Byla I-4032-484/2007
Dėl darbo užmokesčio priteisimo iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos)

2Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Aušrai Kartanienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. M. skundą dėl darbo užmokesčio priteisimo iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

5

6

7Pareiškėja B. M. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus m. VPK) darbo užmokesčio skirtumą –

812 384 Lt, susidariusį dėl netinkamai pritaikyto minimalios mėnesinės algos dydžio apskaičiuojant jai darbo užmokestį nuo 2003-09-01.

9Pareiškėja skunde nurodė, kad dirbo Vilniaus m. VPK Ketvirtajame policijos komisariate nuo 2003-09-01 iki 2006-07-01 ir buvo statutine valstybės tarnautoja. Paaiškino, kad LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, nustatė 450 Lt minimalią mėnesinę algą, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams buvo nustatyta 430 minimali mėnesinė alga. Vėlesniuose vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Pažymėjo, kad valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimali mėnesinė algos dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt. Pareiškėjos manymu, tokie Vyriausybės sprendimai prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui ir vertintina kaip konstitucinio teisėtų lūkesčių principo pažeidimas, nes valstybės tarnautojai, skirtingai nuo kitų darbuotojų, negali tikėtis darbo užmokesčio didėjimo keičiantis šalies ekonominei situacijai.

10Pareiškėja prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo III skirsnio 1 straipsnio 1 dalies nuostata dėl valstybės tarnautojams nustatyto pareiginės algos bazinio dydžio neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (b. l. 2-6).

11Atsakovas Vilniaus m. VPK atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad skaičiuojant ir mokant pareiškėjai darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Pažymėjo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas konstitucijai. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos nurodyti dydžiai, nuo kurių jos nuomone turėjo būti skaičiuojamas darbo užmokestis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, nėra taikytini valstybės tarnautojams, todėl pareiškėjos nurodyta suma negali būti vertinama kaip nepriemoka, o reikalavimo paskaičiuoti darbo užmokestį pagal pareiškėjos nurodomas sumas įgyvendinimui nėra teisinio pagrindo (b.l. 12-13).

12Trečiasis suinteresuotas asmuo policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka ir atsiliepime pažymėjo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Teigia, kad atsakovas ginčo laikotarpiu pareiškėjui darbo užmokestį apskaičiavo ir išmokėjo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais (b. l.15-16).

13Skundas atmestinas.

14Nustatyta, kad pareiškėja nuo 2003-09-01 iki 2006-07-01 dirbo Vilniaus m. VPK Ketvirtajame policijos komisariate ir buvo statutinė valstybės tarnautoja.

15Pareiškėjai apskaičiuojant pareiginės algos dydį, pareiginės algos koeficiento vienetas buvo taikomas vadovaujantis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), kuriuo nuo 2003 m. rugsėjo 1 dienos buvo patvirtinti minimalusis valandinis atlygis - 2,67 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 450 litų darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga (toliau – kiti darbuotojai), ir minimalusis valandinis atlygis - 2,55 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų: žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos per praėjusius kalendorinius metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, ūkininkų samdomiems darbuotojams, taip pat ūkininkams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, ir valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), kuriuo nuo 2004 m. gegužės 1 dienos buvo patvirtinti minimalusis valandinis atlygis - 2,95 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 500 litų kitiems darbuotojams, ir minimalusis valandinis atlygis - 2,55 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444), kuriuo nuo 2005 m. liepos 1 dienos buvo patvirtinti minimalusis valandinis atlygis - 3,28 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 550 litų kitiems darbuotojams ir minimalusis valandinis atlygis - 2,57 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams; ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), kuriuo nuo 2006 m. liepos 1 dienos patvirtinti minimalusis valandinis atlygis - 3,65 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 600 litų kitiems darbuotojams ir minimalusis valandinis atlygis - 2,62 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams.

16Pareiškėja kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis paminėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jai darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

17Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-855, priimto 2002-04-23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

18Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalų valandinį atlygį ir minimalią mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius.

19Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies nuostata „Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė <....> gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos dydžius“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr.937 1.2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1.2 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr.361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

20Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog valstybės tarnybos santykiai savo prigimtimi ir turiniu iš esmės skiriasi nuo santykių, kurie susiklosto tarp darbuotojų, dirbančių pagal samdos (darbo) sutartis, ir atitinkamų darbdavių. Galimybė pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas ir valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai, palyginti su darbo santykiais, suponuoja ir galimybę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius reguliuoti kitaip negu kitų darbuotojų, inter alia nustatyti skirtingas darbo apmokėjimo sistemas valstybės tarnautojams (taip pat kitų iš biudžeto finansuojamų institucijų darbuotojams) ir kitiems asmenims. Valstybės tarnybos sistemos vieningumas nepaneigia galimybės tam tikrus valstybės tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai, valstybės tarnybos santykių diferencijuotas teisinis reguliavimas grindžiamas valstybės (savivaldybių) institucijų bei jų vykdomų funkcijų ypatumais, šių institucijų vieta visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, joms nustatytais įgaliojimais, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtinomis profesinėmis savybėmis, kitais svarbiais veiksniais. Konstitucinis teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į visuminį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo teiginiui, kad valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams (kuriems nustatytos atitinkamos išimtys) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimą Nr.937, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimą Nr.316, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimą Nr.361 būtų mokamas mėnesinis tarnybinis atlyginimas, mažesnis ne tik už MMA, kurią jiems atitinkamu laikotarpiu buvo nustačiusi Vyriausybė, bet ir už tą – didesnę MMA, kurią Vyriausybė tuo laikotarpiu buvo nustačiusi kitiems dirbantiems asmenims. Konstitucinis teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu nebuvo paneigtas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų lūkestis, kad jų mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už tą MMA, kurią atitinkamu laikotarpiu buvo nustačiusi Vyriausybė. Taip pat konstatavo, kad valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, kariai ir valstybės tarnautojai ir toliau turėjo (ir turi) lūkestį, kad jų mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už tą didžiausią MMA, kurią visiems kitiems dirbantiems asmenims atitinkamu laikotarpiu buvo (arba bus) nustačiusi Vyriausybė.

21Konstitucinis Teismas paminėtame nutarime pasisakė ir dėl 2007-07-19 priimto Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir nurodė, kad „Tokiu teisiniu reguliavimu, kai sąvoka „minimalios mėnesinės algos dydis“ buvo pakeista sąvoka „pareiginės algos bazinis dydis“, iki tol buvusio teisinio reguliavimo esmė nepakito: valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, prokurorų, valstybės pareigūnų pareiginės algos dydžiai ir toliau yra apskaičiuojami pagrindu imant tam tikrą nustatytą dydį, kuris dauginamas iš atitinkamo koeficiento. Be to, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams, prokurorams, valstybės pareigūnams MMA ir toliau yra garantija, jog jiems nebus mokamas darbo užmokestis, mažesnis už valstybės nustatytą MMA; atsižvelgiant į visuminį teisinį reguliavimą konstatuotina, kad minėtais Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimais nebuvo sudaryta prielaidų kuriam nors valstybės tarnautojui, valstybės politikui, teisėjui, prokurorui, valstybės pareigūnui mokėti algą, mažesnę už tą MMA, kurią atitinkamu laikotarpiu yra nustačiusi Vyriausybė“. Todėl pagrindo teismui abejoti šio įstatymo konstitucingumu nėra, atitinkamai nėra pagrindo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreitis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2006-07-19 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-789 atitinka Konstituciją.

22Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui 2007-03-20 priėmus nutarimą, kuriuo pripažinta, kad nurodytos Darbo kodekso bei minėtų Vyriausybės nutarimų normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šie teisės aktai turėjo ir turi būti taikomi apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį. Vilniaus m. VPK yra valstybinė institucija, kurios pareiga vykdyti įstatymus ir poįstatyminius aktus, tarp jų ir tuos, kurie reglamentuoja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimą. Atsakovas mokėjo pareiškėjai darbo užmokestį pagal teisės aktus, reglamentuojančius apmokėjimą už darbą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jai buvo mokamas ne toks atlyginimas, kokį ji privalėtų gauti pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei Vyriausybės nutarimus.

23Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus m. VPK mokėti pareiškėjai kitokio dydžio darbo užmokestį ir išmokėti pareiškėjos nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką.

24Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

28B. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
2. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ... 5. ... 6. ... 7. Pareiškėja B. M. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo... 8. 12 384 Lt, susidariusį dėl netinkamai pritaikyto minimalios mėnesinės algos... 9. Pareiškėja skunde nurodė, kad dirbo Vilniaus m. VPK Ketvirtajame policijos... 10. Pareiškėja prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį... 11. Atsakovas Vilniaus m. VPK atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo policijos departamentas prie Lietuvos... 13. Skundas atmestinas.... 14. Nustatyta, kad pareiškėja nuo 2003-09-01 iki 2006-07-01 dirbo Vilniaus m. VPK... 15. Pareiškėjai apskaičiuojant pareiginės algos dydį, pareiginės algos... 16. Pareiškėja kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis paminėtais Lietuvos... 17. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu... 18. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį Vyriausybė... 19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad... 20. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog valstybės tarnybos... 21. Konstitucinis Teismas paminėtame nutarime pasisakė ir dėl 2007-07-19 priimto... 22. Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui 2007-03-20 priėmus nutarimą,... 23. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus m. VPK... 24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 28. B. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 29. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...