Byla A-858-118-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimucio Alechnaviciaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaicio (pranešejas) ir Romano Klišausko, sekretoriaujant Gitanai Aleliunaitei, dalyvaujant pareiškejo UAB „Halsas“ atstovams V. M. ir advokatui Stasiui Lileikiui, atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei Giedrei Jarmalytei, treciojo suinteresuoto asmens Druskininku savivaldybes tarybos atstovui Renaldui Višciniui, viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo UAB „HALSAS“ skunda atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Easy 2 invest“ ir Druskininku savivaldybes taryba) del nutarimo panaikinimo.

2Teiseju kolegija n u s t a t e:

3I.

4Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba, Taryba) 2009 m. rugpjucio 31 d. nutarimu Nr. 1S-134 „Del Druskininku savivaldybes sprendimu sudarant salygas vykdyti keleivine laivyba Nemuno upeje Druskininku savivaldybes teritorijoje atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 4 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo“ (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, t. II, b. l. 58–63) (toliau – ir Nutarimas, gincijamas Nutarimas) nutare nutraukti tyrima del Druskininku savivaldybes sprendimu, sudarant salygas vykdyti keleivine laivyba Nemuno upeje Druskininku savivaldybes teritorijoje, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 4 straipsnio reikalavimams.

5Pareiškejas UAB „HALSAS“ (toliau – ir Imone) kreipesi i teisma skundu (b. l. 4–5, 16–17, 61–63), prašydamas panaikinti Nutarima ir gražinti byla Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. Pareiškejas nurode, kad Druskininku savivaldybes (toliau – ir Savivaldybe) teritorijoje, Nemuno upeje, vykdo keleivine, pažintine ir pramogine laivyba. 2008 m. gruodžio 19 d. pareiškejas kreipesi i atsakova, prašydamas nustatyti, ar Savivaldybe atitinkamais sprendimais nediskriminavo pareiškejo, suteikdama konkurencini pranašuma UAB „Easy 2 invest“. Atsakovas Nutarimu nutrauke tyrima. Savivaldybes taryba 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. T1-126 (toliau – ir 2008 m. balandžio 22 d. sprendimas) be konkurso išnuomavo UAB „Easy 2 invest“ Savivaldybei priklausanti nekilnojamaji daikta – mineralinio vandens biuvete (toliau – ir Biuvete) – Druskininkuose, Vilniaus al. 9, informaciniam reklaminiam centrui, bilietu i ekskursijas laivu pardavimo vietai bei kavinei irengti. Prieš tai Savivaldybes administracija praše pateikti investicinius pasiulymus vykdyti pramogini plaukiojima laivais ir keleiviu pervežima Nemuno upe Savivaldybes teritorijoje. Priimdama 2008 m. balandžio 22 d. sprendima, Savivaldybe pagrindine reikšme suteike investiciju i Biuvete dydžiui, nors iš Savivaldybes pateiktu 7 klausimu tiktai vienas buvo susijes su Biuvetes nuoma. Pagal Savivaldybes prašyma pateikti investicini pasiulyma jai priklausancio turto nuomos pagrindine salyga buvo pramoginio plaukiojimo laivais ir keleiviu pervežimo Nemuno upe organizavimas, t. y. turto nuoma, pirmiausia, turejo tarnauti šiam tikslui. Taciau 2008 m. balandžio 22 d. sprendime nebuvo užsiminta apie tai, kad turtas išnuomojamas keleiviu pervežimo ir pramoginio plaukiojimo laivais tikslu. Investicinio pasiulymo pateikimo diena UAB „Easy 2 invest“ neturejo nei vieno jo vardu iregistruoto laivo, kuriuo galetu vykdyti keleiviu pervežima Nemuno upe. Investiciniame pasiulyme nurodyta 250 00 litu suma buvo skirta ne Biuvetes remontui, o 24 vietu laivui, mobilios prieplaukos (debarkaderio) isigijimui, senosios prieplaukos prieigu sutvarkymui ir tik dalis lešu – Biuvetes remontui. 2008 m. navigacijos sezonui buvo isigytas ne 24, o vos 12 keleiviu galintis pervežti laivas, kurio verte yra apie 70 000 litu. Tuo tarpu UAB „Halsas“ dar iki 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo priemimo turejo 11 vietu pontonini laiva ir 6 vietu greitaeigi laiva. 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo 2.1 punkte nurodyta viena iš pagrindiniu nuomos salygu – privalomu investiciju apimtis per pirmuosius 6 nuomos menesius i Biuvetes pastata, jo aplinkos bei numatomos irengti mobilios prieplaukos (debarkaderio), senosios prieplaukos prieigu sutvarkyma – ne mažiau kaip 150 000 litu. Taigi tiesioginiam Bbiuvetes remontui skirta pinigu suma butu kur kas mažesne nei 150 000 litu. Tuo tarpu UAB „Halsas" turejo mobilia prieplauka (debarkaderi) „Halso uostas“, iregistruota Valstybineje vidaus vandenu laivybos inspekcijoje, todel samatoje-pasiulyme nurodyta 153 610,68 litu suma buvo skirta Biuvetes remontui ir aplinkos aplink ja sutvarkymui. Tad abi bendroves investiciniame pasiulyme dalyvavo nevienodomis konkurencinemis salygomis ir del šios priežasties nebuvo skelbiamas konkursas keleiviu pervežimui Nemuno upe, nes konkurse gali dalyvauti tik imones, turincios konkurso paskelbimo diena imones vardu iregistruotu laivu. UAB „Easy 2 invest“ 2008 m. neperveže ne vieno keleivio (buvo isipareigojusi pervežti 6 000 ar 7 000 keleiviu), nes neturejo tam reikalingu licenciju. Licencija vežti keleivius vidaus vandenimis UAB „Easy 2 invest“ išduota tik 2009 m. rugpjucio 19 d. 2009 m. rugpjucio men. UAB „Easy 2 invest“ laivavedys nutrauke darbo sutarti su bendrove. Nuo to laiko UAB „Easy 2 invest“ neperveža keleiviu Nemuno upe Druskininkuose. Pareiškejo duomenimis, ši navigacijos sezona UAB „Easy 2 invest“ legaliai perveže vos 48 keleivius, iki tol bande verstis nelegaliu keleiviu plukdymu. Už tai Valstybine mokesciu inspekcija 2009 m. liepos 20 d. nubaude direktoriu 500 litu bauda. UAB „Easy 2 invest“ keleivio pervežimo kaina buvo 32 litai, UAB „Halsas“ – 25 litai. Nebuvo atsižvelgta i imoniu patirti. UAB „Halsas“ laivybos srityje dirba nuo 2004 m., 2005–2006 m. dalyvavo konkursuose keleiviu plukdymui Neries upe Vilniuje ir juos laimejo. Tuo tarpu UAB „Easy 2 invest“ ikurta 2007 m. lapkricio 8 d. Vienas iš UAB „Easy 2 invest“ akcininku 2007 m. navigacijos sezono metu dirbo UAB „Halsas“ direktoriaus pareigose. Iki to laiko UAB „Easy 2 invest“ laivybos srityje patirties neturejo. Vienas iš UAB „Easy 2 invest“ akcininku yra Savivaldybes administracijos direktoriaus biciulis.

