Byla 2A-289-527/2007

1

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo savininkei J. D. , atsakovei F. A. ir jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Jakštienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo individualios įmonės J. D. turgus „Marmantas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-648-364/2006 pagal ieškovo individualios įmonės J. D. turgus „Marmantas“ ieškinį atsakovei F. A. dėl skolos ir delspinigių priteisimo (tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, Valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius).

3Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nustatė

4

5ieškovas sutikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 24.370,88 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas ir privalomą turgavietės rinkliavą bei 21.098,17 Lt delspinigių (t.2, b.l.94-97). Ieškovas nurodė, kad 2000-04-25 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovei prekybos paviljono 5E1žp patalpą 1-14 (17,29 m2), esančią turgavietėje „Marmantas“. Pagal šios sutarties 4.5.1. p. atsakovė įsipareigojo mokėti 466,83 Lt (su PVM) turgavietės rinkliavą iki einamojo mėnesio 10 dienos, o pagal sutarties 4.5.2. p. – už pasinaudotus komunalinius patarnavimus ir eksploatacines išlaidas pagal matavimo prietaisų parodymus ir ieškovės pateiktą sąskaitą. Sutarties 9 p. numatė, kad atsakovė privalo mokėti nuomos mokestį ir tada, jei ji prekybinės veiklos nevykdo. Reikalavimą ieškovas grindė 2006-10-16 Turgavietės rinkliavos mokesčio už prekybinę vietą Nr.22 F. A. skolos ir delspinigių pagal 2000-04-25 sutartį J. D. turgui „Marmantas“ už 2002-02-01 – 2006-04-01 laikotarpį pažyma.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei 2.000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 639,75 Lt žyminio mokesčio bei valstybei 69,50 Lt pašto išlaidų. 2004-04-25 prekybinės vietos nuomos sutartį teismas ex officio pripažino negaliojančia, kadangi tą pačią dieną šalys sudarė minimų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo nuomone, ieškovas pats nevykdė sutartinių įsipareigojimų bei nepateikė įrodymų, jog nuo 2000-04-25 iki 2003-01-01 mokėjo ieškiniu prašomus priteisti mokesčius.

7Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi:

81) neįvertinta, kad ieškovo įmonė - turgavietę eksploatuojantis asmuo, todėl pagal Prekyviečių mokesčių įstatymo 3 str. jis turėjo teisę imti rinkliavas ir iš jų mokėti prekyviečių mokestį. Ginčo prekybinės vietos nuomos mokesčio turinį sudaro turgavietės rinkliavos ir žemės nuomos mokesčiai, o ne atsakovės nusipirktų patalpų nuomos mokestis, tačiau teismas Prekyviečių mokesčių įstatymo neanalizavo, sprendžiant bylą visą dėmesį sutelkė į atsakovės liudytojų parodymus. Jeigu 2000-04-25 prekybinės vietos nuomos sutartis būtų nagrinėta iš esmės, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, tai būtų akivaizdu, kad šalys susitarė ne dėl atsakovės nusipirktų patalpų nuomos, bet dėl atsakovei ieškovo įmonės suteiktos vietos prekybai nuomos. Prekyviečių mokesčio įstatymo 1 str. nurodyta, kad prekyvietė - specialiai įrengta vieta, kurioje reguliariai arba tam tikromis dienomis už nustatytą mokestį prekiauja prekių gamintojai ar kiti asmenys, o juridiniai asmenys, eksploatuojantys prekyvietes, ima rinkliavas ir moka prekyviečių mokestį (3 str.);

92) teismas privalėjo konstatuoti, kad atsakovė ieškovo įmonei turėjo mokėti turgavietės rinkliavą, kuri nėra atsakovės nusipirktų patalpų nuomos mokestis. Neįvertinta, kad būtent ieškovo įmonei vietos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka buvo suteiktas tam tikras prekybos vietų skaičius. Jeigu šios aplinkybės būtų nagrinėjamos, teismas matytų, kad ieškovo įmonei suteikus prekiavimo vietas, ieškovas įgijo teisę šias prekiavimo vietas išnuomoti prekybą vykdantiems asmenims (1964 m. CK 297 str.). Vadinasi, 2000-04-25 prekybinės vietos nuomos sutarties ir 2000-04-25 pirkimo-pardavimo sutarties objektai nėra tie patys daiktai, todėl prekybinės vietos nuomos sutartis nepažeidė atsakovės teisių, neprieštaravo imperatyvioms teisės normoms, todėl teismui ex officio pripažinti niekiniu 2000-04-25 sandorį dėl turgavietės rinkliavos fakto ir šio sandorio teisinių pasekmių nebuvo pagrindo. Tuo labiau, kad sandorių teisėtumą nustatė Kauno rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-1428-358/2005 bei patvirtino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-04-05 nutartimi (civilinė byla Nr.2A-12-555/2006). Apie įsiteisėjusį teismo sprendimą ir teisėjų kolegijos išaiškinimą Kauno miesto apylinkės teismas žinojo, tačiau 2000-04-25 sutarties teisėtumu suabejojo be jokio pagrindo, dėl ko sandorį ex officio negaliojančiu (niekiniu) pripažino be pagrindo, neteisėtai, nes teismo jau nustatytų aplinkybių iš naujo nereikia įrodinėti. LAT 2000-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2000 išaiškino, kad „įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią, t.y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu (CPK 61 str., 150 str. 2 d., 3 p., 233 str. 3 d.). Kadangi teismas neteisingai išaiškino „turgavietės rinkliavą", todėl nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo įmonė dėl atsakovės turgavietės veiklos nevykdymo valdomojoje ir eksploatuojamojoje turgavietėje „Marmantas" nepatyrė nuostolių. Pirma, atsakovė iš ieškovo įmonės nusipirko ne paprastą nekilnojamąjį turtą, bet dalį valdomos turgavietės „Marmantas" dengtų prekybos paviljonų patalpų, t.y. patalpą 1-14 prekybos paviljone 5Elžp, esančiame turgavietėje „Marmantas" (pirkimo-pardavimo sutarties 1 d., 8.1 p., 9.1 p.). Nusipirkusi asmeninėn nuosavybėn nekilnojamąją komercinės paskirties patalpą, atsakovė ją privalėjo naudoti komerciniams tikslams, t.y. turgavietės veiklai (2000-05-24 pirkimo-pardavimo sutarties 9.1 p.), nevykdant turgavietės veiklos - ieškovo įmonei vis tiek mokėti turgavietės rinkliavą (2000-05-24 pirkimo-pardavimo sutarties 9.2 p.). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 4 d. atsakovė turėjo vadovautis savo veikloje teisingumo ir protingumo principais, veikti sąžiningai. Vadinasi, nusipirkusi komercinę patalpą ir sudariusi turgavietės rinkliavos sutartį, atsakovė joje privalėjo vykdyti turgavietės veiklą ir ieškovo įmonei, eksploatuojančiai turgavietę, mokėti turgavietės rinkliavą. Turgavietės rinkliava nėra nekilnojamojo turto (šiuo atveju - komercinės paskirties prekybos paviljono patalpos) nuomos mokesčių surinkimas, tačiau teismas, neteisingai išaiškino (ar suprato) turgavietės rinkliavą, dėl ko priėmė sprendimą ne tik neteisingą, bet ir neteisėtą, ką aiškiai patvirtina Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-12-555/2006 (analogiškai ginčijamai bylai), kurio kopija byloje yra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis išaiškinta, kad tarp ieškovo įmonės ir fizinių asmenų patalpų savininkų sudarytos sutartys yra ne nuomos, bet turgavietės rinkliavos ir žemės nuomos mokesčiai (LAT 2003-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2003). Turgavietės rinkliava pagal Prekyviečių mokesčio įstatymą - ne piniginės rinkliavos už nuomą iš turgavietėje asmeninės nuosavybės teise valdančių asmenų turimas prekybos patalpas, bet - piniginės rinkliavos už galimybę užsiimti turgavietės veikla (prekyba) ne to asmens pastatytoje ir įrengtoje turgavietėje. Tokia rinkliava ieškovui buvo privaloma (ATPK 166 str.), kadangi, kaip turgavietę eksploatuojantis asmuo, tik ieškovo įmonė buvo (ir yra) įpareigota užtikrinti tinkamą ir kokybišką turgavietės veiklą, tik ieškovas atsakingas už bendrą tvarką (pvz., prekiavimą turgavietėje sumokėjus prekyviečių mokestį). Kas tai yra turgavietės rinkliava, kam ją priskirta mokėti, iš ko surinkti turgavietės rinkliavą ir kokio dydžio - teismai net nenagrinėjo, palaikė, kad, priešingai nei nustatė teismas, ji prilyginama nuomos mokesčiui (kas yra neteisinga), todėl bylos iš esmės neišsprendė;

