Byla 2A-100-115/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius, teisėjų Danutės Kutrienės, Rasos Gudžiūnienės, sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai atstovei Ingridai Kudabiebnei, atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui Sauliui Pikturnai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo LR Krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3272-653/2007 pagal ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai ieškinį atsakovui LR Krašto apsaugos ministerijai, tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į pastatą – transformatorinę, unikalus Nr. 1095-3013-4142, žymėjimas 18H1p, esančią Burbiškių g. 6, Vilnius; pripažinti negaliojančiais tose dalyse, kuriose ginčo turto (transformatorinės) nuosavybės teisės suteikiamos Lietuvos Respublikai: 1) 1993-08-13 Steigėjo įsakymą Nr. 251, 2) 1993-09-28 Steigėjo įsakymą Nr. 303, 3) 1993-09-30 Priėmimo-perdavimo aktą; pripažinti negaliojančiais tose dalyse, kuriose ginčo turto (transformatorinės) turto patikėjimo teisės suteikiamos LR Krašto apsaugos ministerijai: 1) 2005-08-18 įsakymą Nr. V-1069, 2) 2005-09-01 Priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2VL-11; panaikinti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į pastatą-transformatorinę, unikalus Nr. 1095-3013-4142, registraciją; panaikinti atsakovo LR Krašto apsaugos ministerijos turto patikėjimo teisių į pastatą-transformatorinę, unikalus Nr. 1095-3013-4142, registraciją, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 1969-07-07 (10) Karinis dalinys Nr. 89458 aktu į Vilniaus elektros tinklų balansą perdavė transformatorinės pastotės Nr. 195 pastatą, esantį Burbiškių g. 6, Vilnius, ir jame esančius elektros įrenginius. Šio akto pagrindu transformatorinės pastotės TP-195 pastatas buvo įtrauktas į Vilniaus elektros tinklų balansą kaip įmonės nekilnojamojo turto objektas. Nurodytas turtas į Vilniaus elektros tinklų balansą buvo perduotas vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimu Nr. 596, kuris įpareigojo ministerijas ir žinybas perduoti į Vyriausiosios energetikos ir elektrifikavimo valdybos balansą elektros tiekimo linijas, išorinius žemo voltažo elektros tinklus ir transformatorines pastotes. Vykdydamas šį įpareigojimą Karinis dalinys perdavė transformatorinę TP-195 iš savo balanso į Vilniaus elektros tinklų, buvusių Lietuvos TSR Vyriausiosios energetikos ir elektrifikavimo valdybos pavaldume, balansą. Tiek Karinis dalinys, tiek Vilniaus elektros tinklai turto perdavimo metu buvo valstybinio ūkio subjektai. Tuo metu galiojusios teisės normos nedraudė valstybiniams ūkio subjektams sudaryti tokį sandorį dėl turto perdavimo. Ieškovui įrašius perduotą turtą į įmonės balansą, jis tapo teisėtu šio turto valdytoju, o Kariniam daliniui nuo turto perdavimo momento pasibaigė valdymo teisė ir išnyko teisė vienašališkai susigrąžinti perduotą turtą. Ieškovas nuo pat transformatorinės pastato perdavimo Vilniaus elektros tinklams momento šį objektą valdė ir valdo, juo naudojasi kaip savo turtu – jį prižiūri, remontuoja, moka mokesčius. Tačiau ieškovo nuosavybės teisės į ginčo turtą nėra įregistruotos, nes į transformatorinę TP-195 yra įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės ir LR Krašto apsaugos ministerijos turto patikėjimo teisės.

6Ieškovas nurodė, kad dokumentai, buvę nuosavybės ir turto patikėjimo teisės į ginčo turtą įregistravimo pagrindu, priimti neteisėtai, todėl pripažintini negaliojančiais, o nuosavybės teisių registracija – naikintina. Pastatų teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, o tik nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu esančių juridinių faktų registravimas.

7Atsakovas Krašto apsaugos ministerija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir prašė taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad Transformatorinė pastotė TR-195, esanti Burbiškių g. 6, Vilnius, kartu su kitais statiniais ir inžineriniais tinklais LR Vyriausybės 1992-12-17 nutarimu Nr. 961 “Dėl LR Vyriausybės 1992-11-27 nutarimo Nr. 906 papildymo” priskirta Krašto apsaugos ministerijai. LR karinių objektų inspekcija šį objektą, kaip karinio miestelio Nr. 7 butų eksploatacijos bazę, perėmė iš Rusijos federacijos kariuomenės (1993-09-30 perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 248). Po to, 1993-06-23 Krašto apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 581 jis buvo priskirtas Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai kaip butų eksploatacijos tarnybos sandėliai. Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba 1993-08-13 įsakymu Nr. 251 įsteigė VĮ “Deltuva”, o 1993-09-28 įsakymu Nr. 303 minimus gamybinius-ūkinius pastatus, statinius, inžinerinius tinklus, taip pat ir transformatorinę pastotę perdavė VĮ “Deltuva”. Krašto apsaugos ministerija pagal Įmonių bankroto įstatymo 31 str. 6 p. 2005 m. kaip įmonės steigėja perėmė likviduojamos bankrutavusios VĮ “Deltuva” nekilnojamąjį turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (kartu ir transformatorinės pastotę), ir įsirašė jį į savo apskaitos registrus, o Nekilnojamojo turto registre įregistravo kaip valstybės nuosavybę, Krašto apsaugos ministerijos valdomą, naudojamą ir disponuojamą patikėjimo teise.

8Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašė pagrindinius reikalavimus (pripažinti ieškovo nuosavybės teises į ginčo objektą, pripažinti negaliojančiais ieškinio reikalavimuose įvardintus dokumentus) spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teisinė registracija buvo atlikta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant jos atlikimo metu galiojusių teisės aktų, reglamentavusių daiktinių teisių įregistravimą, normų.

9Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-10-30 sprendimu bylą dalyje dėl teisinės registracijos panaikinimo nutraukė, kitoje dalyje ieškinį tenkino ir pripažino ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai nuosavybės teisę į pastatą – transformatorinę, unikalus Nr. 1095-3013-4142, žymėjimas 18H1p, esančią Burbiškių g. 6, Vilnius; pripažino negaliojančiais tose dalyse, kuriose ginčo turto (transformatorinės) nuosavybės teisės suteikiamos Lietuvos Respublikai 1993-08-13 Steigėjo įsakymą Nr. 251, 1993-09-28 Steigėjo įsakymą Nr. 303, 1993-09-30 priėmimo-perdavimo aktą; pripažino negaliojančiais tose dalyse, kuriose ginčo turto (transformatorinės) turto patikėjimo teisės suteikiamos LR Krašto apsaugos ministerijai 2005-08-18 įsakymą Nr. V-1069, 2005-09-01 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2VL-11. Taip pat priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos 405,81 Lt žyminio mokesčio ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai naudai. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pradėjo valdyti ginčo pastatą nuo 1969-07-07, kuomet karinis dalinys Nr. 89458 aktu remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimu Nr. 596, perdavė į Vilniaus elektros tinklų balansą transformatorinės pastotės Nr. 195 pastatą, esantį Burbiškių g. 6, Vilniuje, ir jame esančius įrenginius. Atsakovas neginčijo šio turto perdavimo akto teisėtumo. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad toks neatlygintinis turto perdavimas atitiko tuo metu galiojančio 1964 m. CK 40, 98, 99 str., kadangi turto perdavimo metu tiek karinis dalinis, tiek Vilniaus elektros tinklai buvo valstybinio ūkio subjektai. Ieškovui, įrašius perduotą turtą į balansą, jis tapo teisėtu šio turto valdytoju ir jam atsirado operatyviojo valdymo teisė, o nuosavybės teisė ir toliau liko valstybei. Atsakovui įgyvendinant jam deleguotas funkcijas, jis priėmė pagal 1993-09-30 priėmimo-perdavimo aktą iš Rusijos Federacijos tą pačią transformatorinę, kuri jau 1969-07-07 akto pagrindu buvo perduota Lietuvos valstybės ūkio subjektui – Vilniaus elektros tinklams ir, tokiu būdu, nebepriklausė Rusijos Federacijos kariuomenei. Todėl nuo 1993 m. turtas buvo apskaitomas ieškovo ir atsakovo pavaldžių įstaigų balanse, o nuo 2005 m. turtas įtrauktas į atsakovo apskaitą. Teismas pažymėjo, kad nuo 1969 metų realiai turtą valdė, jį prižiūrėjo, naudojosi pagal tikslinę paskirtį, mokėjo mokesčius tik ieškovas. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad ginčo transformatorinė tik per klaidą buvo įtraukta į 1993-09-30 perduodamo turto sąrašą ir atitinkamai vėliau nepagrįstai įtraukta į kitų subjektų balansus. Konstatavo, kad realiai atsakovas ne tik neturėjo teisės priimti šį turtą, bet realiai jo ir nepriėmė. Teismas taip pat atmetė atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo. Kadangi ieškovas visą laiką naudojosi ginčo turtu, jis buvo įsitikinęs, jog pastatas – transformatorinė priklauso jam. Nesant trukdymui valdyti turtą, turto registravimo viešajame registre faktas ir registro viešumas bei prieinamumas nerodo, jog asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl viešojo registro atsiradimo ir jo veiklos. Ieškovas 2006-02-03 kreipėsi į VĮ Registrų centras Vilniaus filialą dėl pastočių teisinio registravimo ir tik tada sužinojo apie kitų asmenų daiktinių teisių į turtą įregistravimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažino ieškovo teisę į pastatą – transformatorinę bei pripažino negaliojančiais įsakymus bei priėmimo – perdavimo aktus tose dalyse, kuriose ginčo turto nuosavybės teisės suteikiamos Lietuvos Respublikai bei turto patikėjimo teisės suteikiamos LR Krašto apsaugos ministerijai (LR CK 1.138 str. 1 d.). Nurodė, kad reikalavimas dėl registracijos panaikinimo yra išvestinio pobūdžio, todėl toks reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme ir bylą šioje dalyje nutraukė (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

10Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-10-03 sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad 1969 metų priėmimo perdavimo aktas negali būti laikomas ieškovo nuosavybės teisių į transformatorinę atsiradimo pagrindu. 1991-11-28 LR įstatymo Nr. I-2051 „Dėl SSSR karinių dalinių bei kitų karinių struktūrų neteisėtai valdomo turto ir sandorių LR teritorijoje“ 3 str. imperatyviai nurodo, kad visi SSSR karinių dalinių sandoriai ir administraciniai aktai yra negaliojantys nuo jų sudarymo ar priėmimo, išskyrus kai turtą įgyja Lietuvos valstybė. Tačiau pirmos instancijos teismas nesivadovavo šiuo įstatymu. Atsakovas pažymi, kad ginčo objektą kartu su kariniu miesteliu Rusijos Federacija perdavė Lietuvos Respublikai 1993 m. priėmimo perdavimo akto pagrindu. Krašto apsaugos ministerija įgyvendindama jai deleguotas funkcijas rūpinosi transformatorine ir visu kitu jai perduotu turtu. Atsakovas nurodo, kad transformatorinės pastotė TR-195, esanti Burbiškių g. 6, Vilniuje, kartu su kitais statiniais ir inžinieriniais tinklais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-12-17 nutarimu Nr. 961 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 ml lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 906 papildymo“ priskirta Krašto apsaugos ministerijai. LR Vyriausybė šį objektą perėmė iš Rusijos Federacijos, 1993-06-23 Krašto apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 581 jis buvo priskirtas Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai, kaip butų eksploatacijos tarnybos sandėliai. Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba 1993-08-13 įsakymu Nr. 251 įsteigė VĮ „Detuva“, kuriai 1993-09-28 įsakymu Nr. 303 perdavė transformatorinę pastotę. VĮ „Detuva“ bankrutavus, jos nekilnojamąjį turtą 2005 metais perėmė Krašto apsaugos ministerija ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo ją kaip Lietuvos Respublikos nuosavybę, atsakovo valdomą patikėjimo teise.

11Ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-10-30 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad atsakovo nurodytas 1991-11-28 įstatymas „Dėl SSSR karinių dalinių bei kitų karinių struktūrų neteisėtai valdomo turto ir sandorių LR teritorijoje“ neturi jokios įtakos 1969-07-07 Karinio dalinio ir Vilniaus elektros tinklų sudaryto sandorio – turto perdavimo iš balanso į balansą akto galiojimui. 1969 metų aktu Karinis dalinys turtą perdavė valstybinei įmonei Vilniaus elektros tinklams, kuri buvo pavaldi Vyriausiajam energetikos ir elektrifikavimo valdybai prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos. Atsakovo nurodyto 1991-11-28 įstatymo įsigaliojimo metu ginčo turtas priklausė Lietuvos valstybei – jos įmonei. Todėl 1969 metais sudarytas sandoris – turto perdavimo aktas nebuvo pripažintas negaliojančiu. Ieškovas taip pat pažymi, kad atsakovas nurodė, jog jis rūpinosi ginčo turtu, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

14Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

15Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

16Bylos medžiaga nustatyta, kad 1969-07-07 aktu Karinis dalinys Nr. 89458 į Vilniaus elektros tinklų balansą perdavė transformatorinės pastotės Nr. 195 pastatą, esantį Burbiškių g. 6, Vilnius, ir jame esančius elektros įrenginius. Šio akto pagrindu transformatorinės pastotės TP-195 pastatas buvo įtrauktas į Vilniaus elektros tinklų balansą kaip įmonės nekilnojamojo turto objektas, tačiau nuosavybės teisės į šį pastatą liko neįregistruotos, o nuo 1997-02-07 įregistruota kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, valdoma LR Krašto apsaugos ministerijos turto patikėjimo teise (b.l. 9-10, 11-16, 22-27, 70).

17Atsakovas teigia, kad Transformatorinė pastotė TR-195 kartu su kitais statiniais ir inžineriniais tinklais LR Vyriausybės 1992-12-17 nutarimu Nr. 961 “Dėl LR Vyriausybės 1992-11-27 nutarimo Nr. 906 papildymo” priskirta Krašto apsaugos ministerijai. Todėl LR karinių objektų inspekcija šį objektą, kaip karinio miestelio Nr. 7 butų eksploatacijos bazę, pagrįstai perėmė iš Rusijos federacijos kariuomenės 1993-09-30 perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 248. 1993-06-23 Krašto apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 581 šis objektas buvo priskirtas Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai, kuri 1993-08-13 įsakymu Nr. 251 įsteigė VĮ “Deltuva” pagal 1993-09-28 įsakymą Nr. 303 jai perdavė gamybinius-ūkinius pastatus, statinius, inžinerinius tinklus, jų tarpe ir transformatorinę pastotę. Krašto apsaugos ministerija pagal Įmonių bankroto įstatymo 31 str. 6 p. 2005 m. kaip įmonės steigėja perėmė likviduojamos bankrutavusios VĮ “Deltuva” likusį nekilnojamąjį turtą, kartu ir transformatorinės pastotę, kurią 1997m. įregistravo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybę, valdoma, naudojama ir disponuojama Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teise.

18Ieškovas mano, kad atsakovo nurodytos aplinkybes ir pateikti dokumentai nėra ir negali būti juridiniu nuosavybės teisių į ginčo turtą įregistravimo pagrindu, nes transformatorinė pastotė dar 1969m. teisėtai perduota elektros tinklams.

19Kolegija visų pirma pažymi, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Teisinė nuosavybės teisės registracija daugiau reikšminga išviešinimo tikslais, ypač kai tenka nustatinėti trečiųjų asmenų sąžiningumą. Šią aplinkybę ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse.

20Kolegija sprendžia, kad pagal esamus duomenis elektros tinklams teisėta operatyviojo tvarkymo(vėliau patikėjimo) teisė į transformatorinę pastotę faktiškai atsirado anksčiau nei atsakovo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad ginčo pastatą su įrengimais valstybinei įmonei (Vilniaus elektros tinklams) Karinis dalinys Nr. 89458 1969-07-07 perdavė nenuginčytu aktu ir nuo to laiko šis turtas buvo valdomas, naudojamas ir apskaitomas valstybinėje įmonėje. Toks turto perdavimas faktiškai neprieštaravo Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimui Nr. 596 ir tuo metu galiojusio 1964m. redakcijos CK 40, 98, 99str. Todėl kolegija mano, kad atsakovo nurodytas 1991-11-28 įstatymas „Dėl SSSR karinių dalinių bei kitų karinių struktūrų neteisėtai valdomo turto ir sandorių LR teritorijoje“ faktiškai negali būti taikomas 1969-07-07 karinio dalinio turto perdavimo iš balanso į balansą akto galiojimui, kadangi įstatymo priėmimo metu transformatorinė pastotė jau priklausė valstybei, o ne SSSR kariniam daliniui ar jo perduotai kitai nevalstybinei įmonei.

21Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 50str., LR Vyriausybės 1994-08-26 nutarimu Nr. 787, bei LR energetikos ministerijos 1995-08-11 įsakymu Nr.176 , VĮ“Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ buvo reorganizuota į SP AB“Lietuvos energija“, akcionuojant valstybei priklausantį įmonių turtą. Šių dokumentų pagrindu Vilniaus ET tapo AB“Lietuvos energija“ filialu, o 2002-01-01 AB“Lietuvos energija“ buvo reorganizuota skaidymo būdu ir naujai sukurta AB“Rytų skirstomieji tinklai“, kuriai perduotas ir Vilniaus ET balanse apskaitytas turtas, teisės bei prievolės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija mano, kad faktiškai nuo transformatorinės perdavimo momento elektros tinklams šis turtas daugiau negalėjo būti perduotas ar priklausyti jokiai kitai įmonei (1964m. CK 149str.1d.), o nuo 1995m. valstybės nuosavybės teisė į transformatorinės pastatą pasibaigė (CK 117-1str.). Tuo tarpu atsakovas teigia, kad jam transformatorinė pastotė teisėtai atiteko pagal įstatymą ir kitus norminius aktus, o įrengimai liko elektros tinklų nuosavybė. Pažymėtina ir tai, kad pastatas ir įrenginiai pagal savo funkcinę paskirtį yra neatsiejami, todėl jų atskyrimas vienas nuo kito faktiškai prieštarauja 1964 CK 153str.1d. (naujo CK 4.12- 4.14str.). Tai rodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovui pripažino nuosavybės teises į transformatorinės pastatą, panaikino ginčijamus įsakymus bei aktus, teisingai aiškino ir taikė įstatymą (CK 1.80, 1.138, 4.37, 4.47 , 4.93str.).

22Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3272-653/2007 palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 6. Ieškovas nurodė, kad dokumentai, buvę nuosavybės ir turto patikėjimo... 7. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 8. Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašė pagrindinius... 9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-10-30 sprendimu bylą dalyje dėl... 10. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pateikė teismui... 11. Ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepimu į apeliacinį skundą... 12. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 15. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 16. Bylos medžiaga nustatyta, kad 1969-07-07 aktu Karinis dalinys Nr. 89458 į... 17. Atsakovas teigia, kad Transformatorinė pastotė TR-195 kartu su kitais... 18. Ieškovas mano, kad atsakovo nurodytos aplinkybes ir pateikti dokumentai nėra... 19. Kolegija visų pirma pažymi, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo... 20. Kolegija sprendžia, kad pagal esamus duomenis elektros tinklams teisėta... 21. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 50str., LR Vyriausybės 1994-08-26... 22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 24. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimą civilinėje...