6Pareiškejas nurode, kad UAB „Easy 2 invest“ pasiulytos investicijos i biuvetes nuoma buvo ženkliai didesnes. Pareiškejo manymu, toks vertinimas yra labiau civilines teises požiuriu, o ne Konkurencijos istatymo prasme. Del Savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. T1-293 (toliau – ir 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimas) paaiškino, kad ši sprendima atsakovas ivertino, susiedamas ji su 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu – 2008 m. gruodžio 4 d. sprendime nurodytas turtas išnuomotas tolesniam laivybos vystymui. Savivaldybes taryba Biuvetes nuomos nesiejo su laivyba, o Biuvete išnuomavo vien del to, kad jos remontui bus skiriamos didesnes investicijos. Toks prioritetu sudeliojimas irodo nevienodu konkurenciniu salygu sudaryma UAB ,,Halsas“ ir UAB „Easy 2 invest“. Be to, minetu sprendimu buvo išnuomotas mineralinio vandens grežinys bei apsauginis statinys, kurie akivaizdžiai neturi nieko bendro su laivyba. Skundžiamo nutarimo motyvas, kad pareiškejas savo investiciniame pasiulyme nebuvo nurodes ketinimo investuoti i ši objekta, yra nepagristas, nes UAB ,,Easy 2 invest“, pateikdamas pasiulyma, taip pat nebuvo išreiškes tokio ketinimo. Be to, apie ketinimus išnuomoti ši turta buvo žinoma tik UAB ,,Easy 2 invest“. Pareiškejas nurode, kad tik išnuomavus 2008 m. gruodžio 4 d. sprendime nurodyta turta UAB „Easy 2 invest“ konkurentui, bus galima laisva konkurencija rinkoje. Del Savivaldybes tarybos 2008 m. rugsejo 12 d. sprendimo Nr. T1-250 (toliau – ir 2008 m. rugsejo 12 d. sprendimas) pareiškejas paaiškino, kad jis buvo vertinamas, ne siejant ji su kitais Savivaldybes tarybos ir Savivaldybes administracijos veiksmais, bet nurodant, jog jis panaikintas ir del to nekyla jokiu teisiniu pasekmiu. Pareiškejo manymu, minetas sprendimas akivaizdžiai parodo nevienodu salygu konkuruoti sudaryma: priimant ji UAB ,,Easy 2 invest“ net nebuvo Vidaus vandenu laivybos inspekcijoje iregistraves prieplaukos, o bendradarbiavimo sutartis su Meteorologijos tarnyba buvo ydinga, bet Savivaldybei tai nebuvo kliutimi suderinti akvatorijos ribas. Konkurencijos tarybos 2009 m. kovo 5 d. nutarimu tyrimas buvo pradetas ne tik del 3 paminetu sprendimu, bet ir del kitu Savivaldybes veiksmu. Skundžiamame nutarime ivertinti ne visi pareiškejo nurodyti nesažiningos konkurencijos veiksmai.

7Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos atsiliepime i pareiškejo skunda (b. l. 74–77) praše ji atmesti kaip nepagrista. Atsakovas nurode, kad jis, atlikes tyrima, nustate, jog nagrineti Savivaldybes sprendimai nepažeidžia Konkurencijos istatymo (toliau – ir KI) 4 straipsnio reikalavimu. Atsakovas konstatavo, kad KI 4 straipsnio prasme Savivaldybe, priimdama 2008 m. balandžio 22 d. sprendima, nesudare skirtingu konkurencijos salygu UAB „Halsas“ ir UAB „Easy 2 invest“. Savivaldybe vykde investiciniu planu atrankos procedura, kurios metu tiek UAB „Halsas“, tiek UAB „Easy 2 invest“ turejo vienodas salygas, t. y. jiems buvo pateiktos vienodos investicinio pasiulymo teikimo salygos, jie galejo be jokiu suvaržymu teikti savo pasiulymus. Savivaldybes taryba, ivertinusi investicinius pasiulymus bei atsižvelgusi i abieju ukio subjektu nurodytas investicijas tam paciam objektui (Biuvetei) sumas, prieme atitinkama sprendima del Biuvetes nuomos. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Easy 2 invest“ pateikta investiciju suma i Biuvete buvo didesne. Taigi, KI 4 straipsnio prasme Savivaldybe užtikrino sažininga konkurencija, nustatydama nediskriminacines pasiulymu teikimo salygas ukio subjektams, t. y. visiems atrankos proceduros dalyviams buvo suteikta teise lygiateisiais pagrindais dalyvauti atrankoje, pateikiant savo pasiulymus, bei iš pateiktu pasiulymu pasirinkdama objektyviai jai priimtiniausia pasiulyma. Pareiškejas savo skunda iš esmes grindžia aplinkybemis, kurios susijusios su UAB „Easy 2 invest“ subjektyviomis galimybemis teikti atitinkamas keleivines laivybos paslaugas ir investuoti i Biuvete. KI 4 straipsnio vertinimas neapima konkreciu ukio subjektu subjektyviu galimybiu ar pateikto konkretaus investicinio pasiulymo vertinimo. Konkurencijos taryba negali kištis i Savivaldybes veikla daugiau, nei numatyta, vykdant KI 4 straipsnio laikymosi priežiura, o Konkurencijos tarybos nurodymas Savivaldybei, kurio ukio subjekto pasiulyma ji turejo pasirinkti, akivaizdžiai viršytu Konkurencijos tarybos kompetencija. Be to, pareiškejo skunde nurodytos aplinkybes, susijusios su UAB „Easy 2 invest“ neteisetu pranašumu Imones atžvilgiu, yra pagristos tik prielaidomis. Tai, kad galbut egzistuoja aplinkybes, susijusios su neteisetais UAB „Easy 2 invest“ veiksmais, yra pagrindas atsirasti šio ukio subjekto atsakomybei, numatytai kituose teises aktuose, kuriuos taikyti ir tokio pobudžio ukio subjekto veiksmu kontroles priežiura vykdyti Konkurencijos taryba nera kompetentinga. Tokios aplinkybes, kai jos susijusios tik su ukio subjekto veiksmais ar veikla, nera pagrindas konstatuoti Savivaldybes sprendimu neteisetumo ir prieštaravimo KI 4 straipsnio reikalavimams.

8Atsakovas del 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo nurode, kad pareiškejas iš esmes siekia, jog Taryba ivertintu ne mineto sprendimo poveiki konkurencijai, bet iš naujo ivertintu, ar Savivaldybe tinkamai atsižvelge i investiciniu pasiulymu vertinimo kriterijus ir konstatuotu, kad Imones pateiktas investicinis pasiulymas yra geresnis. Taciau, vadovaujantis KI 4 straipsnio nuostatomis, Konkurencijos Taryba negalejo peržengti savo kompetencijos ribu ir pasisakyti del šiu klausimu. Del 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo atsakovas nurode, kad pareiškejo teiginiai yra prieštaringi: jis teigia, jog minetu sprendimu UAB ,,Easy 2 invest“ išnuomotos patalpos akivaizdžiai neturi nieko bendro su laivyba ir tuo paciu teigia, kad šiu patalpu išnuomojimas UAB ,,Easy 2 invest“ rodo konkurencijos rinkoje ribojima. Atsakovo nuomone, skundžiamame nutarime nagrineti Savivaldybes tarybos sprendimai turi buti vertinami pagal tai, ar jie sudaro skirtingas konkurencijos salygas konkrecioje – keleivines laivybos – rinkoje, o ne abstrakcioje neapibrežtu paslaugu ar prekiu rinkoje. Todel pareiškejas, teigdamas, kad 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimu išnuomotos patalpos nera susijusios su laivyba, patvirtina skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad minetas Savivaldybes sprendimas nesudaro skirtingu konkurencijos salygu keleivines laivybos rinkoje konkuruojantiems ukio subjektams. Del 2008 m. rugsejo 12 d. sprendimo atsakovas paaiškino, kad skundžiamame nutarime yra nurodyta ne tik tai, jog šis sprendimas negalioja, bet ir tai, kad Savivaldybes atsisakymas nustatyti akvatorijos ribas UAB ,,Halsas“ atžvilgiu bei akvatorijos ribu suderinimas UAB ,,Easy 2 invest“ prieplaukai nesudaro pagrindo tokio atsisakymo vertinti kaip KI 4 straipsnio pažeidimo. Tikrinti, ar Savivaldybes sprendimas atitinka kitu teises aktu reikalavimus, nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai. Vien ta aplinkybe, kad, pareiškejo manymu, Savivaldybe, vadovaudamasi formaliais pagrindais, atsisake nustatyti akvatorijos ribas UAB ,,Halsas“ prieplaukai, neirodo, kad 2008 m. rugsejo 12 d. sprendimas sudaro nevienodas konkurencijos salygas keleivines laivybos rinkoje. Be to, tai, kad minetas sprendimas buvo panaikintas, nepraejus net 3 menesiams nuo jo priemimo, patvirtina, jog objektyviai jis niekaip negalejo paveikti konkurencijos salygu keleivines laivybos rinkoje. Atsakovas nurode, kad 2009 m. kovo 5 d. nutarimu buvo atsisakyta pradeti tyrima del Savivaldybes sprendimu, susijusiu su Savivaldybes atsisakymu UAB ,,Halsas“ išduoti leidimus irengti informacini skyda, biotualeta bei kilnojamuosius laiptelius. Taryba nenustate pagrindo itarti, kad šie sprendimai gali pažeisti KI 4 straipsnio reikalavimus, todel tyrimas ju atžvilgiu nebuvo atliekamas pagristai ir teisetai. Pareiškejas šio nutarimo neapskunde

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 14 d. sprendimu

11(b. l. 82–90) pareiškejo skunda patenkino, panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009 m. rugpjucio 31 d. nutarima Nr. 1S-134 ir gražino byla Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. Pirmosios instancijos teismas nurode, kad abi bendroves turejo pateikti investicinius pasiulymus, susijusius su ju galimybe geriausiai vykdyti pramogini plaukiojima laivais ir keleiviu pervežima Nemuno upe Savivaldybes teritorijoje (pagal 5 pozicijas), Savivaldybes turto nuoma, sprendžiant iš pasiulymu tikslo, turejo, pirmiausia, tarnauti pagrindiniam tikslui – pramogines laivybos vystymui. Iš to darytina išvada, kad tolimesni Savivaldybes veiksmai (priimant konkrecius sprendimus, inter alia, del turto nuomos), turejo buti priimami, ivertinus kontrahentu galimybes vykdyti butent tuos tikslus, kuriuos nustate Savivaldybe. Šiuo atveju buvo koncentruotasi tik i Biuvetes nuoma ir investicijas i jos remonta, tarsi užmiršus, kokiam tikslui ji turetu buti išnuomojama, t. y. Biuvete turejo tarnauti pagrindiniam tikslui – pramogines laivybos vystymui. Vietos savivaldos istatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkte nustatyta, kad išimtine savivaldybes tarybos kompetencija yra sprendimu del disponavimo savivaldybei nuosavybes teise priklausanciu turtu priemimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisykliu nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta istatymuose ar ju pagrindu priimtuose kituose teises aktuose. Savivaldybei nuosavybes teise priklausancio ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos (toliau – ir Tvarka) (b. l. 46–51) 1.1.1. punktu nustatyta, kad Savivaldybes ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas ne konkurso budu: kai sprendima del turto nuomos ne konkurso budu priima Druskininku savivaldybes taryba; kai savivaldybes ilgalaikis materialusis turtas turto valdytojo sprendimu išnuomojamas subjektams, organizuojantiems trumpalaikius (iki 30 dienu) renginius (pasitarimus, seminarus, parodas, sporto varžybas, šventes, kulturos ir kt. renginius). Vienas iš pareiškejo argumentu yra tai, kad Tvarka taip pat varžo konkurencija, nes turtas nuomojamas ne konkurso tvarka, del ko apie kito Savivaldybes turto – negyvenamuju patalpu Druskininkuose, Vilniaus al. 9, su mineraliniu vandentiekiu ir mineralinio vandens grežinio ,,Dzukija“ – išnuomavima Savivaldybes tarybos sprendimu Nr. T1-293 jam iš viso nebuvo žinoma. Todel atsakovas, vertindamas pareiškejo nurodytu sprendimu atitikima sažiningos konkurencijos reikalavimams, turejo ivertinti ir minetos Tvarkos atitikima Valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymo bei Konkurencijos istatymo 4 straipsnio reikalavimams, nepaisant to, kad pareiškejas skunde tiesiogiai to nepraše. Tokia Konkurencijos tarybos prievole išplaukia ir iš KI 19 straipsnio, kurio 1 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba: kontroliuoja, kaip ukio subjektai, viešojo administravimo subjektai laikosi šio istatymo nustatytu reikalavimu; duoda privalomus nurodymus (...) viešojo administravimo subjektams, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turincius komerciniu paslapciu, bei kita informacija, reikalinga (...) kitiems Konkurencijos tarybos uždaviniams vykdyti; nagrineja, ar viešojo administravimo subjektu priimti teises aktai ar kiti sprendimai atitinka šio istatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreipiasi i viešojo administravimo subjektus su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teises aktus ar kitus konkurencija ribojancius sprendimus. Jeigu reikalavimas neivykdytas, Konkurencijos taryba turi teise valstybinio administravimo subjektu sprendimus, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybes norminius teises aktus, apskusti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldybiu administravimo subjektu ir kitu viešojo administravimo subjektu sprendimus – apygardos administraciniam teismui. Poreiki tai atlikti lemia itarimas, jog Tvarka gali pažeisti draudima riboti konkurencija. Valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymo 14 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad valstybes ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso budu, išskyrus atvejus, kuriais Vyriausybes nustatyta tvarka ir salygomis ilgalaiki materialuji turta išnuomoja ne konkurso budu: 1) Vyriausybe, vykdydama Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, arba kai toks turtas išnuomojamas užsienio valstybiu ambasadoms ar konsulinems istaigoms, taip pat tarptautiniu organizaciju atstovybems; 2) valstybes turto valdytojas, kai ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas trumpalaikiam neatideliotinam darbui (avariju, stichiniu nelaimiu likvidavimui ir pan.) ar trumpalaikiam renginiui (parodai, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventems, kulturos renginiams, darbuotoju socialinems reikmems) organizuoti. Bendra turto nuomos trukme šiems darbams ar renginiams negali buti ilgesne kaip 30 dienu per kalendorinius metus. Iš teises analogijos matyti, kad galimybes ne konkurso tvarka išnuomoti valstybes turta yra labai ribotos, tuo tarpu Savivaldybes tarybos sprendimu iš esmes numatyta galimybe ne konkurso tvarka bet koki turta išnuomoti bet kuriam laikotarpiui, jei tik tam pritaria Savivaldybes taryba.

12Pirmosios instancijos teismas padare išvadas, kad atsakovas 1) visus pareiškejo skundžiamus sprendimus bei veiksmus (atsakymus i prašymus ir kt.) turejo vertinti kaip visuma, viename – galimo sažiningos konkurencijos ribojimo – kontekste, o ne kaip atskirus Savivaldybes tarybos bei Savivaldybes administracijos veiksmus, vertinant juos tik pagal tai, ar tokiu sprendimu priemimas pagal teises aktus yra ju kompetencijoje; 2) vertindamas Savivaldybes tarybos sprendimus del turto nuomos, atsakovas turejo ivertinti ir Tvarkos atitikima KI 4 straipsnio reikalavimams; 3) Konkurencijos taryba 2009 m. kovo 5 d. nutartimi neatsisakiusi atlikti tyrimo, iš viso netyre ir nevertino Savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. T1-307 ,,Del pritarimo valstybines žemes sklypo nuomai“, Savivaldybes administracijos direktoriaus 2008 m. gegužes 16 d. rašto Nr. S12-1333-(24.5) ,,Del Tarybos sprendimo“, Savivaldybes administracijos Architekturos ir urbanistikos skyriaus 2008 m. rugsejo 15 d. atsakymo Nr. SA-513-(17.25) ,,Del informacijos pateikimo“. To neatlikus, laikytina, kad atsakovas nevisiškai ištyre, ar viešojo administravimo subjektas neprieme teises aktu ar kitu sprendimu, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ukio subjektus ar ju grupes ir del kuriu atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos salygu skirtumu atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ukio subjektams

13III.

14Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba apeliaciniu skundu (b. l. 94–103) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima – pareiškejo skunda atmesti kaip nepagrista. Atsakovas del pareiškejo nurodytu Savivaldybes sprendimu vertinimo kaip visumos nurodo, kad b9tinybe atskirai vertinti kiekviena nagrinejama viešojo administravimo subjekto sprendima lemia KI 4 straipsnio nuostatos, t. y. draudimas viešojo administravimo subjektams priimti sprendimus, kurie sudarytu skirtingas konkurencijos salygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ukio subjektams. Tik tokius sprendimus vertinant atskirai imanoma tinkamai ivertinti del atitinkamu sprendimu susidariusia situacija ir kvalifikuoti KI 4 straipsnio pažeidima ar konstatuoti, kad jo nera. Konkurencijos taryba privalejo analizuoti atskirus Savivaldybes sprendimus ir tik tada konstatuoti, ar kuris ju vienas, ar visuma pažeidžia ar nepažeidžia KI 4 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo išvada del sprendimu vertinimo kaip visumos ne tik nesuderinama su bendrais tyrimo del KI 4 straipsnio principais, bet ir reikalavimas, neigyvendinamas praktiškai. Jeigu butu galima konstatuoti, kad Savivaldybes sprendimu visuma pažeidžia KI 4 straipsni, butu neaišku, kaip reiketu pašalinti Savivaldybes veiksmu prieštaravima KI 4 straipsniui, t. y. neaišku, kokius sprendimus reiketu Savivaldybei priimti ar pakeisti. Taip butu ir šiuo konkreciu atveju. Atsakovui taip pat neaišku, del kokiu Savivaldybes sprendimu visumos turi buti atliekamas tyrimas pagal KI 4 straipsnio reikalavimus. Teismas turejo pagristi, ar visi Savivaldybes sprendimai gali daryti itaka ukines veiklos – keleivines laivybos – konkurencijos salygoms. Savivaldybe iš dvieju pateiktu investiciniu pasiulymu turejo pasirinkti viena, jai atrodanti tinkamiausia – bet kuriuo atveju atitinkamas nekilnojamasis turtas butu išnuomotas vienam iš ukio subjektu, o galima itaka konkurencijos salygoms neisiskirtu, tai nepriklauso nuo to, su kuriuo iš ukio subjektu Savivaldybe butu pasirinkusi bendradarbiavima. Vertindama, kuris iš ukio subjektu pateiktas investicinis pasiulymas yra geresnis, ar kuris iš ukio subjektu geriau pasiruošes užsiimti laivybos veikla, Konkurencijos taryba viršytu savo kompetencija. Atsakovas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas perženge ginco nagrinejimo ribas, nes be Nutarimo taip pat netiesiogiai ivertino ir Konkurencijos tarybos 2009 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 1S-35, kuris nebuvo apskustas, pagristuma.

15Atsakovas del Tvarkos atitikties KI 4 straipsnio reikalavimams pažymi, kad vienas ar kitas sprendimas, kuri viešojo administravimo subjektas gali priimti, neskelbes konkurso, savaime nesuponuoja to, jog konkurso nepaskelbimas bet kokioje srityje gali pažeisti KI 4 straipsnio reikalavimus. Vienu konkreciu atveju konkretaus turto nuoma ne konkurso budu konkreciam ukio subjektui gali daryti itaka konkurencijos salygoms ir del to kelti abejoniu del atitikties KI 4 straipsnio reikalavimams, taciau kitais atvejais tokia nuoma konkurencijos salygoms itakos gali ir netureti. Todel bendro pobudžio Tvarkos 1.1.1.1. punkto nuostata, numatanti Savivaldybes diskrecijos teise jai priklausanti turta nuomoti ir ne konkurso budu, pati savaime negali buti nagrinejama KI 4 straipsnio atžvilgiu, nes ji pati savaime niekaip nesuponuoja galimu skirtingu konkurencijos salygu sudarymo konkrecia ukine veikla užsiimantiems ukio subjektams. Pastebetina, kad nurodyta atsakovo pozicija patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (sprendimas administracineje byloje Nr. I575-10/2009). Pirmosios instancijos teismo nuoroda i Valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymo 14 straipsnio 2 dali ir šiu nuostatu palyginimas su Tvarka nesuponuoja išvados, kad Tvarka turi buti vertinama KI 4 straipsnio atžvilgiu.

16Atsakovas del nenagrinetu Savivaldybes sprendimu ir raštu nurodo, kad Savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. T1-307 neaptarimas Nutarime niekaip nepakeistu išvados, jog Savivaldybe savo sprendimais, iskaitant ir minimaji, nesudare skirtingu salygu keleivine laivyba užsiimantiems ukio subjektams ir nediskriminavo šiuo aspektu pareiškejo UAB ,,Easy 2 invest“ atžvilgiu. Kiti pirmosios instancijos teismo nurodyti Savivaldybes raštai taip pat negali daryti itakos Nutarime padarytai išvadai, jie yra informacinio pobudžio, tai matyti iš ju turinio. Konkurencijos taryba klausimus, keltus Savivaldybes Architekturos ir urbanistikos skyriaus 2008 m. rugsejo 15 d. raštu, vertino, nagrinedama pareiškejo keltus klausimus del biotualeto ir kilnojamuju laipteliu irengimo, todel teismo išvada, jog dar atskirai reikejo vertinti mineta rašta, yra nepagrista.

17Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino i Konkurencijos tarybos kompetencija, vykdant KI 4 straipsnio priežiura, t. y. i viena iš pagrindiniu tokios priežiuros salygu – viešojo administravimo subjektu priimtu konkreciu sprendimu vertinima konkrecios ukines veiklos kontekste, o ne pagal abstraktu ju galimo neteisetumo suvokima. KI 4 straipsnio specifika yra pabrežes ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A11-1055/2004.

18Pareiškejas UAB „HALSAS“ atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 106–110) prašo atmesti atsakovo apeliacini skunda. Atsakovas, be argumentu, nurodytu pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad, vertinant Savivaldybes tarybos veiksmus KI 4 straipsnio prasme, ypatingas demesys apeliaciniame skunde skiriamas Konkurencijos tarybos kompetencijai laivininkystes srityje, teigiant, kad savivaldybe neturi daug funkciju ir tai atsakovo nuomone yra pagrindinis kriterijus, vertinant Savivaldybes tarybos veiksmus. Tokie argumentai yra nepagristi. Atsakovas turejo vertinti Savivaldybes tarybos veiksmus ne atsižvelgdamas i teises norminiu aktu jai suteiktas teises ir pareigas vidaus laivybos srityje, bet placiau – kokios teises Savivaldybes tarybai suteiktos kitais teises norminiais aktais ir kiek tu teisiu panaudojimas galejo riboti konkurencija vidaus laivyboje Savivaldybes teritorijoje, taip kitu teises aktu, apibrežianciu Savivaldybes tarybos kompetencijos ribas, atžvilgiu. Konkurencijos tarybos tyrimas buvo šališkas. Savivaldybes taryba turta išnuomavo, teikdama pirmenybe tik vienam iš kriteriju – investiciju dydžiui, visiškai neatsižvelgdama i tai, jog UAB ,,Easy 2 invest“ neatitiko kitu kriteriju.

19Pareiškejas nurodo, kad Savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. T1-293 priimtas, nepranešus apie busima turto nuoma pareiškejui. Analogiškomis aplinkybemis buvo priimtas ir 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. T1-307. Tvarkos nuostatos yra ydingos, sudarancios nevienodas salygas konkuruoti, vykdant laivyba. Tai, kad pareiškejas nepraše vertinti Tvarkos atitikties KI 4 straipsnio reikalavimams, neatleido atsakovo nuo tokios pareigos tai daryti savo iniciatyva (KI 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 24 straipsnio 2 dalis). Pareiškejas nurodo, kad Savivaldybes administracijos darbuotoju veiksmai nera norminio pobudžio raštai, ši aplinkybe neatleidžia atsakovo nuo pareigos, juos vertinti sistemiškai kartu su priimtais kitais teises norminiais aktais.

20Tretysis suinteresuotas asmuo Druskininku savivaldybes taryba atsiliepimu i atsakovo apeliacini skunda (b. l. 111–112) prašo tenkinti atsakovo apeliacini skunda. Tretysis suinteresuotas asmuo sutinka su apeliaciniame skunde išdestytais motyvais.

21Teiseju kolegija k o n s t a t u o j a:

22IV.

23Apeliacinis skundas tenkintinas.

24Byloje gincas kyla del Konkurencijos tarybos 2009 m. rugpjucio 31 d. nutarimo Nr. 1S - 134, kuriuo buvo nuspresta nutraukti pareiškejo iniciatyva pradeta tyrima del Druskininku savivaldybes tarybos sprendimu atitikties Konkurencijos istatymo 4 straipsnio reikalavimams, teisetumo ir pagristumo.

25Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame iš esmes konstatuota, kad Konkurencijos taryba tyrima atliko neišsamiai ir del to byla gražinta papildomam tyrimui atlikti.

26Teiseju kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne karta nurodes, jog Konkurencijos istatymo 4 straipsnio 1 dalis itvirtina pareiga valstybes valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdancioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ukines veiklos reguliavimu, užtikrinti sažiningos konkurencijos laisve, o Konkurencijos istatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja šio straipsnio pirmoje dalyje itvirtinta sažiningos konkurencijos laisves principa ir apibrežia, kokius veiksmus valstybes valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sažiningos konkurencijos laisve. Tai teises aktu ar kitu sprendimu, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ukio subjektus ar ju grupes priemimas, del kuriu atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos salygu skirtumu atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ukio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingu konkurencijos salygu neimanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos istatymu reikalavimus. Todel Konkurencijos istatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali buti konstatuojamas tada, kai

Nustatė

27ma šiu triju aplinkybiu visuma: 1) savivaldybes institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ukio subjektus ar ju grupes; 2) del tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos salygu skirtumu atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ukio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos salygos nera nulemtos Lietuvos Respublikos istatymu vykdymu (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkricio 10 d. sprendima administracineje byloje Nr. A2-32/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutarti administracineje byloje Nr. A556-45/2008). Nekyla abejoniu, kad ivairus viešojo administravimo subjektu priimami sprendimai gali tureti itakos atitinkamoje rinkoje konkuruojanciu ukio subjektu ukines veiklos salygoms (pavyzdžiui, sprendimai viešuju pirkimu proceduru pagrindu, sprendimai atleisti ukio subjektus nuo tam tikru mokesciu ir pan.), taciau akivaizdu, jog ne kiekvienas toks sprendimas bus ydingas Konkurencijos istatymo 4 straipsnio požiuriu. Pavyzdžiui, vykdydamas viešojo pirkimo proceduras viešojo administravimo subjektas gali nuolat laimetoju paskelbti ta pati ukio subjekta, jei butent jis teises aktu nustatyta tvarka pateiks ekonomiškai naudingiausia arba mažiausia kaina pagrista pasiulyma. Akivaizdu, kad toks sprendimas galetu tureti neigiamu padariniu su šiuo ukio subjektu atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems kitiems ukio subjektams, kurie prarastu galimybe potencialiam klientui tiekti tam tikras prekes ar paslaugas, ir taip atsidurtu mažiau palankioje situacijoje. Taciau tokia situacija negali buti traktuojama kaip sažiningos konkurencijos laisves principo paneigimas ar pažeidimas, o, priešingai, ji laikytina šio principo igyvendinimo išraiška. Taigi, kaip mineta, tam, kad butu konstatuotas Konkurencijos istatymo 4 straipsnio pažeidimas, turi buti nustatyta pirmiau minetu triju aplinkybiu visuma.

28Teiseju kolegija taip pat pabrežia, kad šioje byloje sprendžiant Konkurencijos tarybos gincijamo Nutarimo teisetumo ir pagristumo klausima Konkurencijos istatymo požiuriu turi buti atsižvelgta i tai, jog prašymas ištirti Konkurencijos istatymo 4 straipsnio nuostatu laikymasi negali buti tik abstraktaus pobudžio. Prašyma padaves asmuo (ukio subjektas) prašyme turi nurodyti, kuo (jo manymu) konkretus valstybes valdymo ir savivaldos institucijos priimtas teises aktas ar kitas sprendimas pažeidžia draudima teikti privilegijas ar diskriminuoti atskirus ukio subjektus ar ju grupes (Konkurencijos istatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalys), taip pat nurodyti, kuo (jo manymu) yra pažeidžiamos jo (prašyma pateikusio subjekto) Konkurencijos istatymo ginamos teises (Konkurencijos istatymo 38 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., LVAT 2004 m. gruodžio 28 d. nutarti administracineje byloje Nr. A11-1055/2004).

29Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurode, kad Konkurencijos taryba nepilnai ištyre Druskininku savivaldybes tarybos ir Druskininku savivaldybes administracijos sprendimus ir veiksmus. Darydamas tokia išvada pirmosios instancijos teismas nurode, kad atsakovas 1) visus pareiškejo pareiškime nurodytus sprendimus bei veiksmus turejo vertinti kaip visuma viename – galimo sažiningos konkurencijos ribojimo – kontekste, o ne kaip atskirus veiksmus, vertinant juos tik pagal tai, ar tokiu sprendimu priemimas pagal teises aktus yra Druskininku savivaldybes tarybos ar Druskininku savivaldybes administracijos kompetencijoje; 2) vertindamas Druskininku savivaldybes tarybos sprendimus del turto nuomos, turejo ivertinti ir Tvarkos atitikima Konkurencijos istatymo 4 straipsnio reikalavimams; 3) atsakovas ankstesniu 2009 m. kovo 5 d. nutarimu neatsisakes atlikti tyrimo iš viso netyre ir nevertino tam tikru Druskininku savivaldybes tarybos sprendimu ir Druskininku savivaldybes administracijos direktoriaus ir Architekturos ir urbanistikos skyriaus raštu.

30Kaip matyti iš gincijamo Konkurencijos tarybos nutarimo (b.l. 18-23) turinio, Taryba, ištyrusi faktines aplinkybes, jame apibreže atitinkama rinka (t. y. keleivine laivyba Nemuno upeje Druskininku savivaldybes teritorijoje) ir dali pareiškejo skunde nurodytu Druskininku savivaldybes tarybos ir Druskininku savivaldybes administracijos sprendimu ir veiksmu vertino tuo požiuriu, ar šie sprendimai ir veiksmai nesudare skirtingu konkurencijos salygu.

31Ivertinus pareiškejo patikslinta skunda (b.l. 61-63), taip pat gincijama pirmosios instancijos teismo sprendima matyti, kad juose nera gincijamas atsakovo pateiktas atitinkamos rinkos apibrežimas. Ivertinusi bylos medžiaga teiseju kolegija konstatuoja, kad atsakovas atitinkama rinka gincijamame Nutarime apibreže tinkamai.

32Kadangi pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurode tris gincijamo Konkurencijos tarybos Nutarimo trukumus, kolegija juos ivertins atskirai.

33Pirmosios instancijos teismas savo sprendime inter alia pažymejo, kad atlikdama tyrima Konkurencijos taryba privalejo ivertinti ir Tvarkos atitikti Konkurencijos istatymo 4 straipsnio reikalavimams. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad, jo manymu, Tvarkos 1.1.1 punkto nuostata, jog savivaldybes ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas ne konkurso budu, kai sprendima del turto nuomos ne konkurso budu priima Druskininku savivaldybes taryba, savaime nebutinai prieštarauja Konkurencijos istatymo 4 straipsniui, todel Konkurencijos taryba pagristai vertino konkrecius sprendimus ir veiksmus, o ne pacios teises normos atitikti Konkurencijos istatymui. Apeliantas taip pat nurodo, kad tokio prašymo nebuvo pareiškejo skunde, o toki Tvarkos nuostatu ir Konkurencijos istatymo nuostatu santyki patvirtina ir LVAT praktika.

34Teiseju kolegija, ivertinusi bylos medžiaga, su minetais apelianto argumentais iš esmes sutinka. Visu pirma pritartina argumentui, kad mineta Tvarkos 1.1.1 punkto nuostata per se visais atvejais nebutinai nera suderinama su Konkurencijos istatymo 4 straipsnio reikalavimais. Pavyzdžiui, gali buti situaciju, kuomet Savivaldybes taryba, igyvendindama jai pavestas funkcijas, turta išnuomos apskritai ne ukio subjektui, t. y. nekomerciniams tikslams. Tokiu budu nei teises norma, nei jos pagrindu priimtas individualus teises taikymo aktas neprieštaraus Konkurencijos istatymo 4 straipsnio nuostatoms, nes nesudarys prielaidu pažeisti sažiningos konkurencijos principa. Taigi pagristas Konkurencijos tarybos teiginys, kad aptariamu atveju turi buti vertinamas butent konkretus sprendimas ir nustatinejama, ar tokiu sprendimu buvo suteikta privilegija arba diskriminuojamas atskiras ukio subjektas ar ju grupe ir ar del tokio sprendimo atsirado ar galejo atsirasti konkurencijos salygu skirtumai atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ukio subjektams. Kaip bus aptariama toliau, gincijamo Nutarimo analize rodo, kad toki vertinima Konkurencijos taryba iš esmes atliko. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas mineta Tvarkos 1.1.1 punkto nuostata, kaip teises analogija pateike LR valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, iš kuriu matyti, kad LR Vyriausybes galimybes išnuomoti ilgalaiki materialuji valstybes turta ne konkurso tvarka yra labai ribotos. Šiuo aspektu teiseju kolegija pritaria pozicijai, kad Konkurencijos taryba turi pareiga vertinti savivaldos instituciju sprendimu ir veiksmu atitikti Konkurencijos istatymo požiuriu. Kaip mineta, Tvarkos 1.1.1 punkto nuostatos savaime nesuponuoja sažiningos konkurencijos principo pažeidimo. Be to, viešojoje teiseje galimybe taikyti teises analogija yra gana ribota. Šiuo aspektu pažymetina, kad LR vietos savivaldos istatymo 7 straipsnio 15 punktas ir LR valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymo 11 straipsnio 1 dalis savivaldybems suteikia joms priklausancio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teise. LR valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymo 14 straipsnio 6 dalyje yra tiesiogiai numatyta, kad savivaldybei nuosavybes teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybes tarybos nustatyta tvarka. Atitinkamai, Druskininku savivaldybes tarybos 2002 m. rugsejo 30 d. sprendimu Nr. 744 patvirtinta Tvarka yra priimta butent pirmiau minetu istatymu nuostatu pagrindu, todel teigti, kad jos 1.1.1 punktas nera suderinamas su LR valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymo, pagrindo taip pat nera (taip pat žr. LVAT 2008 m. liepos 9 d. nutarti administracineje byloje Nr. AS556-385/2008).

35Teiseju kolegija atkreipia demesi ir i tai, kad pareiškejas savo pareiškime Konkurencijos tarybai nekele pacios Tvarkos atitikties Konkurencijos istatymui klausimo, nepraše, kad atsakovas del Tvarkos nuostatu atitikties aukštesnes galios teises aktams kreiptusi i administracini teisma. Taigi nors Konkurencijos taryba ex officio turi pareiga vertinti, ar viešojo administravimo subjektu priimti teises aktai atitinka Konkurencijos istatymo 4 straipsnio nuostatas (Konkurencijos istatymo 19 straipsnio 1 dalis), nera pagrindo teigti, kad tokio vertinimo motyvus ir išvadas, nesant pagristu abejoniu del aptariamos Tvarkos 1.1.1 punkto nuostatu atitikties Konkurencijos istatymo 4 straipsnio reikalavimams ir pareiškejo prašymo šiuo klausimu, Konkurencijos taryba privalejo išdestyti butent skundžiamame Nutarime.

36Del pirmiau išdestytu priežasciu teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas privalejo ivertinti Tvarkos atitikti Konkurencijos istatymo 4 straipsnio reikalavimams, nera pagrista.

37Pirmosios instancijos teismas sprendime nurode, kad Konkurencijos taryba visus pareiškejo skundžiamus sprendimus bei veiksmus privalejo vertinti kaip visuma viename – galimo sažiningos konkurencijos ribojimo – kontekste, o ne kaip atskirus veiksmus, vertinant juos tik pagal tai, ar tokiu sprendimu priemimas pagal teises aktus yra Druskininku savivaldybes tarybos ar Druskininku savivaldybes administracijos kompetencijoje. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurode, kad Konkurencijos taryba 2009 m. kovo 5 d. nutarimu neatsisakiusi atlikti tyrimo iš viso netyre ir nevertino Druskininku savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. T1-307; Druskininku savivaldybes administracijos direktoriaus 2008 m. gegužes 16 d. rašto Nr. S12-1333-(24.5) ir Druskininku savivaldybes administracijos Architekturos ir urbanistikos skyriaus 2008 m. rugsejo 15 d. atsakymo Nr. SA-513-(17.25).

38Del šiu aspektu teiseju kolegija visu pirma pažymi, kad, kaip matyti iš gincijamo Nutarimo turinio, jame atsakovas vertino ne tik ta aspekta, ar konkretaus sprendimo priemimas buvo atitinkamos savivaldos institucijos kompetencijoje. Gincijamame nutarime analizuota ir tai, ar pareiškejo pareiškime Konkurencijos tarybai nurodyti Druskininku savivaldybes tarybos 2008 m. balandžio 22 d. sprendimas, 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimas ir 2008 m. rugsejo 12 d. sprendimas bei Druskininku savivaldybes 2008 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. S12-3110-(7.2) nesudare skirtingu konkurencijos salygu, t. y. ar jais nebuvo teiktos privilegijos treciajam suinteresuotam asmeniui ir, atitinkamai, ar nebuvo diskriminuotas pareiškejas Konkurencijos tarybos apibrežtoje rinkoje, t. y. keleivines laivybos Nemuno upeje Druskininku savivaldybes teritorijoje rinkoje.

39Teiseju kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nenurode, kaip konkreciai atsakovas privalejo ivertinti visus pareiškejo skundžiamus sprendimus bei veiksmus kaip visuma, kaip ir kokiu aspektu gincijamu sprendimu ir veiksmu visuma, nežiurint to, kad atsakovas gincijamame Nutarime priejo prie išvados, kad pirmiau mineti Druskininku savivaldybes tarybos 2008 m. balandžio 22 d. sprendimas, 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimas ir 2008 m. rugsejo 12 d. sprendimas bei Druskininku savivaldybes 2008 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. S12-3110-(7.2) nesudare skirtingu konkurencijos salygu, gali buti ydinga Konkurencijos istatymo 4 straipsnio požiuriu. Pirmosios instancijos teismas, ivertines Druskininku savivaldybes 2008 m. kovo men. rašte Nr. S12-(24.5) (Konkurencijos tarybos byla, t. I, b.l. 9) pateikta prašyma UAB „Easy 2 invest“ ir UAB „Halsas“ pateikti investicinius pasiulymus, sprendime tik nurode, kad Konkurencijos taryba visus Druskininku savivaldybes veiksmus turejo vertinti atsižvelgiant i ukio subjektu galimybes vykdyti butent tuos tikslus, kuriuos nustate savivaldybe. Teismas konstatavo, kad pagrindinis tikslas – pramogines laivybos vystymas.

40Teiseju kolegija, ivertinusi bylos medžiaga, tokiai išvadai nepritaria. Kaip matyti iš Druskininku savivaldybes 2008 m. kovo men. rašto Nr. S12-(24.5) turinio, jame ivardintas prašomu pateikti investiciniu pasiulymu tikslas – pramoginio plaukiojimo laivais ir keleiviu pervežimo Nemuno upe Druskininku savivaldybes teritorijoje vykdymas. Vis delto atkreiptinas demesys i tai, kad aptariamame rašte aiškiai pažymima, jog aprašant numatoma veikla turi buti nurodomos investicijos i ivairius objektus, iskaitant ir i prieplauku irengima bei šalia ju esancios teritorijos sutvarkyma (rašto 1.2 punktas). Šiuo aspektu teiseju kolegija pažymi, kad nors pats raštas nera visiškai nepriekaištingas tuo požiuriu, kad jame nera aiškiai ivardinti investiciniu pasiulymu vertinimo kriterijai (pvz., didžiausia investiciju suma, idomiausia projekto igyvendinimo koncepcija, ukio subjektu patirtis atitinkamoje srityje ar pan.), Druskininku savivaldybes taryba, kuri atsakinga už viešojo intereso užtikrinima ir tinkama Savivaldybei nuosavybes teise priklausancio turto valdyma, svarstydama pateiktus pasiulymus, turejo tam tikra diskrecija apibrežti, kokiais budais ir priemonemis turi buti siekiama pirmiau mineto tikslo, taip pat apsispresti, kuris investicinis pasiulymas šiuo požiuriu geresnis. Ši diskrecija nera neribota, ja riboja, inter alia, Konkurencijos istatymo 4 straipsnis, taip pat, kiek tai susije su jai priklausancio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, LR valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymo 81 straipsnyje itvirtinti valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prieš priimant 2008 m. balandžio 22 d. sprendima, abu investiciniai projektai buvo viešai svarstomi 2008 m. balandžio 22 d. Druskininku savivaldybes tarybos posedyje (Konkurencijos tarybos byla, t. I, b.l. 115-118), posedžio metu buvo akcentuotas poreikis užtikrinti kuo didesnes investicijas i savivaldybes turta, taip pat buvo ivertinta, kad investicijos buvo planuotos ne tik i Biuvetes pastata, bet ir i nauja prieplauka, laivus ir pan. Del šios priežasties teiseju kolegija daro išvada, kad Konkurencijos istatymo 4 straipsnio požiuriu Druskininku savivaldybes taryba, pasirinkdama objektyviai ivertinama ekonomini kriteriju – investiciju dydi, ir jo pagrindu priimdama sprendima balsuoti butent už UAB „Easy 2 invest“ pasiulyma, kuriame buvo nurodyta beveik dvigubai didesne investiciju suma, pirmiau minetos diskrecijos nuspresti, kokiais budais ir priemonemis turi buti siekiama pirmiau mineto tikslo, ribu neperženge.

41Tai konstatavusi teiseju kolegija pažymi, kad byloje analizuojamu atveju nera pagrindo teigti, jog padarius išvada, kad nors konkretus Druskininku savivaldybes tarybos ar Druskininku savivaldybes administracijos ar jos padaliniu sprendimai ar veiksmai nepažeidžia sažiningos konkurencijos principu, ju visuma galetu ši principa pažeisti. Del šios priežasties darytina išvada, kad Konkurencijos taryba pagristai vertino atskirus Druskininku savivaldybes sprendimus ir veiksmus ju atitikties Konkurencijos istatymo 4 straipsnio požiuriu. Taip pat pažymetina ir tai, kad Konkurencijos taryba pagristai vertino ir tai, ar priimant konkretu sprendima ar atliekant tam tikra veiksma atitinkamas viešojo administravimo subjektas turi teise ar pareiga tai daryti, nes priešingu atveju nebutu imanoma nustatyti, ar atitinkamas viešojo administravimo subjektas pažeide Konkurencijos istatymo 4 straipsni.

42Kaip matyti iš pareiškejo pareiškimo Konkurencijos tarybai, taip pat skundo ir patikslintu skundu pirmosios instancijos teismui turinio, pareiškejas, be to, kad nurodo, jog Druskininku savivaldybes taryba konkreciais pirmiau nurodytais sprendimais suteike konkurencini pranašuma UAB „Easy 2 invest“, kartu iš esmes siekia irodyti, kad Druskininku savivaldybes taryba ir administracija jo atžvilgiu elgiasi šališkai, neobjektyviai ir nepagristai, ivairiais budais kliudo pareiškejui pletoti ukine veikla. Šiuo aspektu teiseju kolegija pažymi, kad ne visi viešojo administravimo subjektu veiksmai, kuriais daroma itaka ukio subjekto ukines veiklos salygoms, gali buti vertinami kaip Konkurencijos istatymo 4 straipsnio pažeidimas. Kaip mineta, tam, kad butu konstatuotas Konkurencijos istatymo 4 straipsnio pažeidimas, privalo buti nustatyta (irodyta) triju faktiniu aplinkybiu visuma: kad 1) savivaldybes institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ukio subjektus ar ju grupes; 2) del tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos salygu skirtumu atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ukio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos salygos nera nulemtos Lietuvos Respublikos istatymu vykdymu. Šios bylos kontekste pažymetina, kad Konkurencijos taryba nera kompetentinga vertinti viešojo administravimo subjektu sprendimu ir veiksmu (neveikimo) teisetumo ir pagristumo kitais aspektais nei atitikties Konkurencijos istatymui požiuriu. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytu faktiniu aplinkybiu (žinoma, ir joms visoms esant) ukio subjektas, manantis, kad savivaldos institucija prieme neteisetus ar nepagristus sprendimus arba nepagristai atsisako atlikti tam tikrus jos kompetencijai priskirtus veiksmus, turi teise šiuos sprendimus ar atsisakyma gincyti teises aktu nustatyta tvarka.

43Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame iš esmes nera vertinama, ar Konkurencijos taryba padare pagrista išvada, jog Druskininku savivaldybes tarybos 2008 m. balandžio 22 d. sprendimas, 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimas ir 2008 m. rugsejo 12 d. sprendimas bei Druskininku savivaldybes 2008 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. S12-3110-(7.2) nepažeidžia Konkurencijos istatymo 4 straipsnio reikalavimu. Atsižvelgiant i pirmiau išdestytus motyvus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai nevertino, ar Konkurencijos taryba tinkamai ivertino minetu Druskininku savivaldybes tarybos 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo, 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo ir 2008 m. rugsejo 12 d. sprendimo bei Druskininku savivaldybes 2008 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. S12-3110-(7.2) atitikti Konkurencijos istatymo 4 straipsnio nuostatoms ir nepagristai Konkurencijos taryba ipareigojo vertinti šiu bei kitu sprendimu ir veiksmu visumos atitikti Konkurencijos istatymo 4 straipsniui.

44Teiseju kolegija pažymi, kad pagal ABTI 141 straipsnio 1 dalies 2 punkta apeliacines instancijos teismas turi teise perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, jeigu bylos aplinkybems išaiškinti butina surinkti daug nauju irodymu. Kadangi šioje byloje tokios butinybes nera, teiseju kolegija, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, iš esmes ivertins gincijamo Nutarimo teisetuma ir pagristuma.

45Teiseju kolegija pažymi, jog gincijamo Konkurencijos tarybos Nutarimo turinio analize rodo, kad atsakovas, vertindamas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo atitikti Konkurencijos istatymo 4 straipsniui ir konstatuodamas, jog minetu sprendimu Druskininku savivaldybes taryba skirtingu konkurencijos salygu UAB „Halsas“ ir UAB „Easy 2 invest“ nesudare, atsižvelge i kelis aspektus: tai, kad savivaldybe faktiškai vykde investiciniu planu atrankos procedura, t. y. abiems ukio subjektams sudare vienodas salygas pateikti konkuruojancius investicinius projektus; tai, kad UAB „Halsas“ savo pirminiame pasiulyme apskritai nenurode investiciju sumos, o ja pateike tik pasibaigus paraišku pateikimo terminui, t. y. 2008 m. balandžio 7 d.; tai, kad pareiškejo pateiktas investicinis pasiulymas buvo beveik 100 tukstanciu litu mažesnis nei treciojo suinteresuoto asmens; i objektyviai pasveriama ekonomini kriteriju, t. y. pareiškejo ir treciojo suinteresuoto asmens pateiktuose investiciniuose pasiulymuose nurodyta investiciju suma, kurios pagrindu buvo nustatytas laimetojas.

46Teiseju kolegija, ivertinusi bylos medžiaga, tokiai atsakovo padarytai išvadai pritaria. Kaip mineta, nustatydama, kokiais budais ir priemonemis turi buti siekiama pirmiau nurodyto tikslo, taip pat apsispresdama, kuris investicinis pasiulymas šiuo požiuriu geresnis, Druskininku savivaldybes taryba turejo tam tikra diskrecija. Kartu ji privalejo vadovautis LR valstybes ir savivaldybiu turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymo 81 straipsnyje itvirtintais principais. Minetame straipsnyje nurodyta, kad valstybiu ir savivaldybiu turtas privalo buti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomenes naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teises principais. Taigi valdydama, naudodama turta ar juo disponuodama savivaldybe privalo elgtis kaip apdairus ir racionalus savininkas. Vertindama 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo turini teiseju kolegija daro išvada, kad ji priimdama Druskininku savivaldybes taryba jai suteiktos diskrecijos ribu neperženge ir minetu principu nepažeide, t. y. prieme sprendima išnuomoti turta objektyviai pasveriamo ekonominio kriterijaus - didesnes investiciju sumos - pagrindu. Be to, kaip matyti iš aptariamo sprendimo turinio (sprendimo 5 punktas), jame aiškiai nurodomas terminas, per kuri turejo buti padarytos investicijos, taip pat investiciju dydis ir pobudis (sprendimo 2.1 punktas), o sprendimo isigaliojimui buvo numatyta papildoma salyga – draudimo bendroves laidavimo raštas, užtikrinantis, kad minetos investicijos bus realiai atliktos. Del šiu priežasciu teiseju kolegija mano, kad Konkurencijos taryba pagristai nurode, jog 2008 m. balandžio 22 d. Druskininku savivaldybes tarybos sprendimas skirtingu konkurencijos salygu nesudare ir Konkurencijos istatymo 4 straipsnio nepažeide.

47Analogiška išvada darytina ir del 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo, kuriuo treciajam suinteresuotam asmeniui buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos (Konkurencijos byla, t. I, b.l. 62). Šiuo atveju pritartina atsakovo gincijamame sprendime išdestytai išvadai, kad jis vertintinas kartu su 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu. Kaip matyti iš UAB „Halsas“ pateikto investicinio pasiulymo (Konkurencijos byla, t. I, b.l. 19-25, 26-28), pareiškejas savo pateiktame investiciniame pasiulyme apskritai nebuvo nurodes, jog nori išsinuomoti aptariamame sprendime nurodytas negyvenamasias patalpas. Demesys atkreiptinas i tai, kad minetame sprendime (2.2.1 ir 2.2.3 punktai) nurodyta ir butinu investiciju i patalpas ir šalia esancia aplinka suma, ir nuompinigiu dydis. Taigi tokia nuoma negali buti traktuojama kaip privilegijos suteikimas, be to, pareiškejas nepaaiškino, kaip šiu patalpu nuoma treciajam suinteresuotam asmeniui sukelia ar gali sukelti konkurencijos salygu skirtumus pirmiau minetoje atitinkamoje rinkoje, juo labiau, kad pats pareiškejas patikslintame skunde (b.l. 62) teigia, jog šis pastatas nieko bendro su laivyba neturi. Del šiu priežasciu teiseju kolegija daro išvada, kad Konkurencijos taryba gincijamame sprendime pagristai konstatavo, jog priimdama 2008 m. gruodžio 4 d. sprendima Druskininku savivaldybes taryba skirtingu konkurencijos salygu UAB „Halsas“ ir UAB „Easy 2 invest“ nesudare ir Konkurencijos istatymo 4 straipsnio nepažeide.

48Gincijamame Konkurencijos tarybos nutarime taip pat buvo prieita prie išvados, kad Druskininku savivaldybes tarybos 2008 m. rugsejo 12 d. sprendimas Nr. T1-250 (Konkurencijos byla, t. I, b.l. 43), kuriuo suderintos UAB „Easy 2 invest“ Nemuno upes vidaus vandenu prieplaukos akvatorijos ribos, negalejo buti vertinamas kaip UAB „Halsas“ diskriminacija UAB „Easy 2 invest“ atžvilgiu. Darydamas tokia išvada atsakovas ivertino du aspektus: pirma, tai, kad savivaldybes taryboms tokia teise nera suteikta; antra, kad mineta sprendima Druskininku savivaldybes taryba panaikino 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu T1-309 (Konkurencijos byla, t. I, b.l. 144). Teiseju kolegija su minetu atsakovo vertinimu sutinka. Byloje nekyla ginco, kad minetas 2008 m. rugsejo 12 d. sprendimas buvo panaikintas Druskininku savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu T1-309. Taigi nera pagrindo teigti, jog negaliojantis teises aktas gali daryti neigiama itaka konkurencijos salygoms, ypac atsižvelgiant i trumpa Druskininku savivaldybes tarybos 2008 m. rugsejo 12 d. sprendimo galiojimo trukme.

49Pirmosios instancijos teismas gincijamame sprendime taip pat konstatavo, kad atsakovas nepagristai netyre ir nevertino Druskininku savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. T1-307; Druskininku savivaldybes administracijos direktoriaus 2008 m. gegužes 16 d. rašto Nr. S12-1333-(24.5) ir Druskininku savivaldybes administracijos Architekturos ir urbanistikos skyriaus 2008 m. rugsejo 15 d. atsakymo Nr. SA-513-(17.25).

50Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškejas minetus sprendimus ir raštus buvo nurodes savo pareiškime atsakovui (Konkurencijos byla, t. I, b.l. 1-8, 66-69, 64, 71 75). Konkurencijos tarybos 2009 m. kovo 5 d. nutarime Nr. 1S-35 (Konkurencijos byla, t. I, b.l. 101-103) kuriuo, be kita ko, buvo atsisakyta pradeti tyrima del tam tikru administraciniu aktu, nera nurodyta, kad atsakovas atsisako pradeti tyrima del pirmiau minetu Druskininku savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. T1-307; Druskininku savivaldybes administracijos direktoriaus 2008 m. gegužes 16 d. rašto Nr. S12-1333-(24.5) ir Druskininku savivaldybes administracijos Architekturos ir urbanistikos skyriaus 2008 m. rugsejo 15 d. atsakymo Nr. SA-513-(17.25). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad Konkurencijos taryba nepagristai netyre ir nevertino mineto sprendimo ir raštu Konkurencijos istatymo 4 straipsnio požiuriu, iš esmes yra pagrista. Vis delto, ivertinusi pareiškejo atsakovui pateikta pareiškima, apeliaciniame skunde išdestytus Konkurencijos tarybos argumentus, taip pat pareiškejo atsiliepima i apeliacini skunda teiseju kolegija daro išvada, kad šis procedurinis pažeidimas nera esminis, todel šioje dalyje gražinti byla papildomam tyrimui atlikti prasmes nera. Šiuo atveju pritartina atsakovo argumentams, kad pareiškejas UAB „Halsas“ nei pareiškime, nei veliau pareiškima nagrinejant Konkurencijos tarybai nepateike jokiu paaiškinimu, kokiu budu Druskininku savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. T1-307, kuriuo buvo pritarta žemes sklypo išnuomavimui treciajam suinteresuotam asmeniui, galejo daryti ar dare itaka konkurencijos salygoms pirmiau minetoje atitinkamoje rinkoje, tokie argumentai nenurodyti ir atsiliepime i apeliacini skunda. Analogiška išvada darytina ir del 2008 m. gegužes 15 d. Druskininku savivaldybes administracijos direktoriaus rašto Nr. S12-1333-(24.5), kuris yra tik lydraštis, juo pareiškejui persiunciamas Druskininku savivaldybes tarybos 2008 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. T1-126. Šiuo atveju akivaizdu, kad minetas raštas nesukelia jokiu teisiniu pasekmiu, o pareiškejas nepaaiškino, kaip jis daro ar gali daryti itaka konkurencijos salygoms pirmiau minetoje atitinkamoje rinkoje. Tuo tarpu, kaip matyti iš Druskininku savivaldybes administracijos Architekturos ir urbanistikos skyriaus 2008 m. rugsejo 15 d. atsakymo Nr. SA-513-(17.25) turinio (Konkurencijos byla, t. I, b.l. 75), juo buvo pateiktas neigiamas atsakymas del laipteliu irengimo ir biotualeto irengimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad šie pareiškejo prašymai savo turiniu analogiški tiems, del kuriu Konkurencijos taryba 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 1S-35 atsisake pradeti tyrima tuo pagrindu, kad tokie atsisakymai nesudaro pagrindo itarti, jog minetais sprendimais pareiškejui butu sudaromos diskriminacines veiklos salygos. Pareiškejas mineto Konkurencijos tarybos nutarimo neskunde, be to, nepateike jokiu argumentu, kaip, jo nuomone, minetas atsisakymas galejo daryti ar dare itaka konkurencijos salygoms pirmiau minetoje atitinkamoje rinkoje.

51Del pirmiau išdestytu priežasciu teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas prieme nepagrista sprendima. Todel apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teiseju kolegija

Nutarė

53Atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacini skunda tenkinti.

54Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima: pareiškejo UAB „Halsas“ skunda del Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009 m. rugpjucio 31 d. nutarimo Nr. 1S-134 „Del Druskininku savivaldybes sprendimu sudarant salygas vykdyti keleivine laivyba Nemuno upeje Druskininku savivaldybes teritorijoje atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 4 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrista.

55Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš... 2. Teiseju kolegija n u s t a t e:... 3. I.... 4. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos... 5. Pareiškejas UAB „HALSAS“ (toliau – ir Imone) kreipesi i teisma... 6. Pareiškejas nurode, kad UAB „Easy 2 invest“ pasiulytos investicijos i... 7. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos atsiliepime i pareiškejo skunda... 8. Atsakovas del 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo nurode, kad pareiškejas iš... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 14 d. sprendimu... 11. (b. l. 82–90) pareiškejo skunda patenkino, panaikinti Lietuvos Respublikos... 12. Pirmosios instancijos teismas padare išvadas, kad atsakovas 1) visus... 13. III.... 14. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba apeliaciniu skundu (b. l.... 15. Atsakovas del Tvarkos atitikties KI 4 straipsnio reikalavimams pažymi, kad... 16. Atsakovas del nenagrinetu Savivaldybes sprendimu ir raštu nurodo, kad... 17. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino i Konkurencijos... 18. Pareiškejas UAB „HALSAS“ atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 106–110)... 19. Pareiškejas nurodo, kad Savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimas... 20. Tretysis suinteresuotas asmuo Druskininku savivaldybes taryba atsiliepimu i... 21. Teiseju kolegija k o n s t a t u o j a:... 22. IV.... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 24. Byloje gincas kyla del Konkurencijos tarybos 2009 m. rugpjucio 31 d. nutarimo... 25. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame iš esmes... 26. Teiseju kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 27. ma šiu triju aplinkybiu visuma: 1) savivaldybes institucijos sprendimas teikia... 28. Teiseju kolegija taip pat pabrežia, kad šioje byloje sprendžiant... 29. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurode, kad Konkurencijos taryba... 30. Kaip matyti iš gincijamo Konkurencijos tarybos nutarimo (b.l. 18-23) turinio,... 31. Ivertinus pareiškejo patikslinta skunda (b.l. 61-63), taip pat gincijama... 32. Kadangi pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurode tris gincijamo... 33. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime inter alia pažymejo, kad... 34. Teiseju kolegija, ivertinusi bylos medžiaga, su minetais apelianto argumentais... 35. Teiseju kolegija atkreipia demesi ir i tai, kad pareiškejas savo pareiškime... 36. Del pirmiau išdestytu priežasciu teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 37. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurode, kad Konkurencijos taryba visus... 38. Del šiu aspektu teiseju kolegija visu pirma pažymi, kad, kaip matyti iš... 39. Teiseju kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai... 40. Teiseju kolegija, ivertinusi bylos medžiaga, tokiai išvadai nepritaria. Kaip... 41. Tai konstatavusi teiseju kolegija pažymi, kad byloje analizuojamu atveju nera... 42. Kaip matyti iš pareiškejo pareiškimo Konkurencijos tarybai, taip pat skundo... 43. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame iš esmes nera... 44. Teiseju kolegija pažymi, kad pagal ABTI 141 straipsnio 1 dalies 2 punkta... 45. Teiseju kolegija pažymi, jog gincijamo Konkurencijos tarybos Nutarimo turinio... 46. Teiseju kolegija, ivertinusi bylos medžiaga, tokiai atsakovo padarytai... 47. Analogiška išvada darytina ir del 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo, kuriuo... 48. Gincijamame Konkurencijos tarybos nutarime taip pat buvo prieita prie išvados,... 49. Pirmosios instancijos teismas gincijamame sprendime taip pat konstatavo, kad... 50. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškejas minetus sprendimus ir raštus... 51. Del pirmiau išdestytu priežasciu teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140... 53. Atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacini skunda tenkinti.... 54. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendima... 55. Sprendimas neskundžiamas....