Byla 2A-330-264/2012
Dėl pažeistų teisių gynimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Žibutės Budžienės ir Virginijos Gudynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės, J. G., A. Š., J. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovams J. G., A. Š., J. Š., Kauno rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretysis asmuo Kauno 6-ojo notarų biuro notarė Jolanta Rulienė, dėl pažeistų teisių gynimo.

Nustatė

2I.Ginčo esmė.

3Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (1 t. b. l. 62-68), kuriuo prašė panaikinti Kauno rajono valdybos 2000-05-16 sprendimo Nr. ( - ) 1.6; 3; 4.6 ir 5 punktus; panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-06-13 įsakymą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo pardavimo namų valdai plėsti (Kauno r.); pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2000-06-19 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), kuria Kauno apskrities viršininkas A. Š. pardavė nuosavybės teise 537 kv. m ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ); pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2002-12-11 dovanojimo sutarties Nr. ( - ) dalį dėl 537 kv. m ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) dovanojimo J. G.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 1773 kv. m žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis ( - ), kadastro Nr. ( - ). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ( - ) buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas padalintas į 887 kv. m žemės sklypą Nr. 1 ir apie 886 kv.m. žemės sklypą Nr. 2. Šiuo įsakymu taip pat buvo pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui pakeisti nurodytų žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį - iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį (žemės sklypų naudojimo būdas-gyvenamosios teritorijos, pobūdis- mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Atsakovė J. G. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl minėto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, nurodydama, kad ieškovo detaliojo plano patvirtinimas pažeidžia jos teises, nes detaliuoju planu padalintas žemės sklypas ribojasi su ( - ) gatve, kuri atsiremia į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, todėl ( - ) gatvė baigiasi akligatviu. J. G. taip pat nurodė, kad ( - ) gatvė, kurios važiuojamosios dalies plotis yra 4 metrai, turėtų būti priskirta D2 kategorijos gatvei remiantis LR aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, bei turėtų būti 5,5 m pločio, o akligatvio pabaigoje turi būti įrengta automobilių apsisukimo aikštelė. Atsakovės sklypas yra apribotas servitutu - teise naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus keliu, kuris būtent ir yra Kalnelio gatvės tęsinys. 2010 m. liepos 30 d. ieškovo atstovai gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus raštą, su kuriuo buvo pateikti dokumentai, susiję su ( - ) žemės sklypo neteisėtu privatizavimu dėl ( - ) dalies pardavimo privačios nuosavybės teise. Kauno rajono valdyba 2000-05-16 sprendimu Nr. ( - ) patvirtino detalųjį planą, kuriuo buvo padidintas ( - ) žemės sklypas numatant, kad ( - ) g. dalis - 537 kv. m yra prijungiama prie A. Š. namų valdos ( - ). Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-06-13 įsakymu Nr. ( - ) bei 2000-06-19 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) Kauno apskrities viršininkas A. Š. pardavė nuosavybės teise 537 kv. m ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr.5217/0014), esantį ( - ). Pagal VĮ Registrų centro duomenis ieškovui tapo žinoma, kad ( - ) esantis žemės sklypas 2002-12-11 dovanojimo sutartimi Nr. ( - ) buvo perleistas J. G., t. y. kartu perleistas ir neteisėtai privatizuotas 537 kv. m ploto žemės sklypas, kuris yra ( - ) g. dalis. Ieškovui jo pažeistos teisės paaiškėjo tik atsakovei J. G. kreipusis į Kauno apygardos administracinį teismą dėl tariamai jos pažeistų teisių, susijusių su ( - ) atitikimu teisės aktų reikalavimams. Tik iš Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus gavus ( - ) privatizavimo dokumentus, tapo akivaizdu, kad sklypas ( - ) buvo suformuotas ir perleistas privačion nuosavybėn pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

5Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; panaikino Kauno rajono valdybos 2000-05-16 sprendimo Nr. ( - ) 1.6; 3; 4.6 ir 5 punktus; panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-06-13 įsakymą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo pardavimo namų valdai plėsti (Kauno r.)“; pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2000-06-19 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), kuria Kauno apskrities viršininkas A. Š. pardavė nuosavybės teise 537 kv. m ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ); taikė vienašalę restituciją – priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2417 Lt A. Š.; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2002-12-11 dovanojimo sutartį Nr. ( - ) dalį dėl 537 kv. m ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), dovanojimo J. G.; taikė vindikaciją- įpareigojo J. G. grąžinti valstybei 537 kv. m ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ); priteisė iš J. G. A. Š., J. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės po 965 Lt už advokato pagalbą, po 82 Lt žyminio mokesčio V. A. bei po 9 Lt valstybei už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas nurodė, kad ieškovui atstovaujančioje advokatų profesinėje bendrijoje informacija apie namų valdos ( - ), buvo gauta 2010-07-30, ieškinys pateiktas 2010-08-31, todėl ieškovas nepraleido 1 mėnesio termino apskųsti administracinių aktų teisėtumą ir laiku kreipėsi į teismą teisminės gynybos. Teismas nustatė, kad 2000-03-07 atsakovas A. Š. kreipėsi dėl sklypo ( - ), ribų keitimo ir šio sklypo detaliojo plano. Sąlygose dėl detaliojo sklypo plano nurodyta, kad planuojamoje teritorijoje rengiama sklypo padidinimas privažiavimo kelio sąskaita ir ( - ) gyvenvietės kvartalo tarp ( - ) g. ir ( - ) g. korektūra. 2000-03-23 Kauno rajono žemėtvarkos skyrius ( - ) nurodė, kad ( - ) gatvės dalis prie šlaito ir prie jos esanti sporto aikštelė yra buvusio savininko žemėje, kuriam atkurta nuosavybės teisė kitais įstatyme numatytais būdais. Pažymoje prie Kauno rajono valdybos 2000-05-16 sprendimo Nr. ( - ) nurodyta, kad A. Š. nori sklypą padidinti keliu, t.y. 537 kv. m . Prijungiamame žemės plote nutiesti inžinieriniai tinklai, per jį važiuojama į abu A. Š. namų valdos sklypus. Kelią ir sporto aikštelę A. Š. įsirengė savo lėšomis. Nurodyta, kad ( - ) gyvenvietės praplečiamos dalies detalaus išplanavimo projekto korektūroje ( - ) gatvė baigiasi akligatviu prie numatytų individualių gyvenamųjų namų ir jungia pėsčiųjų takais visuomeninius žaliuosius plotus. 2000-05-16 vietos apžiūros akte pažymėta, kad teritorijoje tarp abiejų A. Š. sklypų įrengtas privažiavimo kelias. Iš ( - ) gyvenvietės kvartalo tarp ( - ) ir ( - ) gatvių korektūros matyti, kad ( - ) gatvė tęsiasi iki pat šlaito. Iš šių rašytinių įrodymų visumos teismas sprendė, kad ginčijamas valstybinės žemės plotas 537 kv. m buvo užimtas ir naudojamas visuomenės reikmėms (gatvė, kelias). Ši teisiškai reikšminga aplinkybė yra pagrindas ieškinį patenkinti. Visos kitos aplinkybės (mažas automobilių srautas, jungia abu A. Š. žemės sklypus, savo lėšomis įrengė kelią ir sporto aikštelę) negalėjo būti reikšmingos, priimant ginčijamus administracinius aktus. Žemės plotas, kuris yra parduotas atsakovams ir prijungtas prie jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, yra nelaisvas, jis yra užstatytas keliu, todėl pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimus negalėjo būti pripažintas įterptiniu ir parduotas. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 p., žemė, užimta keliu, negalėjo būti parduota atsakovui A. Š.. Todėl teismas Kauno rajono valdybos 2000-05-16 sprendimo Nr. ( - ) 1. 6, 3, 4.6, 5 punktus, Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-06-13 įsakymą Nr. ( - ) pripažino negaliojančiais. Nustatęs šių administracinių aktų neteisėtumą, teismas negaliojančia pripažino nuo sudarymo momento 2000-06-19 sutartį Nr. ( - ) tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir A. Š. dėl 537 kv. m valstybinės žemės pirkimo-pardavimo privačios nuosavybės teise CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Pripažinus žemės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikoma vienašalė restitucija – iš valstybės, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos A. Š. priteisė 2417 Lt, kuriuos jis sumokėjo pagal sutartį. Kadangi civilinėje teisėje galioja taisyklė, kad niekas negali perleisti daugiau teisių, nei jų pats turi, teismas, įvertinęs argumentus dėl administracinių aktų ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2002-12-11 sudarytos dovanojimo sutarties dalį dėl 537 kv. m žemės sklypo. Taip pat vadovaudamasis CK 4.96 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas taikė vindikaciją, panaikino įgijėjos J. G. nuosavybės teisę į 537 kv. m dalį ir šią dalį žemės sklypo nurodė perduoti valstybės žinion.

6III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai.

7Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono žemėtvarkos skyrius apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 105-109) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės naudojimo ir įgijimo nuosavybėn teisinius santykius, bei pažeidus įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Netinkamas įrodymų vertinimas sprendime pasireiškia tuo, kad daugelis byloje esančių įrodymų patvirtina visiškai priešingus faktus, nei jie nustatyti teismo sprendimu. Teismas tik formaliai revizavo žemės privatizavimo dokumentus, neįvertindamas eilės reikšmingų bylos duomenų ir nepasisakydamas dėl dalies svarbių bylai aplinkybių, nurodytų atsakovų atsiliepimuose, tokiu būdu neatskleisdamas bylos esmės ir pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Apylinkės teismas nagrinėdamas ieškinio senaties klausimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ieškinio senaties instituto taikymo klausimais, ir tai yra savarankiškas pagrindas sprendimo panaikinimui.

8Dėl ieškinio senaties. Teismas nustatė, jog ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2010-07-30, kai ieškovui atstovaujanti advokatų profesinė bendrija gavo informaciją apie namų valdą, esančią ( - ). Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja tiek įstatymui, tiek byloje nustatytiems faktams bei nukrypsta nuo teismų formuojamos praktikos. Byloje buvo nustatyta ir ieškovo parodymais pagrįsta, jog ginčo teritorija atsakovų buvo aptverta tvora dar 2000 m. taip visiškai apribojant ieškovui galimybę naudotis ginčo teritorija. Apylinkės teismas sprendimo dalyje dėl senaties termino taikymo taip pat konstatavo, jog ieškovui buvo žinoma apie tvoros užtvėrimą, tačiau tvoros įrengimas ieškovui netrukdė, jis neturėjo poreikio patekti pas atsakovę. Apylinkės teismas, nustatydamas ir įvertindamas sužinojimo ieškinio eigos pradžios momentą, neadekvačiai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Net pats nustatęs senaties taikymo pradžiai svarbią aplinkybę nusprendė priešingai, jog ieškovas nepraleido 1 mėnesio termino apskųsti administraciniam aktui. Ginčijamas sandoris dėl ginčo žemės ploto buvo įregistruotas viešame registre. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog apie atsakovams priklausančio žemės sklypo detaliojo plano rengimą taip pat buvo skelbta 2000-03-10 „Tėviškės žiniose“. Kauno rajono valdybos 2000-05-16 sprendimas Nr. ( - ) „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo, žemės sklypų tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo, sklypo padidinimo, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir servitutų bei ( - ) gyvenvietės kvartalo tarp ( - ) ir ( - ) gatvių korektūros patvirtinimo“ taip pat buvo viešai skelbtas. Ieškovas būdamas atidus ir rūpestingas asmuo galėjo ir turėjo apie galimą savo teisių pažeidimą sužinoti iš viešo detaliojo plano svarstymo bei pareikšti prieštaravimus ar ginčyti priimtus administracinius aktus. Teismas savo sprendime nepasisakė dėl šios senaties taikymo pradžiai reikšmingos aplinkybės bei visiškai nepateikė savo motyvų, taip pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Visuma bylos duomenų, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog pareiškėjas ieškininės senaties terminą savo teisėms ginti yra akivaizdžiai praleidęs. Apylinkės teismas, apgynęs nepagrįstą ieškinį teisme pareiškusio ieškovo teises, pažeidė ir CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus. Suteikdamas aiškius prioritetus vienos iš šalies teisių apsaugai, pažeisdamas šalių interesų pusiausvyros principus bei būtinybę laikytis įstatymų, teismas pažeidė konstitucinį asmens lygybės prieš įstatymą principą bei CPK 6 str. įvirtintą teisingumo įgyvendinimo principą.

9Dėl administracinių aktų, sandorių pripažinimo negaliojančiais. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog iki ginčijamos žemės sklypo dalies privatizavimo ji būtų buvus naudojama privažiavimo reikmėms ar būtų buvusi keliu. Visi byloje esantys duomenys, ieškovo, atsakovės bei liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovai išsipirko žemę, kuria nei ieškovas, nei kiti asmenys niekada nesinaudojo nei pravažiavimo, nei kitais tikslais. Šias aplinkybes be žodiniame nagrinėjime dalyvavusių asmenų liudijimų, pagrindžia šie byloje esantys rašytiniai įrodymai: architektės S. D. aiškinamasis raštas, 2000-05-03 Kauno r. ( - ) seniūnijos seniūno I. Š. raštas Nr. 93, 2000-05-16 Vietos apžiūros aktas, 2000-04-19 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, 2000-03-09 Sąlygos detaliajam planui rengti su tikslu padidinti žemės sklypą pravažiavimo kelio sąskaita, 2011-03-29 Antstolio M. Petrovskio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kadangi byloje esantys įrodymai visiškai pagrindžia faktą jog 537 kv.m žemės plotas niekada nebuvo naudojamas susisiekimo reikmėms, bei laikomas keliu, visi ginčijami aktai yra teisėti, atitinkantys visas teisės normas ir nėra teisinio pagrindo juos naikinti.

10Teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl 2000 m. Kauno rajono savivaldybės darbuotojų suderintos ( - ) gyvenvietės kvartalo tarp ( - ) ir ( - ) gatvių korektūros ištraukos, pagal kurią ( - ) gatvė baigiasi ties atsakovams priklausančiu žemės sklypu. Teismas nesivadovavo atsakovų iš VĮ Registrų centro pateikta 2011-09-23 ginčo teritorijos kadastro ištrauka, iš kurios matyti, jog ( - ) gatvė baigiasi prie atsakovų žemės sklypo. Tai taip pat patvirtina, jog ginčo žemės plotas nei viešame registre, nei pagal teritorijų planavimo dokumentus nepriskiriamas gatvei, nėra naudojamas visuomenės reikmėms ir todėl neatitinka Kelių įstatyme numatytos kelio sąvokos. Apylinkės teismo priimtas sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas. Sprendime išdėstyti motyvai yra neišsamūs, nepagrįsti visais byloje esančiais įrodymais.

11Atsakovai J. G., A. Š., J. Š. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 112-121) prašo panaikinti 2010 m. spalio 10 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškovo civilinį ieškinį atmesti, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. 4 d. 1, 4 p. nurodytų reikalavimų, yra nemotyvuotas, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla išspręsta neteisingai, dėl to sprendimas naikintinas. Sprendime nėra išsamiai aptarti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, pačios teismo išvados yra visiškai neaiškios, nemotyvuotos, nenurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.

12Teismas, taikydamas CK 1.126 str., nukrypo nuo 2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymo normų taikymo teismų praktikoje“ įtvirtintų kriterijų ir nuorodų teismams ir suformuotos teisminės praktikos ieškinio senaties instituto taikymo bylose. Teismas nenustatė teisės pažeidimo pobūdžio ir momento, o pasirėmė tik paties ieškovo ieškinyje ir paaiškinimuose nurodytu teiginiu dėl senaties termino skaičiavimo pradžios, pasikliaudamas jo pagrįstumu ir netikrindamas bei nevertindamas kitų akivaizdžių bylos duomenų, patvirtinančių aiškų ir pavėluotą ieškovo kreipimąsi į teismą. Teismas, nustatydamas faktą, jog ieškovas nepraleido senaties termino, kadangi apie ginčijamus aktus sužinojo 2010-07-30, o į teismą kreipėsi 2010-08-31, padarė aiškiai nepagrįstą išvadą ir akivaizdžią skaičiavimo klaidą. Teismas gynė ieškovo, privalėjusio sužinoti apie teisme ginčytus administracinius aktus 2000 metais, teises, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros ir seniai susiklosčiusių žemėnaudos santykių. Ginčo teritorija, kuri buvo ieškovo reikalavimo dalyku, nei ieškovas, nei jo šeima nesinaudojo nuo 1998 m. Tvora, kuri atitveria ( - ) kelio dalį ir šiandieną ginčijamą žemės sklypo dalį buvo pastatyta 2000 m. Todėl akivaizdu, jog ieškovo teisių pažeidimas - nebegalėjimas naudotis ginčo teritorija, kuri buvo atsakovų atitverta nuo ( - ) gatvės ir ieškovui nebeprieinama, atsirado 2000 m. pradžioje. Tuo pačiu metu minima teritorija nustojo būti naudojama kaip kelias ir tapo naudojama išimtinai atsakovų ir jų reikmėms. Nežiūrint šių aplinkybių, iki pat 2010 m. rugpjūčio mėnesio ieškovas nesikreipė į teismą. Sandoris, kurio pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčijamą žemės sklypą, buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Registro duomenys yra vieši ir prieinami visiems asmenims, todėl asmenys negali teisintis jų nežinojimu. Ginčijama teritorijos dalis buvo prijungta prie A. Š. priklausančio žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento pagrindu. Apie rengiamą detalų planą buvo skelbta 2000-03-10 „Tėviškės žiniose“, 2000-04-11 Kauno rajono architektas parengė pažymą apie įvykdytą viešojo svarstymo procedūrą. Paskelbiant apie detalaus plano rengimą ir jį viešai svarstant, ieškovas jokių pretenzijų dėl parengto detalaus plano nepareiškė. Ginčijamas Kauno rajono valdybos 2000-05-16 sprendimas Nr. ( - ) buvo paskelbtas Kauno rajono savivaldybės tinklalapyje (t. y. viešai). Iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad šio ginčo atveju yra praleistas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas.

13Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir jų pagrindu priėjo prie neteisingos išvados, kad ginčijamas žemės plotas buvo užimtas valstybės ar savivaldybės keliu. Byloje nustatyta, kad iki 2000-06-19 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ginčijamas 537 kv. m žemės plotas priklausė valstybei, tačiau ant jo užstatytas kelias (sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai ir kelio danga) nuosavybės teise priklausė atsakovui A. Š.. Tai patvirtina 2000-05-16 vietos apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog privažiavimo kelias ir šaligatvis įrengtas savininko lėšomis. Įrodymų apie tai, kad tuometinis savininkas A. Š. privažiavimo kelią ir šaligatvį būtų perleidęs valstybei ar savivaldybei, nėra. Tuo metu įstatymai nedraudė pagal Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo 2.15 punkto nuostatas perleisti privačion nuosavybėn įterptinių žemės plotų, ant kurių paties savininko lėšomis ir jo poreikiams buvo įrengtas privažiavimo kelias, nesantis valstybės ar savivaldybės keliu. Įrodymų apie tai, kad iki A. Š. savo lėšomis įsirengiant privažiavimo kelią ir šaligatvį ginčo žemėje būtų buvęs suprojektuotas ir supiltas valstybės ar savivaldybės kelias, nėra. Kaip matyti iš 1991-03-28 Kauno r. valdybos potvarkiu Nr. ( - ) patvirtintos ( - ) gyvenvietės praplečiamosios dalies detalaus išplanavimo projekto korektūros, taip pat iš ieškovui 1991-06-24 sprendimu paskirtos žemės plano, į ieškovo ir atsakovų žemės sklypus ėjęs visuomeninis vietinės reikšmės valstybinis ar savivaldybės kelias baigėsi ties ieškovo ir atsakovų žemės sklypų riba, o jo gale (ties sklypų riba) buvo suplanuota apsisukimo aikštelė, kurios dalis įėjo į tuometinę valstybinę O. K. priklausančią sugrąžinti žemę. Tačiau ši apsisukimo aikštelė nebuvo įrengta, o žemė, kurioje ji buvo suprojektuota, Kauno apskrities viršininko 1999-11-05 įsakymu buvo sugrąžinta O. K.. Šie rašytiniai įrodymai, kurių teismas nevertino, patvirtina, kad į ieškovo ir atsakovų žemės sklypus ėjęs visuomeninis vietinės reikšmės valstybinis ar savivaldybės kelias baigėsi ties ieškovo ir atsakovų žemės sklypų riba. Ieškovas visai neginčijo 1991-06-28 Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. ( - ) patvirtintos ( - ) gyvenvietės praplečiamos dalies detalaus išplanavimo projekto korektūros, kurioje ( - ) gatvės pabaiga buvo nurodyta ties ieškovo ir atsakovų žemės sklypų riba ir Kauno apskrities viršininko 1999-11-05 įsakymo dėl žemės, kurioje buvo suprojektuota apsisukimo aikštelė, sugrąžinimo O. K..

14Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ( - ) gatvė tęstųsi iki pat šlaito, o 2000-04-13 ( - ) gyvenvietės kvartalo tarp ( - ) ir ( - ) gatvių korektūra, kuria remdamasis teismas priėjo išvadą, kad ( - ) gatvė tęsiasi iki pat šlaito, tokių aplinkybių nepatvirtina. Šioje korektūroje niekur nenurodyta, kad pažymėtas žemės plotas yra ( - ) gatvės dalis ar visuomeniniu vietinės reikšmės valstybiniu ar savivaldybės keliu. Iš rašytinių bylos duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2000 metais buvo pripažinta, kad prie atsakovo A. Š. žemės sklypo prijungiamai valstybinės žemės atkarpai nėra jokio visuomeninio poreikio, ji neatitinka visuomeninio vietinės reikšmės valstybinio ar savivaldybės kelio statusui keliamų reikalavimų ir kriterijų, todėl atsižvelgiant į eilę reikšmingų aplinkybių , šią žemės dalį buvo leista privatizuoti. Iš to, kad teismas pasirėmė 1991 metų teritorijos suplanavimo dokumentu, nors jame aiškiai matyti, kad kelias baigiasi ties ieškovo ir atsakovo sklypų riba, ir teismas nevertino visų kitų vėlesnių bylos duomenų, kuriais šalys grindė savo atsikirtimus į ieškinį, spręstina, kad teismui ginčo esmė liko neaiški, nesuprasta, o bylos esmė buvo neatskleista. Bylos duomenys, kurie nurodyti teismo sprendime, teismo įvertinti netinkamai, padarius iš jų priešingas išvadas, nei kad šių duomenų pagrindu jas galima padaryti.

15Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad teismo išvados, jog teisme ginčytais aktais buvo pažeisti valstybinės žemės sklypų pardavimą reglamentuojantys teisės aktai, o ( - ) gatvės dalis negalėjo būti parduota privačion nuosavybėn, kadangi ji buvo užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms, prieštarauja teisės aktams ir bylos duomenims. Vadovaujantis 1997-07-02 galiojusios Žemės reformos įstatymo redakcijos 13 str. 1 d. 2 p., tokių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. 2000 metais patvirtintoje ( - ) gyvenvietės kvartalo korektūroje, prilygstančioje bendrojo plano sprendimams, ginčo žemės dalis buvo nurodyta kaip namų valdos žemės plotas. Jokiuose prieš tai buvusiuose dokumentuose ginčo žemės dalis nenurodoma kaip ( - ) gatvės tęsinys ar visuomeninis vietinės reikšmės valstybinis ar savivaldybės kelias. Todėl minima korektūra ( - ) gyvenvietės išplanavimo projekte (taigi ir leidimas privatizuoti ginčo teritoriją), atsirado įvertinus minimos dalies neatitikimą visuomenės reikmėms naudojamo valstybinio ar savivaldybės kelio sąvokai. Paties atsakovo A. Š. lėšomis įrengtas privažiavimo kelias (sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, kelio danga ir šaligatvis) už jo paties sklypų teritorijos niekur nevedė, nes toliau yra miškingas šlaitas. Taigi minima teritorija nebuvo reikalinga kaip infrastruktūra, skirta transporto ar pėsčiųjų eismui. Šią aplinkybę nurodė ir Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas K. P., apklaustas byloje liudytoju, minimą aplinkybę visiškai patvirtino ieškovas. Todėl teismo išvados yra visiškai klaidingos, padarytos įvertinus atskirus juridinius faktus, po kurių teisinė situacija per gana ilgą teisinių santykių laikotarpį iš esmės pasikeitė. Tačiau įrodymų visumos teismas nei tyrė, nei vertino, nei į ją atsižvelgė. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ( - ) gatvės dalis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose buvo numatyta iki pat A. Š. žemės sklypo pabaigos (iki šlaito), t. y. ginčijamu teismo sprendimu patenkintos ieškininių reikalavimų dalies.

16Ieškovas neturi reikalavimo teisės ginčyti administracinių aktų ir sandorių, kadangi visų pirma turėtų būti nustatytas jo teisių pažeidimas. Ieškovas ginčijama sklypo dalimi nesinaudojo, nesinaudoja ir jam nėra poreikio šia sklypo dalimi naudotis, akligatviu patenkama tik į A. Š. priklausančius namų valdos sklypus. Ieškovas nėra tas asmuo, kuriam įstatymais suteikta teisė ginti viešą interesą ir revizuoti teismine tvarka kitų asmenų sudarytus sandorius ar institucijų priimtus administracinius aktus. Akivaizdu, jog ieškovo teises pažeidžia ne 2000 metų administraciniai aktai ir sandoris, o kaip jis pats nurodė - 2010 metais atsakovės iškelta administracinė byla. Todėl ieškovo teisių pažeidimas pasireiškia visiškai kitu pagrindu, nei kad juo buvo tenkintas ieškovo civilinis ieškinys Kauno rajono apylinkės teisme apeliacine tvarka skundžiamu teismo sprendimu.

17Atsakovė Kauno rajono savivaldybė apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 124-129) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantės nurodo, kad teismas netinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas bei neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas netinkamai pasisakė dėl byloje pateiktų įrodymų, liudytojų paaiškinimų bei apelianto teisinių argumentų, netinkamai taikė teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo teisinius santykius, todėl netinkamai išsprendė bylą ir priėmė išvadas, kurios prieštarauja byloje esantiems įrodymams, paaiškinimams, ir tuo pažeidė CPK 270 str. 4 d. nuostatas. Teismo sprendime nėra išsamiai išnagrinėti ir aptarti įrodymai, kuriais pagrįstos teismo išvados, todėl teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos nutartyse 2007-11-26 c. b. Nr. 3K-3-509/2007, 2008-04-08 nutartyje c. b. 3K-3-215/2008, kuriose pasisakyta, kad teismas, vertindamas įrodymus, privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, įvertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą. Teismo išvados yra neaiškios, nemotyvuotos, nenurodyti argumentai dėl ko atmesti kurie nors įrodymai. Eilės argumentų (dėl ieškinio senaties, kuri prasidėjo 2000 m., ieškovo teisės į teisminę gynybą, argumentų dėl kelio bei kitų argumentų, įrodymų, kurie buvo išdėstyti apelianto atsiliepime ir paaiškinimai duoti bylos nagrinėjimo metu) teismas nevertino ir jų neaptarė. Ieškovas dėl savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų į teismą kreipėsi tik 2010 m. rugpjūčio mėn., praėjus daugiau nei 10 m. nuo Kauno rajono valdybos 2000-05-16 sprendimo Nr. ( - ) priėmimo, neva tik 2010 m. sužinojęs apie galimai pažeistas jo teises ir teisėtus interesus. Tačiau byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog ieškovas jau 1998 m. ginčo teritorija nesinaudojo. Tvora, kuri atitveria ( - ) gatvės dalį, buvo pastatyta 2000 m. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu yra nurodęs, jog jam 2000 m. nekilo minčių dėl tvora užtverto kelio. Taigi darytina išvada, kad ieškovo teisių pažeidimas - negalėjimas naudotis ginčo teritorija, atsirado jau 2000 m., todėl ieškovas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, privalėjo pasidomėti apie galimą jo teisių pažeidimą, rinkti informaciją iš viešųjų registrų, kadangi sandoris, kurio pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės į ginčijamą žemės sklypą, buvo įregistruotas VĮ Registrų centre, o jo duomenys yra vieši ir prieinami visiems asmenims. 2000 m. rengiant detalųjį planą, kurio pagrindu buvo prijungta ginčijama teritorijos dalis prie atsakovui A. Š. priklausančio žemės sklypo, įgyvendinant viešinimo procedūrą, apie rengiamą detalųjį planą buvo skelbta 2000-03-10 „Tėviškės žinios“, todėl ieškovas privalėjo sužinoti apie planuotąją teritoriją ir teikti, pasiūlymus, pastabas, pretenzijas, tačiau jų neteikė ir tai patvirtina Kauno rajono savivaldybės administracijos 2000-04-11 raštas „Dėl detaliojo plano svarstymo su visuomene“ kuriame nurodyta, jog pastabų, pretenzijų ar pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių negauta. Ginčijamas Valdybos sprendimas buvo skelbtas savivaldybės elektroninėje svetainėje, skiltyje „Teisinė informacija“, Teisės aktai“. Todėl ieškovas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, galėjo ir turėjo susipažinti su viešai skelbiamu ir visiems prieinamu teisės aktu. Dėl šių aukščiau išvardintų aplinkybių, įrodymų teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė, nors visi duomenys leidžia daryti išvadą jog ieškovas yra praleidęs 10 m. ieškinio senaties terminą. Teismas, taikydamas sutrumpintą terminą, netinkamai apskaičiavo apskundimo terminą, padarydamas aritmetinę klaidą. Jei ieškovas gavo visą reikiamą informaciją ieškiniui pateikti 2010-07-30, tai ieškinį teismui pateikti turėjo 2010-08-30, o ne 2010-08-31, todėl ieškovas praleido 1 mėn. terminą, o praleisto termino atnaujinti neprašė.

18Teismas netinkamai pasisakė dėl ieškovo teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus, nemotyvavo savo išvados dėl ieškovo teisės į teisminę gynybą ir nepagrindė išvadų jokiais įrodymais. Nepasisakė ir nevertino aplinkybės dėl ieškovo poreikio naudotis privatizuota žeme. Teismas visiškai nenustatė kokios ieškovo teisės ir įstatymo saugomi teisėti interesai yra pažeisti, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl pareiškėjo reikalavimo teisės ginčyti administracinius aktus yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti kokios pareiškėjo teisės (interesai) yra pažeisti, ar pareiškėjas, kreipdamasis dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (Įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT 2005-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. Al 1-443/2005; LVAT 2008-08-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Ieškovas turi įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia atsakovas. Ieškovas neįrodė, nepateikė įrodymų, o teismas nenustatė kokia konkrečiai ieškovo teisė pažeista. Byloje esantys įrodymai, ieškovo paaiškinimai, duoti byloje, tik patvirtina, kad nebuvo pažeistos jokios Ieškovo teisės ir įstatymų saugomi interesai, t. y. kad ieškovas ginčijama sklypo dalimi nesinaudojo, nesinaudoja ir nėra jam poreikio šia sklypo dalimi naudotis. Ieškovas nėra tas subjektas, kuriam teisės aktais suteikta teisė ginti viešąjį interesą.

19Teismas nepagristai konstatavo, kad ginčijamas valstybinės žemės plotas 537 kv. m. buvo užimtas ir naudojamas visuomenės reikmėms (gatvė, kelias). Ši teisiškai reikšminga aplinkybė yra pagrindas ieškovo ieškinį patenkinti. Tačiau pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus 2000 m. naudotis ( - ) gatvės dalimi (ginčo teritorijos dalimi) nebuvo jokio visuomeninio poreikio, kelias neatitinka kelio statusui keliamų reikalavimų, todėl įvertinus tai ir kitas aplinkybes, šią žemės dalį buvo leista privatizuoti. Faktiškai ginčo teritorija niekas nesinaudojo, tik atsakovai, patekdami į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, ginčo teritorijos dalis net nebuvo įrengta, atsakovai savo lėšomis tvarkėsi ginčo teritoriją. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl kitų byloje esančių įrodymų, kurie leidžia daryti išvadą, jog ginčo teritorija privatizuota laikantis teisės aktų reikalavimų: Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijos planavimo skyriaus 2000-04-19 patikrinimo aktas Nr. 763/00, kuriuo pasiūlyta tvirtinti detalųjį planą, kadangi teritorijų planavimo dokumentas parengtas, suderintas ir viešai apsvarstytas su nežymiais nukrypimais nuo teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūrų, o pagal Teritorijų planavimo įstatymo (2000-04-11 redakcijos) 20 str. 5 d. KAVA yra ta institucija, kuri patikrina teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūrų atitikimą teisės normoms. Valdybai gavus teigiamą šios institucijos išvadą, patvirtintas detalus A. Š. planas ir leista privatizuoti žemę. A. Š. 2000 m. priklauso du žemės sklypai, kuriuos skyrė ginčo teritorija. Šia teritorija naudojosi A. Š. patekti į savo žemės sklypus. Kelias niekur nevedė - buvo ir yra miškingas šlaitas. Todėl ginčo teritorija nebuvo reikalinga kaip infrastruktūra, pėstiesiems ir transportui, tai patvirtino ir liudytojas K. P., Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, nurodęs, jog įvertinus, kad ( - ) g. dalimi niekas nesinaudoja, kelias niekur neveda ir yra įsiterpusi į privačius žemės sklypus, tokią žemę leidžiama privatizuoti. Ieškovas taip pat patvirtinto šią aplinkybę, nes nurodė bylos nagrinėjimo metu, kad naudojosi ginčo teritorija tik eidamas pas atsakovus, kol bendravo, taip pat nurodė, kad tvoros užtvėrimas jo teisių neįtakoja, nes juo nevaikšto į atsakovų teritoriją. Šių aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Kadangi teismas neištyrė visų aplinkybių, įrodymų, neįvertino argumentų, jų neaptarė, priėjo klaidingos išvados bei pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, 176-178, 185 straipsnius.

20Atsakovė Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 132-133) prašo apeliantų J. G., A. Š., J. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus tenkinti; panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutinka su atsakovų apeliaciniais skundais ir juos palaiko, mano, kad jie pagrįsti ir tenkintini ir dėl Kauno rajono savivaldybės 2011-11-09 apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų.

21Atsakovai J. G., A. Š., J. Š. atsiliepimu į apeliacinius skundus (2 t. b. l. 134-135) prašo atsakovų apeliacinius skundus tenkinti, panaikinti 2011 m. spalio 10 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo civilinį ieškinį atmesti.

22Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime į apeliacinius skundus (2 t. b. l.136-137) nurodo, kad apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės ir prašymai atitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.

23Ieškovas V. A. atsiliepimu į apeliacinius skundus (2 t. b. l. 139-145) prašo atmesti apeliantų apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atmestini atsakovų argumentai, kad ieškovas yra praleidęs nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl administracinių aktų nuginčijimo, nes ieškovas 2010 m. rugpjūčio 30 d. įteikė paštui procesinius dokumentus, o teisme dokumentai buvo gauti 2010 m. rugpjūčio 31 d. Tas faktas, kad atsakovai 2000 m. aptvėrė savo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus-( - ) bei žemės sklypą ( - ) ir ( - ) g. atkarpą besiribojančią su atsakovų žemės sklypais niekaip neįtakojo ieškovo teisių pažeidimo, ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo tik atsakovei kreipusis į Kauno apygardos administracinį teismą, nes tik tada iškilo ginčas kurioje ( - ) g. vietoje turi būti įrengta apsisukimo aikštelė, ir tik tada ieškovas sužinojo, kad ( - ) g. dalis yra privatizuota atsakovų. Ieškovas dėl užtvertos ( - ) g. dalies neprieštaravo, nes po įvykio, kai atsakovų šuo apkandžiojo ieškovo sūnų, toks užtvėrimas atitiko ir ieškovo interesus. Net ir iškėlus bylą Kauno rajono apylinkės teisme VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukoje žymima ( - ) g. tąsa už ieškovui nuosavybės teise priklausančių sklypų, todėl ieškovas nėra praleidęs termino ginčyti administracinius aktus ir sandorius, susijusius su neteisėtu valstybinės žemės privatizavimu. Tas faktas, kad VĮ Registrų centras patikslino duomenis dėl Kalnelio g. pabaigos ties atsakovo sklypais tik 2011 rugsėjo mėnesį, taip pat patvirtina ieškovo pateiktus paaiškinimus byloje, kada buvo sužinota apie ( - ) gatvės dalies privatizavimą.

24Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijami administraciniai aktai pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Visiškai atmestini atsakovų pateiktų apeliacinių skundų motyvai, kad atsižvelgiant į tai, kad ( - ) gatvė buvo įrengta atsakovo A. Š., todėl statinys-kelias (t. y. sankasa; važiuojamoji dalis, kelkraščiai ir kelio danga) nuosavybės teise priklausė A. Š.. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas reglamentuoja, kaip statytojas turi teisę realizuoti savo teisę: pirmiausiai statytojas turi sklypą, įsigytą nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Tik tokiu būdu realizavęs savo teises asmuo gali įgyti nuosavybės teisę į statinį ir ją turėtų registruoti viešame registre, t.y. VĮ Registrų centre. Tai, kad asmuo siekdamas pagerinti susisiekimą, savavališkai atliko svetimo daikto kažkokius pagerinimus, nereiškia, kad toks asmuo tapo nekilnojamo daikto - gatvės savininku ir įgyja teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą po tuo statiniu.

25Atsakovai nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad ( - ) gatvė tęsiasi iki pat atsakovų žemės sklypo pabaigos, t. y. iki šlaito. Tačiau atsakovai visiškai nevertina byloje surinktų įrodymų. Visų pirma VĮ Registrų centro pateikta Kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad 2008 m. rengiant ieškovo žemės sklypo detalųjį planą ( - ) g. buvo pažymėta Kadastro žemėlapyje kaip vientisas statinys, ir atsakovų žemės sklypo ( - ) riba šio statinio nedalino į jokias dalis; ir pats statinys iš esmės tęsiasi iki pat atsakovų žemės sklypo pabaigos, t. y. iki šlaito. Atsakovas A. Š. įsirengė ( - ) g. dalį be jokios projektinės dokumentacijos, tačiau byloje esantys dokumentai patvirtina, kad bet kokiu atveju apsisukimo aikštelė buvo planuojama ne ties ieškovui nuosavybės teise priklausančiais sklypais, o ties atsakovui nuosavybės teise priklausančiais sklypais. Tai patvirtina ir ištrauka iš ( - ) gyvenvietės praplečiamos dalies detalaus išplanavimo projekto korektūros, patvirtintos Kauno rajono valdybos 1991 m. kovo 28 d. potvarkiu Nr. ( - ); ieškovo sklypo ir namo projektinė dokumentacija; ginčijamo Kauno rajono valdybos 2000-05-16 sprendimu Nr. ( - ) patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, kuriuose nurodyta „( - ) g-vė“. Kaip teisingai nurodė atsakovai, ieškovas negina viešo intereso, o gina savo pažeistas teises, tuo tikslu, kad apsisukimo įrengimas ( - ) gatvės akligatvyje neįtakotų jo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, nes šis klausimas turėjo būti išspręstas būtent rengiant ginčijamą ( - ) detalųjį planą.

26Atmestini atsakovų apeliacinių skundų argumentai, kad ( - ) g. daliai - 537 kv. m - tariamai nebuvo jokio visuomeninio poreikio, todėl gatvės dalis galėjo būti privatizuojama. Tai, kad prie atsakovams priklausančio sklypo buvo planuojama įrengti gatvę, patvirtina ir ( - ) žemės tvarkymo byloje esantys duomenys (b. I. 22 - ištrauka iš ( - ) inventorinės bylos; b.1. 25- namų valdos ( - ) žemės sklypo planas 1995 m.; b. I. 27 (40) 1885 kv. m žemės sklypo Kauno mieste planas 1999 m.; ( - ) sklypo toponuotrauka 2000 m.). Taigi, gatvės dalis pagal teisės aktus negali būti privatizuojama, ir visiškai nėra svarbu, kaip dažnai ši gatvės dalis naudojama. Ieškovas taip pat palaiko ir kitus teismui išdėstytus motyvus, dėl kitų imperatyvių teisės normų pažeidimo priimant ginčijamus administracinius aktus: pažeistas Teritorijų planavimo įstatymas (redakcija galiojusi nuo 2000-05-09 iki 2000-06-26) bei susiję teisės aktai, nebuvo teisinio pagrindo rengti supaprastintą detaliojo planavimo procesą, Kauno rajono valdyba negalėjo tokio detaliojo plano ir tvirtinti nes pagal Kauno rajono tarybos 1997-07-02 sprendimą Nr. 32 valdyba turėjo teisę tvirtinti tik supaprastintos apimties detaliuosius planus, ( - )g. dalis privatizuota pažeidžiant ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nuostatas dėl kainos nustatymo ir patvirtinimo. Atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų, kad parduodant žemės sklypą buvo laikomasi aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų.

27Atmestini atsakovų apeliacinių skundų motyvai, kad ieškovas neturi teisės ginčyti administracinių teisės aktų, nes niekuomet nesinaudojo ginčijama žemės sklypo dalimi. Ieškovas nesirėmė ir nesiremia tokia faktine aplinkybe ir jau ieškinyje nurodė, kad kreiptis į teismą buvo priverstas tik dėl to, kad atsakovė J. G. gindama savo tariamai pažeistas teises su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. A-803 „Dėl žemės sklypo ( - ), kadastro Nr. ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo. Būtent šiame skunde J. G. nurodė motyvus, kad ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimas pažeidžia jos teises. Atsakovės teigimu, detaliuoju planu padalintas žemės sklypas kadastro Nr. ( - ), ribojasi su ( - ) gatve, kuri atsiremia į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), todėl atsakovės teigimu ( - ) gatvė baigiasi akligatviu. J. G. taip pat nurodo, kad ( - ) gatvė, kurios važiuojamosios dalies plotis yra 4 metrai, turėtų būti priskirta D2 kategorijos gatvei remiantis LR aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, bei turėtų būti 5,5 m pločio, o akligatvio pabaigoje turi būti įrengta automobilių apsisukimo aikštelė. Ieškovas, siekdamas tinkamos gynybos administraciniame teisme, buvo priverstas ginčyti administracinius aktus, kurių pagrindu ( - ) gatvė būtent ir pasibaigė ties ieškovo sklypais, o ne ties atsakovės J. G. šiuo metu valdomais nuosavybės teise sklypais. Tą argumentą, kad ginčo teritorijoje pagal galiojančius teisės aktus turėjo būti išspręstas ir apsisukimo aikštelės klausimas patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas K. P., taip pat pačios atsakovės atstovė byloje patvirtino, kad „apsisukimo aikštelė turėtų būti ties ta vieta, kur 2000 m. buvo privatizuotas Š. sklypas, įskaitant 537 kv. m“. Ieškovas ne kartą nurodė, kad tuo atveju, jei atsakovė nereikštų reikalavimo įrengti apsisukimo aikštelę ties ieškovo žemės sklypais, atitinkamai ginčijami administraciniai aktai niekaip neįtakotų ieškovo teisių ir teisėtų interesų.

28Priešingai, nei teigia apeliaciniuose skunduose atsakovai, atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ( - ) žemės tvarkymo byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad ( - ) gatvė buvo numatyta iki pat atsakovams nuosavybės teise priklausančių sklypų pabaigos (t. y. iki šlaito). Kaip matyti Kauno rajono valdybos 1991-03-28 potvarkiu Nr.77 patvirtintame ( - ) gyvenvietės praplečiamos dalies detalaus išplanavimo projekte (b. l. 169) yra aiškiai matyti kiekviename akligatvyje suformuotos apsisukimo aikštelės, tačiau atsakovei Kauno rajono savivaldybei tvirtinant ginčijamą detalųjį planą bei ( - ) gyvenvietės kvartalo tarp K( - )g. ir ( - ) g. korektūrą buvo akivaizdžiai pažeistas LR aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymas Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, nes akligatvio pabaigoje turi būti įrengta automobilių apsisukimo aikštelė. Taigi teismui tenkinus ieškinį dėl Kalnelio g. dalies neteisėto privatizavimo, atsakovė J. G. negalėtų remtis analogiškais motyvais dėl apsisukimo aikštelės suformavimo būtinybės ginčydama Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ), kadastro Nr. ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“.

29IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados.

30Apeliaciniai skundai tenkintini.

31Apeliantų argumentai, vertinant juos instancine tvarka peržiūrimo sprendimo atitikimo CPK 263 str. nustatytiems teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams kontekste, pripažintini pagrįstais.

32Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino visų įrodymų, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl neteisingai nusprendė dėl ieškinio pagrįstumo ( CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

33Nagrinėjamuoju atveju, byloje reiškiami reikalavimai dėl administracinių aktų bei sandorių panaikinimo.

34Teisinių santykių stabilumo reikalavimas, išplaukiantis iš teisinės valstybės principo, reikalauja, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų beribė laiko atžvilgiu. Šiuo tikslu nustatoma teisinių santykių senatis.

35Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nuosekliai laikomasi teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, kad kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartis Generalinis prokuroras v. V. S., L. P. byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartis Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M. byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis visuomeninė organizacija ,,Vilnoja“ v. UAB ,, Enifas“ byloje 3K-3-134/2008, 2010-10-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-417/2010).

36Administraciniams teisės aktams ginčyti galioja Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas administraciniam teisės aktui apskųsti vieno mėnesio terminas. Civiliniams teisiniams santykiams pagal CK 1. 125 str. nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas 10 metų.

37Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas apie ginčijamus administracinius aktus sužinojo tik 2010-07-30 gavęs Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus dokumentus dėl ( - ) esančio žemės sklypo privatizavimo pažeidimo ir per 1 mėn. kreipėsi į teismą. Tačiau visiškai netyrė ir nevertino šiuo aspektu kitų svarbių faktinių aplinkybių, nes atsakovai (apeliantai) prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.

38Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, jog ieškovas be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą, kuris taikytinas atsakovų reikalavimu (CK 1.126 str. 2 d.).

39Iš šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, jų procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimų į ieškinį, apeliacinių skundų, ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą) matyti, kad ginčo sklypas atsakovų užtvertas nuo 2000 m. ir ieškovas juo faktiškai niekada nesinaudojo. Ginčijama 2000-06-19 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ( - ), kuria Kauno apskrities viršininkas A. Š. pardavė nuosavybės teise 537 kv. m ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ), nuo 2000-06-19, o nuo 2002-12-11 - dovanojimo sutartis Nr. ( - ) dėl 0, 2498 ha sklypo perleidimo neatlygintinai atsakovei J. G., buvo įregistruotos viešame registre ( 1 t. b. l. 16, 17-21, 106, 151). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog apie atsakovams priklausančio žemės sklypo detaliojo plano rengimą buvo skelbta 2000-03-10 „Tėviškės žiniose“, tačiau jokių pastabų, pretenzijų dėl detaliojo plano sprendinių negauta (1 t. b. l. 72-73, ). Kauno rajono valdybos 2000-05-16 sprendimas Nr. ( - ) „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo, žemės sklypų tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo, sklypo padidinimo, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir servitutų bei ( - ) gyvenvietės kvartalo tarp ( - ) ir ( - ) gatvių korektūros patvirtinimo“ taip pat buvo viešai skelbtas. Ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad daugiau kaip 10 metų atsakovų užtvertas sklypas jam netrukdė, o teisių pažeidimas atsirado tik 2010-07-30 sužinojus apie ginčo sklypo privatizavimą, vertintini kritiškai. Iš tokio ieškovo paaiškinimo spręstina apie formalų jo teisių pažeidimo pobūdį. Antra vertus, būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, ieškovas galėjo ir turėjo apie ginčijamus administracinius aktus bei galimą savo teisių pažeidimą sužinoti jau nuo 2000 m. birželio mėnesio, t. y. teisės į ieškinį atsiradimo pradžia. Ginčijama 2000-06-19 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta iki įsigaliojant 2000 m. CK, todėl pagal LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 10 str. bei CK 1. 125 str. 1 dalies nuostatas bendrasis ieškinio senaties terminas 10 metų buvo pasibaigęs iki ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, neprašė jo atnaujinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys turėjo būti atmestas dėl ieškinio senaties taikymo atsakovų reikalavimu.

40Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis Vilniaus miesto valdyba v. R. K. byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis J. S. v. M. B. byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis I. L. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

41Iš byloje nustatytų aplinkybių bei rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas ir atsakovai yra gretimų namų valdų (Kauno rajone) ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų (Kauno mieste) savininkai (kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėti Nr. 100, 177 - ieškovo ir Nr. 101, 178 - atsakovų, 2 t. b. l. 77-78, 80). Ginčo sklypas 537 m2 yra ( - ) g. pabaiga, įsiterpusi tarp 2 žemės sklypų, priklausančių atsakovams, kurių vienas yra Kauno rajono, o kitas-Kauno miesto ribose, privatizuotas 1999-06-02 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“ 2. 1 p. pagrindu. Iš 2000 m. Kauno rajono savivaldybės suderintos ( - ) gyvenvietės kvartalo tarp ( - ) ir ( - ) gatvių korektūros ištraukos, pagal kurią ( - ) gatvė baigiasi ties atsakovams priklausančiu žemės sklypu, iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukos (2011-09-23 duomenimis) matyti, kad ( - ) gatvė baigiasi prie atsakovų žemės sklypo (1 t. b. l. 150, 2 t. b. l. 80).

42Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad į teismą su ieškiniu kreipėsi dėl to, kad atsakovė J. G. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03 įsakymo Nr. A-803 „Dėl žemės sklypo ( - ), kadastro Nr. ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo ir tuo atveju jei atsakovė nereikštų reikalavimo įrengti apsisukimo aikštelės ties ieškovo žemės sklypais, atitinkamai ginčijami administraciniai aktai niekaip neįtakotų ieškovo teisių ir teisėtų interesų ( 2 t. b. l. 64, 144). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad daugiau kaip 10 metų jo teisės nebuvo pažeistos. Kadangi po 10 metų situacija realiai nepasikeitė, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo. Jo teisės pagal CK 1. 138 straipsnį negali būti ginamos ir dėl pastarosios aplinkybės (CPK 178 str.).

43Vadovaudamasi nurodytais faktiniais duomenimis ir teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pažeidžiantis atsakovų žemės nuosavybės teisę, visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą, todėl naikintinas, priimtinas naujas sprendimas - ieškinys atmestinas (CK 1. 126 str. 2 d., CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

44Iš ieškovo priteistinos 36 Lt procesinių dokumentų išlaidos valstybei pirmosios instancijos teisme, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (CPK 96 str. 2 d.) bei atsakovams jų turėtos advokato pagalbos išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pirmosios instancijos teisme atsakovė J. G. patyrė 3000 Lt advokato pagalbos išlaidas (1 t. b. l. 181), 140 Lt išlaidas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (1 t. b. l. 189) bei apeliacinės instancijos teisme: 412 Lt žyminio mokesčio ( 2 t. b. l. 123) ir 2200 Lt išlaidas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į kitų apeliantų skundus surašymą (2 t. b. l. 122, 166-167), todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, laiko sąnaudas bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalius dydžius, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 1p., 93 str.).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais,

Nutarė

46Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Iš V. A. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) priteisti 5752 Lt (penkių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt dviejų litų) bylinėjimosi išlaidas J. G. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) ir 36 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, pastarąją sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.Ginčo esmė.... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (1 t. b. l. 62-68), kuriuo... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.... 5. Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį... 6. III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai.... 7. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono žemėtvarkos... 8. Dėl ieškinio senaties. Teismas nustatė, jog ieškinio senaties termino eiga... 9. Dėl administracinių aktų, sandorių pripažinimo negaliojančiais. Byloje... 10. Teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl 2000 m. Kauno rajono... 11. Atsakovai J. G., A. Š., J. Š. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 112-121) prašo... 12. Teismas, taikydamas CK 1.126 str., nukrypo nuo 2002-12-20 Lietuvos... 13. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius... 14. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ( - ) gatvė tęstųsi iki pat... 15. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad teismo išvados, jog... 16. Ieškovas neturi reikalavimo teisės ginčyti administracinių aktų ir... 17. Atsakovė Kauno rajono savivaldybė apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 124-129)... 18. Teismas netinkamai pasisakė dėl ieškovo teisės ginti savo teises ir... 19. Teismas nepagristai konstatavo, kad ginčijamas valstybinės žemės plotas 537... 20. Atsakovė Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b.... 21. Atsakovai J. G., A. Š., J. Š. atsiliepimu į apeliacinius skundus (2 t. b. l.... 22. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono žemėtvarkos... 23. Ieškovas V. A. atsiliepimu į apeliacinius skundus (2 t. b. l. 139-145) prašo... 24. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijami... 25. Atsakovai nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad ( - ) gatvė tęsiasi iki pat... 26. Atmestini atsakovų apeliacinių skundų argumentai, kad ( - ) g. daliai - 537... 27. Atmestini atsakovų apeliacinių skundų motyvai, kad ieškovas neturi teisės... 28. Priešingai, nei teigia apeliaciniuose skunduose atsakovai, atsakovams... 29. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados.... 30. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 31. Apeliantų argumentai, vertinant juos instancine tvarka peržiūrimo sprendimo... 32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas... 33. Nagrinėjamuoju atveju, byloje reiškiami reikalavimai dėl administracinių... 34. Teisinių santykių stabilumo reikalavimas, išplaukiantis iš teisinės... 35. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nuosekliai laikomasi... 36. Administraciniams teisės aktams ginčyti galioja Administracinių bylų... 37. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas apie ginčijamus... 38. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, jog ieškovas be svarbių... 39. Iš šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, jų procesinių... 40. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka... 41. Iš byloje nustatytų aplinkybių bei rašytinių įrodymų matyti, kad... 42. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei pirmosios instancijos... 43. Vadovaudamasi nurodytais faktiniais duomenimis ir teisiniu reglamentavimu,... 44. Iš ieškovo priteistinos 36 Lt procesinių dokumentų išlaidos valstybei... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-330... 46. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti....