Byla AS-552-848-14
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Lukoil Baltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Lukoil Baltija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Lukoil Baltija“ (toliau – ir Bendrovė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2014 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 2S-2/2014 (toliau – ir Nutarimas) bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Tarybos nutarimo galiojimą dalyje, kuria Bendrovė buvo įpareigota nutraukti pažeidimus (Nutarimo rezoliucinės dalies 3 p.), iki tol, kol teikiamo skundo pagrindu pradėtoje administracinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis bei neskundžiamas teismo sprendimas.

5Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog, jo manymu, būtų objektyviai nepagrįsta ir neproporcinga iš Bendrovės reikalauti nutraukti tariamus atliktus pažeidimus, nors Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas dar tik bus nagrinėjimas administracinėje byloje. Pareiškėjo nuomone, visapusiškas jo pranešimų apie 16 degalinių eksploatavimo įsigijimą bei leidimo išdavimo klausimų nagrinėjimas Taryboje yra abejotinas. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Tarybos procesinio suinteresuotumo palaikyti ar apginti savo poziciją, išdėstytą Nutarime, pareiškėjui gali būti sukelta neigiamų ir žalingų padarinių. Pareiškėjas pažymėjo, jog skubus Nutarimo dalies vykdymas pareikalautų daug Bendrovės laiko, organizacinių ir finansinių išteklių, sukeltų neigiamų padarinių visiems darbuotojams, dirbantiems tose 16 degalinių, kurių eksploatavimo teisę pareiškėjas įgijo iš UAB „Baltic Petroleum“. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės įrodo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, o teismui vėliau tenkinus pareiškėjo skundą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

8Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, jog pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti ginčijamo atsakovo nutarimo dalies galiojimą iš esmės grindžia neigiamomis finansinėmis pasekmėmis, didelėmis organizacinėmis, laiko sąnaudomis ir žalingomis pasekmėmis jam. Įvertinęs pareiškėjo dėstomus argumentus, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra realios grėsmės, jog byloje galimai priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą (panaikinus ginčijamą Nutarimą), tokio sprendimo įvykdymas, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Pareiškėjo teiginiai dėl neigiamų pasekmių jam galimo kilimo ir galimai būsimų išlaidų, iš esmės siejami ne su galimybe įvykdyti būsimą teismo sprendimą, o su paties ginčijamo akto panaikinimo galimomis neigiamomis pasekmėmis jam. Teismas pabrėžė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo galimų jo teisių pažeidimų ateityje. Galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Teismas darė išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

9Teismas konstatavo, jog šioje stadijoje (skundo priėmimo etape) negalima spręsti, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jog šių priemonių pritaikymas užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą, ir pažymėjo, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

10III.

11Pareiškėjas UAB „Lukoil Baltija“ atskiruoju skundu (b. l. 34-43) prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta pareiškėjo naudai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, panaikinti ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės bei sustabdyti Nutarimo dalies, kuria Bendrovė buvo įpareigota nutraukti Konkurencijos įstatymo pažeidimus (Nutarimo rezoliucinės dalies 3 p.), galiojimą iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas.

12Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 71 straipsniu, Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi ir daro išvadą, kad, teismui panaikinus Nutarimą, pareiškėjo įpareigojimas per vieną mėnesį nuo Nutarimo paskelbimo nutraukti Nutarime nurodytas tariamas koncentracijas vykdymas būtų nepagrįstas, neobjektyvus ir betikslis, todėl būtina taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-272/2006, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-473/2009, 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-256/2010 ir pabrėžia, kad skundžiamo Tarybos nutarimo vykdymas nesulaukus, kol bus išnagrinėta byla, gali sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas nutarimo nevykdymas. Pareiškėjas pažymi, kad kol byloje nėra galutinai išspręsti Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimai, objektyvus ir visapusiškas pareiškėjo pranešimų apie 16 degalinių eksploatavimo įgijimą bei leidimo išdavimo klausimų nagrinėjimas yra abejotinas. Pareiškėjas pabrėžia, kad dėl Tarybos procesinio suinteresuotumo palaikyti ar apginti savo poziciją, išdėstytą Nutarime, pareiškėjui gali būti sukelta neigiamų ir žalingų padarinių. Pareiškėjas paaiškina, kad Nutarimo dalies, kurią prašo sustabdyti, vykdymas pareikalautų daug pareiškėjo laiko, organizacinių sąnaudų ir finansinių išteklių. Teismui nusprendus, kad Nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, pareiškėjas patirtų neigiamus ir žalingus padarinius. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-272/2006, 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008 ir pažymi, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai byloje ginčijamas Tarybos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, turi būti atsižvelgta ir į tai, ar netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus padaryta žala Tarybos nutarimą ginčijančiam asmeniui. Pareiškėjas nurodo, kad dėl skuboto Nutarimo vykdymo neigiamus ir žalingus padarinius sudarytų pareiškėjo turėtos išlaidos bei kitos (laiko ir organizacinės) sąnaudos, skirtos tariamiems pareiškėjo pažeidimams nutraukti. Pareiškėjas pažymi, kad jungtinės veiklos sutarties su UAB „Baltic Petroleum“ nutraukimas lemtų ne tik 16 degalinių veiklos sustabdymą, bet ir 111 darbuotojų atleidimą, todėl valstybė prarastų pareiškėjo mokamus mokesčius, o pareiškėjas patirtų papildomų išlaidų atleidžiamų darbuotojų išeitinių išmokų išmokėjimui. Pareiškėjas daro išvadą, kad Nutarimo dalies vykdymo neigiamos pasekmės tretiesiems asmenims, valstybei bei pareiškėjui būtų socialiai nepateisinamos teismine tvarka dar neišnagrinėjus Nutarimo teisėtumo ir nenustačius, ar Tarybos pareiškėjui reiškiami kaltinimai dėl Konkurencijos įstatymo reikalavimų pažeidimo yra pagrįsti. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismui nusprendus, jog Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tokio teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas. Pareiškėjas remiasi Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 4 dalimi, 33 straipsnio 3 dalimi ir mano, kad Nutarime nurodytą įpareigojimą nutraukti tariamus Konkurencijos įstatymo pažeidimus galima laikyti finansinio pobūdžio sankcija dėl pareiškėjui galinčių kilti neigiamų finansinio pobūdžio padarinių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-89/2011 ir pažymi, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones būtų apsaugoti Bendrovės interesai, tačiau nebūtų sukurta jokio neigiamo poveikio atsakovui ar viešajam interesui.

13Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad UAB „Baltic Petroleum“ pateikė pranešimą apie koncentraciją įgyjant degalinių kontrolę dar iki Tarybai priimant nutarimą. Taryba 2014 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1S-113/2014 leido UAB „Baltic Petroleum“ vykdyti koncentraciją. UAB „Lukoil Baltija“ Tarybai nurodė, kad degalinių perdavimas UAB „Baltic Petroleum“ gali užtrukti kelis metus, todėl 2014 m. liepos mėn. pateikė pranešimus apie koncentraciją įgyjant nagrinėjamų degalinių kontrolę. Taryba 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimais Nr. 1S-146/2014 ir 1S-147/2014 leido vykdyti koncentraciją.

14Teisėjų kolegija konstatuoja:

15IV.

16Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – reikalavimo užtikrinimo priemonės –Tarybos 2014 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 2S-2/2014 rezoliucinės dalies 3 punkto, kuriuo Bendrovė įpareigota per vieną mėnesį nuo Nutarimo paskelbimo dienos nutraukti Nutarimo rezoliucinės dalies 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytus pažeidimus, galiojimo laikino sustabdymo – taikymas. Nutarimo 1.1 ir 1.2 punktuose nurodyta Bendrovės veikla, kurią Taryba pripažino pažeidžiančia Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

17Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi ir mano, jog teismas, neįvertinęs šios konkrečios situacijos, teisinio reguliavimo, neatsižvelgęs į teismų praktiką, nepagrįstai atsisakė taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

18Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje yra įtvirtinta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Priimto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Taryba yra įgaliota prižiūrėti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo bei vykdyti valstybinę konkurencijos politiką (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d.). Tarybos, kaip institucijos, vykdančios Konkurencijos įstatymo kontrolę, tikslas, be kita ko, yra apsaugoti ir viešąjį interesą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-355/2003).

19Pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi netaikė nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nenustatęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnyje numatytų pagrindų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Teismas taip pat pastebėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų padarinių.

20Vertindama pirmosios instancijos teismo nutartį teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog administracinėje teisenoje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindus numato ABTĮ 71 straipsnis. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

21Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-196/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-632/2011). Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį. Be to, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų.

22Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Tarybos numatyti įpareigojimai sukelia nepageidaujamų suvaržymų, nepatogumų, tačiau, kaip minėta, teismui, sprendžiančiam reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, pagrindas jas taikyti nėra nurodomi galimai patirtini nepatogumai, suvaržymai, bet ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, t. y. kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas (ABTĮ 92 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, liudijančių teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ir (ar) jo negalimą nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir kad ši aplinkybė iš esmės nusvertų įvardintą siekiamą apsaugoti viešąjį interesą. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimais Nr. 1S-147/2014 ir 1S-146/2014 nutarė leisti vykdyti koncentraciją UAB „Lukoil Baltija“ įgijus ginčo 16 degalinių kontrolę pagal pateiktus pranešimus apie koncentraciją. Todėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinimas nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjos pageidaujamų teisinių padarinių nebegali sukelti.

23Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju pareiškėjo įvardijamos atitinkamos administracinės bylos ir jose taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti analizuojamos situacijos. Tai, kad teismai yra tenkinę prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir uždraudę Tarybai atlikti veiksmus, kol neįsiteisės teismo sprendimas, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ir šioje byloje analogiška reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būti taikoma. Šiuo aspektu primintina, jog kiekvieną kartą sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsižvelgiama į konkrečią bylos medžiagą bei faktinę situaciją (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-229/2012). Skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-349/2012). Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra siejamas su konkrečia faktine situacija, jos įvertinimu. Pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

24Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjas taip pat turėtų teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka dėl žalos, kurią jis galimai patirtų vykdydamas Tarybos Nutarimo dalį , jei vėliau būtų priimtas byloje pareiškėjui palankus teismo sprendimas, atlyginimo.

25Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

26Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Pareiškėjo UAB „Lukoil Baltija“ atskirojo skundo netenkinti.

29Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Lukoil Baltija“ (toliau – ir Bendrovė) skundu... 5. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo,... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi, be... 8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 9. Teismas konstatavo, jog šioje stadijoje (skundo priėmimo etape) negalima... 10. III.... 11. Pareiškėjas UAB „Lukoil Baltija“ atskiruoju skundu (b. l. 34-43) prašo... 12. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 71 straipsniu, Konkurencijos įstatymo 33... 13. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į atskirąjį... 14. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 15. IV.... 16. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – reikalavimo užtikrinimo... 17. Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su priimta pirmosios instancijos... 18. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos... 19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi netaikė nurodytos... 20. Vertindama pirmosios instancijos teismo nutartį teisėjų kolegija visų pirma... 21. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pabrėžtina,... 22. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Tarybos numatyti... 23. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju pareiškėjo įvardijamos atitinkamos... 24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjas taip pat... 25. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 28. Pareiškėjo UAB „Lukoil Baltija“ atskirojo skundo netenkinti.... 29. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį... 30. Nutartis neskundžiama....