103) teismui neteisingai nustačius, kad 2000-04-25 prekybinės vietos sutartis yra niekinė, ieškinio reikalavimai iš atsakovės priteisti 45.469,05 skolos ir delspinigių net nebuvo nagrinėjami. Teismas sprendime nurodė, kad apeliantas pateikė dokumentus apie įmonės išlaidas 2005 metais, bet privalėjo pateikti duomenis už 2000-01-01 - 2003-01-01 laikotarpį. Jei teismui buvo reikalingi tokie duomenys teisingam ir teisėtam sprendimui priimti - teismas galėjo apeliantui juos pasiūlyti pateikti (CPK 179 str.), tačiau to iš jo nepareikalavo, o pats savo iniciatyva tokių duomenų nerinko. Vadinasi ir šiuo pagrindu byla išnagrinėta nepilnai, neišreikalauti ir neįvertinti sprendimo priėmimui reikšmingi įrodymai, kas sprendimą daro neteisingu ir neteisėtu. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad 2000-04-25 prekybinės vietos nuomos sutartis buvo sudaryta remiantis 2000-04-25 pirkimo-pardavimo sutarties 8 punkte sulygta sąlyga, kad prekybinės vietos nuomos sutartis būtina, norint prekiauti turguje „Marmantas". Tokia sąlyga yra galiojanti, teismas jos nepanaikino, todėl iš papildomos sąlygos sudarytą sutartį pripažinti niekine negalima buvo;

114) atmesdamas ieškinį teismas sprendimu motyvuoja, kad jam nežinoma, ar ieškovas mokėjo mokesčius, tačiau teismo posėdžio metu nepareikalavo ieškovo pateikto 75.000,00 Lt įsiskolinimo iššifravimo, nors sprendime kalba, kad toks iššifravimas sprendimo priėmimui buvo reikalingas. 2000-04-25 prekybinės vietos nuomos sutartį nepagrįstai pripažinus niekine, turtinių reikalavimų dydžio pagrįstumas, delspinigių, priteisimo ar nepriteisimo dėl atsakovės prašomo senaties termino taikymo (senaties termino ieškovas nepraleido) teismas nenagrinėjo, kas rodo, kad ieškinio reikalavimai neišnagrinėti, todėl sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, iš esmės remiamasi ne įstatymu ir rašytiniais įrodymais, bet atsakovės pakviestų liudytojų parodymais, kurie negali būti objektyvūs, nes tie patys liudytojai kitose civilinėse bylose dėl analogiškos skolos ieškovo įmonei yra atsakovai, todėl suinteresuoti, kad ieškinys būtų atmestas.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Atsakovė nurodo, kad apeliacinis skundas atmestinas dėl šių teisinių argumentų:

131) ieškovas prie ieškinio pateikė 2003-01-02 (data taisyta ranka metai iš 2002 į 2003, taisyti mėnuo ir diena) pranešimą apie pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nevykdymą, kurį, pasak ieškovės, ji siuntė registruotu laišku. Teismas pagrįstai nevertino šio įrodymo, kadangi atsakovė tokio registruoto laiško nėra gavusi, o ieškovas nepateikė pastarojo įteikimo įrodymų;

142) ieškovas nepateikė duomenų, kad sąskaitos-faktūros atsakovei buvo įteiktos. Neįteikus šių sąskaitų, teisė reikalauti delspinigių mokėjimo neįgyta;

153) ieškovė nepateikė duomenų apie įvairių mokesčių (žemės nuomos, už vandenį, elektrą ir kt.) mokesčių sumokėjimą, todėl nesumokėjusi mokesčių negali reikalauti jų iš atsakovės. Pateikti duomenys apie 75.000 Lt įsiskolinimą Kauno apskrities VMI nėra pagrindas teigti, kad šis įsiskolinimas susijęs su prekyvietės veikla, kadangi ieškovas nepateikė duomenų, iš ko susidarė įsiskolinimas. Ši suma ieškovei galėjo susidaryti nesumokėjus fizinių asmenų mokesčio ir panašiai, todėl nepateikus detalios skolos išklotinės, negali būti laikytina įrodymu dėl įsiskolinimo;

164) nepateikti įrodymai, jog nuo 2003 m. sausio mėn. turgavietė „Marmantas“ veikia;

175) Prekybinės vietos nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta 2004-04-25 dienos ryte. Šios sutarties 1 punkte numatyta, kad atsakovei, kuri šioje sutartyje yra „nuomininkas“, išnuomojama prekiavimo vieta prekiauti maisto prekėms, ,,nuomininkui“ nuomos teise mokant už vietą prekybai žemiau nurodytą nuomos mokestį bei faktines išlaidas už telkiamas komunalines paslaugas bei naudojimąsi elektra, telefonu, apsauga, stovėjimo aikštele. Iš šios sutarties 4.1. punkto matyti, kad nuomojama prekybos vieta yra paviljonas. Iš šios sutarties punkto matyti, kad ,,nuomininkas“ prekybos paviljoną gali išnuomoti tik gavęs ,,nuomotojos" sutikimą ir subnuomininkui pasirašius prekybos vietos subnuomos (nuomos) sutartį“. Taigi, šios sutarties pagrindu galima teigti, kad ieškovė, sudarydama prekybinės vietos sutartį, atsakovei išnuomojo prekybos paviljoną ir prekybinę vietą minimame paviljone. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, tą pačią dieną, t.y. 2000-04-25, tik po pietų, ieškovas ir atsakovė sudarė prekybos paviljono pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė iš ieškovo šį paviljoną įsigijo nuosavybės teise. Tokiu būdu, atsakovė, pagal prekybines vietos nuomos sutartį, būdama skolininku, tapo kreditoriumi, sudarius pirkimo pardavimo sutartį, t.y. jai perėjo visos teisės į paviljoną, tame tarpe teisė ir jį nuomoti arba nuomoti prekybinę vietą jame, o nuomotojas, t.y. ieškovas, šias teises prarado, jas pirkimo-pardavimo sutartimi perdavusi nuomininkui, t.y. atsakovei. Tokiu būdu, vadovaujantis tuo metu galiojusio CK 248 str., prievolė pasibaigia skolininko ir kreditoriaus sutapimu viename asmenyje. Remiantis tuo, teismas pagrįstai konstatavo, kad nuo šio momento 2000-04-25 prekybinės vietos nuomos sutartis pasibaigia ir to pasekoje ieškovas nebeturi pagrindo reikalauti, kad atsakovė mokėtų prekybinės vietos mokestį.

186) atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė galbūt turėtų pareigą sumokėti žemės mokestį, kurį sumokėjo ieškovas, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad šis žemės mokestis buvo sumokėtas. Kita vertus, neatmetus prielaidos, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pirmiau, nei prekybinės vietos nuomos sutartis, ką nurodo ieškovas, tačiau kas paneigiama pirkimo pardavimo sutartimi, kurioje jau minima, kad tokia sutartis yra sudaryta, tokiu būdu, 2000-04-25 prekybines vietos nuomos sutartis iš viso yra niekinė, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi tokiu būdu ieškovas, jau nebūdamas prekybos paviljono savininku, neturėjo teisės sudaryti prekybinės vietos nuomos sutarties.

197) sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Tokiu būdu, net ir nesant tokio atsakovės reikalavimo, teismas niekinio sandorio faktą ir niekinio sandorio teisines pasekmes konstatuoja ex officio. Ši teismo teisė yra numatyta CK 1.78 str. 5 dalyje. Tokią poziciją nagrinėjant analogiškus ieškinius jau yra padarę Kauno rajono apylinkes teismas bei Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2-370-264/05. Atmesdamas ieškinį, teismas vadovavosi analogiškose bylose priimtais sprendimas, t.y. vadovavosi suformuota praktika, todėl teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė, atsižvelgdama į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-22 sprendimas nepažeidžia jos interesų, prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

21Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

23Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

24Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos dalis, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Z. J. v. UAB „Rejona“, B. J., bylos Nr. 3K–3–540/2006).

25Kolegija sutinka su apeliacinio skundo pirmuoju ir antruoju argumentais, jog teismas neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažindamas 2000-04-25 prekybinės vietos nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, niekine. Tai, kad prekybinės vietos nuomos sutartis yra galiojanti (o ne niekinė) ir nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisės į prekybos paviljono 5E1žp patalpą 1-14, pripažino Kauno rajono apylinkės teismas 2005-10-03 sprendimu (c.b. 2-1428-358/2005) bei patvirtino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-04-05 nutartimi (c.b. Nr. 2A-12-555/2006). Ši Kauno apygardos teismo nutartis kasacine tvarka panaikinta nebuvo, ji priimta tų pačių proceso dalyvių atžvilgiu, todėl ieškovei ir atsakovei turi prejudicinę galią.

26Pagal CPK 182 str. 2 p. šalys atleidžiamos nuo pareigos įrodinėti aplinkybes, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime apskritai nepasisakė dėl byloje esančio rašytinio įrodymo - Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-05 nutarties (t.1, b.l.189-190), kolegija sprendžia, jog pasisakytina dėl šios nutarties, kaip prejudicinio fakto, įtakos teisingam ginčo tarp šalių išsprendimui.

27Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi ypatingas savybes – tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas (CPK 279 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Todėl svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje S. K. v. A. K., Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. B., bylos Nr. 3K-3-283/2006). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kolegija sprendžia, kad ankstesnėje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėjimo dalyku buvęs 2000-04-25 Prekybinės vietos nuomos sutarties ir 2000-04-25 tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 8 ir 9.2 punktų pripažinimas negaliojančiais, yra itin reikšmingas ir šioje byloje, kadangi teismui patvirtinus 2000-04-25 Prekybinės vietos nuomos sutarties ir 2000-04-25 tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 8 ir 9.2 punktų galiojimo faktą, ieškovė galėjo pagrįstai reikalauti iš atsakovės skolos ir delspinigių už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

28Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-04-05 nutartimi nustatė, jog Kauno rajono apylinkės teismas visiškai pagrįstai, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nurodė, kad ginčo prekybinės vietos nuomos mokesčio turinį sudaro turgavietės rinkliavos ir žemės nuomos mokesčiai, o ne, kaip teigiama ieškinyje, ieškovės nusipirktų patalpų 1-14 prekybos paviljone 5E1žp pagal 2000-04-25 pirkimo-pardavimo sutartį nuomos mokestis. Todėl kolegija 2006-05-05 nutartyje pasisakė, kad 2000-04-25 Prekybinės vietos nuomos sutarties ir 2000-04-25 pirkimo-pardavimo sutarties objektai nėra tie patys daiktai. Ištyrusi visas bylai reikšmingas aplinkybes, kolegija 2006-04-05 nutartimi konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti 2000-04-25 Prekybinės vietos nuomos sutarties ir 2000-04-25 pirkimo-pardavimo sutarties 8 ir 9.2 punktų niekiniais. Kadangi Kauno apygardos teismo 2006-04-05 nutartis nebuvo panaikinta kasacine tvarka, ji įgijo prejudicinę galią. Ieškovei nagrinėjamoje byloje nebereikėjo įrodinėti tų faktų, kurie jau buvo nustatyti anksčiau tarp tų pačių proceso dalyvių nagrinėtoje byloje (t.y. įrodinėti, kad 2000-04-25 Prekybinės vietos nuomos sutartis ir 2000-04-25 pirkimo-pardavimo sutarties 8 ir 9.2 p. yra galiojantys). Atsakovė taip pat prarado teisę ginčyti ankstesnėje byloje nustatytą sandorių teisėtumą. Tačiau, nepaisant to, atsakovė sandorių teisėtumą ginčijo tiek pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą. Vadovaudamasi CPK 13 str. įtvirtintu dispozityvumo principu, kiekviena proceso šalis turi teisę rinktis savo elgesio modelį bylos nagrinėjimo metu, siekdama palankaus savo atžvilgiu teismo sprendimo. Tuo galima paaiškinti atsakovės pasirinktą gynybinę poziciją. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo atsižvelgti ne tik į atsakovės paaiškinimus, tačiau ir į kitus byloje esančius įrodymus, ypač reikšmingus teisingam bylos išsprendimui. Todėl kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neteisėtai ex officio pripažino 2000-04-25 Prekybinės vietos nuomos sutartį niekine, kadangi sutarties teisėtumas jau buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Apie šio sprendimo priėmimą teismas žinojo, kadangi: pirma, preziumuojama, kad teismas bylos medžiagą žino (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-05 nutartis yra byloje, t.1, b.l.189-190); antra, teismas buvo sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą nuo 2005-01-27 iki 2006-05-02, kol bus išspręsta civilinė byla dėl nuomos sutarties pripažinimo niekine bei pirkimo-pardavimo sutarties 8 ir 9.2 punktų pripažinimo negaliojančiais. Teismas, priimdamas nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo (t.1, b.l.157), nurodė, jog civilinė byla sustabdoma, kadangi priimtas teismo sprendimas turės prejudicinę galią. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl, Kauno rajono apylinkės teismui pripažinus, o Kauno apygardos teismui patvirtinus, jog 2000-04-25 Prekybinės vietos nuomos sutartis ir 2000-04-25 pirkimo-pardavimo sutarties 8 ir 9 punktai galioja, teismas, priimdamas sprendimą, visiškai į tai neatsižvelgė. Tokiu būdu, pažeisdamas CPK 182 str. 2 p., teisės doktrinos ir teismų praktikos suformuluotas taisykles ir principus, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tam tikrų faktų privalomas kitam teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl, vadovaujantis CPK 329 str. 1 d., teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

29Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, skolos ir delspinigių dydžio priteisimo klausimas spręstas nebuvo. Nustačiusi, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai pripažino 2000-04-25 Prekybinės vietos nuomos sutartį niekine, taip pat siekdama įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), kolegija sprendžia, kad tikslinga nustatyti skolos ir delspinigių dydį, priteistiną ieškovei iš atsakovės, neperduodant bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30Tačiau, kolegijos nuomone, trečiasis ir ketvirtasis apeliacinio skundo argumentai dėl skolos ir delspinigių dydžio priteisimo iš atsakovės ieškovei nėra iki galo pagristi.

31CPK 12 str. ir CPK 178 str. įtvirtina šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė pradinį ieškinį teismui pateikė 2004-02-10. Vėliau teismui pateikė keletą patikslintų ieškinių: 2004-03-26 patikslintas ieškinys (t.1, b.l.73-74); 2006-07-12 sutikslintas ieškinys (t.2, b.l.3-6), 2006-08-16 sutikslintas ieškinys (t.2, b.l.50-53); 2006-08-16 sutikslintas ieškinys (t.2, b.l.94-97, savo turiniu skiriasi nuo tos pačios datos sutikslinto ieškinio, esančio t.2, b.l.50-53). Ieškovė teismui pateikė ir daug kitų dokumentų: prašymų, pranešimų, dokumentų priedų ir kt. Kadangi pradinis ieškinys teismui paduotas 2004-02-10, o teismo sprendimas priimtas tik 2006-11-02, t.y. praėjus beveik trejiems metams nuo pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos, kolegija sprendžia, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko savo reikalavimus pagrindžiantiems įrodymams pateikti.

32Ieškovė 2006-08-16 sutikslintame ieškinyje (t.2, b.l.94-97) skolos už prekybinę veiklą dydį grindė dvejomis PVM sąskaitomis-faktūromis: 2000-06-05 PVM sąskaita-faktūra GDA Nr.6918157 ir 2000-11-02 PVM sąskaita-faktūra GDA Nr.9282169 (t.2, b.l.96). Šių sąskaitų faktūrų kopijos yra b.l.18 (t.1), o įsiskolinimo su delspinigiais paskaičiavimas - b.l.101 (t.2). Likusią ieškininio reikalavimo dalį ieškovė grindė 2006-10-16 Turgavietės rinkliavos mokesčio už prekybinę vietą Nr.22 F. A. skolos ir delspinigių pagal 2000-04-25 sutartį J. D. turgui „Marmantas“ už 2002-02-01 – 2006-04-01 laikotarpį pažyma (t.2, b.l.100), tačiau PVM sąskaitų-faktūrų, kuriomis ieškovė galėtų pagrįsti savo skaičiavimus, ieškovė nepateikė. Todėl kolegija ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą, esantį t.2, b.l.100, vertina kritiškai ir konstatuoja, jog ieškovė neįrodė 43.513,23 Lt skolos ir delspinigių, reikalaujamų priteisti iš atsakovės, dydžio pagrįstumo.

33Kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovei iš atsakovės nepriteistinas ir įsiskolinimas pagal 2000-11-02 PVM sąskaitą-faktūrą GDA Nr.9282169, kadangi pastaroji PVM sąskaita-faktūra atsakovei buvo išrašyta už prekybinės vietos nuomą liepos mėnesį, o pagal byloje esančią 2000-07-01 tarp ieškovės ir D. K. pasirašytą subnuomos sutartį, pareiga mokėti nuomos mokestį už vietą prekybai ir eksploatacines išlaidas už komunalinius patarnavimus perėjo subnuomininkei (t.1, b.l.16). Kodėl pačios ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai prieštarauja vienas kitam, ieškovė nepaaiškino, prieštaravimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų byloje nėra. Todėl šis įrodymas, kolegijos nuomone, vertintinas kritiškai.

34Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei priteistinas turgavietės mokestis ir pagal jį priskaičiuoti delspinigiai tik pagal 2000-06-05 PVM sąskaitą-faktūrą GDA Nr.6918157, t.y. 514,53 Lt turgavietės rinkliavos mokestis ir 463,10 Lt delspinigių, taikant 180 dienų senaties terminą, kadangi kolegija sprendžia, jog atsakovė, 2000-04-25 sudariusi su ieškove Prekybinės vietos nuomos sutartį, turėjo pareigą šios sutarties laikytis. Be to, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovės priteistina nuo šios sumos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35Tai, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės skolą ir delspinigius už laikotarpį nuo 2002-02-01 iki 2006-04-01, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos tam tikros aplinkybės, su kuriomis kolegija neturi pagrindo nesutikti. Pavyzdžiui, Kauno miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, 2006-11-22 sprendime nurodo, jog „turgavietė nedirbo nuo 2003 metų sausio mėnesio bei kad joje nebuvo sudarytos sąlygos prekyvietės normaliai veiklai“. Tačiau ieškovė ir apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių dokumentų, paneigiančių teismo nustatytus faktus ir įrodančių, kad jos įmonė funkcionavo ir 2006 m., o prekybininkams buvo sudarytos normalios sąlygos savo veiklai vykdyti. Atvirkščiai, byloje esantys rašytinai įrodymai (t.2, b.l.110-143) ir liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovės įmonei už įsiskolinimus buvo nuolat atjungiama elektra, vanduo, nebuvo užtikrintas nepertraukiamas komunalinių patarnavimų teikimas, ieškovė buvo įsiskolinusi Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

36Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas turėjo savo iniciatyva rinkti duomenis teisingam ir teisėtam sprendimui priimti. CPK 12 str. numato bendrą principą, jog šalys, įgyvendindamos rungimosi principą civiliniame procese, turi pačios įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Šio principo išimtis, atsižvelgdamas į atskirų bylų kategorijų ypatumus, nustato įstatymas. Pavyzdžiui, šeimos, darbo bylose, ypatingosios teisenos tvarka skirtose nagrinėti bylose teismas turi būti aktyvus, t.y. turi imtis visų būtinų priemonių bylos aplinkybėms visapusiškai išaiškinti. Tačiau ši byla nepriklauso nei vienai iš minėtų bylų kategorijų, todėl teismas pagrįstai nevykdė jo kompetencijai nepriskirtos funkcijos, t.y. savo iniciatyva nerinko duomenų, kadangi šią pareigą turėjo įvykdyti patys proceso dalyviai.

37Be to, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, kadangi, priteisęs iš ieškovės atsakovei tik 2.000 Lt advokato pagalbai apmokėti pagal kvitą, esantį t.2, b.l.102, be jokių motyvų nepriteisė 400 Lt pagal kvitą, esantį t.1, b.l.140.

38CPK 93 str. 4 d. numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi, kolegijos nuomone, ieškinys ne atmestinas, o tenkintinas iš dalies (2,15 %), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 10,75 Lt (500 x 2,15 % / 100) advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (pagal pinigų priėmimo kvitą, t.1, b.l.109-110), o atsakovei iš ieškovės – tik 2.000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (nepasunkinant apeliantės padėties lyginant su skundžiamu teismo sprendimu – CPK 313 str.), nors pagal pinigų priėmimo kvitus t.1, b.l.140, ir t.2, b.l.102 turėtų būti priteista 2.348,40 Lt (2.400 x 97,85 % / 100).

39Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, klaidingai įvertinęs įrodymus ir pažeidęs procesinės teisės normas, priėmė neteisingą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies bei atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Be to, kolegija panaikina 2004-03-26 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turto daliai, dėl kurios ieškinys atmestas, t.y. 21.418,34 Lt (22.395,97- 977,63) sumai (CPK 150 str. 4 d.).

40Be to, ieškovei iš atsakovės priteistina 29,33 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o iš ieškovės atsakovei - 978,50 Lt (1000 x 97,85 % / 100) už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme bei iš ieškovės valstybei – 97,85 %, t.y. 79,75 Lt, pašto išlaidų, turėtų abiejų instancijų teismuose (69,5+12).

41Kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 str.,

Nutarė

42apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

43Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

44Ieškinį tenkinti iš dalies.

45Priteisti iš atsakovės F. A. (a.k. ( - )) ieškovei IĮ J. D. turgus „Marmantas“ (į.k.( - ) ) 514,53 Lt turgavietės rinkliavos mokesčio ir 463,10 Lt delspinigių, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2004-02-12 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

46Priteisti iš atsakovės F. A. (a.k. ( - )) ieškovei IĮ J. D. turgus „Marmantas“ (į.k.( - ) ) 29,33 Lt žyminio mokesčio ir 10,75 Lt advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

47Priteisti iš ieškovės IĮ J. D. turgus „Marmantas“ (į.k.( - ) ) atsakovei F. A. (a.k. ( - ) 2.000,00 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

48Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2004-03-26 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės F. A. (a.k. ( - ) turtui 21.418,34 Lt sumai.

49Priteisti iš ieškovės IĮ J. D. turgus „Marmantas“ (į.k.( - ) ) atsakovei F. A. (a.k. ( - )) 978,50 Lt advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

50Priteisti iš atsakovės F. A. (a.k. ( - )) ieškovei IĮ J. D. turgus „Marmantas“ (į.k.( - ) ) 29,33 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

51Priteisti iš ieškovės IĮ J. D. turgus „Marmantas“ (į.k.( - ) ) 79,75 pašto išlaidų valstybei (Kauno apskrities VMI, į.k.8872901, sąskaitos Nr. LT 90 7300 0100 0223 1764, AB bankas „Hansabankas“ (kodas 7300), įmokos kodas 6800).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. ... 2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 4. ... 5. ieškovas sutikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu... 7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir perduoti... 8. 1) neįvertinta, kad ieškovo įmonė - turgavietę eksploatuojantis asmuo,... 9. 2) teismas privalėjo konstatuoti, kad atsakovė ieškovo įmonei turėjo... 10. 3) teismui neteisingai nustačius, kad 2000-04-25 prekybinės vietos sutartis... 11. 4) atmesdamas ieškinį teismas sprendimu motyvuoja, kad jam nežinoma, ar... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti.... 13. 1) ieškovas prie ieškinio pateikė 2003-01-02 (data taisyta ranka metai iš... 14. 2) ieškovas nepateikė duomenų, kad sąskaitos-faktūros atsakovei buvo... 15. 3) ieškovė nepateikė duomenų apie įvairių mokesčių (žemės nuomos, už... 16. 4) nepateikti įrodymai, jog nuo 2003 m. sausio mėn. turgavietė... 17. 5) Prekybinės vietos nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta... 18. 6) atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė galbūt turėtų pareigą sumokėti... 19. 7) sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, nepaisant... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno miesto... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 23. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.... 24. Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio... 25. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo pirmuoju ir antruoju argumentais, jog... 26. Pagal CPK 182 str. 2 p. šalys atleidžiamos nuo pareigos įrodinėti... 27. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi ypatingas savybes – tampa... 28. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-04-05... 29. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, skolos ir delspinigių... 30. Tačiau, kolegijos nuomone, trečiasis ir ketvirtasis apeliacinio skundo... 31. CPK 12 str. ir CPK 178 str. įtvirtina šalių pareigą įrodyti... 32. Ieškovė 2006-08-16 sutikslintame ieškinyje (t.2, b.l.94-97) skolos už... 33. Kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad... 34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei priteistinas turgavietės... 35. Tai, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės skolą ir... 36. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas turėjo savo... 37. Be to, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 38. CPK 93 str. 4 d. numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia... 39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 40. Be to, ieškovei iš atsakovės priteistina 29,33 Lt žyminio mokesčio už... 41. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 str.,... 42. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 43. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti... 44. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 45. Priteisti iš atsakovės F. A. (a.k. ( - )) ieškovei IĮ J. D. turgus... 46. Priteisti iš atsakovės F. A. (a.k. ( - )) ieškovei IĮ J. D. turgus... 47. Priteisti iš ieškovės IĮ J. D. turgus „Marmantas“ (į.k.( - ) )... 48. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2004-03-26 nutartimi pritaikytas... 49. Priteisti iš ieškovės IĮ J. D. turgus „Marmantas“ (į.k.( - ) )... 50. Priteisti iš atsakovės F. A. (a.k. ( - )) ieškovei IĮ J. D. turgus... 51. Priteisti iš ieškovės IĮ J. D. turgus „Marmantas“ (į.k.( - ) ) 79,75...