Byla A-502-1456-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

3dalyvaujant pareiškėjai O. M.,

4atsakovo atstovėms V. V. ir D. R.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. M. ir atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. M. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus VI teritorinis skyrius, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėja O. M. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

91)

10iš dalies panaikinti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, atsakovas, apeliantas) Sprendimų kontrolės skyriaus 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. SS-342 „Dėl O. M. darbingumo lygio“ (toliau – ir sprendimas Nr. SS-342);

112)

12iš dalies panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. S-23 „Dėl O. M. darbingumo lygio“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-23);

133)

14įpareigoti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių priimti naują sprendimą: gretutinės ligos diagnozę pagal TLK-10 kodus N31 ir R32 įvertinant pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 1-ojo priedo VIII dalies 54.2 punktą (procentinė išraiška 80–60), taikant to paties aprašo 6.1 punkte numatytą koeficientą 0,9; gretutinės ligos diagnozę pagal TLK-10 kodus I 25 ir I 49.4 įvertinant pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VI dalies 40.1.2 punktą (procentinė išraiška 80–50), taikant to paties aprašo 6.1 punkte numatytą koeficientą 0,9; profesinės kvalifikacijos kriterijų vertinant nepalankia darbui aplinkybe bei valandų, kurias pareiškėja gali dirbti, skaičiaus kriterijų vertinant nepalankia darbui aplinkybe.

15Skunde pareiškėja paaiškino, kad ji iš dalies nesutinka su ginčijamais sprendimais, kuriais jai nustatytas 30 proc. darbingumo lygis nuo 2008 m. rugsėjo 24 d. iki 2013 m. kovo 28 d., t. y. iki jai sukaks senatvės pensijos amžiaus. Laikėsi pozicijos, jog jos darbingumo lygis turėjo būti nustatytas vadovaujantis Kriterijų aprašu ir sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), o konkrečiai – Kriterijų aprašo 3 bei 4 punktais, tačiau į jų reikalavimus nagrinėjamu atveju atsižvelgta nebuvo.

16Nurodė, jog atsisakymas įvertinti pareiškėjos bazinį darbingumą pagal gretutinę diagnozę (TLK-10 kodai I 25 ir I 49.4) (toliau – ir gretutinė diagnozė I) buvo motyvuotas tuo, kad „ši liga neriboja asmens darbingumo“, „funkcijos sutrikimo lygis neatitiko Kriterijų aprašo 1-ajame priede nurodytų kriterijų“, ir pažymėjo, kad tokią išvadą paneigia medicininių dokumentų duomenys, kuriuose pareiškėjai diagnozuota koronarinė širdies liga bei širdies ritmo sutrikimas, o 2008 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjai buvo atlikta veloergometrija (VEM), kurios metu jai buvo nustatyta širdies liga, II funkcinė klasė NYHA. Teigė, jog, pagal Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 40.1.2 punktą, II funkcinė klasė nustatoma tuomet, kai ligoniai nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) patiria sunkaus fizinio krūvio metu, tačiau gerai jaučiasi ramybės būsenoje ar dirbdami vidutinio sunkumo fizinį darbą (procentinė išraiška – 80–50 proc.). Manė, kad atsižvelgus į tai, bazinis jos darbingumo lygis nustatytinas įvertinant gretutinę diagnozę pagal TLK-10 kodus I 25 ir I 49.4 (procentinės vertės – 80–50 proc.), taip pat taikant koeficientą 0,9 (atsižvelgus į nurodyto dydžio vertes ir vadovaujantis Kriterijų aprašo 6.1 punktu).

17Dėl gretutinės diagnozės (TLK-10 kodai N 31 ir R 32) (toliau – ir gretutinė diagnozė II) laikėsi pozicijos, kad Tarnybos Vilniaus VI teritorinis skyrius (toliau – ir Teritorinis skyrius, trečiasis suinteresuotas asmuo) pagrįstai taikė Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VIII dalies 54.2 punktą (procentinė išraiška – 80–60 proc.) ir koeficientą 0,9, tačiau Tarnyba ir Komisija nepagrįstai konstatavo, jog dėl šios gretutinės diagnozės taikytinas Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VIII dalies 54.1 punktas (procentinė vertė – 90 proc.), ir atitinkamai netaikė koeficiento. Akcentavo, jog urologo 2007 m. gruodžio 6 d. konsultacijos metu buvo nustatyta, kad pareiškėja nelaiko šlapimo ne tik fizinio krūvio metu, bet ir esant kitoms, su fiziniu krūviu nesusijusioms aplinkybėms, ir teigė, kad dėl to, remiantis Kriterijų aprašo 6.1 punktu, turėjo būti pritaikytas koeficientas 0,9. Atsisakydamos minėtą diagnozę vertinti pagal Kriterijų aprašo 54.2 punktą, Tarnyba ir Komisija pažymėjo, jog pareiškėjos šlaplės anga yra be patologijos ir jai nėra išrašomi įklotai, tačiau pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad įklotus dėl šlapimo nelaikymo ji naudojo dar 2007 m., ką patvirtina 2007 m. gruodžio 6 d. išrašas iš medicininių dokumentų (urologo konsultacija), ir teigė, kad argumentas, jog pareiškėjos šlaplės anga yra be patologijos, šiuo atveju yra nereikšmingas, nes Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VIII dalies atitinkami punktai patologijų nenumato. Pažymėjo, kad pareiškėjai buvo atlikta histeroktomija, dėl ko nusileido šlapimo pūslė bei makštis, ir buvo konstatuotas šlapimo nelaikymas, o šiais atvejais konservatyvus (medikamentinis) gydymas netaikomas – skiriamas tik chirurginis gydymas. Pažymėjo, jog, be šios gretutinės ligos, jai nustatytas ir hepatitas C, todėl chirurginė intervencija dėl akivaizdžios rizikos nebuvo taikyta. Teigė, jog atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos sveikatos būklės pagerėjimas nėra įmanomas, šią gretutinę diagnozę Tarnyba turėjo vertinti pagal Kriterijų aprašo 54.2 punktą.

18Teigė, kad jos profesinė kvalifikacija (Kriterijų aprašo 3 p.) buvo vertinama skirtingai, t. y. buvo pripažinta palankia arba vidutinio palankumo darbui aplinkybe, ir galutinai, nustačius vidutinio palankumo aplinkybių esant daugiau ir remiantis Kriterijų aprašo 18 punktu, darbingumo lygio nustatymui buvo pritaikytas koeficientas 1. Nurodė, jog nors 2005 m. jai buvo išduotas kvalifikacijos pažymėjimas, jog viešojoje įstaigoje Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre ji įgijo apskaitininko kvalifikaciją, pagal šį pažymėjimą ji darbo gauti negali dėl to, kad neorganizavus praktinio mokymo, kvalifikacijos pažymėjime nėra praktinio darbo egzamino įvertinimo, o nesant praktinio darbo įgūdžių ir nuolat keičiantis įstatymams, nėra galimybės panaudoti teorinių žinių. Manė, kad atsižvelgus į tai, kad pareiškėja jokios kitos kvalifikacijos nėra įgijusi, dirbti kitos kvalifikacijos (aukštesnės ar žemesnės) darbo ji neturi realios galimybės, tad profesinės kvalifikacijos kriterijus turėtų būti vertinamas ne kaip vidutinio palankumo, tačiau kaip nepalanki darbui aplinkybė (neturi profesinės kvalifikacijos arba negali turimos panaudoti), todėl Tarnybos ir Komisijos išvados dėl šios aplinkybės vertinimo yra nepagrįstos. Laikėsi pozicijos, jog remiantis Kriterijų aprašo 17 punktu, turi būti taikomas koeficientas 0,7. Pabrėžė, kad ankstesnio pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo metu (2008 m.) minėtą aplinkybę visos institucijos įvertino vienodai, t. y. kaip nepalankią darbui aplinkybę, todėl, nepagerėjus kvalifikacijos lygiui bei nepasikeitus jo vertinimo tvarkai, lieka neaišku, kodėl tos pačios aplinkybės skirtingų vertinimų metu vertinamos skirtingai.

19Pažymėjo, jog Teritorinis skyrius valandų, kurias pareiškėja gali dirbti, skaičių įvertino vidutinio palankumo darbui aplinkybe, Tarnyba šią aplinkybę taip pat įvertino kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybę (nors darbingumo lygio vertinimo akte ši aplinkybė nurodyta kaip nepalanki darbui aplinkybė), o Komisija ją vertino kaip nepalankią darbui aplinkybę, todėl atsižvelgus į tai, kad minėtos aplinkybės vertinimas iš esmės yra skirtingas, o sprendimai nepakeisti, tikroji pozicija šiuo klausimu nėra aiški. Teigė, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijos išvada, jog pareiškėja gali dirbti 3 ar mažiau valandų per dieną ar 2 ar mažiau dienų per savaitę, yra teisinga ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o Tarnybos sprendimas šioje dalyje atitinkamai keistinas.

20Atsakovas Tarmyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

21Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad pareiškėja klaidingai interpretuoja Teritorinio skyriaus ir Tarnybos sprendimų tarpusavio santykį, o darbingumo lygio vertinimo aktą prilygina pačiam sprendimui. Pabrėžė, jog tik Sprendimų kontrolės skyrius, kaip Tarnybos padalinys, pakartotinai vertina darbingumo lygį, o jo priimtas sprendimas laikomas galutiniu Tarnybos sprendimu. Akcentavo, kad darbingumo lygio vertinimo aktas nėra tolygus sprendimui, nes jis yra tik priemonė sprendimui priimti. Pažymėjo, jog Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nėra saistomas Teritorinio skyriaus sprendimo, be to, jis pasisako, ar Teritorinis skyrius teisingai nustatė asmens darbingumo lygį, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad vienu metu atskiromis dalimis galioja tiek Teritorinio skyriaus, tiek ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimai.

22Teigė, kad Tarnyba, įvertinusi pareiškėjai 2005 m. sausio 3 d. išduotą Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 023868, kuriuo pareiškėjai buvo suteikta apskaitininko kvalifikacija, atsižvelgė ne tik į darbo rinkoje vyraujančių specialybių paklausą ir dėl to atsirandančias didesnes ar mažesnes galimybes įsidarbinti tam tikroje srityje, tačiau ir į tai, ar asmuo dėl esamų sveikatos sutrikimų gali dirbti pagal turimą profesinę kvalifikaciją, o asmens gebėjimas būti aktyviu darbo santykių dalyvių vertinamas atsižvelgiant į kitą kriterijų („darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje“), kuris šiuo atveju buvo įvertintas kaip nepalankus, t. y. buvo įvertinta, kad asmuo „neturi darbo patirties ar darbinių įgūdžių ar prarado darbo patirtį, darbinius įgūdžius, nes turi ilgesnę kaip 3 metų darbo patirties pertrauką“. Laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos sveikatos funkciniai sutrikimai, juos vertinant medicininiu požiūriu, netrukdo jai panaudoti apskaitininkės kvalifikacijos.

23Dėl profesinio–funkcinio (darbo aplinkybės) kriterijaus „valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičius“ nurodė, jog vertinant šį kriterijų, atsižvelgiama į asmeniui nustatytą bazinį darbingumo lygį bei sveikatos būklės ypatumus, kurie daro tiesioginę įtaką asmens galimų dirbti valandų, dienų skaičiui. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai nustatytas bazinis darbingumo lygis yra 32,4 proc., jai ypatingi ir išsiskiriantys dažnumu gydymo metodai nėra taikomi, tačiau atsižvelgus į tai, kad ji greičiau patiria nuovargį, jai rekomenduota dirbti 4–5 val. per dieną ar 3–4 dienas per savaitę. Pažymėjo, kad 3 ir mažiau valandų per dieną ar 2 ir mažiau dienų per savaitę rekomenduojama dirbti tiems asmenims, kurių bazinis darbingumo lygis yra iki 25 proc. ar sveikatos būklė reikalauja itin sudėtingos, periodinės medicininės pagalbos priemonių dėl objektyvios asmens sveikatos būklės, o pareiškėjos funkciniai sutrikimai nevertinti kaip tokie.

24Paaiškino, kad diagnozės pagal TLK-10 kodą I 49.4 bazinis darbingumo lygis nevertintas, nes ekstrasistolės yra retos, todėl neatitinka Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VI dalies 40.5 punkto. Nurodė, jog bazinis darbingumo lygis dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą I 25 taip pat nevertintas, nes duomenys neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėjos teiginiai, jog jai buvo nustatyta II F.kl. pagal NYHA, nepagrįsti jokiais objektyviais instrumentinių tyrimų duomenimis ir tyrimais, be to, jai nėra pasireiškę objektyvūs požymiai, būdingi lėtiniam širdies nepakankamumui. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo atliktas tik veloergometrijos tyrimas (2008 m. kovo 26 d.), kuris yra neinformatyvus, nes buvo nutrauktas ne tik dėl oro trūkumo, bet ir dėl kojų nuovargio, be to, nustačius II F.kl., skiriamas gydymas, o pareiškėjai dėl šios diagnozės neskirtas nei medikamentinis, nei kitoks gydymas, taip pat ji nėra stebima kardiologo.

25Dėl gretutinės diagnozės II paaiškino, kad nagrinėjamu atveju buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VIII dalies 54.1 punktu, kuris taikomas esant lengvo pobūdžio (esant krūviams) šlapimo nelaikymui, o bazinis darbingumas pagal šį punktą buvo įvertintas 90 proc., nes jis numato būtent tokią konkrečią vertę. Pažymėjo, jog minėta teisės norma buvo taikyta atsižvelgus į 2007 m. gruodžio 6 d. urologo konsultacijos, suteiktos pareiškėjai, išvadas, o konkrečiai į tai, kad buvo nurodytas II laipsnio šlapimo nelaikymas, t. y. ne vidutinis funkcijos sutrikimo lygis. Akcentavo, kad šios funkcijos sutrikimo lygį nustatantis punktas apima požymius, kuriais remiantis išskiriami trys lygiai (ne laipsniai), o lengvo pobūdžio sutrikimo lygis nustatomas „esant krūviams“, t. y. kai šlapimo nelaikymas pasireiškia esant fiziniams krūviams. Pabrėžė, jog siekiant diagnozuoti šlapimo nelaikymą, išnagrinėjama labai daug duomenų, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja tik vieną kartą buvo konsultuota urologo, o duomenų apie išsamesnius tyrimus nėra, be to, nei medikamentinis, nei kitoks gydymas jai nebuvo skirtas. Manė, kad dėl to jos bazinis darbingumo lygis dėl gretutinės diagnozės II buvo nevertintas pagrįstai.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

27Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė argumentus, analogiškus atsakovo Tarnybos atsiliepimo į pareiškėjos skundą argumentams.

28Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad anksčiau pareiškėjos profesinė kvalifikacija klaidingai buvo vertinama kaip nepalanki darbui aplinkybė, tačiau tai nereiškia, kad klaidos negalima ištaisyti. Nurodė, jog, pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnį, darbingumo lygis nustatomas tik po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.

29II.

30Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: sprendimą Nr. SS-342 ir sprendimą Nr. S-23 panaikino ir įpareigojo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių atlikti papildomą pareiškėjos sveikatos būklės vertinimą ir priimti naują sprendimą.

31Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. A1-50 patvirtintų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau – ir Tarnybos nuostatai) 6.1 punktu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas su visomis Tarnybos išvadomis, išskyrus vieną, t. y. jog pareiškėjai nebuvo skirtas medikamentinis gydymas, dėl gretutinių diagnozių I ir II, sutinka, nes pareiškėja urologo konsultuota buvo tik vieną kartą (2007 m. gruodžio 6 d.), kardiologo – taip pat tik vieną kartą (2008 m. kovo 26 d.), tačiau nesutinka su Tarnybos ir Komisijos padarytomis išvadomis, kad tokiu atveju bazinį darbingumą vertinti nebuvo pagrindo. Pažymėjo, jog atsakovo atstovė atsisakymą vertinti pareiškėjos bazinį darbingumą teismo posėdyje motyvavo Įstatymo 20 straipsniu, ir laikėsi pozicijos, kad nei Teritorinis skyrius, nei Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius Įstatymo 20 straipsnyje nustatytos pareigos kaip tik ir neatliko, t. y. nepanaudojo visų galimų medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonių, nors tai padaryti juos įpareigoja teisės aktai (Tvarkos aprašo 13 p., Tarnybos nuostatų 7 p., socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 patvirtintų Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau – ir Komisijos nuostatai) 8 p., Kriterijų aprašo 25 p.). Įvertinęs, kad nustatytų darbingumo lygio vertinimo trūkumų bei prieštaravimų specialistų teisme duotos išvados neišsprendė, juolab kad specialistas urologas M. M. pripažino, jog pradinė diagnozė buvo iš esmės nustatyta iš pačios pacientės žodžių ir jai patikslinti ar patvirtinti reikalingas detalesnis ištyrimas, o gydytojas kardiologas P. Š., nors ir teigęs, kad pradinė diagnozė – širdies ligos II funkcinė klasė – nustatyta teisingai, nurodė, kad tai nebuvo lėtinė širdies liga ir kad ne tik išeminė liga lemia ekstrasistolių atsiradimą, pirmosios instancijos teismas ginčijamus sprendimus panaikino ir bylą perdavė atsakovui nagrinėti iš naujo.

32Pirmosios instancijos teismas nustatė ir kitokių ginčijamų sprendimų trūkumų. Rėmėsi Kriterijų aprašo 1-ojo priedo IV dalies 32.1.2 punktu ir nurodė, kad sprendimu Nr. SS-342 turėjo būti nustatytas 70 proc. bazinis darbingumas. Nukreipė į Kriterijų aprašo XIII dalies 75.2 punktą ir pažymėjo, jog sprendime Nr. SS-342 nurodytos 70–50 proc. vertės, nors turėjo būti 50–80 proc. Rėmėsi Kriterijų aprašo 2-uoju priedu ir pabrėžė, kad sprendime Nr. SS-342 bazinis darbingumas neteisingai įvertintas kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybė, – turėjo būti įvertintas kaip palanki darbui aplinkybė.

33III.

34Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikini ir priimti naują sprendimą.

35Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

361.

37Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino specialisto gydytojo nefrologo M. M. duotus parodymus ir nurodė, kad pareiškėjai nustatytai gretutinei diagnozei II patvirtinti būtinas detalesnis ištyrimas, nes ji buvo nustatyta iš pareiškėjos žodžių, nors šis specialistas paaiškino, kad būtent taip ji ir turi būti nustatoma. Be to, nustatant šią diagnozę buvo remiamasi ne tik pareiškėjos žodiniu paaiškinimu, bet ir atliekant apžiūrą (testą). Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė tikslinti jau nustatytą bei specialisto patvirtintą gretutinę diagnozę II.

382.

39Analogiškai vertintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos perdavimo atsakovui nagrinėti iš naujo dalyje dėl gretutinės diagnozės I teisingumo, juolab kad pirmosios instancijos teismas sutiko su specialisto gydytojo kardiologo P. Š. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, jog pareiškėjai ši diagnozė buvo nustatyta teisingai. Taigi pirmosios instancijos teismas objektyviai nepagrindė būtinumo grąžinti bylą atsakovo pakartotiniam nagrinėjimui.

403.

41Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tik dalį pareiškėjos skunde pareikštų reikalavimų, t. y. jis nepasisakė dėl funkcinių ir profesinių reikalavimų, o būtent jis netyrė ir nepasisakė dėl ginčijamų sprendimų pagrįstumo pagal šiuos kriterijus: valandų, kurias pareiškėja gali dirbti, skaičiaus ir profesinės kvalifikacijos turėjimo/neturėjimo vertinimo.

42Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jos skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

43Atsakovas Tarnyba apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų atmestas.

44Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

451.

46Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmesi netinkama (2005 m. liepos 1 d.) Kriterijų aprašo 2-ojo priedo redakcija: sprendimas Nr. SS-342 buvo priimtas galiojant 2007 m. rugsėjo 14 d. Kriterijų aprašo ir jo priedų redakcijai, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, yra neteisėta ir nakintina. Neatitinka ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos bei teisės aktuose numatytos bazinio darbingumo lygio procentinės vertės dėl Kriterijų aprašo I-ojo priedo XIII dalies 75.2 punkto.

472.

48Priešingai nei skundžiamame sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, Tarnyba, vertindama pareiškėjos darbingumo lygį, ne tik neturėjo, bet ir negalėjo spręsti klausimų, susijusių su asmens gydymu (Įstatymo 20 str. 6 d.).

493.

50Remiasi Įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti specialistai P. Š. ir M. M. iš esmės patvirtino, jog iš pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjai tinkamas, visapusiškas gydymas nebuvo skirtas, taigi nebuvo panaudotos ir visos galimos gydymo priemonės.

51Kiti atsakovo Tarnybos apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.

52Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų atmestas.

53Atsiliepime atsakovas pabrėžia, kad Tarnyba niekada neneigė, jog pareiškėjai buvo nustatytos gretutinės diagnozės I ir II, ir pažymėjo, kad ginčo dalykas – šių diagnozių daroma įtaka pareiškėjos darbingumo lygiui. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti specialistai nurodė, jog jie negali pateikti išvadų, kokią įtaką minėtos diagnozės turi pareiškėjos darbingumo lygiui.

54Pareiškėja atsiliepime į atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti.

55Atsiliepime pareiškėja teigia, kad sutinka su atsakovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas taikė netinkamos redakcijos Kriterijų aprašo nuostatas. Akcentuoja, kad apeliaciniame skunde atsakovas nurodo kitas priežastis, dėl kurių nebuvo vertinamas pareiškėjos darbingumas atsižvelgiant į gretutinę diagnozę I, nei tos, kuriomis grindžiamas sprendimas Nr. SS-342. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjos darbingumo lygį, jokių pastebėjimų dėl tinkamo ar netinkamo jos gydymo nepateikė. Mano, jog taip atsakovas nepagrįstai išplečia nagrinėjamo ginčo ribas. Remiasi Tarnybos nuostatų 6 punktu, pažymi, kad diagnozių kvestionavimas į Tarnybos kompetenciją nepatenka, ir laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas su jam pateiktais medicininiuose dokumentuose esančiais duomenimis bei nesurinkęs papildomų duomenų, kurie juos patvirtintų arba paneigtų, ir dėl to nevertindamas pareiškėjai nustatytų aukščiau minėtų diagnozių, viršijo jam nustatytos kompetencijos ribas.

56Trečiasis suinteresuotas asmuo Teritorinis skyrius atsiliepimo į pareiškėjos ir atsakovo Tarnybos apeliacinius skundus nepateikė.

57Teisėjų kolegija

konstatuoja:

58IV.

59Pareiškėjos ir atsakovo Tarnybos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

60Administracinis ginčas kilo dėl sprendimo Nr. SS-342 ir sprendimo Nr. S-23 teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl inter alia turi būti tiriama ir vertinama, ar pareiškėja turi teisę reikalauti, idant atsakovas atliktų tokius veiksmus, ir ar atsakovas turi kompetenciją ir pareigą juos atlikti.

61Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje inter alia numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Kriterijų aprašo 3 punkte nustatyta, jog asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, (2 priedas), o pagal to paties aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.

62Pareiškėja nesutinka su tuo, kaip buvo įvertinta jai nustatytų gretutinių diagnozių I (TLK-10 kodai I 25 ir I 49.4) ir II (TLK-10 kodai N31 ir R 32) daroma įtaka jos darbingumo lygiui ir nurodo, kad gretutinė diagnozė I turi būti vertinama pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VI dalies 40.1.2 punktą, taikant Kriterijų aprašo 6.1 punkte numatytą 0,9 koeficientą, o gretutinė diagnozė II – pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VIII dalies 54.2 punktą, taikant Kriterijų aprašo 6.1 punkte numatytą 0,9 koeficientą. Taip pat ji nesutinka su tuo, jog nagrinėjamu atveju profesinės kvalifikacijos bei valandų, kurias pareiškėja gali dirbti, skaičiaus kriterijai buvo įvertinti ne kaip nepalanki darbui aplinkybė. Taigi iš esmės pareiškėja nesutinka su jos darbingumo lygį nustatant atliktų medicininių (gretutinės diagnozės I ir II bei Kriterijų aprašo 6.1 punkte numatyto 0,9 koeficiento taikymas), funkcinių (valandų, kurias pareiškėja gali dirbti, skaičius; Kriterijų aprašo 11 p.) ir profesinių (profesinė kvalifikacija; Kriterijų aprašo 12.2 p.) kriterijų vertinimu.

63Byloje nustatyta, kad Teritorinis skyrius 2008 m. gruodžio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-3310 (I t., b. l. 10-16) kaip pareiškėjai nustatytas gretutines diagnozes pagal TLK-10 kodus inter alia nurodė R 32, I 25 ir I 49.4, R32 įvertindamas 80 proc. pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VIII dalies 54.2 punktą. Pareiškėjos profesinę kvalifikaciją Teritorinis skyrius įvertino kaip palankią darbui aplinkybę, o valandų, kurias ji gali dirbti, skaičių – kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybę. Teritorinio skyriaus 2008 m. gruodžio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-3310 nustatant pareiškėjos bazinį darbingumą, buvo taikomas 1 koeficientas, o įvertinus visus parametrus, pareiškėjai buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis.

64Pareiškėja, nurodydama, kad Teritorinis skyrius bazinio darbingumo procentais nevertino jai nustatytos širdies ritmo sutrikimo diagnozės, nors ji atitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijus, ir kad nepagerėjus jokių aplinkybių palankumui darbui, buvo nustatytas jų pagerėjimas, prašymu kreipėsi dėl minėto Teritorinio skyriaus sprendimo peržiūrėjimo. Sprendimu Nr. SS-342 (I t., b. l. 24-27) Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nusprendė nekeisti minėto Teritorinio skyriaus 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimo, o Komisijos sprendimu Nr. S-23 (I t., b. l. 28-34) sprendimas Nr. SS-342 buvo paliktas nepakeistas.

65Sprendime Nr. SS-342, pritaikius 0,9 koeficientą, pareiškėjai buvo nustatytas 32,4 proc. bazinis darbingumo lygis (30 proc. darbingumo lygis). Jį nustatant buvo vertinamos pareiškėjai nustatytos gretutinės diagnozės pagal TLK kodus inter alia N 31, R32, I 25 ir I 49.4. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl gretutinių diagnozių pagal TLK-10 kodus N 31 ir R 32, buvo remiamasi Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VIII dalies 54.1 punktu (90 proc.), bazinis darbingumo lygis dėl gretutinių diagnozių pagal TLK-10 kodus I 25 ir I 49.4 nebuvo vertinamas, nes šios ligos neriboja pareiškėjos darbingumo ir neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų punktuose keliamų reikalavimų, o gretutinės diagnozės pagal TLK-10 kodą I 49.4 bazinis darbingumo lygis nebuvo vertinamas, nes ekstrasistolės retos ir neatitinka Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VI dalies 40.5 punkto. Sprendime Nr. SS-342 pareiškėjos profesinė kvalifikacija buvo įvertinta kaip palanki darbui aplinkybė, o valandų, kurias pareiškėja gali dirbti, skaičius buvo įvertinta kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybė.

66Sprendime Nr. S-23 Komisija, atsižvelgusi į tai, kad dėl šlapimo nelaikymo pareiškėjai buvo skirtas specialus gydymo kursas, jos šlapimo tyrimas normalus, šlapės anga be patologijų, taip pat į tai, jog nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų buvę išrašomi įklotai, gretutines diagnozes pagal TLK-10 kodus N31 ir R 32 vertino pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VIII dalies 54.1 punktą, o dėl gretutinių diagnozių pagal TLK-10 kodus I 25 ir I 49.4 pasisakė, kad jų įtaka pareiškėjos darbingumui nebuvo vertinama pagrįstai, nes funkcijos sutrikimo lygis neatitiko Kriterijų aprašo 1-ajame priede nurodytų kriterijų. Komisija laikėsi pozicijos, jog pareiškėjai pagrįstai buvo nustatytas 32,4 proc. bazinis darbingumo lygis. Sprendime Nr. S-23 taip pat pažymima, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai valandų, kurias pareiškėja gali dirbti, skaičiaus kriterijų vertino kaip nepalankią darbui aplinkybę, o profesinės kvalifikacijos kriterijus – kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybę (Kriterijų aprašo 13 p., 2-asis priedas). Komisija laikėsi pozicijos, kad pareiškėjai buvo pagrįstai nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, o dėl pareiškėjos bazinio darbingumo lygio nustatymo koeficiento Komisija atskirai nepasisakė.

67Dėl gretutinės diagnozės I (TLK-10 kodai I 25 ir I 49.4). Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų (I t., b. l. 38) matyti, kad pareiškėjai buvo diagnozuotas širdies ritmo sutrikimas (II funkcinė klasė NYHA) ir rekomenduotas medikamentinis gydymas bei pareiškėjos sveikatos būklės stebėjimas. Pirmosios instancijos teismo 2009 m. spalio 26 d. posėdžio metu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. posėdžio protokolas; II t., b. l. 69-71) apklaustas specialistas gydytojas kardiologas, anesteziologas ir reanimatologas P. Š. paaiškino, kad pareiškėjai širdies ritmo sutrikimas vidutinio fizinio krūvio metu (II funkcinė klasė NYHA) buvo diagnozuotas teisingai, kad pareiškėjai pagrįstai nebuvo nustatyta lėtinė ekstrasistolija, nes ekstrasistolės buvo retos (pavienės), ir kad pareiškėjai buvo skirtas pakankamas gydymas. Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VI dalies 40.1.2 punkte numatyta, kad širdies nepakankamumas nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis, kai II funkcinė klasė (ligoniai patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) nustatoma tik sunkaus fizinio krūvio metu, o ramybės būsenos bei dirbdami vidutinio sunkumo fizinį darbą jaučiasi gerai. Kaip minėta, byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjai atitinkamas širdies ritmo sutrikimas buvo diagnozuotas vidutinio fizinio krūvio metu, todėl pareiškėjos gretutinė diagnozė pagal TLK-10 I 25 pagrįstai nebuvo vertinama kaip atitinkanti Kriterijų aprašo nustatytus reikalavimus. Taip pat pagrįstai pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VI dalies 40.5 punktą, kuriame nurodoma lėtinė ekstrasistolija, esant atitinkamiems požymiams, nebuvo vertinama pareiškėjos gretutinė diagnozė pagal TLK-10 kodą I 49.4.

68Dėl gretutinės diagnozės II (TLK-10 kodai N 31 ir R 32). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai buvo diagnozuota šlapimo pūslės neuromuskulinė disfunkcija (TLK-10 kodas N 31) su II laipsnio šlapimo nelaikymu, jai buvo paskirtas atitinkamas medikamentinis gydymas ir nurodyta atlikti atitinkamus fizinius pratimus, pratęsiant gydymą po 3 mėnesių (I t., b. l. 37). Pareiškėja teigia, kad tokiais atvejais medikamentinis gydymas netaikomas, nes yra neefektyvus, t. y., anot jos, turi būti skiriamas chirurginis gydymas, tačiau jos sveikatos būklė kontraindikuoja tokį gydymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje šiuos pareiškėjus teiginius patvirtinančių duomenų nėra. Priešingai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. posėdžio protokolas; II t., b. l. 56-57) apklaustas specialistas gydytojas nefrologas M. M. pažymėjo, kad, jo manymu, pareiškėja sirgo vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymu, kad jai buvo paskirtas adekvatus gydymas, tačiau pareiškėja pakartotinai ištirta nebuvo, dėl ko jai tolimesnis gydymas paskirtas nebuvo. Jis taip pat paaiškino, kad chirurginis gydymas tokiais atvejais skiriamas tik tada, kai nepadeda medikamentinis gydymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės, ir nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl pareiškėjos gretutinės diagnozės II (pagal TLK-kodus N 31 ir R 32) būtų buvę panaudotos visos galimos medicininės priemonės: kaip nurodė specialistas gydytojas nefrologas M. M., nagrinėjamu atveju nebuvo tęsiamas medikamentinis gydymas, kuris, anot jo, buvo adekvatus pareiškėjai diagnozuotiems susirgimams. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo vertinti, ar šios pareiškėjos gretutinės diagnozės turi įtakos pareiškėjos darbingumo lygiui, nes nebuvo „išsemtos“ visos įmanomos priemonės galimą įtaką eliminuoti arba sumažinti.

69Teisėjų kolegija pažymi, kad padarius išvadą, jog pareiškėjos gretutinių diagnozių I ir II įtaka jos darbingumo lygiui neturėjo būti vertinama, klausimas, koks koeficientas turėtų būti taikomas pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, nebėra aktualus.

70Dėl funkcinio ir profesinio kriterijų vertinimo. Kriterijų aprašo 17–19 punktuose nurodoma, koks koeficientas turi būti taikomas, t. y. iš kokio skaičiaus turi būti dauginamas asmeniui nustatytas bazinis darbingumas, esant tokioms situacijoms: nustatyta dauguma nepalankių darbui aplinkybių, nustatyta dauguma vidutinio palankumo darbui aplinkybių ir nustatyta dauguma palankių darbui aplinkybių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuo gauto rezultato priklauso, koks bus nustatytas asmens darbingumo lygis. Kaip matyti iš bylos medžiagos (I t., b. l. 14, 21, 26, 33), valandų, kurias pareiškėja gali dirbti, skaičius buvo vertinamas tiek kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybė, tiek ir kaip nepalanki darbui aplinkybė, taigi šio kriterijaus vertinimas turi būti patikslintas, juolab kad ta aplinkybė, jog pareiškėjos gretutinės diagnozės I ir II neturi būti vertinamos jos darbingumo lygio kontekste, t. y. jos bazinio darbingumo lygio galimas dalinis pasikeitimas, gali turėti įtakos atitinkamam šio kriterijaus vertinimui. Be to, ir pats bazinio darbingumo lygis yra medicinis kriterijus, kuris turi būti vertinamas pagal Kriterijų aprašo 2-ąjį priedą.

71Pareiškėja mano, kad jos profesinės kvalifikacijos kriterijus turi būti vertinamas kaip nepalanki darbui aplinkybė, t. y. kaip aplinkybė, jog neturi profesinės kvalifikacijos arba negali turimos panaudoti (Kriterijų aprašo 12.2.1 p.). Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2005 m. įgijo apskaitininko kvalifikaciją (I t., b. l. 40), tačiau nelaikė praktinio darbo egzamino, t. y. jos kvalifikacija yra tik „teorinė“. Ji teigia, kad dėl to laikytina, jog ji negali turimos profesinės kvalifikacijos panaudoti. Nagrinėjamu atveju sprendime Nr. S-23 šis jos profesinės kvalifikacijos kriterijus buvo įvertintas kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybė, t. y. kaip aplinkybė, kad ji negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus (Kriterijų aprašo 12.2.2 p.), taigi buvo pripažinta, kad turimos „teorinės“ apskaitininkės kvalifikacijos pareiškėja panaudoti negali. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų įgijusi kitą kvalifikaciją, – į byla pateiktas jos vidurinį išsilavinimą liudijantis vidurinio mokslos atestatas (I t., b. l. 115) turi būti laikomas pagrindu atlikti pareiškėjos išsilavinimo kriterijaus vertinimą (Kriterijų aprašo 12.1 p.). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos profesinės kvalifikacijos kriterijus nagrinėjamu atveju buvo įvertintas netinkamai ir kad jos reikalavimas jį vertinti kaip nepalankią darnui aplinkybę yra pagrįstas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įvairiuose dokumentuose šis kriterijus taip pat buvo vertinamas nenuosekliai, t. y. tiek kaip palanki darbui aplinkybė, tiek ir kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybė, taigi vien šio aspekto užtenka, idant atsakovas būtų įpareigotas patikslinti šio kriterijaus vertinimą.

72Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių, dalies pareiškėjos medicinių, funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, įvertinimas gali kisti, dėl ko atitinkamai gali kisti galutinis palankių darbui, vidutiniškai palankių darbui ir nepalankių darbui aplinkybių santykis, nuo kurio priklauso, kuris iš Kriterijų aprašo 17–19 punktuose numatytų koeficientų bus taikomas, o nuo to priklauso, koks bus nustatytas pareiškėjos darbingumo lygis. Taigi ginčijami sprendimai, nors ir kitais motyvais, pirmosios instancijos teismo buvo panaikinti pagrįstai.

73Teisėjų kolegija taip pat laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių atlikti papildomą pareiškėjos sveikatos būklės vertinimą, kadangi į bylą pateiktų medicininių dokumentų ir pirmosios instancijos teismo apklaustų specialistų duotų paaiškinimų pakanka, idant galima būtų daryti pagrįstą išvadą dėl pareiškėjos sveikatos būklės nagrinėjamoje byloje aktualiu aspektu. Tačiau atsižvelgus į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, yra būtina priimti naują sprendimą, kuriuo būtų iš naujo nustatytas pareiškėjos darbingumo lygis. Atsižvelgui į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamas keistinas.

74Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

75Pareiškėjos O. M. ir atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

76Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti.

77Įpareigoti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrių priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos O. M. darbingumo lygio nustatymo.

78Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

79Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai O. M.,... 4. atsakovo atstovėms V. V. ir D. R.,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėja O. M. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė)... 9. 1)... 10. iš dalies panaikinti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie... 11. 2)... 12. iš dalies panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo... 13. 3)... 14. įpareigoti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių priimti naują sprendimą:... 15. Skunde pareiškėja paaiškino, kad ji iš dalies nesutinka su ginčijamais... 16. Nurodė, jog atsisakymas įvertinti pareiškėjos bazinį darbingumą pagal... 17. Dėl gretutinės diagnozės (TLK-10 kodai N 31 ir R 32) (toliau – ir... 18. Teigė, kad jos profesinė kvalifikacija (Kriterijų aprašo 3 p.) buvo... 19. Pažymėjo, jog Teritorinis skyrius valandų, kurias pareiškėja gali dirbti,... 20. Atsakovas Tarmyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu... 21. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad pareiškėja klaidingai interpretuoja... 22. Teigė, kad Tarnyba, įvertinusi pareiškėjai 2005 m. sausio 3 d. išduotą... 23. Dėl profesinio–funkcinio (darbo aplinkybės) kriterijaus „valandų, kurias... 24. Paaiškino, kad diagnozės pagal TLK-10 kodą I 49.4 bazinis darbingumo lygis... 25. Dėl gretutinės diagnozės II paaiškino, kad nagrinėjamu atveju buvo... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teritorinis skyrius atsiliepime į... 27. Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė argumentus, analogiškus... 28. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai... 29. II.... 30. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu... 31. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis,... 32. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir kitokių ginčijamų sprendimų... 33. III.... 34. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio... 35. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:... 36. 1.... 37. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino specialisto gydytojo... 38. 2.... 39. Analogiškai vertintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos... 40. 3.... 41. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tik dalį pareiškėjos skunde... 42. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jos skundo... 43. Atsakovas Tarnyba apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio... 44. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:... 45. 1.... 46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmesi netinkama (2005... 47. 2.... 48. Priešingai nei skundžiamame sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas,... 49. 3.... 50. Remiasi Įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi ir teigia, kad pirmosios instancijos... 51. Kiti atsakovo Tarnybos apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo... 52. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad... 53. Atsiliepime atsakovas pabrėžia, kad Tarnyba niekada neneigė, jog... 54. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą nurodo, kad... 55. Atsiliepime pareiškėja teigia, kad sutinka su atsakovo argumentu, jog... 56. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teritorinis skyrius atsiliepimo į... 57. Teisėjų kolegija... 58. IV.... 59. Pareiškėjos ir atsakovo Tarnybos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 60. Administracinis ginčas kilo dėl sprendimo Nr. SS-342 ir sprendimo Nr. S-23... 61. Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje inter alia numatyta, kad darbingumo... 62. Pareiškėja nesutinka su tuo, kaip buvo įvertinta jai nustatytų gretutinių... 63. Byloje nustatyta, kad Teritorinis skyrius 2008 m. gruodžio 17 d. darbingumo... 64. Pareiškėja, nurodydama, kad Teritorinis skyrius bazinio darbingumo procentais... 65. Sprendime Nr. SS-342, pritaikius 0,9 koeficientą, pareiškėjai buvo... 66. Sprendime Nr. S-23 Komisija, atsižvelgusi į tai, kad dėl šlapimo nelaikymo... 67. Dėl gretutinės diagnozės I (TLK-10 kodai I 25 ir I 49.4). Iš į... 68. Dėl gretutinės diagnozės II (TLK-10 kodai N 31 ir R 32). Iš bylos... 69. Teisėjų kolegija pažymi, kad padarius išvadą, jog pareiškėjos... 70. Dėl funkcinio ir profesinio kriterijų vertinimo. Kriterijų aprašo... 71. Pareiškėja mano, kad jos profesinės kvalifikacijos kriterijus turi būti... 72. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių, dalies... 73. Teisėjų kolegija taip pat laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos... 74. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 75. Pareiškėjos O. M. ir atsakovo Neįgalumo ir darbingumo... 76. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą... 77. Įpareigoti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie... 78. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 79. Nutartis neskundžiama....