Byla A-556-1939-14
Dėl sprendimo, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „HALSAS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal UAB „HALSAS“ skundą atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai ir Druskininkų savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei ,,Vidaus vandens kelių direkcija“ dėl sprendimo, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „HALSAS“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 8–11), kurį patikslino (I t., b. l. 18–22; 71–75), į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. T1-62 „Dėl akvatorijos ribų derinimo“; 2) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 19 d. raštą Nr. S12-1489-(7.2.) „Dėl akvatorijos ribų derinimo“; 3) įpareigoti Druskininkų savivaldybės tarybą suderinti su UAB „HALSAS“ steigiamos prieplaukos akvatorijos ribas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Druskininkų savivaldybės administracijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. kovo 21 d. Druskininkų savivaldybės taryba nusprendė nederinti UAB „HALSAS“ vidaus vandenų prieplaukos akvatorijos ribų. 2013 m. balandžio 10 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją su prašymu suderinti steigiamos prieplaukos akvatorijos ribas, tačiau savivaldybės administracija, išnagrinėjusi šį prašymą, atsisakė jį nagrinėti. Pareiškėjo pagrindinė veikla yra pramoginė, pažintinė, keleivinė laivyba Nemuno upe. Druskininkų savivaldybės taryba 2011 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T1-48 patvirtintų Druskininkų savivaldybės želdinių apsaugos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17.10 punktu įtvirtino draudimą Nemuno upės pakrantėje nuo ( - ) iki žemės sklypo ( - ), ir Ratnyčėlės upės pakrantėje nuo ( - ) iki Nemuno, draudžiančiais ženklais pažymėtose vietose vykdyti bet kokią veiklą, susijusią su žvejyba, plaukiojančių priemonių laikymu, švartavimusi ir kt., dėl ko būtų pažeisti 17.1-17.9 punktuose nurodyti draudimai (ganyti gyvulius ar paukščius; sandėliuoti statybines medžiagas; kirsti arba laužyti medžius ar krūmus, jų šakas; deginti atliekas arba lapus; kūrenti laužus; mindžioti ar kitaip niokoti veją, gėlynus, vandens telkinių krantus; klijuoti skelbimus, kitą informaciją ant medžių, stulpų ir kitose ne tam skirtose vietose; šiukšlinti; važinėti automobiliais per veją pėsčiųjų ar dviračių takais ir ne tam skirtose vietose), išskyrus Druskininkų savivaldybės tarybos nustatytose vietose, kurios nurodytos Taisyklių 1 priede. Pažymėjo, kad, kaip nurodoma Taisyklių 1 priede, Taisyklių 17.10 punkte įtvirtintas draudimas vykdyti bet kokią veiklą, susijusią su žvejyba, plaukiojančių priemonių laikymu, švartavimusi ir kt. netaikomas nurodytoje teritorijoje esančioms prieplaukoms, kurių akvatorijas savivaldybė patvirtino atitinkamai 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. T1-250 1 punktu ir 2009 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T1-79. Tam, kad pareiškėjas galėtų teisėtai vykdyti laivybą Nemuno upėje ir turėtų galimybę švartuotis Taisyklių nurodytoje teritorijoje, yra būtina įsteigti naują vidaus vandenų prieplauką, kadangi Taisyklių 17.10 punkte nurodytas draudimas nėra taikomas vidaus vandenų prieplaukai. Dėl šios priežasties pareiškėjas UAB „HALSAS“ 2013 m. sausio 8 d. kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) ,,Vidaus vandens kelių direkcija“ su prašymu leisti steigti vidaus vandenų prieplauką, o savivaldybei 2013 m. vasario 14 d. pateikė prašymą suderinti steigiamos vidaus vandenų prieplaukos akvatorijos ribas. VĮ ,,Vidaus vandens kelių direkcija“ 2013 m. sausio 17 d. raštu atsakė, jog neprieštarauja, kad Druskininkų mieste, Nemuno upės dešiniajame krante, buvusios senosios prieplaukos vietoje, nustatyta tvarka būtų steigiama vidaus vandenų prieplauka. Tačiau savivaldybės taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą suderinti steigiamos prieplaukos akvatorijos ribas, 2013 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė derinti akvatorijos ribas, ir tokiu būdu pareiškėjui užkirto kelią įsteigti vidaus vandenų prieplauką. Skundžiamas Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimas yra nemotyvuotas, pagrįstas tik deklaratyviais, lakoniškais teiginiais, nesant realių priežasčių atsisakyti suderinti akvatorijos ribas. Pažymėjo, kad savivaldybės taryba aiškinamuoju raštu atsisakymą derinti akvatorijos ribas grindė nurodydama, jog pareiškėjo prašymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi pareiškėjo pateiktame su prašymu planuojamos steigti akvatorijos plane parodyta, kad naudotis akvatorija galima tik kartu naudojantis teritorija, esančia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos panaudos teise valdomame žemės sklype, o minėta tarnyba 2012 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (2.22)-B7-395 išreiškė nesutikimą UAB „HALSAS“ naudotis tarnybos panaudos teise valdomu žemės sklypu, todėl tokios akvatorijos ribos negali būti derinamos. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnis nurodo, kad uostas – vidaus vandenų akvatorija ir kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta laivams įplaukti, stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti, prieplauka – stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių, išvardytų šio straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatų patvirtinimo“ III skirsnyje nurodomi reikalavimai uostui (vienas iš reikalavimų – įstatymų nustatyta teritorija ir akvatorija ir kt.). Tuo tarpu šio nutarimo IV skirsnyje nurodoma, kad prieplaukoje turi būti įrengta stacionari ar plaukiojanti krantinė (debarkaderis), prie kurios gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kurioje galima pakrauti į vidaus vandenų transporto priemones (iškrauti iš jų) krovinius, įlaipinti į jas (išlaipinti iš jų) keleivius ir kt. reikalavimai. Akvatorija apibrėžta kaip uosto ar prieplaukos vidaus vandenų plotas, kurio ribas ir plotą nustato: Lietuvos Respublikos Vyriausybė Susisiekimo ministerijos teikimu – valstybinių uostų ir prieplaukų, savivaldybių uostų ir prieplaukų, esančių Kuršių nerijos nacionalinio parko ribose; savivaldybės taryba – kitų savivaldybių uostų ir prieplaukų; steigėjas, suderinęs su savivaldybe, - privačių uostų ir prieplaukų. Iš UAB ,,HALSAS“ 2013 m. vasario 14 d. prašymo (pakartotinio) Druskininkų savivaldybės administracijai „Dėl akvatorijos ribų derinimo“ teikiamo priedo Nr. l. schemos matyti, kad UAB „HALSAS“ steigiamos vidaus vandenų prieplaukos akvatorijos ribos nėra Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) panaudos teise valdomame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), apibrėžtame sklypo riboženkliais Nr. 72, 73, 74, 75. Be to, kaip nurodė savivaldybės taryba Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. D1-187 „Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas arba ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ 15 punkte nustatyta, kad miestų ir miestelių teritorijose esančiuose vandens telkiniuose draudžiama laikyti plūduriuojančias priemones (išskyrus plūduriuojančius lieptus, plūduriuojančius tiltus, plaukiojančias prieplaukas (debarkaderius) ir turistinius plaustus, kurių plotas neviršija 30 kv. m ir/arba ilgis neviršija 15 metrų ir / arba aukštis virš vandens paviršiaus neviršija 2 metrų), nesuderinus jų projektų ir laikymo konkrečiame vandens telkinyje sąlygų su atitinkamos savivaldybės administracija bei regiono aplinkos apsaugos departamentu. Taigi atsižvelgiant į tai, savivaldybės taryba nusprendė, kad, pagal pateiktą įregistruotą 2008 m. rugsėjo 19 d. vidaus vandenų transporto priemonės bilietą Nr. 102, pareiškėjo plūduriuojanti prieplauka viršija 30 kv. m plotą, o plūduriuojančios prieplaukos projektas ir laikymo vandens telkinyje sąlygos nepateiktos derinti savivaldybės administracijai. Pareiškėjas su tuo nesutiko, kadangi UAB „HALSAS“ 2008 m. rugsėjo 19 d. įregistruotos plūduriuojančios priemonės „Halso uostas“ bilietas Nr. 102 nebuvo pateiktas kartu su 2013 m. vasario 14 d. ir 2013 m. balandžio 10 d. prašymais „Dėl akvatorijos ribų derinimo“. Šiuo teiginiu savivaldybės taryba konstatavo, kad dar neįsteigtos vidaus vandenų prieplaukos plotas viršija 30 kv. m plotą. Pareiškėjas su pakartotiniu 2013 m. balandžio 10 d. prašymu kreipėsi į atsakovą suderinti steigiamos prieplaukos akvatorijos ribas, tačiau Druskininkų savivaldybės administracija 2013 m. balandžio 19 d. raštu Nr. S12-1489-(7.2.) „Dėl akvatorijos ribų derinimo“ nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Druskininkų savivaldybės taryba šiuo klausimu jau yra priėmusi sprendimą, o UAB „HALSAS“ pakartotiniu prašymu neva tai nepateikė naujų argumentų leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, todėl pareiškėjo 2013 m. balandžio 10 d. prašymas iš esmės buvo nenagrinėtas. Kartu su šiuo pakartotiniu prašymu pareiškėjas pateikė aiškinamąjį raštą ir schemą. Iš schemos akivaizdžiai matyti, kad UAB „HALSAS“ steigiamos vidaus vandenų prieplaukos akvatorijos ribos nėra Tarnybos panaudos teise valdomame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), apibrėžtame sklypo riboženkliais Nr. 72, 73, 74, 75. Buvo nurodytas ir naujai steigiamos vidaus vandenų laukos teritorijos plotas - 29 kv. m. Taigi Druskininkų savivaldybės administracija, net neišnagrinėjusi ir nesusipažinusi su pareiškėjo pakartotiniu prašymu, nepagrįstai atsisakė jį nagrinėti ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas siekė įsteigti vidaus vandenų prieplauką. Pareiškėjas visomis įmanomomis priemonėmis, tiek siekdamas taikiai derybų būdu, tiek bandydamas įteisinti savo vykdomą veiklą, bandė išspręsti susidariusią situaciją, o Druskininkų savivaldybės administracija yra aiškiai nusiteikusi prieš pareiškėją, todėl visais galimais būdais siekia sutrukdyti pareiškėjui įsteigti vidaus vandenų prieplauką, kuriai nebūtų taikomas ženklas A.5 „Stovėjimas draudžiamas“, ir vykdyti ūkinę veiklą Nemuno upėje Druskininkuose. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, jog siekė, kad būtų suderintos akvatorijos ribos, o ne prieplaukos teritorija. Be to nurodė, jog įstatymai neapibrėžia, kas tai yra prieplaukos teritorija.

6Atsakovai Druskininkų savivaldybės administracija ir Druskininkų savivaldybės taryba atsiliepimais į skundą (I t., b. l. 79–84, 100–105) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovai atsiliepimuose į skundą ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Druskininkų savivaldybės administracija 2013 m. vasario 18 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl akvatorijos ribų derinimo. Pareiškėjo 2013 m. vasario 18 d. prašymas dėl akvatorijos ribų derinimo, vadovaujantis Druskininkų savivaldybės tarybos reglamento, priimto Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-115, 35 punktu, buvo svarstomas 2013 m. kovo 14 d. Druskininkų finansų bei ūkio ir kurorto plėtros komiteto (toliau – ir Komitetas) posėdyje, kuriame, išklausius teisinius ir faktinius argumentus, susipažinus su pareiškėjo pateiktu prašymu, narių bendru sutarimu buvo nuspręsta teikti Druskininkų savivaldybės tarybai sprendimo projektą, kuriuo siūloma nederinti vidaus vandenų prieplaukos akvatorijos ribų. Komiteto sprendimo projektas buvo patvirtintas Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-62 „Dėl akvatorijos ribų derinimo“, sprendime išdėstant priežastis, argumentus, nurodant teisės aktus. Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. T1-62 „Dėl akvatorijos ribų derinimo“ buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos teisės normų reglamentavimu, sprendžiant klausimus dėl akvatorijos ribų derinimo. Atkreipė dėmesį, kad vidaus vandenų kelių ir jų įrenginių tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir statybą, teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-120 patvirtintas Statybos techninis reglamentas (STR) 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.20 punktas apibrėžia, kad „vidaus vandenų uostas (prieplauka) – vidaus vandenų akvatorija ir kranto teritorija, kurių ribos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka“. Taigi teisinis reglamentavimas rodo, kad prieplaukos įrengimas siejamas ne tik su akvatorijos ribų nustatymu, tačiau ir įteisintu santykiu su sausumos dalimi – krantu. Jau anksčiau minėto STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.8 punktas apibrėžia, kad „krantinė - nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti“. Teisės norma nustatytą būtiną santykį tarp krantinės ir įrengiamos prieplaukos patvirtina ir pats pareiškėjas savo skunde, nurodydamas, kad „UAB ,,HALSAS“ pagrindinė veikla yra pramoginė, pažintinė, keleivinė laivyba Nemuno upe“. Toks paties pareiškėjo nurodytas veiklos pobūdis neatsiejamas nuo įstatymo apibrėžto krantinės, kaip įrenginio, skirto įlaipinti ir išlaipinti keleivius, naudojimosi. Atsižvelgė į minėtos teisės normos prieplaukos ir krantinės sąvokų reglamentavimą bei paties pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su UAB „HALSAS“ pagrindine veikla, ir padarė išvadą, kad UAB „HALSAS“, kaip susisiekimo komunikacijų savininkui, yra privalomi minėto STR 1.01.09:2003 reikalavimai bei veiklos principai, numatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pareiškėjas, pateikdamas Druskininkų savivaldybės administracijai 2013 m. vasario 14 d. prašymą dėl akvatorijos ribų derinimo, kartu pridėjo numatytos prieplaukos akvatorijos ribų schemą, tačiau nepateikė planuojamos steigti prieplaukos teritorijos ribų bei dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo teisę naudotis kranto teritorija, kuri pagal minėtą STR 1.01.09:2003 5.20 punktą yra neatsiejama nuo prieplaukos sąvokos. Tiek paties pareiškėjo pateikta vidaus vandenų prieplaukos akvatorijos ribų schema, tiek atsakovų pridedamas žemės sklypo ( - ) fragmentas patvirtino faktą, jog pareiškėjo numatytos prieplaukos teritorijos dalis įeina į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos panaudos teise priklausantį žemės sklypą. Faktą, kad pareiškėjo numatomos įrengti prieplaukos teritorija yra susijusi su minėta Tarnyba, ir, kad pareiškėjo veikla gali trukdyti atlikti tiesiogines funkcijas Tarnybai, patvirtino 2013 m. balandžio 10 d. raštas Nr. (99.1)-B7-284, kuriuo Tarnyba, atsižvelgusi į Druskininkų savivaldybės užklausą bei pareiškėjo pateiktą schemą, informavo, jog pateikta pareiškėjo schema nėra aiški ir padarė išvadą, kad steigiama prieplauka gali trukdyti Tarnybai naudotis panaudos pagrindais valdomu žemės sklypu pagal paskirtį. Pareiškėjas nepateikė įstatymo numatyto pagrindo, suteikiančio teise naudotis trečiajam asmeniui Tarnybai priklausančiu žemės sklypu, vidaus vandenų prieplaukos teritorijos (kas pagal minėtą STR 1.01.09:2003 5.20 punktą yra ir kranto, t. y. sausumos) plotų. Pareiškėjui nepateikus įstatymų reikalaujančių dokumentų, atsakovai pagrįstai rėmėsi Tarnybos 2012 m. gegužės 8 d. raštu, kuriuo žemės sklypo naudotoja išreiškė nesutikimą, jog būtų naudojamasi Tarnybai priklausančiu panaudotos teise žemės sklypu. Remiantis teisiniu reglamentavimu bei faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, jog pareiškėjas nevykdė įstatymų reikalavimų dėl dokumentų pateikimo, Druskininkų savivaldybės taryba priėmė sprendimą pagrįstai, tiesiogiai nurodant priimto sprendimo motyvus, teisinį pagrindą, todėl pareiškėjo teiginys, kad sprendimas priimtas nemotyvuotai, pagrįstas tik deklaratyviais ir lakoniškais teiginiais, yra atmestinas. Tai, kad Druskininkų savivaldybės taryba priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, patvirtino faktas, jog pareiškėjas nepateikė kartu su prašymu dėl akvatorijos ribų derinimo dokumentų, patvirtinančių numatomos prieplaukos plotą. Numatomos prieplaukos plotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. D1-187 „Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas arba ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ 15 punkte yra įstatymo numatytas kriterijus, sprendžiant klausimą dėl akvatorijos ribų ir prieplaukos teisėtumo. Kadangi pareiškėjas nepateikė kartu su prašymu dėl akvatorijos ribų derinimo oficialių numatomos prieplaukos plotą patvirtinančių dokumentų, Druskininkų savivaldybės taryba pagrįstai rėmėsi oficialiai iš Lietuvos saugios laivybos administracijos gautu įregistruotos plūduriuojančios priemonės „Halso uostas“ bilietu Nr. 102, kuriame nurodyti dydžiai patvirtina, kad UAB „HALSAS“ priklausanti plūduriuojanti prieplauka viršija minėto LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintą 30 kv. m plotą. Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl akvatorijos ribų derinimo, rėmėsi tik pateiktais paties pareiškėjo ir, pareiškėjui nepateikus atitinkamų dokumentų, oficialiai gautais dokumentais, todėl pareiškėjo teiginys, kad Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, yra atmestinas. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Druskininkų savivaldybės 2013 m. balandžio 19 d. raštą Nr. S12-1489-(7.2.). Atkreipė dėmesį į skunde neakcentuoto paties pareiškėjo 2013 m. kovo 15 d. prašymą bei Druskininkų savivaldybės 2013 m. kovo 26 d. atsakymą Nr. S12-1116-(17.36). Pareiškėjas pateikė Druskininkų savivaldybei 2013 m. kovo 15 d. prašymą dėl akvatorijos ribų derinimo. Į pateiktą prašymą Druskininkų savivaldybė atsakė pareiškėjui raštu Nr. S12-1116-(17.36). Pateikto Druskininkų savivaldybės rašto Nr. S12-1116-(17.36) pareiškėjas neskundė. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 19 d. pateikė Druskininkų savivaldybei analogišką 2013 m. kovo 15 d. datuotam raštui prašymą, į kurį Druskininkų savivaldybė pareiškėjui buvo atsakiusi ir pareiškėjas atsakymo neskundė. Iš pateiktų faktinių aplinkybių eigos ir turinio matyti, kad pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Druskininkų savivaldybę tuo pačiu klausimu ir dėl nesuprantamų priežasčių skundžia ne Druskininkų savivaldybės pirmąjį atsakymą į prašymą Nr. S12-1116-(17.36), o pakartotinį Druskininkų savivaldybės atsakymą į analogišką pareiškėjo prašymą. Pagal formuojamą teismų praktiką, pakartotinis kreipimasis į viešojo administravimo instituciją tuo pačiu klausimu negali būti laikomas pagrindu pradėti iš naujo skaičiuoti skundo padavimo terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1568/2005)). Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei teismų suformuota praktika, atsakovai mano, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Druskininkų savivaldybės rašto pateikti, todėl reikalavimas pripažinti neteisėtu Druskininkų savivaldybės 2013 m. balandžio 19 d. raštą Nr. S12-1489-(7.2.) yra nepagrįstas. Valstybės institucijoms pateikiamų prašymų nagrinėjimas reglamentuojamas Viešojo administravimo įstatyme ir Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymo nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į pareiškėjo 2013 m. balandžio 10 d. kreipimosi turinį, darytina išvada, kad pateiktas dokumentas atitinka prašymo turiniui keliamus reikalavimus, todėl pateiktas pareiškėjo kreipimasis buvo nagrinėjamas pagal Vyriausybės patvirtintų Taisyklių 5 ir 6 punktus. Minėtų Taisyklių 12 punktas nurodo, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Iš pateiktų pareiškėjo 2013 m. vasario 14 d., 2013 m. kovo 15 d., 2013 m. balandžio 10 d. prašymų matyti, kad prašymai iš esmės yra analogiško pobūdžio, t. y. juose pateikiamos tos pačios faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo prašymą. 2013 m. balandžio 10 d. prašyme nenurodyti jokie argumentai, leidžiantys abejoti priimto sprendimo pagrįstumu, kadangi pareiškėjas visuose savo prašymuose įvardijo tuos pačius teisės aktus, kuriais rėmėsi, nenurodė naujų pasikeitusių faktinių aplinkybių, leidžiančių iš naujo svarstyti pareiškėjo prašyme išdėstytą klausimą, kuris jau buvo išspręstas Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-62. Pareiškėjo argumentas, kad prie 2013 m. balandžio 10 d. prašymo pridėjo naujas faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus, yra atmestinas, kadangi pateikta pareiškėjo schema nepatvirtina fakto, jog planuojamos įrengti prieplaukos ribos neįeina į Tarnybos panaudos teise valdomą žemės sklypą, o pateiktas aiškinamasis raštas nėra oficialiai atitinkamos institucijos patvirtintas dokumentas, įrodantis, kad prieplaukos teritorijos dydis yra būtent 29 kv. m. Pareiškėjo įvardytas prieplaukos teritorijos plotas yra tik deklaratyvi paties pareiškėjo pozicija.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ ,,Vidaus vandens kelių direkcija“ teismo posėdžio metu prašė skundą spręsti teismo nuožiūra. Taip pat nurodė, kad akvatorijos derinimas turi turėti tikslą, kam ji bus derinama. Šiuo nagrinėjamu atveju vertintinos pareiškėjo teikiamos paslaugos (pramoginė laivyba) su tikslu steigti prieplauką švartuotis laivams. Taip pat nurodė, jog teisės aktuose prieplaukos sąvoka visapusiškai neatskleista ir tiksliai nenurodyta, jog turi būti ir teritorija, tačiau remiantis logiškumo ir protingumo kriterijais prieplauka be nustatytos sausumos teritorijos negali egzistuoti.

9II.

10Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu (II t., b. l. 137–145) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11Teismas nustatė, kad Druskininkų savivaldybės taryba, išnagrinėjusi UAB „HALSAS“ 2013 m. vasario 14 d. prašymą „Dėl akvatorijos ribų derinimo“, 2013 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-62 nusprendė nederinti UAB „HALSAS“ vidaus vandenų prieplaukos akvatorijos ribų. 2013 m. balandžio 10 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją su prašymu suderinti steigiamos prieplaukos akvatorijos ribas, tačiau Druskininkų savivaldybė 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. S12-1489-(7.2.) nutarė nenagrinėti pakartotinio pareiškėjo prašymo, kadangi pareiškėjas nepateikė naujų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

12Teismas, pasisakydamas dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. T1-62 „Dėl akvatorijos ribų derinimo“ panaikinimo, nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. vasario 14 d. pateikė Druskininkų savivaldybės administracijai prašymą derinti steigiamos vidaus vandenų prieplaukos Druskininkų mieste, Nemuno upės dešiniajame krante, buvusios senosios prieplaukos vietoje, akvatorijos (bendras plotas 600 kv. m) ribas pagal pridedamą priedą Nr. 1. Prie prašymo pateikė vidaus vandenų prieplaukos akvatorijos ribų schemą. Druskininkų savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir išnagrinėjusi UAB „HALSAS“ 2013 m. vasario 14 d. prašymą „Dėl akvatorijos ribų derinimo“, nusprendė atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatančias, kad savivaldybė derina steigiamos prieplaukos akvatorijos ir teritorijos ribas ir plotus, o UAB „HALSAS“ pageidaujama steigti prieplauka bei jos akvatorija galima naudotis tik naudojantis Tarnybos panaudos teise valdomo žemės sklypo dalimi, dėl kurios panaudojimo minėta Tarnyba 2012 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (2.22)-B7-395 išreiškė nesutikimą, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. D1-187 „Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas arba ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 15 punkto nuostatas, kurios nustato miestų ir miestelių teritorijose esančiuose vandens telkiniuose plūduriuojančių priemonių projektų ir laikymo vandens telkinyje sąlygų derinimą, bei 2008 m. rugsėjo 19 d. įregistruotą vidaus vandenų transporto priemonės bilietą Nr. 102, kuriame nurodyta, kad UAB „HALSAS“ priklausanti plūduriuojanti prieplauka viršija 30 kv. m plotą, o plūduriuojančios prieplaukos projektas ir laikymo vandens telkinyje sąlygos nesuderintos su savivaldybės administracija, nederinti UAB „HALSAS“ vidaus vandenų prieplaukos akvatorijos ribų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) 13 straipsnio 5 dalimi, 13 straipsnyje 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) III skyriaus 8 punktu, IV skyriumi, 16.6 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-120 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal naudojimo paskirtį“ (toliau – ir STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal naudojimo paskirtį“) 5.20, 5.8 punktais, Įsakymo 15 punktu, nurodė, kad iš teisės aktų matyti, jog savivaldybės taryba, nustatydama prieplaukos teritoriją, kartu nustato ir akvatorijos ribas, tai dvi neatsiejamos dalys, kurių pagrindu pateikus ir kitus reikalingus dokumentus, gali būti įsteigiama prieplauka. Pareiškėjas savo skunde aiškiai nurodė, jog pagrindinė UAB „HALSAS“ veikla yra pramoginė, pažintinė, keleivinė laivyba Nemuno upe, todėl pareiškėjo siekimas nustatyti akvatorijos ribas suponuoja, jog jis siekia ateityje įsteigti prieplauką, todėl savivaldybės taryba, spręsdama klausimą dėl akvatorijos ribų derinimo, kartu sprendė klausimą dėl prieplaukos teritorijos ribų, nes Kodekso 13 straipsnio 5 dalis įpareigoja savivaldybės tarybą nustatyti savivaldybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus vienu metu. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog prieplaukai neturi būti nustatoma prieplaukos teritorija, kadangi nei Kodekso 13 straipsnio 2 dalyje, nei Nutarimo 10 punkte toks reikalavimas nenustatytas. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal naudojimo paskirtį“ 5.20 punkte apibrėžta, jog vidaus vandenų uostas (prieplauka) – vidaus vandenų akvatorija ir kranto teritorija, kurių ribos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka. Kodekse numatytas prieplaukos apibrėžimas bei Nutarimo 10 punkte keliami prieplaukai reikalavimai nėra galbūt tiksliai apibrėžti, tačiau, atsižvelgiant į protingumo kriterijų bei į STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal naudojimo paskirtį“ 5.20 punktą, akivaizdu ir logiška, kad steigiant prieplauką nustatoma ne tik akvatorijos riba, bet kartu ir prieplaukos teritorija, kuri skirta keleiviams išlaipinti ar įlaipinti, o šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai prašymo nustatyti ir prieplaukos teritoriją bei šią teritoriją patvirtinančių duomenų (Tarnybos sutikimo naudotis jos panaudos teise valdomo žemės sklypo dalimi, kuris galbūt patektų į siekiamos nustatyti prieplaukos teritoriją). Taip pat vidaus vandenų transporto priemonės bilietas Nr. 102, išduotas 2008 m. rugsėjo 19 d., patvirtina, jog pareiškėjo plūduriuojanti priemonė „HALSO UOSTAS“ ginčijamo sprendimo priėmimo metu viršijo 30 kv. m plotą, o tai neatitiko Įsakymo 15 punkte numatyto reikalavimo. Pagal paminėtas teisės normas bei bylos faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovai, vykdydami jam priskirtas funkcijas, pagrįstai ir teisėtai laikantis galiojusių teisės aktų atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) numatytus viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams keliamus reikalavimus (VAĮ 8 str.), todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

13Teismas, pasisakydamas dėl Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 19 d. rašto Nr. S12-1489-(7.2.) „Dėl akvatorijos ribų derinimo“ panaikinimo, nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. balandžio 10 d. prašymu (pakartotiniu) kreipėsi į Druskininkų savivaldybę bei prašė suderinti UAB „HALSAS“ steigiamos vidaus vandenų prieplaukos akvatorijos ribas pagal pateiktą schemą. Prie prašymo pateikė aiškinamąjį raštą ir akvatorijos schemą. Vadovaudamasi VAĮ 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktu, Druskininkų savivaldybė 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. S12-1489-(7.2.) pareiškėjo 2013 m. balandžio 10 d. prašymo nenagrinėjo, kadangi Druskininkų savivaldybės taryba minėtu klausimu yra priėmusi sprendimą, o su pakartotinu prašymu pareiškėjas nepateikė naujų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2013 m. balandžio 10 d. prašymo turinį bei pateiktus prie jo dokumentus ir pareiškėjo 2013 m. vasario 14 d. prašymo turinį bei prie jo pateiktus dokumentus ir keliamus prašymus (reikalavimus), pripažino, jog pareiškėjo 2013 m. balandžio 10 d. prašymo turinys yra tapatus teiktam 2013 m. vasario 14 d. prašymui, kuris Druskininkų savivaldybės buvo išnagrinėtas ir dėl jo buvo priimtas Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. T1-62 „Dėl akvatorijos ribų derinimo“. Pareiškėjas prie 2013 m. balandžio 10 d. prašymo (pakartotinio) pateikė aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė teisės aktus, reglamentuojančius uosto ir prieplaukos sampratas, bei nurodė, jog numatomos steigti vidaus vandenų prieplaukos teritorijos plotas – 29 kv. m, tačiau tai patvirtinančių dokumentų atsakovui nepateikė, taip pat nebuvo pateiktas Tarnybos sutikimas dėl žemės naudojimosi (Tarnyba gi pati kelia abejones dėl teritorijos ribų). Todėl teismas konstatavo, jog naujų aplinkybių bei patvirtinančių dokumentų pareiškėjas su pakartotiniu prašymu atsakovui nepateikė, todėl atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. S12-1489-(7.2.) „Dėl akvatorijos ribų derinimo“ atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2013 m. balandžio 10 d. prašymą yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pripažino, jog atsakovas, įvertinęs pareiškėjo prašyme išdėstytą reikalavimą, teisingai konstatavo, jog pareiškėjas pateikė prašymą, kurį jau išnagrinėjo atsakovas Druskininkų savivaldybė bei priimtas dėl jo atitinkamas sprendimas, taigi nėra pagrindo panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. S12-1489-(7.2.) „Dėl akvatorijos ribų derinimo“. Sprendimas atitinka VAĮ numatytus viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams keliamus reikalavimus (VAĮ 8 str.), todėl jį naikinti ir įpareigoti atsakovą Druskininkų savivaldybės tarybą suderinti su UAB „HALSAS“ steigiamos prieplaukos akvatorijos ribas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl išdėstytų argumentų teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14III.

15Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 149–157) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, išnagrinėtas neobjektyviai, netinkamai įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, LR teisės aktuose apibrėžtas sąvokas bei nepagrįstai naudojant LR teisės aktuose neapibrėžtas sąvokas.

172. LVAT administracinėje byloje Nr. A662-960/2013 yra nurodęs, kad teismas, vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančio papildomo teisminio įsikišimo. Šiuo atveju atsižvelgiant į visa tai bei į skundžiamo sprendimo turinį, yra akivaizdu, kad bylą nagrinėjęs teismas skundžiamą sprendimą iš esmės grindė apsiribodamas tik faktinių bylos aplinkybių išdėstymu, ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatų nurodymu ir atkartojimu, taip pat atsakovų atsiliepimo motyvų perrašymu, neatlikus iš tiesų esminių ginčo išsprendimui teisės aktų nuostatų ir įrodymų analizės bei vertinimo. Dėl šių priežasčių skundžiamas teismo sprendimas akivaizdžiai neatitinka teismo nutarties formai ir turiniui keliamų reikalavimų.

183. Teismas nepasisakė bei objektyviai neištyrė pareiškėjo pateiktų dokumentų, t. y. aiškinamojo rašto ir akvatorijos schemos (Priedas Nr. 1). Pastebėtina, kad dėl akvatorijos schemos šioje byloje visiškai nebuvo pasisakyta. Taip pat bylą nagrinėjęs teismas paliko neišspręstus ginčo klausimus apie tai, ar pareiškėjo siekiamos suderinti akvatorijos ribos ir kranto teritorija patenka į Tarnybos teritoriją, ar priklauso Druskininkų savivaldybei. Atkreiptinas dėmesys, kad iš UAB „Halsas“ 2013 m. balandžio 10 d. prašymo (pakartotinio) Druskininkų savivaldybės administracijai „Dėl akvatorijos ribų derinimo“ teikiamo priedo Nr. l., t. y. akvatorijos schemos, buvo akivaizdžiai matyti, kad UAB „Halsas“ steigiamos vidaus vandenų prieplaukos akvatorijos ribos nėra Tarnybos panaudos teise valdomame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), apibrėžtame sklypo riboženkliais Nr. 72, 73, 74, 75. Taigi dėl šio galima daryti pagrįstą išvadą, kad tiek Druskininkų savivaldybės administracija, tiek bylą nagrinėjęs teismas, net neišnagrinėję ir nesusipažinę su pareiškėjo pakartotinio prašymo priedais, priėmė neteisėtus sprendimus, kurie nepagrįstai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Be to, pareiškėjas aiškiai pažymėjo, kad prieplauka būtų steigiama senosios prieplaukos vietoje, t. y akvatorijoje, kuri nepatenka į Tarnybos panaudos teise valdomo žemės sklypo ribas. Taigi bylos nagrinėjimo metu buvo įvertintas tik pakartotinio prašymo turinys, tačiau visiškai nebuvo vertinti su šiuo pakartotiniu prašymu pateikti dokumentai. Aplinkybę, kad laiptelių apačioje išbetonuotos aikštelės/teritorijos (kranto juostos) savininkas yra Druskininkų miesto savivaldybė, patvirtina 2010 m. birželio 1 d. Druskininkų savivaldybės administracijos raštas Nr. S12-1595-(1.2) „Dėl žemės sklypo naudojimo“ su žemės sklypo išrašu ir Tarnybos 2013 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. (9.1)-137-1184 „Dėl Druskininkų vandens matavimo stoties“.

194. Nepagrįstas teismo argumentas apie tai, kad savivaldybės taryba, nustatydama prieplaukos teritoriją, kartu nustato ir akvatorijos ribas, nes neva tai dvi neatsiejamos dalys, kurių pagrindu pateikus ir kitus reikalingus dokumentus, gali būti įsteigiama prieplauka. LR susisiekimo ministerijos 2013 m. spalio 9 d. rašte Nr. 2-5044(121) „Dėl informacijos pateikimo“ yra aiškiai nurodyta, kad „Atskira sąvoka „prieplaukos teritorija“ nėra įtvirtinta galiojančiuose teisės aktuose“. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas vadovavosi neapibrėžtomis ir neegzistuojančiomis sąvokomis. Atsakovo priimtuose dokumentuose nieko nebuvo užsiminta apie prieplaukos teritoriją, o pareiškėjas atsakovų žiniai su pakartotiniu prašymu buvo pateikęs priedus, iš kurių turinio buvo akivaizdžiai matyti, kad pagal pateiktą planą prašomos suderinti akvatorijos ribos, o tuo pačiu ir teritorijos ribos, nepatenka į Tarnybos valdomo sklypo ribas. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjas Druskininkų savivaldybės administracijai ir tarybai nepateikė ir neprivalėjo pateikti jokio Tarnybos sutikimo/leidimo, kadangi toks sutikimas nebuvo reikalingas. Priešingai, labai svarbu pastebėti tai, kad pareiškėjo norimos nustatyti akvatorijos ribos yra Druskininkų savivaldybei priklausančioje teritorijoje, todėl tik pati Druskininkų savivaldybė ir gali suteikti kokius nors leidimus dėl naudojimosi šia teritorija. Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. gegužės 3 d. raštu Nr. IDS-(8.2)-1130 nurodė, kad Žemės įstatymo 21 straipsnio 10 punkte nurodoma, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinių vandens telkinių nustatytomis pakrantes apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas). Taigi Druskininkų savivaldybė, turėdama pareigą leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinių vandens telkinių, nederindama su pareiškėju steigiamos vidaus vandenų prieplaukos akvatorijos ribų ir tokiu būdu apribodama pareiškėjo galimybes prieiti prie šio vandens telkinio, pažeidžia imperatyvius įstatymų reikalavimus.

205. Kodekso 13 straipsnio 2 ir 3 punktuose yra aiškiai apibrėžtos prieplaukos ir krantinės sąvokos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 3 d. nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatų patvirtinimo“ IV skirsnio 10 ir 11 straipsnių papunkčiuose nurodoma, kokius reikalavimus turi atitikti prieplauka. Šiuo atveju plūduriuojanti priemonė – plaukiojanti prieplauka, būtų statoma/eksploatuojama akvatorijoje – vidaus vandenų plote, ir jokio sąryšio su žemės sklypu/žeme neturi. Be to, statoma/eksploatuojama vidaus vandenų prieplauka būtų naudojama tik ribotą laiką - t. y. navigacijos sezono metu (5–6 mėnesius per metus). Taip pat teismas visiškai nevertino į bylą pateiktų vidaus vandenų transporto priemonių bilietų Nr. 254 ir Nr. 255, kuriuose nurodyti vidaus vandenų transporto priemonių plotai. Akivaizdu, jog pareiškėjo vidaus vandenų transporto priemonės atitinka visus teisės aktų reikalavimus, t. y. skundžiamame sprendime nurodyto Įsakymo 15 punktą, todėl šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo atsisakyti derinti akvatorijos ribas ir duoti sutikimą pritvirtinti plaukiojančią prieplauką prie konkrečios vietos krante ir sutikimą keleiviams naudotis teritorijos (kranto juostos) dalimi.

21Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 167–170) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, pateikdamas apeliacinį skundą, konkrečiai nenurodo materialinės teisės normų pažeidimo fakto. Teismo sprendimas yra pagrįstas, kai jis paremtas ne tik faktine bylos medžiaga, bet ir atitinkamomis teisės normomis. Iš teismo sprendimo matyti, kad buvo vertintos ne tik faktinės aplinkybės, bet ir vertinimas grįstas teisės normomis. Teismo sprendimas atitinka įstatymo leidėjo nustatytus požymius – teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo priimto sprendimo naikinti. Teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė dėl visų pareiškėjo pateiktų reikalavimų, nurodė priimto sprendimo motyvus, grindžiamus teisės aktų analize bei faktinių aplinkybių vertinimu. Iš pareiškėjo skundo pagrindo, reikalavimų matyti, kad pareiškėjas nepagrįstu, nemotyvuotu laiko atsakovo sprendimą, kuris buvo priimtas 2013 m. kovo 21 d. Atsakovo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas ne tik, kad nepateikė duomenų, patvirtinančių transporto priemonės plotą, bet ir negalėjo pateikti, kadangi skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas pats neturėjo tokių duomenų, kadangi vidaus vandenų transporto priemonių bilietai, kaip tai nurodo pats pareiškėjas, buvo išduoti tik 2013 m. birželio 11 d., kai jau buvo užvesta administracinė byla. Atsižvelgiant į tokias faktines aplinkybes, pagrįstai teigtina, kad pateikti į bylą pareiškėjo bilietai, nustatantys transporto priemonės plotą, neturi jokio ryšio su pateikto skundo argumentais, byloje pateikti įrodymai nepagrindžia skunde nurodytų aplinkybių, kadangi nei teikiant prašymą atsakovui dėl ribų derinimo, nei skundo padavimo teismui metu, pats pareiškėjas neturėjo tokių įrodymų. LVAT yra ne kartą pabrėžęs, kad įrodinėjimo procese reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra susiję su nagrinėjama byla. Įrodymų sąsaja nustatoma, atsižvelgiant į administracinės bylos ribas, kurias apsprendžia pareiškėjo suformuoti reikalavimai. Pareiškėjo pateikti dokumentai neturi vieno iš įrodymų požymių - sąsajumo su skunde pateiktais reikalavimais, jų ribomis, todėl teismas ir neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo pateiktus transporto priemonių bilietus, išduotus vėliau nei buvo pateiktas skundas dėl atsakovo sprendimo.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ ,,Vidaus vandens kelių direkcija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 173) prašo pateiktą apeliacinį skundą nagrinėti ir bylą spręsti teismo nuožiūra.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 177–179) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendime išdėstytais argumentais.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pateikė reikalavimus susijusius su akvatorijos ribų derinimu:

291) panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. T1-62 „Dėl akvatorijos ribų derinimo“;

302) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 19 d. raštą Nr. S12-1489-(7.2.) „Dėl akvatorijos ribų derinimo“;

313) įpareigoti Druskininkų savivaldybės tarybą suderinti su UAB „HALSAS“ steigiamos prieplaukos akvatorijos ribas.

32Visus įvardytus reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė. Nesutinkant su priimtu sprendimu pateiktas apeliacinis skundas, kuriame iš principo ginčijamas atsisakymas patenkinti reikalavimą dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. T1-62 „Dėl akvatorijos ribų derinimo“ panaikinimo.

33Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimas, atsisakant derinti akvatorijos ribas, grįstas Vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnio 5 dalies nuostata (redakcija nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. balandžio 24 d.) – pagal kurią savivaldybės taryba nustato savivaldybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus. Ši teisės norma, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikė teisę bei pareigą savivaldybės tarybai apibrėžti savivaldybės teritorijoje esančiuose vidaus vandenyse uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus.

34Prašymą „Dėl akvatorijos ribų derinimo“, minėto reguliavimo pagrindu, pateikė uždaroji akcinė bendrovė „HALSAS“ 2013 m. vasario 14 d. (1 t., b.l. 36). Atsisakius tenkinti nurodytą prašymą, savivaldybės taryba tai turėjo pagrįsti, kas iš esmės ir buvo padaryta, motyvuojant tuo, jog uždarosios akcinės bendrovės „HALSAS“ pageidaujama steigti prieplauka bei jos akvatorija būtų galima naudotis tik naudojantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos panaudos teise valdomo žemės sklypo dalimi, dėl kurios panaudojimo ši tarnyba išreiškė nesutikimą. Tai reiškia, kad vienas iš atsisakymo derinti akvatorijos ribas pagrindų buvo kito teisinio vieneto panaudos teise valdomo žemės sklypo dalis, į kurį turėtų patekti būsimos steigiamos prieplaukos ribos, nesutikimas dėl panaudos teise valdomo žemės sklypo panaudojimo vidaus vandenų veiklai vykdyti.

35Vidaus vandenų transporto kodekse akvatorijos sąvoka nėra pateikta. Ji apibrėžta 2005 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatų patvirtinimo“, kur akvatorija – uosto ar prieplaukos vidaus vandenų plotas (Nuostatų 2 p.). Taigi, spręstina, jog pagal 2013 m. vasario 14 d. prašymą buvo siekiama, kad savivaldybės taryba pritartų (nustatytų) tik steigiamos prieplaukos vidaus vandens plotą (akvatoriją), pagal uždarosios akcinės bendrovės „HALSAS“ pateiktą schemą, bet ne prieplaukos teritorijos ribas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo (apelianto) tikslas buvo vienintelis – gauti pritarimą (patvirtinimą) iš savivaldybės tarybos dėl vidaus vandens ploto, kuris ateityje, jei būtų įsteigta prieplauka, galėtų būti naudojamas, kaip prieplaukos vidaus vandens plotas. 2013 m. vasario 14 d. prašyme nėra liečiamas aspektas dėl steigiamos prieplaukos teritorijos ribų bei ploto nustatymo.

36Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, Vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią savivaldybės taryba nustato savivaldybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus, savyje talpina dvi sudėtines dalis: savivaldybės tarybos teisę bei pareigą nustatyti savivaldybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijas bei teisę ir pareigą nustatyti akvatorijos ribas ir plotus. Sutiktina, jog nenustačius prieplaukos teritorijos bei akvatorijos ribų, pagal teisinį reguliavimą būtų paneigta teisė į prieplaukos įregistravimą, tačiau fiziniams ir juridiniams asmenims nėra draudžiama kreiptis į savivaldybės tarybą skaidant savo prašymą į dvi dalis. Iš pradžių teikiant prašymą dėl akvatorijos ribų nustatymo, o vėliau dėl prieplaukos teritorijos ribų nustatymo. Arba atvirkščiai. Nėra kliūčių teikti ir prašymo kartu dėl prieplaukos teritorijos ir akvatorijos ribų ir plotų nustatymo, kas būtų logiška bei racionalu (2005 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatų patvirtinimo“ 8-11 p., 12 p., 23.1 p.).

37Tačiau tiriamu atveju, turint omenyje ginčo ribas, reikia atkreipti dėmesį į tai, jog prieplauka gali būti ne tik stacionari (su kranto teritorija), bet ir plaukiojanti (Vidaus vandenų transporto kodekso 13 str. 2 d.), todėl atsisakymas nustatyti akvatorijos ribas vien tuo pagrindu, kad atitinkamas teisinis vienetas nesutinka dėl jo panaudos teise valdomo žemės sklypo panaudojimo prieplaukai steigti, neišsiaiškinus, ar siekiama steigti stacionarią ar plaukiojančią prieplauką, nenustačius aplinkybės, jei būtų steigiama plaukiojanti prieplauka, ar ji tikrai būtų naudojama prie panaudos teises valdomo žemės sklypo, ar įmanoma išvengti sąlyčio su panaudos teise valdomu žemės sklypu, atsisakymas dėl akvatorijos ribų derinimo negalėjo būti laikomas pakankamai pagrįstu. Prie 2013 m. kovo 21 d. sprendimo nėra papildomos medžiagos leidžiančios daryti savivaldybės tarybai palankias išvadas. Pastarojo subjekto priimamas sprendimas turėjo būti pagrįstas taip, jog nesukeltų jokių abejonių. Tuo tarpu kvestionuojamas 2013 m. kovo 21 d. sprendimas kelia dviprasmybes, o jas pašalinti įmanoma tik atlikus papildomą faktinių aplinkybių vertinimą bei tai aiškiai atvaizdavus sprendime.

38Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teigtina, jog savivaldybės tarybos ginčijamas sprendimas ta apimtimi, kur buvo atsisakyta derinti akvatorijos ribas, nesant Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimo naudotis tarnybos panaudos teise valdomo žemės sklypo dalimi, pripažintinas nepagrįstu.

39Tvirtintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčui spręsti taikytiną teisę, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, dėl ko šioje dalyje jo (pirmosios instancijos teismo) priimtas sprendimas negali būti paliktas galioti.

40Be kita ko, atsisakymas derinti akvatorijos ribas taip pat buvo paneigtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. D1-187 „Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas arba ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 15 punkto pagrindu.

41Pagal Nuostatų 1 punktą (redakcija nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2013 m. gegužės 18 d., t. y. redakcija galiojusi 2013 m. kovo 21 d. sprendimo priėmimo metu) taisyklės buvo nukreiptos į plaukiojimo priemonių savininkus ir naudotojus, jau naudojančius ir laikančius plaukiojimo priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose. Tuo tarpu tikrinamos administracinės bylos dalykas – akvatorijos ribos, bet ne plaukiojimo priemonių naudojimas ar laikymas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šis pagrindas atsisakant derinti akvatorijos ribas buvo neteisėtas.

42To paties, ką tik paminėto, argumento pagrindu 2013 m. kovo 21 d. sprendimas negalėjo būti grindžiamas ir 2008 m. rugsėjo 19 d. vidaus vandenų transporto priemonės bilietu.

43Išdėstyta suponuoja išvadą, kad dėl netinkamai aiškinto teisinio reguliavimo ginčo daliai spręsti (dėl 2013 m. kovo 21 d. sprendimo) buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas, dėl ko minėta apimtimi jis turi būti panaikintas.

44V.

45Vyriausiasis administracinis teismas sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo argumentacija dėl atsisakymo panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 19 d. raštą Nr. S12-1489-(7.2.) „Dėl akvatorijos ribų derinimo“, kadangi pastaruoju klausimu jau buvo priimtas ir neapskųstas sprendimas, o naujuoju uždarosios akcinės bendrovės prašymu naujų argumentų nepateikta (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės).

46Kita vertus, kaip jau buvo nurodyta, dėl atsisakymo tenkinti šį reikalavimą apeliaciniame skunde iš esmės ir neužsimenama.

47Reikalavimas dėl įpareigojimo Druskininkų savivaldybės tarybą suderinti su UAB „HALSAS“ steigiamos prieplaukos akvatorijos ribas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nepriklausomai nuo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo naikinimo, negali būti tenkinamas, kadangi, esant poreikiui, būtina gauti papildomus faktinius duomenis, juos įvertinti, o, nesant tam poreikio, atlikti ginčo aplinkybių pakartotinį vertinimą, atsižvelgiant į išdėstytas šio baigiamojo teisės akto nuostatas, ir, pritaikius atitinkamą teisinį kvalifikavimą, iš naujo priimti sprendimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „HALSAS“ 2013 m. vasario 14 d. prašymo.

48Visa tai lemia Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo pakeitimą panaikinant 2013 m. kovo 21 d. sprendimą bei įpareigojant Druskininkų savivaldybės tarybą iš naujo, siekiant užtikrinti operatyvų asmenų prašymų nagrinėjimą, per du mėnesius nuo šio baigiamojo teisės akto įsiteisėjimo dienos, išnagrinėti UAB „HALSAS“ 2013 m. vasario 14 d. prašymą.

49Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

50Uždarosios akcinės bendrovės „HALSAS“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

51Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti taip:

52Panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. T1-62 „Dėl akvatorijos ribų derinimo“ ir įpareigoti Druskininkų savivaldybės tarybą iš naujo, per 2 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, išnagrinėti UAB „HALSAS“ 2013 m. vasario 14 d. prašymą.

53Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

54Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „HALSAS“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. kovo 21 d. Druskininkų savivaldybės... 6. Atsakovai Druskininkų savivaldybės administracija ir Druskininkų... 7. Atsakovai atsiliepimuose į skundą ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ ,,Vidaus vandens kelių direkcija“ teismo... 9. II.... 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu (II t., b.... 11. Teismas nustatė, kad Druskininkų savivaldybės taryba, išnagrinėjusi UAB... 12. Teismas, pasisakydamas dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21... 13. Teismas, pasisakydamas dėl Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m.... 14. III.... 15. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 149–157) prašo panaikinti... 16. 1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, išnagrinėtas... 17. 2. LVAT administracinėje byloje Nr. A662-960/2013 yra nurodęs, kad teismas,... 18. 3. Teismas nepasisakė bei objektyviai neištyrė pareiškėjo pateiktų... 19. 4. Nepagrįstas teismo argumentas apie tai, kad savivaldybės taryba,... 20. 5. Kodekso 13 straipsnio 2 ir 3 punktuose yra aiškiai apibrėžtos prieplaukos... 21. Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį... 22. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, pateikdamas apeliacinį skundą,... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ ,,Vidaus vandens kelių direkcija“... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad sutinka su Kauno apygardos... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pateikė reikalavimus susijusius su... 29. 1) panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimą... 30. 2) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 19... 31. 3) įpareigoti Druskininkų savivaldybės tarybą suderinti su UAB „HALSAS“... 32. Visus įvardytus reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė.... 33. Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimas, atsisakant... 34. Prašymą „Dėl akvatorijos ribų derinimo“, minėto reguliavimo pagrindu,... 35. Vidaus vandenų transporto kodekse akvatorijos sąvoka nėra pateikta. Ji... 36. Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, Vidaus vandenų transporto kodekso... 37. Tačiau tiriamu atveju, turint omenyje ginčo ribas, reikia atkreipti dėmesį... 38. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teigtina, jog savivaldybės tarybos... 39. Tvirtintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčui... 40. Be kita ko, atsisakymas derinti akvatorijos ribas taip pat buvo paneigtas... 41. Pagal Nuostatų 1 punktą (redakcija nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2013 m.... 42. To paties, ką tik paminėto, argumento pagrindu 2013 m. kovo 21 d. sprendimas... 43. Išdėstyta suponuoja išvadą, kad dėl netinkamai aiškinto teisinio... 44. V.... 45. Vyriausiasis administracinis teismas sutinka su Kauno apygardos administracinio... 46. Kita vertus, kaip jau buvo nurodyta, dėl atsisakymo tenkinti šį reikalavimą... 47. Reikalavimas dėl įpareigojimo Druskininkų savivaldybės tarybą suderinti su... 48. Visa tai lemia Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo pakeitimą... 49. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 50. Uždarosios akcinės bendrovės „HALSAS“ apeliacinį skundą patenkinti iš... 51. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti... 52. Panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimą Nr.... 53. Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo dalį... 54. Nutartis neskundžiama....