Byla A-63-1190-12
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovams Evaldui Karalevičiui, Arūnui Ševerenkai, advokatui Vydmantui Grigoravičiui,

4atsakovo atstovams Marijai Rudalevičienei, Karoliui Ruzgiui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Serfas“ skundą atsakovui Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Serfas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Serfas“) prašė panaikinti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 7KS-10-311-85 (toliau – ir Sprendimas), laikinai draudžiantį tiekti, siūlyti į rinką ir demonstruoti produktą. Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovas buvo šališkas ir neobjektyvus, netinkamai taikė teisės aktus, padarė šiurkščius procedūros pažeidimus. Atsakovas, nustatęs, kad statybos produktas, tiekėjo deklaruotas kaip atitinkantis šio reglamento reikalavimus, šių reikalavimų netenkina arba atitikties ženklu paženklintas neteisingai, vadovaudamasis STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“ 60 punkto reikalavimu privalėjo įpareigoti pareiškėją pašalinti neatitiktis ir nurodyti jų pašalinimo tvarką. Jei neatitiktys išlieka, rinkos priežiūros institucijos turi imtis visų tinkamų priemonių, kad uždraustų tokių produktų tiekimą į rinką, apriboti jų laisvą judėjimą ar pašalinti iš rinkos. Atsakovas šios procedūros neįvykdė, nes 2010 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte įvardijęs tariamus UAB „Serfas“ pažeidimus, jų pašalinimo tvarkos nenumatė ir vėliau priėmė sprendimą, kuriuo uždraudė produktų tiekimą į rinką. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas taip pat neatitinka proporcingumo principo, nes produktų tiekimo į rinką sustabdymas yra viena griežčiausių subjektams galimų skirti sankcijų, tuo tarpu patikrinimo aktu ir sprendimu Inspekcija, neatlikusi deramo rizikos įvertinimo, neįrodė UAB „Serfas“ gaminamų produktų pavojaus. Be to, Inspekcijos tyrimas tendencingas ir vienašališkas, atliktu tyrimu pažeisti objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai, o pats sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Nurodė, kad atsižvelgiant į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos nurodymus, buvo pateiktas 2010 m. rugpjūčio 15 d. Viešosios įstaigos „TUVtechnika“ (šiuo metu UAB „Tuvlita“) sertifikatas Nr. SC S/10/011, patvirtinantis įmonėje gaminamų statybos produktų atitikimą normatyviniuose statybos dokumentuose keliamiems reikalavimams. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas atsakovo sprendimas neteisėtas ir dėl to naikintinas, nes atlikus privalomus atitikties vertinimo veiksmus bei pateikus tai įrodančius dokumentus, statybos produktų pateikimo į rinką laikinas ribojimas tapo nebegalimas.

9Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Inspekcijos Kauno skyriaus valstybinis inspektorius, patikrinęs pareiškėjo UAB “Serfas“ gaminamų ir tiekiamų rinkai statybos produktų – suvirintų armatūros tinklų atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, pagrįstai nustatė, kad produktas nėra tinkamas naudoti, nes neatitinka Produktų saugos įstatymo reikalavimų. Statybos produktų tiekėjas (gamintojas ar jo atstovas) turi atlikti atitikties įvertinimo veiksmus ir kartu su produktu apie produkto paskirtį, naudojimo ypatybes. Pareiškėjo pagamintų strypynų atitiktis nėra įvertinta pagal Aplinkos ministro 2009 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. D1-438 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“ 18.3 eilutėje nurodytą pateikti tai įrodančius dokumentus bei techninę informaciją 2+ atitikties įvertinimo schemą. Atitikties įvertinimo veikloje dalyvauja tik paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos. Ginčo atveju suvirintų aramatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti gamybos kontrolės sistemos sertifikavimą pagal nurodytą schemą paskirta ir gali atlikti VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo pateiktas Viešosios įstaigos „TUVtechnika“ sertifikatas nėra tinkamas ginčijamame sprendime nurodyto produkto atitikčiai patvirtinti, ne minėtoji sertifikatą išdavusi įmonė nustatyta tvarka nėra įtraukta į Aplinkos ministro tvirtinamą Lietuvos paskirtųjų įmonių sąrašą, be to, nagrinėjamu atveju sertifikuoti suvirinimo procesai, bet nėra sertifikuotas pats produktas ir pagal pateiktą sertifikatą negalima įvertinti Lietuvos Respublikos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo 18.3 eilutėje nurodytų privalomųjų rodiklių. Atsakovo nuomone, pareiškėjo įmonėje nustatyti pažeidimai atitinka Statybos techninio reglamento STR .01.04:2002 61 punkte nurodytus rinkos ribojimo priemonių pagrindus, todėl ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai laikinai uždrausta tiekti Lietuvos rinkai suvirintus armatūrinius tinklus ir strypynus.

10II.

11Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 22 d. sprendimu pareiškėjo tenkino. Panaikino Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2010 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 7KS-10-311-85 „Laikinai uždrausti tiekti, siūlyti tiekti į rinką ir demonstruoti produktą“.

12Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno skyrius 2010 m. birželio 2 d. priimtu sprendimu Nr. 7KS-10-311-85 „Laikinai uždrausti tiekti, siūlyti tiekti į rinką ir demonstruoti produktą“ (t. I, b. l. 106, 107), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 14, 16 ir 17 straipsniais, gamintojui UAB „Serfas“ laikinai uždraudė tiekti, siūlyti į rinką ir demonstruoti produktą – suvirintus armatūrinius tinklus ir strypynus betonui sutvirtinti, pagamintus nemašininiu būdu. Sprendime konstatuota, kad šis pareiškėjo gaminamas produktas gali būti pavojingas, t. y. privalomųjų rodiklių atitikties įvertinimo veiksmai nėra atlikti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. D1-438 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo 2 punktą ir priedo 18.3 eilutėje nurodytą 2+ atitikties įvertinimo schemą, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 4 d. reikalavimus.

13Teismo vertinimu, iš dalies yra pagrįsti pareiškėjo argumentai dėl atsakovo padarytų šiurkščių procedūros pažeidimų – konstatavo, kad atsakovas nesilaikė imperatyvių teisės aktuose numatytų procedūrų, t. y. Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 60 punkto reikalavimų, taip pat sprendimas neatitinka proporcingumo, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams. Reglamento 60 punkte nustatyta, jog jeigu Lietuvos valstybinės rinkos priežiūros institucijos nustato, kad statybos produktas, tiekėjo deklaruotas kaip atitinkantis šio reglamento reikalavimus, šių reikalavimų netenkina arba atitikties ženklu paženklintas neteisingai, rinkos priežiūros institucijos turi įpareigoti gamintoją (tiekėją) pašalinti neatitiktis ir nurodyti šių neatitikčių pašalinimo tvarką. Jei neatitiktys išlieka, rinkos priežiūros institucijos turi imtis visų tinkamų priemonių, kad uždraustų tokių produktų teikimą į rinką, apribotų jų laisvą judėjimą arba pašalintų iš rinkos. Nustatė, kad atsakovas ginčijamu sprendimu konstatavo tikrinamojo statybos produkto galimą pavojingumą ir, nenurodydamas neatitikčių pašalinimo tvarkos, iš karto taikė rinkos ribojimo priemones. Pažymėjo, jog Reglamento 59 punkte nustatyti statybos produktų pateikimo į rinką ribojimo tikslai, t. y. toks ribojimas Lietuvos Respublikoje taikomas, siekiant apsaugoti vartotojus nuo nesaugių ir pavojingų sveikatai produktų, o rinkos ribojimo priemonės turi būti taikomos nepažeidžiant ES teisėje aktualus laisvo prekių judėjimo principo ir kartu užtikrinant, kad į rinką patekęs pavojingas produktas būtų pašalintas iš rinkos proporcingomis (įskaitant sunaikinimą) rinkos ribojimo priemonėmis. Teismo vertinimu, rinkos ribojimo konkrečių priemonių taikymo apimtis, jų adekvatumas, proporcingumas turi būti pagrįstas objektyviais įrodymais ir motyvuotas sprendime. 1999 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 (toliau – ir Saugos įstatymas) 3 straipsnio 6 dalyje apibrėžta pavojingo produkto sąvoka. Tokiu produktu laikomas vartotojams skirtas gaminys ar paslauga, kuris neatitinka šiame įstatyme saugiam gaminiui ar saugiai paslaugai nustatytų reikalavimų. Priimdama ginčijamą sprendimą dėl parinktų rinkos ribojimo priemonių, kuri yra viena griežčiausių galimų sankcijų, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija neįvardijo, kokios konkrečios produkto saugumo kontrolės priemonės buvo įgyvendintos, kokių saugumo reikalavimų neatitinka tikrintas statybos produktas, nepateikė rinkos ribojimo priemonių taikymo motyvų, nekonstatavo, jog pareiškėjo į rinką tiekiamas produktas yra nesaugus. Saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Kontrolės institucijos privalo užtikrinti, jog visos priemonės, kurių jos imasi, ypač nurodytos šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, atitiktų pavojaus rimtumą ir būtų tinkamai įvertintos priemonių naudojimo pasekmės. Nei pateiktoje medžiagoje, nei patikrinimo akte (t. I, b. l. 110), nei pačiame ginčo sprendime nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys produkto nesaugumą, keliant tik abejones, prielaidas dėl galimo statybos produkto pavojingumo ir siejant šią aplinkybę tik su privalomu produkto atitikties vertinimo veiksmų neatlikimu bei tokių dokumentų nepateikimu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo tiekiamo į rinką produkto poveikis galutinai nėra įrodytas (nėra priimtas sprendimas dėl nesaugaus produkto pašalinimo iš rinkos), taigi pats ginčijamas sprendimas yra ydingas dėl turinio Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies, taip pat ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų prasme. Atkreipė dėmesė, kad aplinkybes, susijusias su įrodymų, susijusių su produkto pavojingumu, nebuvimu, išnagrinėjus atsakovo atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje, 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje (t. I, b. l. 141-143) konstatavo ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas.

14Pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Saugos įstatymo 14, 16 ir 17 straipsniais. Šio įstatymo 16 straipsnyje yra reglamentuoti produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo pagrindai ir nustatyta, kad produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonės (toliau – rinkos ribojimo priemonės) gali būti taikomos, jei produktai pateikti į rinką pažeidžiant šio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 5 punktų, 9 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų ir 10 straipsnio 1, 2 ir 5 punktų reikalavimus. Atsakovas sprendime nenurodė, remiantis kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu taikytos rinkos ribojimo priemonės.

15Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statybos produktų tiekėjas (gamintojas arba jo atstovas) turi atlikti atitikties įvertinimo veiksmus ir kartu su produktu pateikti tai įrodančius dokumentus ir techninę informaciją apie produkto paskirtį bei naudojimo ypatybes. Nustatyta, kad patikrinimo metu ir sprendimo priėmimo metu teisės aktuose nustatyta tvarka tokių dokumentų Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai pareiškėjas nebuvo pateikęs.

16Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas po ginčijamo sprendimo priėmimo, atsižvelgdamas į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos nurodymus, atliko reikalaujamas produkto sertifikavimo procedūras bei pateikė 2010 m. rugpjūčio 15 d. Viešosios įstaigos „TUVtechnika“ (šiuo metu UAB „Tuvlita“) iki 2013 m. rugpjūčio 11 d. galiojantį sertifikatą Nr. SC S/10/011 (t. 1, b.l. 191,192), jo nuomone, patvirtinantį, jog įmonėje gaminami statybos produktai – suvirinamojo armatūrinio plieno gaminiai (tinklai, karkasai, strypynai) betonui sutvirtinti, pagaminti nemašininiu būdu, atitinka visus jiems teisės aktais bei normatyviniais statybos dokumentais keliamus reikalavimus, yra saugūs bei tinkami naudoti pagal paskirtį. Teismas pabrėžė, kad reglamentuojamoje veiklos srityje (tai teisės aktų nustatytas privalomas produktų, procesų, paslaugų, atitikties įvertinimo įstaigų ar fizinių asmenų kvalifikacijos atlikti tam tikrą darbą atitikties įvertinimas, (Atitikties įvertinimo įstatymo 2 str. 20 p.)) atitikties įvertinimą gali atlikti tiek paskelbtosios, tiek akredituotos, tiek ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka tam įgaliotos sertifikavimo ir kontrolės įstaigos bei bandymų laboratorijos. Tokia nuostata yra įtvirtinta paminėtame 1998 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Atitikties įvertinimo įstatyme Nr. VIII-870 (4 str. 1 p.). Pažymėjo, kad iš dalies šią aplinkybę pripažįsta ir pats atsakovas (t. I, b. l. 115). Iš bylos medžiagos – Nacionalinio akreditacijos biuro prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašto Nr. 1.7-S-144, akreditavimo pažymėjimo (b. l. 30, 31) – teismas nustatė, kad ginčo atveju atitikties įvertinimą atliko Nacionalinio akreditacijos biuro prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos akredituota sertifikavimo įstaiga – Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ technikos kontrolės tarnybos sertifikavimo centras. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovas, teismas konstatavo, kad atitikties vertinimas atliktas kompetetingos sertifikavimo įstaigos, atitinkančios teisės aktų ir standartų reikalavimus.

17Ginčo teisinių santykių metu galiojusiame 2010 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-617 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“ (šiuo metu galiojančiame Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, patvirtintame Aplinkos ministro 2011 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-476 teisinis reglamentavimas ginčo aspektu nepakitęs) nustatyta, kad reglamentuojamų statybos produktų atitiktis turi būti įvertinta pagal reglamentuojamų statybos produktų sąraše nurodytas schemas ir technines specifikacijas, vadovaujantis Reglamento nustatyta tvarka. Šis 2002 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 187 patvirtintas Reglamentas įteisina Europos Bendrijos Tarybos 1988 m. gruodžio 21 d. direktyvos „Dėl valstybių narių įstatymų, reglamentų ir kitų teisinių aktų, susijusių su statybos produktais, suvienodinimo“ (89/106/EEC) nuostatas, yra privalomas visoms institucijoms, atliekančioms statybos produktų atitikties įvertinimą, vykdančioms statybos darbus, gaminančioms ir realizuojančioms statybos produktus, projektuojančioms statinius, rengiančioms ir tvirtinančioms normatyvinius privalomuosius dokumentus, kuriems keliami arba numatomi esminiai reikalavimai, ir nustato statybos produktų atitikties įvertinimo, „CE“ ženklinimo bendruosius reikalavimus, statinio esminių reikalavimų taikymą, vykdant statybos produktų atitikties bei tinkamumo naudoti įvertinimą.

18Pagal Reglamentą atitiktis – tai produkto, proceso ar paslaugos atitikimas nustatytiems reikalavimams, o atitikties įvertinimu apibrėžiama veikla, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma, kiek produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus. Atitikties įvertinimo reikalavimai nustatyti Reglamento 2 priede. Nustatant statybos produkto atitikties įvertinimo procedūrą, turi būti numatomi atitikties įvertinimo schemų elementai, jų parinkimas ir derinys priklauso nuo reikalavimų, keliamų konkrečiam produktui arba produktų grupei. Pagal Reglamento 2 priedo 1 lentelę statybos produktų atitikties įvertinimo schemos skirstomos į dvi rūšis: atitikties sertifikavimo schemas (joms priskiriamos schemos 1+ ir 1) ir atitikties deklaravimo schemas (schemos 2+, 2, 3 ir 4). Priklausomai nuo konkrečios statybos produkto atitikties schemos, gamintojui ir paskelbtajai (notifikuotai) ar paskirtajai įstaigai numatyti skirtingi įpareigojimai dėl numatytų atitikties įvertinimo schemų elementų vykdymo.

19Minėto Aplinkos ministro patvirtinto Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo 18.3 eilutėje nustatyta, kad ginčijamame sprendime nurodytam statybos produktui – suvirintiems armatūriniams tinklams ir strypynams betonui sutvirtinti, pagamintiems tiek mašininiu, tiek nemašininiu būdu yra taikoma atitikties įvertinimo schema 2+. Statybos produktų atitikties įvertinimo pagrindas gali būti arba gamintojo įdiegta gamybos kontrolės sistema, įgalinanti užtikrinti, kad produktas atitinka techninių specifikacijų reikalavimus arba gamintojo įdiegta gamybos kontrolės sistema ir sertifikavimo įstaigos atliktas gamybos kontrolės bei paties produkto įvertinimas ir nuolatinė priežiūra (kai produktai pagaminti pagal atitinkamų techninių specifikacijų reikalavimus (Reglamento 42.1, 42.2 punktai)). Reglamento 46 punkte nustatyta, kad atitiktis įvertinama tokiais būdais (2 priedas): tiekėjas (gamintojas) deklaruoja atitiktį; atitiktį patvirtina paskelbtoji (notifikuota) arba paskirtoji įstaiga, gamybos kontrolės sistemos arba paties produkto sertifikatu. Pagal jau minėtą Aplinkos ministro įsakymu nustatytą atitikties schemą 2+, taikomą ginčo atveju, gamintojas privalo atlikti pradinį produkto tipo (grupės) bandymą, gamybos kontrolę, gamykloje atrinktų bandinių bandymą, atliekamą pagal nustatytą bandymų planą, o paskelbtoji (notifikuota) ar paskirtoji įstaiga privalo atlikti pradinį gamybos kontrolės sistemos įvertinimą. Remiantis šiuo įvertinimu bei nuolatine gamintojo kokybės sistemos priežiūra ir vykdomas gamyklos, gamintojo gamybos kontrolės sistemos sertifikavimas. Nustatė, kad sertifikuoti akredituota UAB „Tuvlita“ teisės aktuose nustatyta tvarka, pagal sertifikacijos sistemos taisykles įvertino statybos produkto – suvirinamojo armatūrinio plieno gaminių atitiktį ir, išduodama sertifikatą Nr. SC S/10/011, pagrįstai patvirtino, kad įmonėje įdiegti suvirinimo procesai atitinka standarto LST EN ISO 3834-3:2006 „Metalo lydomojo suvirinimo kokybės reikalavimai. 3 dalis. Standartiniai kokybės reikalavimai (ISO 3834:2005)“ nustatytus kokybės reikalavimus. Pažymėjo, kad būtent paminėtas standartas apima gamybos kontrolės priemones bei veiksmus, taigi šiuo metu UAB „Tuvlitos“ sertifikatu, priešingai nei teigia atsakovas, yra patvirtinta procedūra, kad produktas atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus.

20III.

21Atsakovas Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą. Apeliaciniame skunde dėsto šiuos argumentus:

221. Inspekcijos Kauno skyrius 2010 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. 7KS-10-1633-32 ir Sprendime nurodė teisės aktus, kurių nuostatas pažeidė pareiškėjas, tiekdamas į rinką suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, pagamintų nemašininiu būdu, ir pateikė nustatytas aplinkybes bei išvadas. Sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo priimtas, kadangi pareiškėjas nevykdė pareigos užtikrinti gaminių saugą pagal statybos produktų atitiktį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“ 4 punktas numato, kad gamintojas turi užtikrinti, kad statybos produktai, naudojami statiniuose, gali būti tiekiami į rinką tik tuo atveju, kai jie yra tinkami naudoti pagal paskirtį, o jų charakteristikos yra tokios, kad statiniai, į kuriuos jie bus stacionariai įmontuoti, sumontuoti, įdėti ar instaliuoti, tenkins esminius statinio reikalavimus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo). Siekiant pastatyti esminius statinio reikalavimus atitinkantį statinį, statybos produkto – suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, pagamintų nemašininiu būdu, atitiktis turėjo būti įvertinta, pagal patikrinimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. Dl-438 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“ (šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. Dl-476) priede „Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas“ numatytas nacionalines technines specifikacijas (įmonės standartą ir LST EN ISO 17660-1:2006 arba LST EN ISO 17660-2:2006) ir 2+ atitikties įvertinimo schemą, bei turi būti nustatytos privalomųjų rodiklių vertės.

232. Teismas spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo sertifikato turėjimo, nekreipė dėmesio į Inspekcijos išvadą, kuria buvo nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad gaminama produkcija yra išbandyta ir turi atitiktį patvirtinančius dokumentus. Teismas sprendime nepaminėjo ir nevertinto UAB „Bureau Veritas“ 2008 m. balandžio 26 d. išduoto pareiškėjui atitikties sertifikato Nr. 0000-IND-002na netinkamumo, kuriuo pats pareiškėjas grindė statybos produkto atitiktį, Inspekcijos patikrinimo metu ir Sprendimo priėmimo metu. UAB „Bureau Veritas“ yra akredituota šiltnamio dujų išmetamo kiekio vertinimui ir niekada nebuvo paskirtoji įstaiga vertinti statybos produkto atitiktį pagal 2+ atitikties įvertinimo schemą. Teismas nepaminėjo ir neįvertino pareiškėjo 2010 m. vasario 25 d. rašte Nr. 10-020, 2010 m. gegužės 11 d. rašte „Dėl UAB „Serfas“ patikrinimo“ bei 2010 m. birželio 14 d. skunde teismui pateiktos klaidinančios informacijos, kad Inspekcijos Kauno skyriaus 2010 m. vasario 11 d. rašte Nr. 3KS-73 nurodyto statybos produkto – suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, pagamintų nemašininiu būdu, negamina.

243. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcija nenustatė, jog pareiškėjo gaminamai ir tiekiamai į rinką produkcijai nėra atlikti tipo bandymai, jog pareiškėjas nevykdo gamybos kontrolės. Pažymi, kad Inspekcija nustatė, jog pareiškėjo gaminami ir tiekiami į rinką K-l tipo strypynai nebuvo išbandyti akredituotoje UAB „Alzida“ laboratorijoje ir kad nesilaikoma įmonės standarte ĮST 133830481-03:2008 (techninėje specifikacijoje) nustatytų reikalavimų bei nustatyti kiti įmonės standarto ĮST 133830481-03:2008 (techninės specifikacijos) trūkumai. Suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, pagamintų nemašininiu būdu, atitiktį turėjo įvertinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos paskirtosios įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl institucijų įgaliotų tvirtinti privalomuosius produktų saugos reikalavimus, paskyrimo“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra įgaliota tvirtinti techninius reglamentus bei kitus teisės aktus, nustatančius statybos produktų privalomuosius saugos reikalavimus ir paskirti kompetentingas institucijas atlikti atitikties įvertinimo veiksmus, siekiant užtikrinti, kad statiniai būtų pastatyti iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų esminius statinio reikalavimus. Tokia Aplinkos ministerijos paskirta įstaiga yra VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“.

254. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Inspekcijos nustatyti pareiškėjo įmonėje pažeidimai atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2002 61 punkte numatytus rinkos ribojimo priemonių taikymo pagrindus, t. y. statybos dalyvis – tiekėjas (gamintojas) tiekdamas į rinką, teisės aktų reikalavimų, nustatančių statybos produktų saugos reikalavimus, neatitinkančius gaminius, negali užtikrinti, kad iš tokių statybos produktų pastatytas statinys nekels pavojaus asmenims, naminiams gyvūnams bei turtui ir visuomenės interesams, tuo pažeidžiami STR 1.01.04:2002 26 punkto reikalavimai, nesilaikoma deklaruojamo įmonės standarto ĮST 133830481-03:2008 (techninės specifikacijos) reikalavimų ir įmonės standarte ĮST 133830481-03:2008 (techninėje specifikacijoje) nustatyti trūkumai.

265. Inspekcija nesutinka su teismo teiginiu, kad Inspekcija, priimdama Sprendimą, padarė šiukščius procesinius pažeidimus, pareiškėjui nepaaiškino tvarkos, kad jis privalo turėti atitiktį patvirtinančius dokumentus. Pažymi, kad Inspekcija 2010 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. 7KS-10-1633-32 informavo pareiškėją, nurodė nustatytas neatitiktis ir vadovaudamasi pareiškėjo pareikšti savo nuomonę dėl patikrinimo išvadų. Pareiškėjas savo įmonės standarto ĮST 133830481-03:2008 22.1 punkte (ĮST 133830481-03:2008 10 lapas) yra numatęs atilikti atitikties įvertinimo veiksmus pagal galiojančiame Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nurodytą schemą. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2005 m. pareiškėjas turėjo VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ išduotus atitikties įvertinimo sertifikatus Nr.: SPSC 7251 A, SPSC 7350A, SPSC 7351 A, todėl pareiškėjui neatitikčių pašalinimo tvarka buvo gerai žinoma. Inspekcija 2010 m. gegužės 24 d. gavo pareiškėjo raštą (nuomonę-prieštaravimą) dėl patikrinimo akto išvadų, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjo gaminami ir tiekiami į rinką gaminiai yra sertifikuoti pagal 1+ atitikties įvertinimo schemą. Pareiškėjas neinformavo Inspekcijos, kad atliks atitikties įvertinimo veiksmus, todėl Inspekcija, vadovaudamasi Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2002 60 punkto nuostatomis, ėmėsi priemonių, kad būtų uždrausti tiekti į rinką statybos produktai – suvirinti armatūriniai tinklai ir strypynai betonui sutvirtinti, pagaminti nemašininiu būdu, kurio gamintojas, šiuo atveju pareiškėjas, neužtikrina, kad pastatytas statinys, naudojant šiuos produktus, tenkins esminius statinio reikalavimus (nesilaikoma STR 1.01.04:2002 26 punkto reikalavimų). Statybos produktai – suvirinti armatūriniai tinklai ir strypynai betonui sutvirtinti, pagaminti nemašininiu būdu, naudojami ypatinguose statiniuose, kuriuose saugomos pavojingos medžiagos, t. y. pareiškėjo pagaminti statybos produktai patiekti UAB „Projektana“ yra skirti objektams: „IAE kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksui“ ir „IAE labai mažo aktyvumo radioaktyvių atliekų tarpinė saugykla (B 19)“.

276. Nesutinka su teismo teiginiu, kad Inspekcija sprendime nenurodė, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu taikė rinkos ribojimo priemones. Pažymi, kad Inspekcija, vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo 14, 16, 17 straipsnių nuostatomis, siekdama, kad produktas, kuris gali būti pavojingas, nepatektų į rinką, pareiškėjui surašė Sprendimą. Produktų saugos įstatymo 16 straipsnyje nurodyta, kad produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonės gali būti taikomos, jei produktai pateikti į rinką pažeidžiant šio įstatymo 8 straipsnio 2 punkto reikalavimus, t. y. gamintojas neatleidžiamas nuo prievolės laikytis kitų šiame įstatyme ir kituose (statybos produktų) saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Statybos techninis reglamentas STR 1.03.02:2008 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“, patvirtintas Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. D1-217 ir Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas, patvirtintas aplinkos ministro 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. D1-332, yra paskelbti pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 98/34/EB techninių reglamentų paskelbimo procedūrą (OL L 204, 1998 m. liepos 21 d., p. 37), todėl pareiškėjas, tiekdamas statybos produktus į Lietuvos rinką, privalo laikytis nustatytų reikalavimų.

287. Atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimo priėmimo metu (2010-06-02), nebuvo išduotas UAB „TUVtechnika“ (šiuo metu UAB „Tuvlita“) 2010 m. rugpjūčio 15 d. sertifikatas Nr. SC S/10/011 suvirinimo proceso pagal LST EN ISO 3834-3 „Metalų lydomojo suvirinimo kokybės reikalavimai. 3 dalis. Standartiniai kokybės reikalavimai (ISO 3834-3:2005)“ (toliau – ir ISO 3834-3:2005). Minėtas sertifikatas pareiškėjo buvo pateiktas teismo posėdžio metu. Šis sertifikatas nepatvirtina, kad statybos produktas – suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, pagamintų nemašininiu būdu – atitiktis yra įvertinta pagal Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nurodyta atitikties įvertinimo schemą, ir kad statinio statyboje panaudojus tokius statybos produktus statinys tenkins esminius statinio reikalavimus. Teismas nevertino Inspekcijos 2011 m. sausio 21 d. raštu Nr. 7R- 78 pateikto paaiškinimo dėl UAB „TUVtechnika“ sertifikato netinkamumo statybos produkto atitikčiai patvirtinti, taip pat neįvertino Aplinkos ministerijos, įgaliotos tvirtinti techninius reglamentus bei kitus teisės aktus, nustatančius statybos produktų privalomuosius saugos reikalavimus, paskirtosios įstaigos VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ 2011 m. balandžio 27 d. rašto Nr. 8916 išaiškinimo, kad suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, pagamintų nemašininiu būdu, gamybos procesas susideda ne tik iš suvirinimo proceso kontrolės pagal ISO 3834-3:2005, todėl ir šis sertifikatas negali būti pagrindu patvirtinančiu paties statybos produkto gamybos kontrolės sistemos įvertinimą. Teismui buvo pateiktas Aplinkos ministerijos 2011 m. birželio 28 d. raštas Nr. (13-2)-D8-6008 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro paskirtųjų įstaigų“, kuriame nurodyta, kad VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ yra paskirtoji įstaiga atlikti Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo 18.3 eilutėje nurodyto statybos produkto – suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, pagamintų nemašininiu būdu – atitikties įvertinimo veiksmus pagal nacionalines technines specifikacijas ir nustatytus reikalavimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad minėta Lietuvos paskirtoji įstaiga gali atlikti statybos produkto – suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, pagamintų nemašininiu būdu – pradinį gamybos kontrolės sistemos įvertinimą ir patvirtinti, kad gamintojas, laikydamasis nustatytų reikalavimų, gamins ir tieks į rinką tokius statybos produktus, kuriuos panaudojus statinyje, statinys tenkins esminius statinio reikalavimus.

298. Teismas netinkami įvertino Nacionalinio akreditacijos biuro prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 30 d. raštą Nr. 1.7-S-144, kuriame nurodyta, kad VšĮ „Tuvtechnika“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. sertifikato Nr. SC S/10/011, išduoto UAB „Serfas“, priede yra nurodyti gaminių standartai: LST EN ISO 17660-1:2006, LST EN ISO 17660-2:2006 ir LST EN 10080:2005, tačiau ši nuoroda nepatvirtina pareiškėjo gaminamų gaminių atitikties šių standartų reikalavimams. Minėtas sertifikatas patvirtina tik suvirinimo proceso atitiktį standarto LST EN ISO 3834-3:2006 nustatytiems kokybės reikalavimams, tačiau VĮ „Statybos produktų sertifikavimo centras“ 2011 m. balandžio 27 d. rašte Nr. 8916 nurodė, kad to nepakanka statybos produkto atitikčiai patvirtinti pagal 2+ schemą. Pareiškėjas nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė gamybos kontrolės sertifikato išduoto paskirtosios įstaigos, kuri būtų įvertinusi pareiškėjo pagal techninę specifikaciją – ĮST 133830481-03:2008 ir LST EN ISO 17660-1:2006 arba LST EN ISO 17660-2:2006 gaminamų statybos produktų – suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, pagamintų nemašininiu būdu – gamybos kontrolės sistemos įvertimą pagal 2+ schemą.

309. Pareiškėjas, tiekdamas į rinką statybos produktus, neatlikęs atitikties įvertinimo veiksmų pagal Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nustatytus reikalavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 4 dalies reikalavimus.

3110. Pažymi, kad teismas bylą nagrinėjo daugiau nei metus ir pareiškėjas turėjo pakankamai laiko atlikti atitikties įvertinimo veiksmus pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pareiškėjui suteikus išskirtinę teisę teikti į rinką statybos produktus, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir neatlikus atitikties įvertinimo pagal statybos produktams taikomų teisės aktų reikalavimus, bus suformuota ydinga teisminė praktika ir Inspekcija negalės vykdyti savo funkcijos, t. y. vykdyti priežiūrą ir kontroliuoti, kad į rinką tiekiami statybos produktai, atitiktų statybos produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus. Vykdydama teismo priimtą sprendimą, Inspekcija neturės priemonių priversti pareiškėjo atlikti atitikties įvertinimo veiksmų, kad pareiškėjas ir kiti tiekėjai vykdytų pareigą tiekti į rinką tik teisės aktų reikalavimus atitinkančius statybos produktus, kuriuos panaudojus statinyje, statinys tenkintų esminius statinio reikalavimus.Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 765/2008 21 straipsnio 3 dalimi, paprašė

32UAB „Serfas“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo:

331. Inspekcija 2010 m. vasario 11 d. raštu Nr. 3KS-73 pateikė pareiškėjui tarpusavyje prieštaraujančius duomenis, o būtent: pirmoje rašto pastraipoje informavo, jog pagal verslo pranešimą Inspekcijos atstovai atlieka patikrinimą dėl pareiškėjo gaminamos produkcijos – nemašininiu būdu pagamintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, o antroje rašto pastraipoje išdėstė reikalavimą pateikti Inspekcijai pareiškėjo gaminamų armatūrinių tinklų atitikties deklaracijas ir atitikties deklaravimo pagrindą. Kadangi pareiškėjas nemašininiu būdu armatūrinių tinklų negamino ir šiuo metu negamina (nemašininiu būdu yra gaminami tik strypynai betonui sutvirtinti), pareiškėjas nedelsdamas raštu paprašė Inspekciją patikslinti, kokios informacijos apie kokius produktus Inspekcija reikalauja. Pažymi, kad nei viename iš atsakovo nurodomų pareiškėjo dokumentų pareiškėjas neteigia, kad jis nemašininiu būdu negamina strypynų betonui sutvirtinti. Minėtuose dokumentuose pareiškėjas nurodo ir patvirtina, kad nemašininiu būdu negamina armatūros tinklų betonui sutvirtinti (jie yra gaminami mašininiu būdu, šios produkcijos sertifikavimui taikomi visai kiti reikalavimai bei procedūros; žr. šio atsiliepimo 13 punktą). Inspekcija iki šiol byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas nemašininiu būdu gamina armatūrinius tinklus betonui sutvirtinti. Be to, Inspekcijos atstovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą patvirtino, kad ginčijamas Sprendimas yra priimtas tik dėl nemašininiu būdu gaminamos pareiškėjo produkcijos. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad Pareiškėjo 2010 m. vasario 25 d. rašte Nr. 10-020, 2010 m. gegužės 11 d. rašte „Dėl UAB „Serfas“ patikrinimo“ bei 2010 m. birželio 14 d. administraciniame skunde pateikta informacija, jog pareiškėjas negamina Inspekcijos 2010 m. vasario 11 d. rašte Nr. 3KS-73 nurodyto statybos produkto – nemašininiu būdu suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų, yra neteisinga ir klaidinanti.

342. Pažymi, kad tiek pagal Inspekcijos atlikto patikrinimo akto išvadose nurodytą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“ (toliau – ir „STR 1.01.04:2002“), tiek pagal patikrinimo akto rezoliucinėje dalyje nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus, ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (toliau – ir „Reglamentas 765/2008“), akivaizdu, jog produktų tiekimo į rinką sustabdymas yra viena griežčiausių galimų skirti sankcijų. Dėl šios priežasties STR 1.01.04:2002 60 punktas numato, jog prieš uždrausdama konkretaus subjekto produktų tiekimą į rinką, Inspekcija privalo įpareigoti gamintoją (tiekėją) pašalinti neatitiktis ir nurodyti šių neatitikčių pašalinimo tvarką. Tik tuo atveju, jei subjektas trūkumų nepašalina ir neatitiktys išlieka, Inspekcija turi teisę sustabdyti produktų tiekimą į rinką.

353. Inspekcija, prieš taikydama sankciją uždrausti tiekti į rinką atitinkamą produktą, privalo įpareigoti gamintoją (tiekėją) pašalinti neatitiktis ir nurodyti šių neatitikčių pašalinimo tvarką arba disponuoti leistinais įrodymais, patvirtinančiais realų, o ne menamą produkto nesaugumą ir (arba) pavojingumą (Reglamento 765/2008 21 str. 1 ir 2 d., 20 str.). Nors Inspekcija Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo nemašininiu būdu gaminami statybos produktai gali būti pavojingi, tačiau nei patikrinimo akte (I t., b. l. 110), nei Sprendime nenurodė ir iki šiol nepateikė įrodymų, patvirtinančių Sprendimu uždraustų tiekti, siūlyti tiekti į rinką ir demonstruoti produktų nesaugumą ir pavojingumą, keldama tik abejones ir prielaidas dėl galimo produktų pavojingumo, ir šią aplinkybę siejo išimtinai tik su privalomu produktų atitikties vertinimo veiksmų neatlikimu bei tokių dokumentų nepateikimu. Vertinant ginčijamo Sprendimo atitikimą teisės aktais nustatytoms procedūroms bei proporcingumo, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principų reikalavimams, pažymi, kad atsakovas iki šiol nenurodė pagrįstų motyvų ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių rinkos ribojimo priemonės taikymo pareiškėjo atžvilgiu pagrįstumo ir adekvatumo nustatytam pažeidimui. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas Inspekcijos atskirąjį skundą dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria byloje buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje pripažino reikšminga aplinkybę, jog atsakovas nėra konstatavęs (pripažinęs), jog pareiškėjo į rinką tiekiamas produktas yra nesaugus, o ginčo sprendime tik keliamos abejonės dėl galimo produkto nesaugumo, kurios siejamos su tuo, kad nėra atlikti produkto privalomi atitikties įvertinimo veiksmai ir kartu su produktu pateikti tai įrodantys dokumentai ir techninė informacija apie produkto paskirtį bei naudojimo savybes, todėl šiuo atveju aktualu tai, jog neigiamas pareiškėjo į rinką tiekiamo produkto poveikis vartotojų interesams nėra galutinai įrodytas (nėra priimtas sprendimas dėl nesaugaus produkto pašalinimo iš rinkos)“.

364. Pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde pateikta informacija apie pareiškėjo 2005 m. turėtus VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ išduotus sertifikatus Nr. SPSC 7251A, SPSC 7350A ir SPSC 7351A yra visiškai nesusijusi su šiuo ginču ir šios informacijos pateikimu atsakovas klaidina teismą, kadangi minėti sertifikatai buvo išduoti mašininiu būdu pareiškėjo gaminamos produkcijos – armatūrinių tinklų atitikčiai patvirtinti.

375. STR 1.01.04:2002 46 punkte nustatyta, kad atitiktis įvertinama šio reglamento 2 priede nurodytais būdais, o būtent: (i) tiekėjas (gamintojas) deklaruoja atitiktį; (ii) atitiktį patvirtina paskelbtoji (notifikuota) arba paskirtoji įstaiga, gamybos kontrolės sistemos arba paties produkto sertifikatu. Atkreipia dėmesį, kad pagal minėtą nuostatą tinkamu atitikimo patvirtinimu gali būti arba gamybos kontrolės, arba paties produkto sertifikavimas. Nustatant statybos produkto atitikties įvertinimo procedūrą, yra numatomi atitikties įvertinimo schemų elementai. Jų parinkimas ir derinys priklauso nuo reikalavimų, keliamų konkrečiam produktui arba produktų grupei. Pagal atitikties įvertinimo procedūrų elementus, yra skirstomos įvertinimo schemos: „1+“; „1“; „2+“; „2“; „3“; „4“. Konkrečių schemų elementų deriniai yra nustatyti STR 1.01.04:2002 2 priedo 2 punkte, o reikalavimai (konkrečių statybos produktų (jų grupių) atitikties patvirtinimui) taikyti atitinkamas įvertinimo schemas, Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-617 . Pažymi, kad šiuo metu galioja Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1- 476 , tačiau ginčo produkto – suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, pagamintų nemašininiu būdu, atitikties įvertinimo reglamentavimas nepakito, t. y. pagal Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo 18.3 punktą produkto atitiktis, šiuo konkrečiu atveju, turi būti patvirtinama pagal „2+“ schemą. Atitinkamai STR 1.01.04:2002 2 priedo 2 punkte nustatyta, kad pagal „2+“ schemą produkto atitiktis patvirtinama gamintojo (tiekėjo) gamybos kontrolės sistemos sertifikavimu, t. y. visumos priemonių ir veiksmų, kuriais gamintojas užtikrina nuolatinę gaminamų produktų atitiktį, sertifikavimu. Atkreipia dėmesį, kad atitikties vertinimas pagal šią schemą, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia atsakovas (apeliacinio skundo 3 punktas), nereikalauja, kad akredituotoje laboratorijoje būtų atlikti kiekvieno gaminio bandymai. Vertinant atitiktį pagal minėtą schemą yra bandomos tik suvirintos armatūros jungtys.

386. Pažymi, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjui išduotas Lietuvos ir Vokietijos UAB „TUVIita“ Technikos kontrolės tarnybos Sertifikavimo centro (buvęs pavadinimas VšĮ „TUVtechnika“), kuris yra akredituotas atlikti suvirinimo proceso sertifikavimą pagal standartus LST EN ISO 3834-2:2006, LST EN ISO 3834-3:2006 ir LST EN ISO 3834-4:2006, sertifikatas Nr. SC S/10/011 (I t., b.l. 191, 192). Sertifikatu patvirtina, kad gaminant suvirinamojo armatūrinio plieno gaminius (tinklus, karkasus, strypynus), pareiškėjo įmonėje įdiegti suvirinimo procesai atitinka standarto LST EN ISO 3834-3:2006 „Metalų lydomojo suvirinimo kokybės reikalavimai. 3 dalis. Standartiniai kokybės reikalavimai (ISO 3834-3:2005)“ nustatytus kokybės reikalavimus.

397. Nacionalinis akreditacijos biuras, atsakydamas į pirmos instancijos teismo 2011 m. gegužės 16 d. paklausimą Nr. 1-234-406/2011, konstatavo, kad UAB „TUVIita“ (iki tol buvusi UAB „TUVtechnika“) pareiškėjui išduotas sertifikatas (2010 m. rugpjūčio 16 d. Nr. SC S/10/011) patvirtina, jog gaminant suvirinamojo armatūrinio plieno gaminius (tinklus, karkasus, strypynus), įmonėje įdiegti suvirinimo procesai atitinka standarto LST EN ISO 3834-3:2006 „Metalų lydomojo suvirinimo kokybės reikalavimai. 3 dalis. Standartiniai kokybės reikalavimai (ISO 3834-3:2005)“ nustatytus kokybės reikalavimus. Būtent šis standartas apima gamybos kontrolės priemones ir veiksmus (nuo užsakymo produkto gaminimui iki produkto pateikimo užsakovui). Šio standarto taikymą, nustato standarto LST EN ISO 17660-1:2006, kuris turi būti taikomas pačiam produktui ir kuriam atitiktį turi užtikrinti pats gamintojas (tiekėjas), 8 punktas. Taigi, minimu sertifikatu yra sertifikuota pareiškėjo gamybos kontrolės sistema, t. y. sertifikuota visuma priemonių ir veiksmų, kuriais pareiškėjas užtikrina nuolatinę gaminamų produktų atitiktį taikomiems standartams, o būtent standartui LST EN 10080:2006 ir standartui LST EN 17660-1:2006. Pareiškėjas 2011 m. liepos 12 d. byloje yra pateikęs paaiškinimą raštu ir jo prieduose schematiškai išdėstęs minimų standartų taikymo reglamentavimą bei standartų reikalavimų apimtis. Inspekcija nei bylos nagrinėjimo metu, nei savo apeliaciniame skunde neginčija minėtame paaiškinime bei jo prieduose pateiktos informacijos, kiek tai susiję su minėtų standartų taikymo reglamentavimu, atitikties patvirtinimu bei standartų reikalavimų apimtimis, teisingumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo gaminamų statybos produktų, kurių atitiktį ginčija Inspekcija, atitiktis – produkto atitikimas teisės aktų bei normatyvinių statybos techninių dokumentų (statybos techninių reglamentų, rekomendacijų, techninių specifikacijų ir pan.) reikalavimams, yra patvirtinta tinkamai ir nėra jokio pagrindo neigti, kad Pareiškėjo gaminami statybos produktai – strypynai betonui sutvirtinti, pagaminti nemašininiu būdu, atitinka visus jiems teisės aktais bei normatyviniais statybos dokumentais keliamus reikalavimus inter alia saugumo bei tinkamumo naudoti pagal paskirtį reikalavimus).

408. Nors atsakovas teigia, kad pareiškėjui išduotas 2010 m. rugpjūčio 16 d. sertifikatas Nr. SC S/10/011 nepatvirtina pareiškėjo nemašininiu būdu gaminamos produkcijos atitikties ir kad sertifikatą yra išdavusi netinkama sertifikuoti įstaiga, tačiau nepateikia teisinių argumentų ir įrodymų, paneigiančių Nacionalinio akreditacijos biuro prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 1.7-S-144 byloje pateiktos informacijos, pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, patvirtinančios, jog Lietuvos ir Vokietijos UAB „TUVIita“ Technikos kontrolės tarnybos Sertifikavimo centras (buvęs pavadinimas VšĮ „TUVtechnika“) yra akredituotas atlikti suvirinimo proceso sertifikavimą pagal standartus LST EN ISO 3834-2:2006, LST EN ISO 3834-3:2006 ir LST EN ISO 3834-4:2006 bei jo 2010 m. rugpjūčio 16 d. išduotas sertifikatas Nr. SC S/10/011 (dokumento kopija pateikta byloje) patvirtina, kad gaminant suvirinamojo armatūrinio plieno gaminius (tinklus, karkasus, strypynus), įmonėje įdiegti suvirinimo procesai atitinka standarto LST EN ISO 3834-3:2006 „Metalų lydomojo suvirinimo kokybės reikalavimai. 3 dalis. Standartiniai kokybės reikalavimai (ISO 3834-3:2005)“ nustatytus kokybės reikalavimus. Apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl pareiškėjo pateikto sertifikato netinkamumo ginčo produkto atitikčiai patvirtinti bei sertifikatą išdavusios įstaigos nekompetencijos prieštarauja paties atsakovo byloje pateiktame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. birželio 28 d. rašte Nr. (13-2)-D8-6008 išdėstytai nuomonei, grindžiamai Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad reglamentuojamoje veiklos srityje atitikties įvertinimą atlieka paskelbtosios, akredituotos ar kitos teisės aktų nustatyta tvarka tam įgaliotos sertifikavimo ir kontrolės įstaigos bei bandymų laboratorijos. Byloje pateikti leistini įrodymai patvirtina, jog UAB „TUVIita“ (buvęs pavadinimas Všį „TUVtechnika“) yra akredituota tai sričiai, kuriai išdavė Pareiškėjui sertifikatą. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas savo sprendime pateiktas išvadas dėl UAB „TUVIita“ (buvęs pavadinimas Všį „TUVtechnika“) kompetencijos bei jos išduoto sertifikato tinkamumo taip pat grindžia Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi. VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ ir UAB „TUVIita“ yra tiesioginiai konkurentai sertifikavimo paslaugų rinkoje, todėl atsakovo nurodomo VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ 2011 m. balandžio 27 d. rašte Nr. 8916 išdėstyta nuomonė vertintina kritiškai ir negali būti laikoma objektyvia ir nešališka. Be to, pareiškėjo žiniomis, VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ nėra akredituotas sertifikuoti suvirinimo procesus pagal minėtą standartą LST EN ISO 3834-3.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV.

43Byloje ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2010 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 7KS-10-311-85 laikinai uždrausti tiekti, siūlyti tiekti į rinką ir demonstruoti produktą (toliau-Sprendimas) teisėtumo.

44Sprendime nurodyta, kad patikrinus (2010-05-14 patikrinimo aktas Nr. 7KS-10-1633-32) UAB“Serfas“ produktą- suvirintus armatūrinius tinklus ir strypynus betonui sutvirtinti, pagamintus nemašininiu būdu, pagaminimo data 2009-2010 m. , nepateiktas atitikties produktų saugos reikalavimams įrodymas. Patikrinimo metu nustatyta , kad šis produktas gali būti pavojingas, t.y. privalomųjų rodiklių atitikties įvertinimo veiksmai nėra atlikti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. D1-438 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo" 2 punktą ir priedo 18.3 eilutėje nurodytą 2 + atitikties įvertinimo schemą. Tuo pažeidžiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 14, 16, 17 straipsniais ir siekdamas, kad produktas nepatektų vartotojams, nusprendė laikinai uždrausti tiekti, siūlyti tiekti į rinką ir demonstruoti produktą-suvirintus armatūrinius tinklus ir strypynus betonui sutvirtinti, pagamintus nemašininiu būdu, kol bus atlikti produkto privalomi atitikties įvertinimo veiksmai ir kartu su produktu pateikti tai įrodantys dokumentai ir techninė informacija apie produkto paskirtį bei naudojimo ypatybes.

45Siekiant pastatyti esminius statinio reikalavimus atitinkantį statinį, statybos produkto – suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, pagamintų nemašininiu būdu, atitiktis turėjo būti įvertinta, pagal patikrinimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. Dl-438 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“ (šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. Dl-476) priede „Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas“ numatytas nacionalines technines specifikacijas (įmonės standartą ir LST EN ISO 17660-1:2006 arba LST EN ISO 17660-2:2006) ir 2+ atitikties įvertinimo schemą, bei turėjo būti nustatytos privalomųjų rodiklių vertės.

46Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad gaminama produkcija skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo išbandyta ir turėjo atitiktį patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjo pateiktas UAB „Bureau Veritas“ 2008 m. balandžio 26 d. išduotas pareiškėjui atitikties sertifikatas Nr. 0000-IND-002na, kuriuo pats pareiškėjas grindė statybos produkto atitiktį, nelaikytinas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu statybos produkto atitiktį. UAB „Bureau Veritas“ buvo akredituota šiltnamio dujų išmetamo kiekio vertinimui ir niekada nebuvo paskirtoji įstaiga vertinti statybos produkto atitiktį pagal 2+ atitikties įvertinimo schemą.

47Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Inspekcija nustatė, jog pareiškėjo gaminami ir tiekiami į rinką K-l tipo strypynai nebuvo išbandyti akredituotoje UAB „Alzida“ laboratorijoje ir kad nesilaikoma įmonės standarte ĮST 133830481-03:2008 (techninėje specifikacijoje) nustatytų reikalavimų bei nustatyti kiti įmonės standarto ĮST 133830481-03:2008 (techninės specifikacijos) trūkumai. Suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, pagamintų nemašininiu būdu, atitiktį turėjo įvertinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos paskirtosios įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl institucijų įgaliotų tvirtinti privalomuosius produktų saugos reikalavimus, paskyrimo“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra įgaliota tvirtinti techninius reglamentus bei kitus teisės aktus, nustatančius statybos produktų privalomuosius saugos reikalavimus ir paskirti kompetentingas institucijas atlikti atitikties įvertinimo veiksmus, siekiant užtikrinti, kad statiniai būtų pastatyti iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų esminius statinio reikalavimus. Tokia Aplinkos ministerijos paskirta įstaiga yra VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“.

48Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nepateikė atitikties produktų saugos reikalavimams įrodymų, todėl atsakovas pagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas rinkos ribojimo priemones.

49Atsakovo nustatyti pareiškėjo įmonėje pažeidimai atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2002 61 punkte numatytus rinkos ribojimo priemonių taikymo pagrindus, t. y. statybos dalyvis – tiekėjas (gamintojas) tiekdamas į rinką, teisės aktų reikalavimų, nustatančių statybos produktų saugos reikalavimus, neatitinkančius gaminius, negali užtikrinti, kad iš tokių statybos produktų pastatytas statinys nekels pavojaus asmenims, naminiams gyvūnams bei turtui ir visuomenės interesams, tuo pažeidžiami STR 1.01.04:2002 26 punkto reikalavimai, nesilaikoma deklaruojamo įmonės standarto ĮST 133830481-03:2008 (techninės specifikacijos) reikalavimų.

50Iš atsakovo 2010 m. gegužės 14 d. patikrinimo akto Nr. 7KS-10-1633-32 matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas, nurodant nustatytas neatitiktis ir vadovaujantis Europos Parlamento (EB) 765/2008 21 straipsnio 3 dalimi paprašant pareiškėją pateikti savo nuomonę dėl patikrinimo akto išvadų. Pareiškėjas savo įmonės standarto ĮST 133830481-03:2008 22.1 punkte (ĮST 133830481-03:2008 10 lapas) yra numatęs atlikti atitikties įvertinimo veiksmus pagal galiojančiame Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nurodytą schemą, todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nepaaiškino tvarkos, jog pareiškėjas privalo turėti atitiktį patvirtinančius dokumentus, atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nepranešė atsakovui , kad atliks atitikties įvertinimo veiksmus, todėl Inspekcija, vadovaudamasi Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2002 60 punkto nuostatomis, pagrįstai ėmėsi priemonių, kad būtų uždrausti tiekti į rinką statybos produktai – suvirinti armatūriniai tinklai ir strypynai betonui sutvirtinti, pagaminti nemašininiu būdu, kurio gamintojas, neužtikrina, kad pastatytas statinys, naudojant šiuos produktus, tenkins esminius statinio reikalavimus .

51Statybos techninis reglamentas STR 1.03.02:2008 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“, patvirtintas Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. D1-217 ir Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas, patvirtintas aplinkos ministro 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. D1-332, yra paskelbti pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 98/34/EB techninių reglamentų paskelbimo procedūrą (OL L 204, 1998 m. liepos 21 d., p. 37), todėl pareiškėjas, tiekdamas statybos produktus į Lietuvos rinką, privalo laikytis nustatytų reikalavimų.

52Skundžiamo sprendimo priėmimo metu (2010-06-02), pareiškėjas UAB „TUVtechnika“ (šiuo metu UAB „Tuvlita“) sertifikato neturėjo. 2010 m. rugpjūčio 15 d. sertifikatas Nr. SC S/10/011 suvirinimo proceso pagal LST EN ISO 3834-3 „Metalų lydomojo suvirinimo kokybės reikalavimai. 3 dalis . Standartiniai kokybės reikalavimai (ISO 3834-3:2005)“ (toliau – ir ISO 3834-3:2005) pareiškėjo buvo pateiktas teismo posėdžio metu. Šis sertifikatas nepatvirtina, kad statybos produktas – suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, pagamintų nemašininiu būdu – atitiktis yra įvertinta pagal Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nurodyta atitikties įvertinimo schemą, ir kad statinio statyboje panaudojus tokius statybos produktus statinys tenkins esminius statinio reikalavimus Aplinkos ministerijos, įgaliotos tvirtinti techninius reglamentus bei kitus teisės aktus, nustatančius statybos produktų privalomuosius saugos reikalavimus, paskirtosios įstaigos VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ 2011 m. balandžio 27 d. rašte Nr. 8916 nurodyta, kad suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, pagamintų nemašininiu būdu, gamybos procesas susideda ne tik iš suvirinimo proceso kontrolės pagal ISO 3834-3:2005, todėl ir šis sertifikatas negali būti pagrindu patvirtinančiu paties statybos produkto gamybos kontrolės sistemos įvertinimą.

53Iš byloje esančio Aplinkos ministerijos 2011 m. birželio 28 d. rašto Nr. (13-2)-D8-6008 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro paskirtųjų įstaigų“, matyti, kad VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ yra paskirtoji įstaiga atlikti Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo 18.3 eilutėje nurodyto statybos produkto – suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, pagamintų nemašininiu būdu – atitikties įvertinimo veiksmus pagal nacionalines technines specifikacijas ir nustatytus reikalavimus.

54Nacionalinio akreditacijos biuro prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 1.7-S-144, nurodyta, kad VšĮ „Tuvtechnika“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. sertifikato Nr. SC S/10/011, išduoto UAB „Serfas“, priede yra nurodyti gaminių standartai: LST EN ISO 17660-1:2006, LST EN ISO 17660-2:2006 ir LST EN 10080:2005, tačiau ši nuoroda nepatvirtina pareiškėjo gaminamų gaminių atitikties šių standartų reikalavimams. Minėtas sertifikatas patvirtina tik suvirinimo proceso atitiktį standarto LST EN ISO 3834-3:2006 nustatytiems kokybės reikalavimams, tačiau VĮ „Statybos produktų sertifikavimo centras“ 2011 m. balandžio 27 d. rašte Nr. 8916 nurodė, kad to nepakanka statybos produkto atitikčiai patvirtinti pagal 2+ schemą. Pareiškėjas nepateikė gamybos kontrolės sertifikato išduoto paskirtosios įstaigos, kuri būtų įvertinusi pareiškėjo pagal techninę specifikaciją – ĮST 133830481-03:2008 ir LST EN ISO 17660-1:2006 arba LST EN ISO 17660-2:2006 gaminamų statybos produktų – suvirintų armatūrinių tinklų ir strypynų betonui sutvirtinti, pagamintų nemašininiu būdu – gamybos kontrolės sistemos įvertimą pagal 2+ schemą, todėl nebuvo pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

55Atsakovas nustatęs, kad pareiškėjas, tiekdamas į rinką statybos produktus, neatlikęs atitikties įvertinimo veiksmų pagal Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nustatytus reikalavimus, pagrįstai nurodė, kad pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

56Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pareiškėjas skundžiamo sprendimo metu neturėjo privalomųjų rodiklių atitikties įvertinimą patvirtinančių dokumentų, taip pat ir vėliau nepateikė dokumentų, patvirtinančių produkto atitiktį.

57Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus (b. l. 17, 30, 35, II tomas) ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

58Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neatliko atitikties įvertinimo veiksmų pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl rinkos ribojimo priemonės jam taikytos pagrįstai.

59Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

60Atsakovo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą-pareiškėjo UAB „Serfas“ skundą atmesti.

61Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikinti.

62Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovams Evaldui Karalevičiui, Arūnui Ševerenkai,... 4. atsakovo atstovams Marijai Rudalevičienei, Karoliui Ruzgiui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Serfas“ (toliau – ir... 9. Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Inspekcijos... 10. II.... 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 22 d. sprendimu... 12. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno... 13. Teismo vertinimu, iš dalies yra pagrįsti pareiškėjo argumentai dėl... 14. Pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Saugos... 15. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad... 16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas po ginčijamo sprendimo priėmimo,... 17. Ginčo teisinių santykių metu galiojusiame 2010 m. liepos 15 d. Lietuvos... 18. Pagal Reglamentą atitiktis – tai produkto, proceso ar paslaugos atitikimas... 19. Minėto Aplinkos ministro patvirtinto Reglamentuojamų statybos produktų... 20. III.... 21. Atsakovas Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos... 22. 1. Inspekcijos Kauno skyrius 2010 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr.... 23. 2. Teismas spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo sertifikato turėjimo,... 24. 3. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcija nenustatė, jog... 25. 4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Inspekcijos nustatyti pareiškėjo... 26. 5. Inspekcija nesutinka su teismo teiginiu, kad Inspekcija, priimdama... 27. 6. Nesutinka su teismo teiginiu, kad Inspekcija sprendime nenurodė, kokiu... 28. 7. Atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimo priėmimo metu (2010-06-02), nebuvo... 29. 8. Teismas netinkami įvertino Nacionalinio akreditacijos biuro prie Aplinkos... 30. 9. Pareiškėjas, tiekdamas į rinką statybos produktus, neatlikęs atitikties... 31. 10. Pažymi, kad teismas bylą nagrinėjo daugiau nei metus ir pareiškėjas... 32. UAB „Serfas“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o... 33. 1. Inspekcija 2010 m. vasario 11 d. raštu Nr. 3KS-73 pateikė pareiškėjui... 34. 2. Pažymi, kad tiek pagal Inspekcijos atlikto patikrinimo akto išvadose... 35. 3. Inspekcija, prieš taikydama sankciją uždrausti tiekti į rinką... 36. 4. Pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde pateikta informacija apie... 37. 5. STR 1.01.04:2002 46 punkte nustatyta, kad atitiktis įvertinama šio... 38. 6. Pažymi, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjui išduotas Lietuvos ir... 39. 7. Nacionalinis akreditacijos biuras, atsakydamas į pirmos instancijos teismo... 40. 8. Nors atsakovas teigia, kad pareiškėjui išduotas 2010 m. rugpjūčio 16 d.... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV.... 43. Byloje ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs dėl Valstybinės ne... 44. Sprendime nurodyta, kad patikrinus (2010-05-14 patikrinimo aktas Nr.... 45. Siekiant pastatyti esminius statinio reikalavimus atitinkantį statinį,... 46. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad gaminama... 47. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Inspekcija nustatė, jog pareiškėjo... 48. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu... 49. Atsakovo nustatyti pareiškėjo įmonėje pažeidimai atitinka Statybos... 50. Iš atsakovo 2010 m. gegužės 14 d. patikrinimo akto Nr. 7KS-10-1633-32... 51. Statybos techninis reglamentas STR 1.03.02:2008 „Statybos produktų... 52. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu (2010-06-02), pareiškėjas UAB... 53. Iš byloje esančio Aplinkos ministerijos 2011 m. birželio 28 d. rašto Nr.... 54. Nacionalinio akreditacijos biuro prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės... 55. Atsakovas nustatęs, kad pareiškėjas, tiekdamas į rinką statybos produktus,... 56. Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pareiškėjas... 57. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus (b. l. 17, 30,... 58. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neatliko atitikties... 59. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 60. Atsakovo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos... 61. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi... 62. Sprendimas neskundžiamas....