Byla A-756-529-14
Dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas T. B. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 4–9), kurį patikslino (II t., b. l. 23–28), prašydamas: panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viršininko 2013 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 20-TE-268 ir Kauno AVPK viršininko 2013 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 20-TE-299.

5Paaiškino, kad ginčijamu 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 20-TE-268 jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, o 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 20-TE-299 minėta nuobauda pakeista į pastabą. Tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis 2013 m. vasario 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-53, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas be pagrindo peržiūrėjo ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR, Registras). Pareiškėjo teigimu, jis minėto ikiteisminio tyrimo duomenis peržiūrėjo atlikdamas jam pavestas darbines funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme. Tiesioginėms funkcijoms atlikti pareiškėjui suteikta teisė naudoti duomenų registrų ir Šengeno informacinės sistemos duomenis, vykdyti duomenų paiešką (peržiūrėti duomenis), atspausdinti registrų ir Šengeno informacinės sistemos duomenis, o turint teisę, jis gali tvarkyti duomenis (įrašyti, keisti, peržiūrėti duomenis ir rengti bei skelbti perspėjimus pagal Šengeno konvencijos 99.2 ir 100.3 p.). Šiuo atveju, pareiškėjas duomenų netvarkė, o tik peržiūrėjo tai, kas numatyta jo pareigybės aprašyme, jokios peržiūrėtos informacijos tretiesiems asmenims neperdavė. Pareiškėjas nurodė ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 peržiūrėjimo pagrindą „Kitas tarnybinis naudojimas“ ir jo papildymą „Įvykių valdymas“ nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, todėl tarnybinė nuobauda paskirta tik remiantis Imuniteto skyriaus viršininko tarnybiniu pranešimu. AUDITO III pateiktuose ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 peržiūros duomenyse prie pareiškėjo pavardės, grafoje „Duomenų paieškos pagrindas ir jo patikslinimas“ nėra jokio įrašo, kas faktiškai neįmanoma, atliekant paiešką. Iš pateiktų AUDITO III duomenų kopijų nėra aišku, ar dokumentų originaluose įrašai sutampa. Kad tarnybinis patikrinimas inicijuotas nepagrįstai ir šališkai įrodo tai, kad viešai VPK Intranete buvo paskleista informacija apie pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą ir jam paskirtą nuobaudą dar iki pastarosios paskyrimo. Kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o tam būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Šiuo atveju išsamaus tarnybinio tyrimo atlikta nebuvo.

6Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutiko ir atsiliepimu (I t., b. l. 72–74) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

7Nurodė, jog atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų peržiūrą, nenurodant duomenų paieškos pagrindų ir jų patikslinimo, atliko Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Dainavos grupės pareigūnai, vienas iš jų – specialistas T. B.. Pareiškėjas minėto ikiteisminio tyrimo duomenų peržiūrėjimo metu netyrė ir neregistravo jokių medžiagų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu Nr. 25-1-01260-12. Pareiškėjas taip pat tiksliai negalėjo nurodyti duomenų tikrinimo tikslų bei pagrindų; minėtą tarnybinį nusižengimą padarė tyčia. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 (2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-464 redakcija) patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 120 punkte nustatyta, kad visi duomenų tvarkymo veiksmai yra fiksuojami automatiniu būdu, siekiant užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą. Kiekvienas duomenų tvarkymo veiksmas, kurį atlieka Registro vartotojas, turi būti naudojamas tik atliekant tarnybines funkcijas. Registro vartotojas, esant būtinumui, privalo įrodyti, dėl kokių priežasčių jis duomenis įrašė, keitė, peržiūrėjo, spausdino, ištrynė ar atliko kitus duomenų tvarkymo veiksmus. Šiuo atveju, ikiteisminio tyrimo duomenų peržiūrėjimas nebuvo susijęs su pareiškėjo atliekamu darbu. Atsižvelgus į pareiškėjo tarnybą charakterizuojančią medžiagą, jam pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu (II t., b. l. 51–56) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Teismas pažymėjo, kad ginčas šioje byloje kilo dėl Kauno AVPK viršininko 2013 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-268 ir 2013 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 20-TE-299 pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčijamu 2013 m. kovo 21 d. Kauno AVPK viršininko įsakymu Nr. 20-TE-268 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, o 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 20-TE-299 minėta nuobauda pakeista į pastabą už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 punkto, 16.1 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-122 patvirtintos Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 111 punkto reikalavimų pažeidimus (I t., b. l. 11–13, 124–126).

11Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Dainavos grupės specialistu, 2012 m. gruodžio 25 d. 10 val. 25 min., dirbdamas pagal grafiką, turėdamas teisę dirbti su Policijos registruojamų įvykių registrais ir informacinėmis sistemomis, be teisėto pagrindo ir ne tarnybos tikslais PRĮR peržiūrėjo ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis, kur įtarimai buvo pareikšti Kauno apskrities Dainavos PK Saulėtekio PN postiniui J. D..

12Ginčijami įsakymai buvo priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Kauno AVPK 2013 m. vasario 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-53 (I t., b. l. 18–26, 76–84). Būtent, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. be teisėto pagrindo ir ne tarnybos tikslais tikrino ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis PRĮR, kurių negalėjo pagrįsti pagal Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-464 redakcija) 120 punktą, numatantį, jog kiekvienas duomenų tvarkymo veiksmas, kurį atlieka registro vartotojas, turi būti naudojamas tik atliekant tarnybines funkcijas bei Registro vartotojas, esant būtinumui, privalo įrodyti, dėl kokių priežasčių jis duomenis įrašė, keitė, peržiūrėjo, spausdino, ištrynė ar atliko kitus duomenų tvarkymo veiksmus. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, jog pareiškėjas jokių veiksmų, susijusių su minėtu ikiteisminiu tyrimu, neatlikinėjo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 25-1-01260-12 nebuvo susijęs su jo atliekamu darbu.

13Pagal Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 d.).

14Šiuo atveju, pareiškėjas kaltinamas pažeidęs teisės aktų, reglamentuojančių informacinės sistemos PRĮR duomenų tvarkymą, t. y. Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775, 15.4 ir 16.1 punktų reikalavimus, kuriuose numatyta, jog registrų naudotojas turi tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, bei tai, kad registrų naudotojui griežtai draudžiama naudoti registrų duomenis ne tarnybos tikslais. Analogiškai duomenų tikrinimo tikslai ir pagrindai reglamentuoti ir Policijos įstaigų informacijos saugos politikos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-122, 31 punkte, – darbuotojai privalo naudoti informacinių technologijų paslaugas, techninę ir programinę įrangą tik darbo tikslams. Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850, 1 punkte nurodyta, jog šios taisyklės reglamentuoja Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymą, policijos pareigūnų, įgaliotų tvarkyti duomenis veiksmus, teises ir pareigas, teikiant, registruojant, naudojant Registro duomenis, atliekant kitus duomenų tvarkymo veiksmus. PRĮR duomenų tvarkymo taisyklių 111 punkte numatyta, jog pareigūnai, prieš atlikdami paieškos veiksmus, privalo įvesti į laukus „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Papildomi duomenų paieškos duomenys“ duomenis, pagrindžiančius teisę ieškoti policijos registruojamo įvykio. Operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas, dirbdamas su Registru (Policijos registruojamų įvykių registras), kai reikia nedelsiant į Registro langus vesti duomenis apie policijos registruojamus įvykius, Registro lango „Įvykių paieška“ lauke „Duomenų paieškos pagrindas“ iš klasifikatoriaus pasirenka reikšmę „Kitas tarnybinis naudojimas“ ir lange „Papildomi duomenų paieškos duomenys“ įrašo „Įvykių valdymas“. Minėtų Taisyklių 120 punkte numatyta, jog visi duomenų tvarkymo veiksmai fiksuojami automatiniu būdu siekiant užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą. Kiekvienas duomenų tvarkymo veiksmas, kurį atlieka registro vartotojas (policijos pareigūnas ar darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka suteiktos tam tikros teisės dirbti su Registru), turi būti naudojamas tik atliekant tarnybines funkcijas. Registro vartotojas, esant būtinumui, privalo įrodyti, dėl kokių priežasčių jis duomenis įrašė, keitė, peržiūrėjo, spausdino, ištyrė ar atliko kitus tvarkymo veiksmus. Įvertinus pareiškėjo veiksmų minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėjas, vykdydamas darbines funkcijas ir turėdamas teisę dirbti su informacinės sistemos PRĮR duomenimis, privalėjo vykdyti minėtų specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių informacinės sistemos PRĮR duomenų tvarkymo veiksmus, reikalavimus.

15Byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas teisėtai atliko PRĮR duomenų tvarkymo veiksmus, t. y. peržiūrėjo ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis. Byloje esantis „AuditIII“ sistemos išrašas (II t., b. l. 31–33) patvirtina, taip pat liudytojas G. B. nurodė, jog Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke 2012 m. gruodžio 25 d. 10:25:48 užfiksuota T. B. atlikta POLIS Policijos registruojamų įvykių registro registruotų įvykių paieška, nurodant tokius paieškos kriterijus: įvykiai nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 19 d. Vykdant paiešką (kai suvedami paieškos kriterijai) būtina įvesti duomenų paieškos pagrindą ir jo patikslinimą, priešingu atveju sistema neleidžia atlikti paieškos, o ekrane atsiranda automatinis klaidos pranešimas, kuriame nurodoma, kad būtina įvesti paieškos pagrindą ir jo patikslinimą. Todėl atlikti paiešką nenurodžius paieškos pagrindo ir jo patikslinimo yra techniškai neįmanoma. Atlikus paiešką, sistema suformuluoja visų užklausą atitinkančių duomenų sąrašą. Vėliau paspaudus ant reikiamo įrašo automatiškai atliekama paieška pagal to įrašo duomenis (pvz., bylos numerį ir pan.), todėl sistemos vartotojui nebereikia įvesti paieškos pagrindo ir jo patikslinimo. Sistema dėl savo veikimo specifikos, kituose veiksmuose, duomenų paieškos pagrindo ir jo patikslinimo lauką palieka neužpildytą. Atkreiptinas dėmesys, kad suformulavus netikslius (plačius) paieškos kriterijus sistema suformuoja visą užklausą atitinkančių duomenų sąrašą. Sistemos vartotojui pateikiamas pilnas sąrašas, tačiau auditavimo sistemoje (Audit III) pateikiamas ne visas sąrašas (dėl riboto auditavimo sistemos lauko „Tikrinti duomenys“ simbolių skaičiaus), todėl matomame 2012 m. gruodžio 25 d. 10:25:48 atliktos paieškos audito išraše, lauke „Tikrinti duomenys“ nematomi visi 2012 m. gruodžio 25 d. 10:25:48 atliktos paieškos užklausą atitinkantys įrašai. Liudytojas G. B. taip pat nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 25 d. iš visų pateiktų policijos registruotų įvykių registro duomenų sąrašo patikrino tik ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis. Tuo tarpu nei pareiškėjas, nei jo atstovai negalėjo paaiškinti ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų peržiūros konkrečių pagrindų ir tikslų.

16Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, prieš peržiūrėdamas minėto ikiteisminio tyrimo duomenis, įvedė duomenų paieškos pagrindą „Kitas tarnybinis naudojimas“ ir jo patikslinimą „Įvykių valdymas“, tačiau šis pagrindas ir jo patikslinimas susijęs su aplinkybėmis, kai reikia nedelsiant į PRĮR langus vesti duomenis apie policijos registruojamus įvykius. Byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas bei jo atstovai, kad pareiškėjas būtų atlikęs kokius nors veiksmus ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenyse. Taigi, pareiškėjui inkriminuoti veiksmai nebuvo susiję su jokiais registruojamais įvykiais ikiteisminiame tyrime Nr. 25-1-01260-12. Pareiškėjo nurodytas paieškos pagrindas „Kitas tarnybinis naudojimas“ ir jo patikslinimas „Įvykių valdymas“ neatitiko sąlygų, kurioms esant pareiškėjas turėjo teisę įvesti nurodytą pagrindą ir jo patikslinimą. PRĮR duomenų tvarkymo taisyklių 111 punkte nurodyta, jog duomenų paieškos pagrindas ir jo patikslinimas „Kitas tarnybinis naudojimas“ ir „Įvykių valdymas“ nurodomi, kai reikia nedelsiant į PRĮR langus vesti duomenis apie policijos registruojamus įvykius. Šiuo atveju pareiškėjas jokių įvykių, susijusių su minėtu ikiteisminiu tyrimu, į PRĮR neįvedė, todėl neturėjo teisės nurodyti šį pagrindą ir jo patikslinimą. Akivaizdu, jog pareiškėjas neturėjo teisės be teisėto pagrindo ir jo patikslinimo peržiūrėti ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis. Teismo nuomone, pareiškėjas nesilaikė PRĮR duomenų tvarkymo taisyklių 111 punkto reikalavimų, pažeidė Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių15.4 ir 16.1 punktų reikalavimus.

17Šiuo atveju pareiškėjo motyvai, jog jis nurodė ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų paieškos pagrindą ir jo patikslinimą, kad duomenys pareiškėjui buvo reikalingi tarnybos tikslais, o atsakovas neįrodė pareiškėjo kaltės, yra nepagrįsti. Pareiškėjo nurodytas paieškos pagrindas ir jo patikslinimas neatitiko sąlygų, kurioms esant jis turėjo teisę įvesti jų nurodytą pagrindą ir jo patikslinimą. Pagal PRĮR duomenų tvarkymo taisyklių 120 punktą, atsakovas neprivalėjo įrodinėti ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų peržiūrėjimo pagrįstumo. Priešingai, pareiškėjas, kaip PRĮR vartotojas, esant būtinumui, privalėjo įrodyti, dėl kokių priežasčių jis duomenis peržiūrėjo, tačiau nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teismo posėdyje nenurodė jokių konkrečių ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų peržiūrėjimo priežasčių bei tikslų ir savo veiksmų teisėtumo neįrodė. Nurodytais veiksmais pareiškėjas akivaizdžiai pažeidė Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 ir 16.1 punktų reikalavimus, įgalinančius pagrįsti teisę ieškoti policijos registruojamo įvykio, t. y. išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą ir registrų duomenis naudoti tik tarnybos tikslais. Taip pat nesilaikė Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punkto – naudoti informacinių technologijų paslaugas, techninę ir programinę įrangą tik darbo tikslais – reikalavimų. Pareiškėjas pažeidė PRĮR duomenų tvarkymo taisyklių 111 punkto reikalavimus, įgalinančius tik tam tikromis aplinkybėmis, kai reikia nedelsiant į PRĮR langus vesti duomenis apie policijos registruojamus įvykius, nurodyti duomenų paieškos pagrindą ir jo patikslinimą „Kitas tarnybinis naudojimas“ ir „Įvykių valdymas“. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir ginčijamuose įsakymuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas, nenurodydamas ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų peržiūrėjimo konkrečių pagrindų ir tikslų, pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išsamiai ir pagrįstai ištirtos reikšmingos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nurodytas tarnybinio patikrinimo tyrimo faktines aplinkybes patvirtino ir liudytojai J. S. bei N. P., jų parodymai neprieštaravo nustatytoms tarnybinio patikrinimo aplinkybėms.

18Nenustatyta, kad skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų nesilaikyta numatytos Statuto 26 straipsnyje ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308, reikalavimų. Pagal Statuto 26 straipsnio 6 dalį, esant duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai ir nešališkai ištirtos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, pareiškėjo kaltė, tarnybinis nusižengimas buvo tinkamai kvalifikuotas. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas šališkai ir neobjektyviai. Pareiškėjui paskirta nuobauda – pastaba, iš esmės atitiko padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pareiškėjo kaltės laipsnį. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nurodytos dėl tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės, nesilaikant minėtos Tvarkos 20 punkto reikalavimų, tačiau nurodytas tarnybinio patikrinimo išvados trūkumas, nelaikytinas esminiu, dėl kurio galėjo būti nepagrįstai ir neteisėtai paskirta nuobauda. Pareiškėjui buvo paskirta Statuto 26 straipsnyje numatyta švelniausia nuobaudos rūšis – pastaba, todėl naikinti nuobaudą nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

19III.

20Pareiškėjas T. B. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 58–64) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

211. Tarnybinio patikrinimo išvada laikytina įsakymo dėl skirtos tarnybinės nuobaudos sudėtine dalimi, todėl, tikrinant T. B. paskirtos nuobaudos pagrįstumą, būtina buvo vadovautis šios išvados konstatuojamojoje dalyje nurodytomis materialinės teisės normomis, kurias tariamai pareiškėjas pažeidė (Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 ir 16.1 punktais, Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punktu, Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 111 punktu). Be to, buvo būtina patikrinti, ar 2013 m. vasario 28 d. tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytas pareiškėjo tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas iš tikrųjų, ir ar jis, nurodytų materialinės teisės normų prasme, atitinka tarnybinio nusižengimo sampratą.

222. Liudytoju apklaustas Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėjas N. P. teismo posėdyje paliudijo, kad atlikdamas tarnybinį patikrinimą neatsižvelgė į operatyvaus valdymo skyriaus darbo specifiką, paskirtį ir skyriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (Lietuvos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 5-V-553 „Dėl policijos įstaigų Operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“). Nebuvo atsižvelgta ir į Kauno AVPK viršininko 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 20-TE-330 patvirtintą Vyriausiojo postinio pareigybės aprašymą.

233. Tarnybinio patikrinimo išvadoje bei teismo posėdžio metu neištirta esminė aplinkybė – kokias funkcijas atliko pareiškėjas 2012 m. gruodžio 25 d., kokius įvykius valdė pareiškėjas tarnybos metu budėdamas, kokius, susijusius su peržiūrėtais, duomenis tvarkė. Neištirta, kokius tiksliai ikiteisminio tyrimo Nr. 25-2-01260-12 duomenis T. B. peržiūrėjo (registracijos numerį, įvykio aprašymą, asmens duomenis ar kitą). Neištyrus šių aplinkybių, neįmanoma nustatyti, ar pareiškėjas išvis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Taigi, tarnybinio patikrinimo išvadoje nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Be to, įrodinėjimo našta nepagrįstai perkelta pareiškėjui.

244. Teismas neteisingai išaiškino Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 111 punktą: jį taikė nesistemiškai. Pirmasis nuostatos sakinys turėtų būti aiškinamas taip, kad jis taikomas pareigūnams apskritai (tai bendra taisyklė), tačiau antrasis sakinys iš bendros taisyklės išskiria Operatyvaus valdymo padalinio pareigūnus, nustatydamas du konkrečius pagrindus, kuriuos jie turi įrašyti į užklausą. Neteisingai išaiškinęs minėtą nuostatą, teismas neteisingai pritaikė ir Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 ir 16.1 punktus bei Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punktą.

255. Visiškai nevertinti liudytojo (pareiškėjo manymu, šis asmuo turėjo būti ne liudytojas, o specialistas, teikiantis išvadą) Registrų naudojimo specialisto G. B. teismo metu duoti parodymai, jog Operatyvaus valdymo skyriaus darbo specifika ir didžiulis darbo krūvis lemia, jog skyriaus pareigūnams, visos pamainos metu dirbant su PRĮR, peržiūrint (ar atliekant kitus veiksmus), fiziškai neįmanoma suvesti atskirų duomenų, nes įvykiai labai intensyvūs, todėl būtent operatyvaus valdymo specialistai duomenų peržiūrėjimo pagrindu nurodo „Kitas tarnybinis naudojimas“ ir lange „Papildomi duomenų paieškos duomenys“ įrašo „Įvykių valdymas“. Būtent tokius pagrindus užklausoje nurodė ir apeliantas. Teismas, priimdamas sprendimą, šio specialisto išvadomis nesirėmė ir dėl jų išvis nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas turėtų susipažinti su pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašu.

266. Teismo posėdžio metu liudytojas N. P. patvirtino aplinkybę, jog pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliktas joks tarnybinis patikrinimas, nes paimtas tik jo paaiškinimas ir nuspręsta, kad jis pažeidė tarnybinę drausmę. Tačiau teismas minėto liudytojo parodymų neįvertino. Taigi, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus.

277. Kadangi pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad jis tikrino duomenis nenurodydamas duomenų paieškos pagrindų, nors apeliantas, liudytojai ir atsakovas pripažino, kad būtini paieškos pagrindai buvo įvesti, akivaizdu, kad tarnybinėje išvadoje nurodytas tariamas tarnybinis nusižengimas neįrodytas. Įrodžius šią aplinkybę, atsakovas teismo posėdžio metu suformulavo naują kaltinimą pareiškėjui – neva pareiškėjas neteisėtai peržiūrėjo duomenis, tačiau tarnybinis patikrinimas dėl to nebuvo atliktas, todėl nebuvo tirtos visos aplinkybės.

28Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (II t., b. l. 69–70) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą paliki nepakeistą. Atsakovo manymu, pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė iš esmės tokius pat argumentus, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Apeliacinis skundas atmestinas.

32Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-268 dalies, kuria pareiškėjui T. B. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 20-TE-299, kuriuo minėta tarnybinė nuobauda pakeista į pastabą, teisėtumo ir pagrįstumo.

33Ginčijamuose įsakymuose (II t., b. l. 124, 125–126) bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. vasario 28 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-53 (I t., b. l. 18–26, 76–84) nurodoma, jog tarnybinė nuobauda T. B. skiriama už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 bei 16.1 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-122 patvirtintos Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punkto ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 111 punkto reikalavimų pažeidimus.

34Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu (II t., b. l. 51–56) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

35Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu sutinka.

36Iš 2013 m. vasario 28 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-53 matyti, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 25 d. 10 val. 26 min. be teisėto pagrindo ir ne tarnybos tikslais Policijos registruojamų įvykių registre peržiūrėjo ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojo G. B. paaiškinimu (II t., b. l. 48–49) bei „AuditIII“ sistemos išrašu (I t., b. l. 15–17, 86–91, II t., b. l. 8–12) pagrįstai nustatė minėtų duomenų peržiūros faktą. Be to, ir pats pareiškėjas neneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog PRĮR lange „Duomenų paieškos pagrindas“ nurodė reikšmes pagal PRĮR klasifikatorių „Kitas tarnybinis naudojimas“ ir lange „Duomenų paieškos pagrindo tikslinimas – „Įvykių valdymas“, o lange „Duomenų paieškos kriterijai“ nurodė laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d. (II t., b. l. 8–12, 23–28, 58–64). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas negalėjo paaiškinti ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų peržiūros konkrečių pagrindų ir tikslų (I t., b. l. 102–103, 112).

37Tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 d.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (pvz., 2009 m. sausio 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Be to, tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai: objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę.

38Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė yra valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., LVAT 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį adm. byloje Nr. A520-3015/2012). Atkreiptinas dėmesys, jog teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

39Minėta, kad pareiškėjas T. B. yra kaltinamas pažeidęs teisės aktų, reglamentuojančių informacinės sistemos PRĮR duomenų tvarkymą, reikalavimus. Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 ir 16.1 punktai įtvirtinta, jog registrų naudotojas turi tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą bei tai, kad registrų naudotojui griežtai draudžiama naudoti registrų duomenis ne tarnybos tikslais. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punkte, pagal kurį darbuotojai privalo naudoti informacinių technologijų paslaugas, techninę ir programinę įrangą tik darbo tikslams. Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 1 punkte nurodyta, jog šios taisyklės reglamentuoja Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymą, policijos pareigūnų, įgaliotų tvarkyti duomenis veiksmus, teises ir pareigas, teikiant, registruojant, naudojant Registro duomenis, atliekant kitus duomenų tvarkymo veiksmus. PRĮR duomenų tvarkymo taisyklių 111 punkte numatyta, jog pareigūnai, prieš atlikdami paieškos veiksmus, privalo įvesti į laukus „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Papildomi duomenų paieškos duomenys“ duomenis, pagrindžiančius teisę ieškoti policijos registruojamo įvykio. Operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas, dirbdamas su Registru (Policijos registruojamų įvykių registras), kai reikia nedelsiant į Registro langus vesti duomenis apie policijos registruojamus įvykius, Registro lango „Įvykių paieška“ lauke „Duomenų paieškos pagrindas“ iš klasifikatoriaus pasirenka reikšmę „Kitas tarnybinis naudojimas“ ir lange „Papildomi duomenų paieškos duomenys“ įrašo „Įvykių valdymas“. Tų pačių taisyklių 120 punkte (šis punktas nurodytas ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje) numatyta, jog visi duomenų tvarkymo veiksmai fiksuojami automatiniu būdu siekiant užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą. Kiekvienas duomenų tvarkymo veiksmas, kurį atlieka registro vartotojas (policijos pareigūnas ar darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka suteiktos tam tikros teisės dirbti su Registru), turi būti naudojamas tik atliekant tarnybines funkcijas. Registro vartotojas, esant būtinumui, privalo įrodyti, dėl kokių priežasčių jis duomenis įrašė, keitė, peržiūrėjo, spausdino, ištrynė ar atliko kitus tvarkymo veiksmus.

40Apibendrindama aptartą PRĮR duomenų tvarkymo reglamentavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad policijos pareigūnams yra ne tik suteikta teisė atliekant tarnybines funkcijas naudoti registro duomenis, bet ir pareiga pagrįsti (įrodyti), dėl kokių priežasčių jis duomenis peržiūrėjo (žr., LVAT 2014 m. vasario 6 d. nutartį adm. byloje Nr. A492-418/2014). Minėtos taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjui tenka įrodinėjimo našta siekiant pagrįsti duomenų peržiūros teisėtumą, toks pagrindimas yra jo tarnybinių pareigų neatsiejama dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra jų silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų. Todėl viešojo administravimu subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas (2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis adm. byloje Nr. A62-2207/2011). Kita vertus, toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti tiek patį pažeidimą, dėl to kilusias pasekmes, tiek asmens kaltę, bei argumentus, pagrindžiančius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir švelnesnės nuobaudos taikymą.

41Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas faktą, kad pareiškėjas negalėjo paaiškinti ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenų peržiūros konkrečių pagrindų ir tikslų, konstatavo nepažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių; remiantis nustatytais faktais padarytos išvados, kad pareiškėjas neteisėtai, nesant tam pagrindo peržiūrėjo ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01260-12 duomenis, yra pagrįstos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog duomenų peržiūra be pagrindo tuo pačiu reiškia ir nustatytos duomenų peržiūrėjimo tvarkos pažeidimą, t. y. registrų naudotojas turi tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, bei tai, kad registrų naudotojui griežtai draudžiama naudoti registrų duomenis ne tarnybos tikslais; darbuotojai privalo naudoti informacinių technologijų paslaugas, techninę ir programinę įrangą tik darbo tikslams. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad dėl darbo specifikos, pamainos metu PRĮR pateikiamos informacijos gausos jis negalėjo fiziškai prisiminti konkrečių įvykių, dėl kurių buvo peržiūrėti registro duomenys, nepripažintina turinčia reikšmės jo tarnybinės atsakomybės taikymui, nes nešalina pareigos pagrįsti paieškos veiksmus.

42Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007). Apelianto teiginiai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, patvirtinančių jo padarytus pažeidimus, kad tarnybinis patikrinimas apskritai nebuvo atliktas, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek tarnybinio patikrinimo išvados turiniui, tiek pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir jo kaltės laipsnį. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų papildomai nekartoja. Kadangi skundžiamas sprendimas priimtas nustačius visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teisingai taikant tarnybinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti.

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44Pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas T. B. kreipėsi į Kauno apygardos... 5. Paaiškino, kad ginčijamu 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 20-TE-268 jam skirta... 6. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu... 7. Nurodė, jog atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad ikiteisminio... 8. II.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu (II... 10. Teismas pažymėjo, kad ginčas šioje byloje kilo dėl Kauno AVPK viršininko... 11. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas... 12. Ginčijami įsakymai buvo priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus... 13. Pagal Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, policijos pareigūnas,... 14. Šiuo atveju, pareiškėjas kaltinamas pažeidęs teisės aktų,... 15. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas teisėtai atliko PRĮR duomenų... 16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, prieš peržiūrėdamas... 17. Šiuo atveju pareiškėjo motyvai, jog jis nurodė ikiteisminio tyrimo Nr.... 18. Nenustatyta, kad skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų nesilaikyta... 19. III.... 20. Pareiškėjas T. B. apeliaciniu skundu (II t., b. l.... 21. 1. Tarnybinio patikrinimo išvada laikytina įsakymo dėl skirtos tarnybinės... 22. 2. Liudytoju apklaustas Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėjas 23. 3. Tarnybinio patikrinimo išvadoje bei teismo posėdžio metu neištirta... 24. 4. Teismas neteisingai išaiškino Policijos registruojamų įvykių registro... 25. 5. Visiškai nevertinti liudytojo (pareiškėjo manymu, šis asmuo turėjo... 26. 6. Teismo posėdžio metu liudytojas N. P. patvirtino... 27. 7. Kadangi pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad jis tikrino... 28. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Apeliacinis skundas atmestinas.... 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos... 33. Ginčijamuose įsakymuose (II t., b. l. 124, 125–126) bei Kauno apskrities... 34. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu (II... 35. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje... 36. Iš 2013 m. vasario 28 d. Tarnybinio patikrinimo išvados... 37. Tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos... 38. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas),... 39. Minėta, kad pareiškėjas T. B. yra kaltinamas pažeidęs... 40. Apibendrindama aptartą PRĮR duomenų tvarkymo reglamentavimą, teisėjų... 41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios... 42. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 44. Pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą atmesti. Kauno... 45. Nutartis neskundžiama....