Byla I-502-163/2010
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo R. V. atstovei – Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos teisininkei Simonai Risovaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R.V. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato už laikotarpį nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. imtinai (dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies taikymo) neišmokėto darbo užmokesčio dalį – viso 1737,11 Lt.

4Nurodo, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys. Taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį bei kitų VI skyriaus Darbo užmokestis nuostatas už atliktas pareigas nepagrįstai ir neteisėtai atsakovas sumokėjo ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, t.y. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. imtinai viso neišmokėta 1737,11 Lt dydžio darbo užmokesčio dalis.

5Pažymi, kad 2009-12-11 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...> konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...> konstituciniam teisinės valstybės principui.

6Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

7Nurodo, kad realizuodamas teisminės gynybos teisę su prašymu priteisti negautą darbo užmokestį į teismą kreipėsi nepasibaigus 3 metų senaties terminui.

8Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

9Pareiškėjo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai skunde nurodytų motyvų pagrindu.

10Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į R. V. skundą (b.l. 15-18) nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais ir prašo atmesti R. V. skundą atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atžvilgiu kaip nepagrįstą. Jeigu teismas nuspręs tenkinti pareiškėjo reikalavimus, prašo sprendimo dėl įpareigojimų priteisimo atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei įvykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.

11Nurodo, kad pareiškėjo skundas atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atžvilgiu yra nepagrįstas, nes Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra viešojo administravimo subjektas, kurio funkcijas, teises bei pareigas reglamentuoja konkrečios teisės normos, šiuo atveju susijusios su darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų teisėtumas turi būti nustatytas jų atitikties įstatymų reikalavimams atžvilgiu, t.y. nustatant ar Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė įstatymų, reglamentuojančių darbo apmokėjimo tvarką, nuostatas.

12Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu kasmet yra patvirtinami Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui skiriami asignavimai, tarp jų – išlaidoms (atskirai – darbo užmokesčiui) ir turtui įsigyti. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, būdamas asignavimų valdytojas, yra įpareigojamas naudoti jam skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytą paskirtį. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė. Pagal galiojančius teisės aktus Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kaip biudžeto asignavimų valdytojui, kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jam yra skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui, tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso ne Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o Vyriausybės kompetencijai. Todėl, mano, kad tinkamas atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybė. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atlyginimą pareiškėjui nagrinėjamu laikotarpiu mokėjo iš tų lėšų, kurias skyrė valstybės įgaliotos institucijos, todėl skundo patenkinimo atveju neišmokėta darbo užmokesčio dalis turi būti priteistina iš Lietuvos valstybės.

13Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvaus.

14Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (b.l. 19-20) nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

15Pabrėžia, kad kol įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos yra teisėtos ir valstybės institucijos privalo vykdyti įstatymo reikalavimus mokant priedus ir priemokas valstybės pareigūnams. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigūnams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, skaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį pareiškėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taip pat nėra CK 6.271 straipsnyje, nei kituose pareiškėjo nurodytuose argumentuose nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.

16Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

17Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, proceso šalys ir jų įgalioti atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui R. V., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovams nedalyvaujant.

18Prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19Byloje spręstinas administracinis ginčas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui, iš viso prašoma priteisti – 1737,11 Lt, už laikotarpį nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. imtinai, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo pareiškėjui visos priedų ir priemokų sumos. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.

20Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

21Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas R. V. dirba Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys. Pareiškėjui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. imtinai dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta viso 1737,11 Lt suma (b.l. 10).

22Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

23Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki šiol už faktiškai už pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

24KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

25LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

26Pažymėtina, kad bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiškėjo darbdavys, t.y. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

27Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose

28Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).

29Pareiškėjo R. V. teisės buvo pažeistos laikotarpyje nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. imtinai. Prašymas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies teisme gautas 2010 m. gegužės 11 d., todėl laikytina, kad nepraleistas 3 metų ieškinio senaties terminas. Iš darbuotojo asmeninio uždarbio kortelių matyti, kad laikotarpyje nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. imtinai pareiškėjui viso neišmokėta 1737,11 Lt suma, todėl jo prašymas tenkintinas visiškai.

30Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašo atidėti sprendimo vykdymą. Sprendimų vykdymą administracinėse bylose reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti.

31Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-202/2009 konstatavo, kad aplinkybė, jog Lietuvos valstybės ekonominė padėtis yra sunki nustatyta ir visuotinai žinoma, kas suponuoja būtinybę atidėti sprendimų vykdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iš esmės analogiškose bylose būtų formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.). Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamoje byloje, todėl sprendimo vykdymas atidėtinas ir šioje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

32Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas pilnai (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas

Nutarė

34pareiškėjo R. V. prašymą tenkinti pilnai, - priteisti R. V. iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iš viso – 1737,11 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis litus ir 11 centų), už 2008 m. laikotarpį (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).

35Sprendimo vykdymą atidėti iki 2011 m. sausio 1 dienos.

36Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė,... 2. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,... 3. pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo... 4. Nurodo, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, yra... 5. Pažymi, kad 2009-12-11 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... 6. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72... 7. Nurodo, kad realizuodamas teisminės gynybos teisę su prašymu priteisti... 8. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir... 9. Pareiškėjo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir... 10. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime... 11. Nurodo, kad pareiškėjo skundas atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo... 12. Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių... 13. Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir... 14. Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos... 15. Pabrėžia, kad kol įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinta, kad... 16. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos... 17. Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, proceso šalys... 18. Prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).... 19. Byloje spręstinas administracinis ginčas dėl darbo užmokesčio dalies... 20. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos... 21. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas R. V.... 22. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje,... 23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11... 24. KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą,... 25. LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė,... 26. Pažymėtina, kad bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies... 27. Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui,... 28. Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).... 29. Pareiškėjo R. V. teisės buvo pažeistos laikotarpyje nuo 2008 m. liepos... 30. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašo... 31. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje... 32. Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 34. pareiškėjo R. V. prašymą tenkinti pilnai, - priteisti R. V. iš atsakovo... 35. Sprendimo vykdymą atidėti iki 2011 m. sausio 1 dienos.... 36. Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos...