijant suminę įrengtąją galią apie 50 kartų, o tokia situacija galėjo sąlygoti papildomą kasmetinį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų poreikį, viršijant 400 mln. Lt per metus, kurie būtų surenkami iš kitų energijos vartotojų. Taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas negalėjo numatyti, kad per kelis mėnesius gali būti pateikta apie 16 000 prašymų bei, kad tai turės tokią didelę įtaką įrengtajai suminei galiai ir sukels tokią grėsmę galimybei užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą. Nurodė, kad, jei visi prašymai būtų patenkinti, ženkliai padidėtų elektros energijos kaina vartotojams, o tokiais veiksmais būtų pažeisti teisingumo, protingumo principai. Pabrėžė, jog atsižvelgiant į tai ir buvo priimtas Pakeitimo įstatymas. Atkreipė dėmesį, kad priėmus Pakeitimo įstatymą saulės elektrinių veikla nebuvo apribota, tik buvo nustatyta, kad Komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, todėl viešas interesas šiuo atveju yra kompromisas tiek valstybei, tiek gyventojams. Taip pat pažymėjo, kad Pakeitimo įstatymu buvo proporcingai ir adekvačiai siekiama bendros tautos gerovės ginant elektros energijos vartotojus, taip užkertant kelią elektros energijos kainos nepagrįstam didėjimui. Be to, pažymėjo, jog Pakeitimo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, konkrečių tarifų dydžių, todėl nėra pagrindo argumentams, kad dėl įstatymų leidėjo veiksmų pareiškėjai galimai patyrė ar patirs nuostolius. Vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties Nr. A143-2834/2013 motyvais, nurodė, kad byloje analizuojamas ribojimas pagrįstas teisėtu tikslu – viešuoju interesu bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Todėl priimant Pakeitimo įstatymą įstatymų leidėjas veikė teisėtai.

8Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame nurodė, kad dėl kilusio ginčo teisinio pagrindo pasisakyti neturi, nes energetikos sritis jai nėra priskirta pagal kompetenciją.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 29 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjai galimai patyrė dėl pasikeitusio saulės energetikos skatinimo teisinio reglamentavimo. Pareiškėjų reikalavimas atlyginti žalą iš esmės grindžiamas tuo, kad nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus teisiniam reglamentavimui, nustatančiam saulės elektrinių pagamintos elektros energijos supirkimo tarifų taikymą, buvo pažeisti lex retro non agit, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos bei proporcingumo principai.

12Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad Energetikos ministerija laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 29 d. pareiškėjams išdavė leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą. Visuose be išimties leidimuose nurodyta, kad elektrinėse pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pareiškėjams, atitinkamai kiekvienam, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. buvo išduoti leidimai gaminti elektros energiją, kuriais reguliuojamos veiklos sąlygos. Leidimuose nurodyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, taip pat nurodyti reguliuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys: elektrinės pavadinimas, įrengtoji galia, elektrinės tipas. Pažymėtina, jog pareiškėjai I. G. leidimas plėtrai buvo išduotas 2011 m. gruodžio 9 d., todėl tuo metu jai galiojo 1,63 Lt/kWh supirkimo tarifas. Komisija 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. O3-23 įtvirtino 1,80 Lt/kWh supirkimo tarifą elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energiją, integruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW, ir 1,44 Lt/kWh supirkimo tarifą elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energiją, neintegruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW. Visiems kitiems pareiškėjams leidimai plėtrai buvo išduoti laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 29 d., todėl jiems galiojo minėtu Komisijos nutarimu patvirtinti tarifai. Pareiškėjams leidimai gaminti buvo išduoti laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. Komisija 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3-282 1 ir 2 punktais įtvirtino supirkimo tarifus elektros energijos jėgainėms, kurių naudojančioms saulės energiją, integruotoms į pastatą, ir kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW – 1,60 Lt/kWh ir naudojančioms saulės energiją, neintegruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW – 1,25 Lt/kWh. Taip pat Komisija 2013 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-58 1 ir 2 punktais įtvirtino supirkimo tarifus elektros energijos jėgainėms, kurių naudojančioms saulės energiją, integruotoms į pastatą, ir kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW – 0,87 Lt/kWh ir naudojančioms saulės energiją, neintegruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW – 0,69 Lt/kWh. Atitinkamai pareiškėjams ginčo laikotarpiu buvo taikomas tiek Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. O3-282, tiek 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-58.

13Teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo pagrindo leidime įtvirtinti nuostatos, kad elektros energijos supirkimui turi būti taikomi tarifai pagal leidimo plėtrai elektros energiją išdavimo datą, t. y. Ekonomikos ministerija neturėjo įstatyminio pagrindo vadovautis teisinio santykio atsiradimo metu negaliojusiomis teisės normomis. Šis teisės aktų aiškinimas nepažeidžia bendrojo teisės principo – įstatymas atgal negalioja (lot. lex retro non agit), nes su leidimo gavimo procesu susiję teisiniai santykiai iki 2013 m. vasario 1 d. nebuvo susiformavę, todėl negalima tvirtinti, kad nauju teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius. Kaip jau minėta, išimčių tiems gamintojams, kurie leidimus plėtrai elektros energiją gavo galiojant ankstesniam teisiniam reglamentavimui, teisės aktai nenustato.

14Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, ir Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija, turi labai plačią diskreciją formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politiką (pagal savo kompetenciją) ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti ūkinę veiklą. Seimas turi diskreciją imtis būtinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti viešojo intereso apsaugą tam, kad būtų išvengta elektros energijos kainų didėjimo. Šiuo atveju Pakeitimo įstatymo tikslas ir buvo vartotojų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimas.

15Nepagrįstais vertintini ir pareiškėjų argumentai, jog priimant Pakeitimo įstatymą buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo principai, nes verslininkai vykdantys atitinkamą veiklą veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios ūkinės gamybinės rizikos tenka būtent pačiam verslininkui, o tai reiškia, kad pareiškėjai turėjo įvertinti verslo riziką, taip pat ir elektros energijos kainų pakitimus. Taigi įstatymų leidėjas pakeitė Įstatymo nuostatas gindamas būtent silpnesnę sandorio šalį, t. y. elektros energijos vartotoją, taip siekiant užkirsti kelią ženkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui.

16Teismas konstatavo, kad nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtinojo elemento – neteisėtų veiksmų – civilinė atsakomybė negalima. Šiais pagrindais atmestini pareiškėjų argumentai dėl žalos atlyginimo. Skundo argumentus, kuriais tvirtinama, jog priimant Pakeitimo įstatymą taip pat buvo padaryti ir teisėkūros reikalavimų pažeidimai, vertini kaip nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, nes tai iš esmės susiję su teisės akto atitikties Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostatoms vertinimu. Teismas netenkino ir pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Pakeitimo įstatymo 6 straipsnio konstitucingumo. Pažymėtina, jog įvertinus šio ginčo faktines aplinkybes, teismui nekilo abejonių dėl minėtos teisės nuostatos konstitucingumo. Nepatenkinus skundo pagrindinių reikalavimų, teismas netenkino prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

17III.

18Pareiškėjai pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Be to, pareiškėjai prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Taip prašo kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Pakeitimo įstatymo 6 straipsnis tiek, kiek jis įtvirtina naują fiksuotų elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifų dydžių nustatymo principą, atitinka Konstituciją. Prašo priteisti pareiškėjų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, viršijo administraciniams teismams suteiktą kompetenciją, nes prisiėmė Konstitucijoje įtvirtintus išimtinai Konstituciniam Teismui suteiktus įgaliojimus. Teismas įvertino Pakeitimo įstatymo teisėtumą konstitucinio proporcingumo požiūriu. Pažymi, kad teismas šios bylos reikalavimų kontekste privalo įvertinti Seimo veiksmų teisėtumą, priimant Pakeitimo įstatymą, nes priešingu atveju pareiškėjų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą per se būtų paneigta. Tačiau, pareiškėjų manymu, nagrinėjamu atveju minėtų Seimo veiksmų teisėtumą turėjo įvertinti Konstitucinis teismas. Nors Konstitucinio Teismo praktikoje teigiama, kad teisėkūros reikalavimų laikymasis, leidžiant įstatymus, turi esminės reikšmės, sprendžiant klausimus dėl priimamų teisės aktų teisėtumo, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė įvertinti Pakeitimo įstatymo priėmimo aplinkybes, kurios turi esminės reikšmės bylos baigčiai, ir taip nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Nors pareiškėjai leidimą gamybai gavo įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, leidimo elektros gamybai išdavimo faktas pakeitė su fiksuotu tarifu susijusius ir šiai dienai galiojančius turtinio pobūdžio teisinius santykius, valstybę ir pareiškėjus siejančius leidimo plėtrai išdavimo pagrindu. Anot pareiškėjų, neteisingas teiginys, kad tarp pareiškėjų ir valstybės atsiradę turtinio pobūdžio teisiniai santykiai neturėtų būti vykdomi, nes jie, priėmus Pakeitimo įstatymą, dar nebuvo įgyvendinami. Leidimo plėtros išdavimo pagrindu valstybę ir pareiškėjus siejantis turtinio pobūdžio teisinis santykis yra galiojantis ir nepanaikintas, dėl ko privalo būti vykdomas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju turi pareigą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir galiojimo, atsižvelgiant į šiai bylai aktualias 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (toliau – ir Direktyva 2009/28/EB) bei 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (toliau – ir Direktyva 2001/77/EB) nuostatas. Direktyvos 2001/77/EB 4 straipsnio 2 dalyje aiškiai bei nedviprasmiškai pažymėta, kad „kiekvienas pasiūlymas dėl kokios nors sistemos turėtų numatyti pakankamus bent 7 metų pereinamuosius laikotarpius nacionalinėms rėmimo sistemoms ir palaikyti investuotojų pasitikėjimą“.

20Energetikos ministerija, atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujančiai atsakovą Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų skundą atmesti.

21Nurodo, kad aplinkybė, jog Komisijos nustatytos elektros energijos, pagamintos, naudojant saulės energijos išteklius ir patiektos į tinklus, VIAP lėšos 2014 metams yra 61 284 Lt, t. y. 6 kartus viršijančios sumą, numatytą, remiantis Įstatymo redakcija, galiojusia iki 2013 m. sausio 31 d., patvirtina, kad buvo būtina priimti Pakeitimo įstatymą. Užkertant kelią neribojamam mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, suminės galios didėjimui yra užtikrinama viešojo intereso apsauga. Atsižvelgiant į Įstatymo nustatytus rodiklius iki kiek gali būti didinama saulės šviesos energijos elektrinių įrengtoji suminė galia, Pakeitimo įstatymo priėmimas laikytinas proporcinga priemone, nustatant pusiausvyrą tarp šių interesų. Įstatymo leidėjas Įstatyme aiškiai nustatė tikslą neviršyti būtino tikslui pasiekti elektros energijos tarifo vartotojams padidėjimo 0,12 ct/kWh. Skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiškėjų atžvilgiu nebuvo panaikintas, o pareiškėjams leidimas gaminti elektros energiją buvo išduotas jau įsigaliojus Pakeitimo įstatymui. Įstatymu buvo įgyvendinta Direktyva 2009/28/EB bei kiti Europos Sąjungos teisės aktai. Direktyvoje kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei nustatyti privalomi nacionaliniai planiniai rodikliai, kuriais apibrėžiama, kokią bendrą galutinio energijos suvartojimo dalį 2020 metais turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija. Šiame kontekste reikia pažymėti, kad 2013 m. yra užfiksuotas veikiančių saulės elektrinių suminės įrengtosios galios padidėjimas iki 70 MW, taip viršijant Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą tikslą 7 kartus. Paramos schemos poveikio ir sąnaudų kontrolę Seimas įgyvendina, nustatydamas Įstatymo tikslus bei neleisdamas viršyti šiems tikslams pasiekti būtinų lėšų poreikio. Energetikos ministerija laikosi pozicijos, kad pareiškėjai, iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo tokios elektrinės neturėję, nepagrįstai teigia, kad jie jau buvo įgiję teisę į leidimo plėtrai gavimo metu galiojusius fiksuotus tarifus. Akivaizdu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino Pakeitimo įstatymo normos konstitucingumo, o tik nagrinėjo, ar yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas šioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjai nenurodo, jiems dėl turinio ar galiojimo nesuprantamos Europos Sąjungos teisės akto nuostatos. Vadovaudamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, Energetikos ministerija teigia, kad nors teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos teisės principų, ūkio subjektai negali pagrįstai tikėtis išlaikyti esamą padėtį, kuri gali pasikeisti institucijoms įgyvendinant savo diskreciją, ypač tokioje srityje koks yra bendros rinkos organizavimas, kurios tikslas yra nuolatinis derinimas su besikeičiančiomis ekonominėmis sąlygomis.

22Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Nurodo, kad apeliantai, prašydami atlyginti žalą, turėjo įrodyti visas tris civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26Byloje kilęs ginčas dėl turtinės žalos, galimai patirtos saulės šviesos energijos elektrinių valdytojų, Lietuvos valstybei teisės aktais pakeitus elektros energijos pardavimo sąlygas, atlyginimo.

27Savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjai grindžia iš esmės tuo, kad, valstybei nuo 2013 m. vasario 1 d. pakeitus teisinį reglamentavimą, nustatytą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, pareiškėjai buvo priversti pagamintą elektros energiją pardavinėti ne leidimo plėsti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išdavimo metu galiojusiu tarifu, o leidimo gaminti elektros energiją išdavimo momentu galiojusiu tarifu, dėl ko, pasak pareiškėjų, jie artimiausius 12 metų turės pardavinėti pagamintą elektros energiją mažesniu tarifu nei buvo nustatyta pagal Įstatymo redakciją, galiojusią iki 2013 m. sausio 31 dienos. Anot pareiškėjų, dėl tokio jų teises pabloginusio teisinio reglamentavimo jie patyrė turtinę žalą (nuostolius), kurią prašo priteisti iš atsakovo. Pareiškėjų įsitikinimu, priėmus bylai aktualų Pakeitimo įstatymą (konkrečiai – šio įstatymo 6 straipsnį), buvo pažeistas įstatymų negaliojimo atgal (lot. lex retro non agit) principas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių bei kiti konstituciniai principai, taip pat nesilaikyta teisėkūros procedūrų.

28Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), padarytos valdžios neteisėtais veiksmais, atlyginimo gali būti tenkinamas konstatavus tris sąlygas: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, padarytos žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Bent vienos iš paminėtų trijų sąlygų nebuvimas lemia tai, kad valstybei negali kilti civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

29Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjų nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo). CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, pareiškėjams turėtų būti kompensuota realiai patirta žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pažymėtina, kad žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir (ar) jų darbuotojų neteisėtų veiksmų fakto bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjų nurodytos žalos ir valdžios institucijos neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, t. y. pareiškėjams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A444-669/2011, A520-1673/2013, A525-3063/2011 ir kt.).

30Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, viena iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros skatinimo priemonių yra fiksuotas tarifas. Šio įstatymo 20 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2013 m. vasario 1 d.) buvo nustatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytą fiksuotą tarifą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis (1 dalis); fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausią galimą dydį aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams kiekvieniems kalendoriniams metams, atsižvelgdama į šiame įstatyme nustatytus fiksuotų tarifų nustatymo principus, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (4 dalis); Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumą; fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiūrimi, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams; peržiūrėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtrai elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas po šių tarifų pakeitimo dienos (7 dalis); numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos (8 d.).

31Priėmus Pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2013 m. vasario 1 d., vienu iš šio įstatymo uždavinių elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų numatyta saulės šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, kurioms leidimai plėtrai elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti pagal prašymus, pateiktus iki 2012 m. gruodžio 31 d. (Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nuo 2013 m. vasario 1 d. galiojančios redakcijos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumą. Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiūrimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. Peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos.

32Taigi nuo 2013 m. vasario 1 d. buvo pakeista Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta fiksuoto tarifo apskaičiavimo tvarka, įtvirtinant, kad fiksuoto tarifo, už kurį iš elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas siejamas ne su leidimo plėtrai elektros energijos gamybą išdavimo diena (kaip buvo iki 2013 m. vasario 1 d.), o su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo diena (nuo 2013 m. vasario 1 d.). Įsigaliojus minėtiems Įstatymo pakeitimams, leidimo plėtrai elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išdavimas apskritai nustojo būti ta faktine aplinkybe, kuri lemia atitinkamo fiksuoto elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifo taikymą. Pažymėtina, kad sąlygos vystyti saulės elektrinių projektus pasikeitė visiems asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nespėjo įrengti saulės jėgainių ir gauti leidimus gaminti elektros energiją.

33Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje ištirtais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjams leidimai gaminti elektros energiją išduoti nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. Leidimuose nurodytos reguliuojamos veiklos sąlygos – vykdyti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ patvirtintų „Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių“ VII skyriuje nurodytas sąlygas. Leidimuose nurodyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra.

34Pareiškėjų teigimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių Pakeitimo įstatymo priėmimu, įgyvendinamų saulės elektrinių projektų finansinis naudingumas ir investicinė grąža bus daug mažesni nei jie tikėjosi, atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2013 m. sausio 31 d., dėl to pareiškėjai patyrė žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

35Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

36Šiai administracinei bylai yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose suformuota praktika (žr. pvz., 2014 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1545/2014, 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1655/2014, 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1475/2014, 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1839/2014). Nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjų reikalavimai, yra iš esmės analogiškos aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

37Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 pažymėjo, kad įstatymų leidėjas ūkio subjektams, kurie leidimą plėtrai elektros energijos gamybos pajėgumus gavo galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui (Įstatymo 20 straipsnio 7 dalis; 2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1375 redakcija), jokių išimčių dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo, išleisdamas Pakeitimo įstatymą ir jo įgyvendinimo įstatymą, neįtvirtino. Taigi, naujasis fiksuoto tarifo nustatymo momentas (Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis) buvo taikomas net ir tiems ūkio subjektams, kurie leidimą plėtrai elektros energijos gamybos pajėgumus gavo iki 2013 m. vasario 1 dienos.

38Išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 taip pat konstatavo, kad Įstatymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių išteklių naudojimą negali būti suvokiamas kaip išskirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus viešuosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugą ir jų lūkesčius, socialinio teisingumo imperatyvą, darnią visuomenės ir verslo plėtrą. Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių. Kita vertus, tokie pakeitimai negali būti neadekvatūs siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principą. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar atitinkami pakeitimai nepaneigė įgytos teisės esmės, ar jie atitiko proporcingumo principą. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimą). Be to, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog įgytos teisės esmė negali būti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų išlieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikšminga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus.

39Taigi, atsižvelgiant į šioje byloje taikytinų teisės normų aiškinimą, suformuluotą minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje, nėra pagrindo abejoti naujos tarifų dydžių nustatymo tvarkos, įtvirtintos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija), teisėtumu. Nesant kitokių išskirtinių faktinių aplinkybių nei nurodyta paminėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje (pareiškėjai į administracinę bylą nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kad elektros energijos gamyba saulės elektrinėse nebeteko ekonominės prasmės ir pan.), nukrypti nuo anksčiau suformuluotos minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nėra pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

40Pareiškėjai apeliaciniame skunde, taip pat ir pirmosios instancijos teisme pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio nuostatos – „peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos“ Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir kitiems konstituciniams principams.

41Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės (pagrįstas manymas) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012). Taigi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies taikymui svarbu tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla ar ne pagrįsta teisinė abejonė dėl atitinkamo įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) nesuderinamumo su Konstitucija.

42Pareiškėjai, prašydami tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2013 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-169 6 straipsnis tiek, kiek jis įtvirtino naują fiksuotų elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifų dydžių nustatymo principą, neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir kitiems konstituciniams principams, iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, t. y. kad įstatymų leidėjas, priėmęs minėtą Pakeitimo įstatymo nuostatą, pakeistą reguliavimą pritaikė retrospektyviai, taip pat nepaisė asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principo, kuris yra vienas iš teisinės valstybės principo elementų.

43Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013, pateiktas taikytinų teisės normų aiškinimas pašalina abejones dėl to, ar Pakeitimo įstatymo 6 straipsniu inter alia patvirtinta Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostata, susijusi su nauja fiksuotų tarifų dydžių nustatymo tvarka, gali prieštarauti Konstitucijai ir teisinės valstybės principui. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta kitokių išskirtinių faktinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje anksčiau suformuluoto teisės aiškinimo (pareiškėjai nepateikė į bylą jokių faktinių duomenų apie tai, kad elektros energijos gamyba saulės elektrinėse apskritai nebeteko ekonominės prasmės; saulės elektrinių veikla nebuvo apribota; nebuvo panaikintas pats fiksuotų tarifų mokėjimas, kaip elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo priemonė, ir pan.). Nesant pagrindo manyti, kad bylai aktualus teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, pareiškėjų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą buvo pagrįstai netenkintas pirmosios instancijos teismo ir yra netenkinamas apeliacinės instancijos teismo.

44Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleistas pirminis teisinis aktas, išreiškiantis įstatymo leidėjo valią ir turintis aukščiausiąją teisinę galią. Todėl įstatymas gali būti pakeistas arba jo galiojimas gali būti panaikintas ne kitaip, kaip išleidus kitą įstatymą arba Konstituciniam Teismui pripažinus jį prieštaraujančiu Konstitucijai (žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimą). Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reguliuojantys įstatymai yra galiojantys, todėl konstatuoti, kad valstybės institucijų aktai, kuriais buvo nustatytas pareiškėjų gaminamos elektros energijos fiksuotas tarifas, priimti vadovaujantis galiojančiais įstatymais, yra neteisėti, nėra pagrindo. Taigi, nenustačius valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, nagrinėjamu atveju valstybei negali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal CK 6.271straipsnį.

45Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat suformulavo prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo šioje byloje priėmimo.

46Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 15 d. sprendimą Acereda Herrera, C–466/04, 47 p., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-250/2012).

47Pažymėtina, kad kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagrindas yra pagrįsta abejonė dėl tokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos (nuostatų) aiškinimo, kuri turėtų būti taikoma konkrečioje byloje. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo priedo 1 punkte yra nurodyta, kad šiuo įstatymu, be kita ko, įgyvendinama 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16). Remdamiesi būtent šiuo Europos Sąjungos teisės aktu (taip pat ir 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje, kuri buvo panaikinta Direktyva 2009/28/EB, ir todėl nebegalioja), apeliantai mano, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 2013 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-169 prieštarauja Europos Sąjungos teisei.

48Atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra galutinė instancija administracinėms byloms (Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis), nagrinėjant bylą bei taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilus šių normų aiškinimo ar galiojimo klausimui, privalo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

49Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nekyla Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ar galiojimo klausimų, nes šios normos (tarp jų ir pareiškėjų minima 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB), atsižvelgiant į byloje sprendžiamo ginčo pobūdį (valstybės civilinės atsakomybės klausimas dėl žalos, padarytos galbūt neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo) nėra taikomos, o yra taikomos nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę už žalą, taip pat vertintina nacionalinio teisėkūros subjekto veikla, jam priėmus teisinio reguliavimo pakeitimus, nulėmusius mažesnių fiksuotų tarifų taikymą. Padaryti nacionalinio teisės akto (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo) pakeitimai nepaneigė Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų, reguliuojančių energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą, jos skatinimą bei paramą. Kaip minėta, skatinimo priemonė net ir pasikeitus teisiniam reguliavimui nebuvo panaikinta ir byloje nepateikta faktinių duomenų, įrodančių pareiškėjų ūkinės veiklos, pasikeitus tarifams, nuostolingumą. Dėl nurodytų motyvų prašymas dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo šioje byloje priėmimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

50Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

51Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

52pareiškėjų R. A., A. B., G. B., L. B., I. G., Ž. J., A. J., S. K., D. K., A. K., D. M., A. L., D. L., I. P., D. S., L. S., M. Z., uždarosios akcinės bendrovės „A5 energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Altena“, uždarosios akcinės bendrovės „Alternatyvios energetikos įmonių grupė“, uždarosios akcinės bendrovės „BTM Energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Costo“, uždarosios akcinės bendrovės „EKO ENERGIJA-1“, uždarosios akcinės bendrovės „EKO ENERGIJA-3“, uždarosios akcinės bendrovės „EKO ENERGIJA-4“, uždarosios akcinės bendrovės „Elbe energy“, uždarosios akcinės bendrovės „Elektra iš vėjo“, uždarosios akcinės bendrovės „Energijos laukas“, uždarosios akcinės bendrovės „Ensola“, uždarosios akcinės bendrovės „Giedra šviesa“, uždarosios akcinės bendrovės „Grandluka“, uždarosios akcinės bendrovės „Galsaulė“, uždarosios akcinės bendrovės „Hamida“, uždarosios akcinės bendrovės „Inktech“, uždarosios akcinės bendrovės „Javela“, uždarosios akcinės bendrovės „Jolantena“, uždarosios akcinės bendrovės „Kamilis“, uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos diagnostikos ir reabilitacijos centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Kraujažolė“, uždarosios akcinės bendrovės „Lantina“, uždarosios akcinės bendrovės „Lavireda“, uždarosios akcinės bendrovės „Lietemas“, uždarosios akcinės bendrovės „Mantradas“, uždarosios akcinės bendrovės „Mažonų saulė“, uždarosios akcinės bendrovės „Naftos dujos“, uždarosios akcinės bendrovės „Nometras“, uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“, uždarosios akcinės bendrovės „Parksa“, uždarosios akcinės bendrovės „Radvilavis“, uždarosios akcinės bendrovės „Samalis“, uždarosios akcinės bendrovės „Sauel“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulektra“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės fotoelektra“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės laukas“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sfera“, uždarosios akcinės bendrovės „Sevada“, uždarosios akcinės bendrovės „Silicis“, uždarosios akcinės bendrovės „Sinerta LDC“, uždarosios akcinės bendrovės „Slauga“, uždarosios akcinės bendrovės „Sol energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių saulė“, uždarosios akcinės bendrovės „Šviesi diena“, uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos blyksnis“, uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos galia“, uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos linija“, uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos srautas“, uždarosios akcinės bendrovės „Tadmeta“, uždarosios akcinės bendrovės „Telšių energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Vaisgeda“, uždarosios akcinės bendrovės „Vigesta“ apeliacinį skundą atmesti.

53Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai su skundais ir patikslintais skundais kreipėsi į teismą... 5. Paaiškino, kad 2011 m. gegužės 12 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos... 6. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir Energetikos... 7. Nurodė, kad Įstatymo (redakcija galiojusi iki 2013 m. sausio 31 d.) 13... 8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti atsakovui Lietuvos... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 29 d. sprendimu... 11. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo,... 12. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad Energetikos ministerija... 13. Teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo pagrindo leidime įtvirtinti... 14. Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją Seimas, kaip įstatymų... 15. Nepagrįstais vertintini ir pareiškėjų argumentai, jog priimant Pakeitimo... 16. Teismas konstatavo, kad nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir... 17. III.... 18. Pareiškėjai pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti... 19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 20. Energetikos ministerija, atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybei,... 21. Nurodo, kad aplinkybė, jog Komisijos nustatytos elektros energijos,... 22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti atsakovui Lietuvos... 23. Nurodo, kad apeliantai, prašydami atlyginti žalą, turėjo įrodyti visas... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. Byloje kilęs ginčas dėl turtinės žalos, galimai patirtos saulės šviesos... 27. Savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjai grindžia iš esmės... 28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271... 29. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų... 30. Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies... 31. Priėmus Pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2013 m. vasario 1 d.,... 32. Taigi nuo 2013 m. vasario 1 d. buvo pakeista Atsinaujinančių išteklių... 33. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje ištirtais įrodymais,... 34. Pareiškėjų teigimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių... 35. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad... 36. Šiai administracinei bylai yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės,... 37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 38. Išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013... 39. Taigi, atsižvelgiant į šioje byloje taikytinų teisės normų aiškinimą,... 40. Pareiškėjai apeliaciniame skunde, taip pat ir pirmosios instancijos teisme... 41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2... 42. Pareiškėjai, prašydami tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės... 43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos... 44. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymas yra Lietuvos Respublikos... 45. Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat suformulavo prašymą kreiptis į... 46. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi,... 47. Pažymėtina, kad kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagrindas... 48. Atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio ir... 49. Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nekyla... 50. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 51. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 52. pareiškėjų R. A., A. B., G. B., L. B., I. G., Ž. J., A. J., S. K., D. K.,... 53. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimą... 54. Nutartis neskundžiama....