Byla I-1490-661/2008
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Giedrei Katinaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, tretysis suinteresuotas asmuo - Klaipėdos apygardos prokuratūra, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėjas su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros darbo užmokesčio nepriemoką – 58483,72 Lt, susidariusią tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2003-09-01 buvo privalu jam mokėti (b. l. 2-6).

4Skunde paaiškino, kad nuo 1992-07-15 dirba Klaipėdos m. apylinkės prokuratūroje prokuroru. Nuo 2004-07-02 dirba Klaipėdos m. apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigose.

5Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, buvo nustatyta 450 Lt MMA, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams buvo nustatyta 430 Lt MMA. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose MMA dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams MMA dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt. Pareiškėjo manymu, tokie Vyriausybės sprendimai prieštarauja darbuotojų teisėtiems lūkesčiams, Konstitucijoje įtvirtintam principui gauti teisingą apmokėjimą už darbą, tai vertintina kaip konstitucinių visų asmenų lygybės principo pažeidimas, nes valstybės tarnautojai, skirtingai nuo kitų darbuotojų, negali tikėtis darbo užmokesčio didėjimo keičiantis šalies ekonominei situacijai (b. l. 2-5).

6Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Konstitucinis Teismas 2007-03-20 priimtame nutarime pripažino, kad taikymas nustatyto skirtingo dydžio MMA valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepaisant nuosavybės formos ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Konstitucijai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra skaičiuodama prokurorams ir valstybės tarnautojams darbo užmokestį vadovavosi galiojančiais įstatymais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais (b. l. 27-28).

7Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad skaičiuodama ir mokėdama prokurorams darbo užmokestį vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Taip pat nurodė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nebus konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarime konstatavo, kad ginčo teisiniams santykiams taikytini teisės aktai Konstitucijai neprieštarauja (b. l. 30-31).

8Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką joms pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ( ABTĮ 79 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

9Skundas netenkintinas.

10Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir LR Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jam darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats MMA dydis - 430 Lt, neatsižvelgiant į tai, kad MMA buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA.

11LR prokuratūros įstatymo Nr. I-599 (2003 m. balandžio 22 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 49 straipsnyje įtvirtinta, kad prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. LR valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 (2000 m. rugpjūčio 29 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos skaičiuojamos taikant Vyriausybės patvirtintos MMA dydžio koeficientus. Nuo 2006-08-08 valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos skaičiuojamos taikant pareiginės algos bazinį dydį.

12Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarime pripažino, kad LR darbo kodekso 187 str. 1 d. nuostata „Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė <...> gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos dydžius“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1, 2 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1, 2 punktai, LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimo Nr. 298 1 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiame nutarime pasisakė ir dėl 2006-07-19 priimto Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir nurodė, kad „Tokiu teisiniu reguliavimu, kai sąvoka „minimalios mėnesinės algos dydis“ buvo pakeista sąvoka „pareiginės algos bazinis dydis“, iki tol buvusio teisinio reguliavimo esmė nepakito: valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, prokurorų, valstybės pareigūnų pareiginės algos dydžiai ir toliau yra apskaičiuojami pagrindu imant tam tikrą nustatytą dydį, kuris dauginamas iš atitinkamo koeficiento. Be to, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams, prokurorams, valstybės pareigūnams MMA ir toliau yra garantija, jog jiems nebus mokamas darbo užmokestis, mažesnis už valstybės nustatytą MMA; atsižvelgiant į visuminį teisinį reguliavimą konstatuotina, kad minėtais Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimais nebuvo sudaryta prielaidų kuriam nors valstybės tarnautojui, valstybės politikui, teisėjui, prokurorui, valstybės pareigūnui mokėti algą, mažesnę už tą MMA, kurią atitinkamu laikotarpiu yra nustačiusi Vyriausybė“.

13Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjui buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo taikomas mažesnis nei 430 Lt MMA dydis, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo prašomą darbo užmokesčio nepriemoką.

14Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu,

Nutarė

18pareiškėjo V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai