Byla 2S-537-516/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Egidijaus Žirono,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarties, pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ginant viešąjį interesą ir VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. G. prašydamas iš atsakovo priteisti 465,05 Lt žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu A. G. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą iš nukentėjusiosios S. M.. 2007-06-20 VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus sprendimu įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir 2007-06-05, 2007-06-20, 2007-06-27, 2008-03-13 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais nukentėjusiajai S. M. buvo skirtos ir išmokėtos ligos ir nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo išmokos bendrai 465,05 Lt dydžio sumai. Vadovaujantis LR CK 6.263 str., 6.290 str., LR Valstybinio socialinio draudimo 18 str., LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str., atsakovas A. G. privalo ją atlyginti.

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir VSDFV ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad remiantis LR CPK 29 str., ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Kadangi atsakovas atlieka bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose, remiantis LR CPK 126 str., procesiniai dokumentai jam turi būti įteikiami per atitinkamos įkalinimo įstaigos administraciją. Todėl sprendė, kad atsakovo gyvenamąja vieta laikytina jo bausmės atlikimo vieta, kurios adresas nepriklauso Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijai.

6Atskiruoju skundu apeliantas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-04-21 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad gyvenamoji vieta – tai teritorijos dalis, kurią žmogus laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Tuo tarpu pataisos namai yra terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta ir negali būti tapatinama su asmens gyvenamąja vieta. Be to, remiantis LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 str. 2 d. 5p. asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą. Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje A. G. gyvenamoji vieta deklaruota adresu ( - ), kuri priklauso Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijai. Vadinasi, bendraieškiai pagrįstai pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal atsakovo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Taip pat apeliantas pažymi, kad tokios kategorijos ieškinių ieškovai Vilniaus miesto teritoriniams teismams yra pateikę ir anksčiau, kur atsakovai, gyvenamąją vietą deklaravę Vilniuje, ieškinių pateikimo momentu atlikinėjo bausmes pataisos įstaigose, teismas juos priėmė ir nagrinėjo.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą bendraieškis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus m. skyrius prašo atskirąjį skundą tenkinti, iš esmės pakartodamas argumentus, išdėstytus atskirajame skunde.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, dėl to nutartis naikintina (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.).

10Bylos teismingumą apsprendžia ne procesinių dokumentų įteikimo vieta (Civilinio proceso kodekso 122, 126 str.), o asmens (kai bylos šalimi yra fizinis asmuo) gyvenamoji vieta (Civilinio proceso kodekso 29 str.). Apeliantas nurodo, jog atsakovo A. G. deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ), kuri priskirta Vilniaus m. apylinkės teismo aptarnaujamai teritorijai. Remiantis Civilinio kodekso 2.12 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. nuostatomis fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat arba daugiausia gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose (Civilinio kodekso 2.17 str. 1 d.). Asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos (Civilinio kodekso 2.12 str. 2 d.), taigi, ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas nelaikomas deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimu (LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 str. 2 d. 5 p.), todėl aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kurie yra kito apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje, nepakeičia bylos teismingumo ir ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį arba pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą (Civilinio proceso kodekso 29 str.) arba, šiuo atveju- ir pagal žalos padarymo vietą (Civilinio proceso kodekso 30 str. 5 d.); teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (Civilinio proceso kodekso 30 str. 12 d.). Pareikšdamas ieškinį pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą, Vilniaus m. apylinkės vyriausiasis prokuroras vadovavosi Civilinio proceso kodekso 29 str. nuostatomis, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laisvės atėmimo bausmės atlikimą traktavo kaip asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą ir todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kuris yra teismingas Vilniaus m. 2 apylinkės teismui.

11Remiantis išdėstytais argumentais, skundžiama nutartis naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p.).

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., kolegija

Nutarė

13.

14Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo Vilniaus m. 2 apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai