Byla 2A-571-510/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant pareiškėjai A. D., jos atstovams advokatei L.Timinskaitei ir V.Naus, suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei D.Mūrienei, suinteresuotam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. T., N. T., N. S., V. Š., R. T., I. M. ir suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-7377-568/2008 pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, M. F., A. M., V. F., A. F., V. F., M. F. A. T., N. T., N. S., V. Š., R. T., I. G., I. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2Pareiškėjos R. S. ir A. D. 2003 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pareiškėjos R. S. motina M. K., mirusi 1980 m. rugpjūčio 19 d., iki žemės nacionalizavimo ( - ) valsčiuje, nuosavybės teise valdė 2 ha žemės sklypą, kurį paveldėjo po sesers O. F. mirties; 2) pareiškėjos A. D. tėvas A. F., miręs 1968 m. sausio 31 d., iki žemės nacionalizavimo ( - ) valsčiuje, nuosavybės teise valdė 4 ha žemės sklypą, tai yra 2 ha žemės jis įgijo už brolio P. F. globą ir 2 ha žemės paveldėjo pagal testamentą. Pareiškėjos nurodė, kad R. S. ir A. D. senelis J. F. iki nuosavybės teise valdė 7,76 ha žemės sklypą ( - ) valsčiuje. J. F. 1936 m. lapkričio 17 d. naminiu testamentu paliko savo vaikams O. F., A. F., P. F. kiekvienam po 2 ha žemės, anūkei Ritai O. K. – 0,5 ha, žentui K. S. – 1,5 ha žemės. Jis testamente nurodė, kad O. F., kuri buvo neveiksni, privalėjo išlaikyti jo kita duktė – M. K. (pareiškėjos R. S. motina), kuri už O. F. išlaikymą ir globą gavo O. F. priklausiusią palikimo dalį; P. F., kuris buvo nebylys, turėjo išlaikyti jo brolis A. F., kuriam už brolio išlaikymą atiteko P. F. priklausiusi palikimo dalis. J. F. mirė 1936 m. gegužės 19 d. Žemės sklypą ( - ) valsčiuje, iki žemės nacionalizavimo valdė jo vaikai M. K. – 2 ha, A. F. – 4 ha.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė, kad pareiškėjos R. S. motina M. K. iki žemės nacionalizavimo ( - ) valsčiuje, nuosavybės teise valdė 2 ha žemės sklypą, kurį paveldėjo po sesers O. F. mirties; kad pareiškėjos A. D. tėvas A. F. iki žemės nacionalizavimo ( - ) valsčiuje, nuosavybės teise valdė 2 ha žemės sklypą, kurį įgijo už brolio P. F. globą; bylos dalį, kuria pareiškėjos prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. D. tėvas A. F. iki žemės nacionalizavimo ( - ) valsčiuje, nuosavybės teise valdė 2 ha žemės sklypą, paveldėtą pagal testamentą, nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nustatė, kad O. F. buvo nesveika. Teismas nurodė, kad iš testamento matyti, jog O. F. globėjais buvo jos sesuo M. K. ir J. K.. O. F. testamentu palikta žemė nebuvo atidalyta nuo M. K. žemės sklypo. Pagal Civilinių įstatymų sąvado X tomo I dalies 1134 ir 1137 straipsnius po O. F. mirties artimiausią teisę paveldėti turėjo broliai ir seserys. Dėl to teismas sprendė, kad O. F. mirus, jos žemę paveldėjo sesuo M. K.. Teismas taip pat nustatė, kad P. F. buvo kurčnebylys, vaikų neturėjo, jam testamentu paskirtą žemės sklypą dirbo jo brolis A. F., kuris, mirus broliui, pagal Civilinių įstatymų sąvado X tomo I dalies 1134 ir 1138 straipsnius paveldėjo P. F. pagal testamentą priklausiusius 2 ha žemės sklypo. Teismas nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. F. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 2 ha žemės sklypą, paveldėtą pagal testamentą. Teismas motyvavo, kad yra išlikę dokumentai, patvirtinantys šį faktą, todėl nereikia teismo prašyti nustatyti šį faktą.

4Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. balandžio 27 d. nutartimi suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad pareiškėjos R. S. motina iki žemės nacionalizavimo ( - ) valsčiuje, nuosavybės teise valdė 2 ha žemės sklypą, kurį paveldėjo po O. F. mirties; kad pareiškėjos A. D. tėvas A. F. iki žemės nacionalizavimo ( - ) valsčiuje, nuosavybės teise valdė 2 ha žemės sklypą, kurį įgijo už brolio P. F. globą, ir šių prašymų netenkino; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti Civilinių įstatymų sąvado X tomo I dalies 1134 ir 1138 straipsniai reglamentavo paveldėjimo santykius, kai nėra testamento. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad O. F. ir P. F. buvo neveiksnūs, nenustatyta, ar jiems buvo reikalinga globa, ar M. K. su J. K. bei A. F. buvo atitinkamai O. F. ir P. F. globėjai. Be to, iš J. F. testamento matyti, kad O. F. privalėjo išlaikyti M. K. vyras J. K., o ne pati M. K., todėl pareiškėjos R. S. motina negalėjo būti O. F. globėja. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiu būdu A. F. įgijo 2 ha žemės sklypą, priklausiusį jo broliui, nes globos santykių buvimo faktas nenustatytas.

5Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. spalio 11 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2004 m. balandžio 27 d. nutarties dalį, kuria atmestas R. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, panaikino ir paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas R. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kitą Kauno apygardos teismo 2004 m. balandžio 27 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paveldėjimo teisės po O. F. mirties atsiradimą siejo su jos veiksnumu, globa ir apskritai su J. F. testamentu. Pagal Civilinių įstatymo sąvado X tomo I dalies 1137 straipsnį artimiausią teisę paveldėti šalutinėse eilėse turėjo broliai ir seserys. Byloje nustatyta, kad O. F. priklausęs žemės sklypas nebuvo atskirtas nuo jos sesers M. K. ir J. K. šeimos žemės sklypo; O. F. žemės sklypą jai gyvai esant ir po mirties dirbo sesers M. K. šeima. Ši teismų nustatyta aplinkybė patvirtina, kad teismai nustatė faktą, jog po O. F. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė šalutinės eilės įpėdinė – sesuo M. K., t.y. – pareiškėjos R. S. motina. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje priėmė teisingą sprendimą, kad pareiškėjos A. D. prašymas negali būti tenkinamas ir pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. F. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė prieš tai P. F. priklausiusį 2 ha žemės sklypą. Byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad P. F. mirė iki žemės nacionalizavimo, todėl A. F. negalėjo iki žemės nacionalizavimo paveldėti brolio P. F. žemės.

6Pareiškėja A. D. pateikė prašymą (t.2, b.l. 136-138) atnaujinti procesą civilinėje byloje. Pareiškėja A. D. nurodė, kad buvo gauti nauji dokumentai ir juose nurodytos aplinkybės nebuvo jai žinomi bylos nagrinėjimo metu, o šios naujai paaiškėjusios aplinkybės yra esminės.

7Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 16 d. nutartimi atnaujino civilinį procesą (t.3, b.l. 21-22).

8Pareiškėja A. D. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu (t. 3, b.l. 147-149), kuriame prašė nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas A. F. (miręs 1968 m. sausio 31 d.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4 ha žemės sklypą ( - ) valsč. (dabartinis adresas ( - )), o iš jų paveldėti – 2 ha pagal testamentą, 2 ha – po brolio P. F. mirties 1940 m. sausio mėn. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėja laiku kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo A. F. 4 ha žemės sklypą ( - ) valsčiuje (dabar ( - )) ir pateikė nuosavybės teisei patvirtinti 1936 m. sudarytą testamentą, kuriuo J. F. savo turėtą žemę padalijo vaikams. Iš pateikto testamento matyti, kad 2 ha skirti pareiškėjos tėvui A. F.. Kadangi šeimoje buvo nebylys brolis P. F., jis liko gyventi su jos tėvu A. F.. P. F. nebuvo vedęs, neturėjo šeimos. P. F. 2 ha žemės sklypas nebuvo atskirtas nuo A. F. žemės. Gyvenant kartu su pareiškėjos tėvu, pastarasis dirbo šią žemę. P. F. mirus 1940 m. sausio mėn. pareiškėjos tėvas paveldėjo ir šiuos 2 ha ir nacionalizacijos dienai valdė 4 ha žemės.

9Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu (t. 5, b.l. 58-62) pareiškimą tenkino. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. F. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4 ha žemės sklypą ( - ) valsč. (dabar ( - )), iš jų paveldėti – 2 ha pagal testamentą, 2 ha – po brolio P. F. mirties. Teismas sprendime nurodė, kad J. F., pareiškėjų R. S. ir A. D. senelis, nuosavybės teise valdė 7,76 ha žemės. J. F. mirė 1936 m. gegužės 21 d. J. F. 1936 m. sausio 13 d. surašė naminį testamentą, kuriuo sūnui A. F. paliko 2 ha žemės ir visą kilnojamąjį, gyvąjį ir negyvąjį inventorių, sūnui P. F. paliko 2 ha žemės, dukrai O. F. - 2 ha žemės ir 50 Lt pinigais, anūkei Ritai O. K. – 0,5 ha žemės, žentui K. S. – 1,5 ha žemės. Pagal tuo metų galiojusius įstatymus, palikimas įgyjamas jį priimant, o palikimas galėjo būti priimtas pradėjus turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti. P. F. buvo kurčnebylis, nevedęs, vaikų neturėjo, jam naminiu testamentu paskirtą žemę dirbo brolis A. F., todėl teismas sprendė, kad mirus P. F., žemė atiteko broliui A. F., kuris ją valdė iki nacionalizacijos. Iš pateiktų teismui dokumentų matyti, kad visus raštus, susijusius su 4 ha žemės sklypu, pasirašinėjo A. F.. Teismui yra pateiktas A. F. prašymas žemei gauti. Kitų pretendentų į šią žemę nėra.

10Suinteresuoti asmenys A. T., N. T., N. S., V. Š., R. T. ir I. M. apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 69-71) prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Suinteresuotieji asmenys nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė reikalavimus dėl teismo sprendimo pagrįstumo ir įrodymų bei jų vertinimo. J. F. iš viso turėjo 7,76 ha žemės. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3838/1992 nustatė juridinį faktą, kad K. S., miręs 1969 m. balandžio 22 d., iki 1940 m. ( - ) valsčiuje ( - ) nuosavybės teise valdė 2 ha žemės. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9506/2003 nustatė, kad M. K., mirusi 1980 m. rugpjūčio 19 d., iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 2 ha žemės sklypą. Teismas neturėjo pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas A. F. po savo tėvo mirties paveldėjo 2 ha žemės, kadangi byloje yra šį faktą patvirtinantys dokumentai. Teismas iš esmės patvirtino faktą, kad J. F. valdė 8,50 ha žemės, nors tokio reikalavimo pareiškėja ir nereiškė. Pagal tuo metu galiojusį įstatymų sąvadą, asmenis, kuriems steigiama globa, teismuose ir įstatymuose už juos atstovauja globėjai, nustatyta tvarka skirti teismo. Atsižvelgiant į tai darytina išvadą, kad P. F. buvo veiksnus ir paveldėjo jam skirtą J. F. turtą. Tuo metu galioję įstatymai nenumatė globėjų teises paveldėti globotinių turtą.

11Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 72-75) prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartį dėl proceso atnaujinimo, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą bei palikti galioti iki proceso atnaujinimo byloje priimtus sprendimus bei nutartis. Suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad teismas savo sprendimu nustatė, kad J. F. valdė 7,76 ha žemės, tačiau testamentu paliko A. F. 2 ha žemės, P. F. – 2 ha žemės, dukrai O. F. – 2 ha žemės, anūkei O. K. – 0,50 ha žemės, žentui K. S. 1,50 ha žemės, iš viso 8 ha žemės (2+2+2+0,50+1,5=8). Tokio žemės kiekio įpėdiniai negalėjo paveldėti. 1992 m. liepos 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad žentas K. S. iki 1940 m. ( - ) nuosavybės teise valdė 2 ha žemės. Nagrinėjant pareiškėjos pareiškimą, buvo išsiaiškinta, kad žentui K. S. testamentu paliko 1,50 ha žemės už skolas, o K. S. kitos žemės Naujasodžio kaime neturėjo. Pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad J. F. valdė 8,50 ha žemės, nors tokio reikalavimo pareiškėja ir nereiškė. Teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, žinodamas apie aukščiau išvardintus faktus, jų neanalizavo ir nevertino. Teismas neturėjo pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas A. F. paveldėjo 2 ha žemės, nes yra šį faktą patvirtinantys dokumentai. Teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti, kad A. F. 2 ha žemės pavelėjo po savo brolio mirties. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad byla dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra nagrinėjama po proceso atnaujinimo. Procesas šioje byloje buvo atnaujintas tuo pagrindu, kad pareiškėja gavo naujų įrodymų, patvirtinančių A. F. iki nacionalizacijos valdytos žemės kiekį. Tačiau, šių naujai atsiradusių įrodymų pakankamumo nebuvo išnagrinėjusi institucija priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl teismas neturėjo pagrindo nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turinčio fakto. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju tomis aplinkybėmis buvo naujai iš archyvo gauti dokumentai apie pasikeitusią pareiškėjos tėvo brolio P. F. mirties datą. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėja negalėjo gauti archyvo pažymėjimų iki 2003 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo. Juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. F. mirė 1940 m. sausio mėnesį, mirties priežastis plaučių uždegimas, buvo nustatytas 2005 m. spalio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, nors iki šio teismo sprendimo užfiksuoti pačios pareiškėjos R. S. ir liudytojų K. J. ir L.J. K. paliudijimai, kad P. F. mirė 1944 m. Taigi, pareiškėja nepridėjo įrodymų dėl proceso atnaujinimo pagrindo buvimo. Pareiškėja taip pat nenurodė, ko prašo teismo, ar prašo 2003 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimą panaikinti, ar pakeisti. Nesant pareiškėjos rašytinio prašymo, teismas panaikino 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

12Pareiškėja A. D. atsiliepime į suinteresuotųjų asmenų apeliacinius skundus (t. 3, b.l. 80-83) prašė Kauno apskrities viršininko administracijos bei suinteresuotų asmenų A. T., N. T., N. S., V. Š., R. T., LGasiulienės apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą. Pareiškėja nurodė, kad apeliantai, savo nuožiūra atlikę aritmetinius žemės plotų skaičiavimus, mano, kad vienas išlikęs archyvinis dokumentas yra viršesnis už kitą ir tuo pagrindu teigia, kad teismas vadovavosi ne tuo dokumentu, kuriuo apeliantų manymu turėjo vadovautis. Kauno miesto apylinkės teismo 1992 m. liepos 24 d. sprendimas ir kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad K. S. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 2 ha žemės. Priešingai, nustatyta, kad K. S. paveldėjo tik 1,50 ha, o 0,50 ha įgijimo pagrindas Kauno miesto apylinkės teismo 1992 m. liepos 24 d. sprendime nėra nustatytas. Apeliantai ginčija naminį testamentą kaip netinkamą nuosavybės teisių perėjimo įrodymo tinkamumą aritmetinių skaičiavimų pagrindu P. F. atžvilgiu, tačiau tai prieštarauja pačių apeliantų veiksmams atkuriant nuosavybės teises kitiems J. F. įpėdiniams. Pirmosios instancijos teismo buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. F. (miręs 1968 m. sausio 31 d.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė vientisą 4 ha žemės sklypą ( - ) valsč. Šios žemės įgijimo aplinkybės nėra savarankiški reikalavimai, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jas nagrinėti atskirai. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, kad A. F. 1940 m. buvo 4 ha žemės sklypo savininkas. P. F. mirties 1940 m. sausio mėn. faktas yra esminė aplinkybė, kuri nustatyta tvarka de jure paaiškėjo tik 2005 m. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą byloje bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes kitų prašymų CPK 369 straipsnis nenumato. Kauno miesto apylinkės teismui 2008 m. gruodžio 1 d. priėmus naują sprendimą, 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimas neteko galios, kas neprieštarauja CPK nuostatomis.

13Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

15Nustatyta, kad 1936 metų sausio 13 d. J. F. surašė naminį testamentą (1t.b.l.31), kuriuo paliko sūnui A. F. 2 ha žemės, sūnui P. F. 2 ha žemės. Testamente nurodyta, kad sūnus A. F. P. F. kaip nebylį privalo išlaikyti. Be to, šiuo testamentu J. F. paliko 2 ha žemės dukteriai O. F., 0,5 ha anūkei Ritai O. K. ir 1,5 ha žemės žentui K. S.. Bendras testamente nurodytas žemės plotas sudaro 8 ha.

16Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 22 d. sprendime nurodė, kad P. F. buvo kurčnebylys, vaikų neturėjo, jam testamentu paskirtą žemės sklypą dirbo jo brolis A. F., kuris, mirus broliui, pagal Civilinių įstatymų sąvado X tomo I dalies 1134 ir 1138 straipsnius paveldėjo P. F. pagal testamentą priklausiusius 2 ha žemės sklypo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. spalio 11 d. nutartyje padarė išvadą, kad nepriklausomai nuo P. F. sveikatos būklės bei globos santykių, A. F. negalėjo iki žemės nacionalizavimo paveldėti brolio P. F. žemės, nes byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, kad P. F. mirė iki žemės nacionalizavimo.

17Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 28 d. sprendimu (3t., b.l.92-94) nustatė turinį juridinę reikšmę faktą patvirtinantį, kad P. F. mirė 1940 metų sausio mėnesį, t.y. iki žemės nacionalizacijos. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2006 m. vasario 21 d. (3t., b.l.95-97). Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo nustatytas P. F. mirties laikas, išnyko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartyje nurodyta aplinkybė, neleidusi daryti išvados, kad iki A. F. paveldėjo P. F. žemę iki žemės nacionalizacijos. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimu nustatytas P. F. mirties laikas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme yra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, sudariusi pagrindą atnaujinti procesą.

18Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad A. F. žemės nacionalizacijos metu valdė 2 ha žemės, kurią J. F. testamentu paliko P. F.. Kaip matyti iš byloje esančio 1936 m. gegužės 13 d. brėžinio (1t., b.l.106), J. F. nuosavybės teise priklausė 7,76 ha žemės sklypas. Tokį plotą pradiniame pareiškime nurodė ir pati pareiškėja A. D. (1t., b.l.4). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad bendras žemės plotas, į kurį visiems pretendentams atkuriamos nuosavybės teisės, negali būti didesnis negu plotas, kuris nuosavybės teise priklausė J. F., tai yra 7,76 ha.

19Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimu (2 t., b.l.44) nustatė turintį juridinę reikšmę faktą, patvirtinantį kad M. K. valdė 2 ha žemės sklypą, paveldėtą po O. F. mirties. Šią sprendimo dalį kasacinės instancijos teismas paliko nepakeistą (2t. b.l.126). Kaip matyti iš M. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio 2005 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.02-01-8575 (149 lapas), šiuo metu yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas į 4,74 ha žemės plotą, į kurį įeina 2 ha žemės, dėl kurios yra nustatytas minėtas juridinę reikšmę turintis faktas (157 lapas).

20O. V. nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. sprendimas (14 lapas) nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad teisę nustatantis dokumentas - 1936 m. sausio 13 d. J. F. naminis testamentas – dalyje dėl 0,5 ha žemės priklauso O. K. V.. Kaip matyti iš Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 12 d. sprendimo Nr.7542 (40 lapas), tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-01-10962 (39 lapas) ir 2007 m. lapkričio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo (42 lapas), O. V. paveldėtojams šio teismo sprendimo pagrindu yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas į 0,50 ha žemės.

21Kaip matyti iš A. F. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-13122 (190 lapas), A. F. paveldėtojams yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas į 9,1 ha žemės, iš kurios 2 ha sudaro J. F. testamentu A. F. palikta žemė (149 lapas).

22Kauno miesto apylinkės teismo 1992 m. liepos 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-3837/92, buvo nustatytas turintis juridinę reikšmę faktas, patvirtinantis kad K. S. ( - ) kaime nuosavybės teise valdė 2 ha žemės. K. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra Kauno apskrities viršininko 1999 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr.02-01-2846 (118 lapas), 2001 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 02-01-210 (19 lapas), 2001 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 02-01-1650 (148 lapas) ir 1999 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr.02-01-2176 (93 lapas), iš kurių matyti, kad K. S. paveldėtojams vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į 2 ha žemės. Nors Kauno miesto apylinkės teismo 1992 m. liepos 24 d. sprendime ir civilinės bylos Nr.2-3837/92 medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad juridinis faktas nustatytas į tą žemę, kurią K. S. testamentu paliko J. F., iš K. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančios medžiagos matyti, kad Kauno apskrities viršininko administracija nuosavybės teises atkuria kaip į J. F. testamentu paliktą žemę. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė, nurodydama, kad K. S. kitos žemės, išskyrus tą, kurią paveldėjo pagal J. F. testamentą, neturėjo.

23Taigi šiuo metu pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus ir Kauno apskrities viršininko administracijos priimtus administracinius aktus jau yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į 6,5 ha J. F. priklausiusios žemės (2ha+0,5ha+2ha+2ha).

24Kadangi bendras žemės plotas, į kurį visiems pretendentams atkuriamos nuosavybės teisės, negali būti didesnis negu plotas, kuris nuosavybės teise priklausė J. F., tai yra 7,76 ha, teismas galėjo nustatyti faktą tik dėl likusio 1,26 ha žemės ploto (7,76ha-6,5ha). Kol nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikinti minėti teismų sprendimai ir Kauno apskrities viršininko administracijos priimti administraciniai aktai, nebuvo galima nustatyti faktą dėl didesnio nei 1,26 ha ploto. Būtent tokia yra susiformavusi teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2007, yra pažymėjusi, kad byloje dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo paaiškėjus, kad nuosavybės teisė į tą pačią žemę atkurta kitam asmeniui, ir pareiškėjui (pretendentui) prašant pripažinti negaliojančiu sprendimą, kuriuo ne jam atkurta nuosavybė teisė, teismas privalo patikrinti tokių sprendimų teisėtumą, bet ne spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. D. jokių reikalavimų, kuriais būtų siekiama nuginčyti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitiems asmenims, nebuvo pareiškusi.

25Remiantis išdėstytais motyvais, yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, patvirtinantį, kad pareiškėjos A. D. tėvas A. F. iki žemės nacionalizavimo ( - ) valsčiuje, nuosavybės teise valdė ne 2 ha žemės sklypą, bet 1,26 ha žemės sklypą, kurį paveldėjo po brolio P. F. mirties (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26Kaip minėta, Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu nustatė, kad A. F. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2 ha žemės, paveldėtos pagal J. F. testamentą. A. F. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantis Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 02-01-13122 (190 lapas) ir kiti dokumentai patvirtina, kad Kauno apskrities viršininko administracija be teismo sprendimo jau yra pripažinusi, kad A. F. po J. F. mirties tiesiogiai paveldėjo pagal testamentą ir iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2 ha žemės. Šią aplinkybę 2009 m. birželio 9 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir pati pareiškėja A. D. (teismo posėdžio protokolas, 5 t., b.l.124). Tai reiškia, jog nėra CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakeisdama Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, rezoliucinėje dalyje nurodo tik tą žemės plotą, kurį A. F. paveldėjo po brolio P. F. mirties.

27Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai išdėstė teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Teismas nurodė, jog panaikina visą 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimą, nors prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo paduotas tik pareiškėjos A. D. reikalavimų dalyje, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti patikslinta.

28Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu, 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

29Suinteresuotų asmenų Kauno apskrities viršininko administracijos ir A. T., N. T., N. S., V. Š., R. T., I. M. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

30Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

31„Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kuris buvo peržiūrėtas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 27 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartimi, pareiškėjos A. D. pareikštų reikalavimų dalyje pakeisti.

32Nustatyti turinį juridinę reikšmę faktą, patvirtinantį, kad pareiškėjos A. D. tėvas A. F. iki žemės nacionalizavimo ( - ) valsčiuje, nuosavybės teise valdė 1,26 ha žemės sklypą, kurį paveldėjo po brolio P. F. mirties.“

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Pareiškėjos R. S. ir A. D. 2003 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismą su... 3. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškimą... 4. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m.... 5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 6. Pareiškėja A. D. pateikė prašymą (t.2, b.l. 136-138) atnaujinti procesą... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 16 d. nutartimi atnaujino... 8. Pareiškėja A. D. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu (t. 3, b.l.... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu (t. 5, b.l.... 10. Suinteresuoti asmenys A. T., N. T., N. S., V. Š., R. T. ir I. M. apeliaciniu... 11. Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija apeliaciniu... 12. Pareiškėja A. D. atsiliepime į suinteresuotųjų asmenų apeliacinius... 13. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Nustatyta, kad 1936 metų sausio 13 d. J. F. surašė naminį testamentą... 16. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 22 d. sprendime nurodė, kad... 17. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 28 d. sprendimu (3t., b.l.92-94)... 18. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios... 19. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimu (2 t.,... 20. O. V. nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra Kauno miesto apylinkės teismo... 21. Kaip matyti iš A. F. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio Kauno... 22. Kauno miesto apylinkės teismo 1992 m. liepos 24 d. sprendimu, priimtu... 23. Taigi šiuo metu pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus ir Kauno apskrities... 24. Kadangi bendras žemės plotas, į kurį visiems pretendentams atkuriamos... 25. Remiantis išdėstytais motyvais, yra pagrindas skundžiamą pirmosios... 26. Kaip minėta, Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu... 27. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai išdėstė teismo sprendimo... 28. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326... 29. Suinteresuotų asmenų Kauno apskrities viršininko administracijos ir A. T.,... 30. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti jo... 31. „Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kuris... 32. Nustatyti turinį juridinę reikšmę faktą, patvirtinantį, kad pareiškėjos...