Byla 2-684/2012
Dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lipnus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UPM Raflatic Oy ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lipnus“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lipnus“ priešieškinį ieškovui UPM Raflatic Oy dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 469049,83 Lt skolą, 6% procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pirko ieškovo produkciją tiek tiesiogiai, tiek pagal 2000 m. lapkričio 27 d. platinimo sutartį (toliau- Platinimo sutartis). 2010 m. spalio 29 d. ieškovas ir atsakovas sudarė taikos sutartį (toliau- Taikos sutartis), kuria šalys susitarė: nutraukti Platinimo sutartį nuo 2010 m. gruodžio 31 d.; ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 172.000 EUR (593.881,16 LTL) nutraukimo mokestį, kuris turėjo būti sumokamas sumažinant bendrą atsakovo skolą ieškovui, t. y. užskaitant savitarpio skolas, kai atsakovo skola ieškovui prilygs nutraukimo mokesčiui (sumažės iki šio sutarto dydžio); atsakovas atsisakė bet kokių pretenzijų ieškovui dėl komisinių, nuostolių kompensacijos ir panašių, išskyrus tų, kurios yra susiję su produktų galimais defektais (Taikos sutarties 5 ir 6 p.). Po Taikos sutarties sudarymo atsakovas toliau užsakinėjo ieškovo produktus, pateikdamas užsakymo patvirtinimus ir patikslinimus elektroniniu paštu, bet už priimtą produkciją su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovas ieškinį grindžia prie ieškinio pateiktomis sąskaitomis-faktūromis.

5Atsakovas UAB „Lipnus“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti Taikos sutarties 5 ir 6 punktus ta apimtimi, kuri riboja jam teisę reikšti pretenzijas ieškovui UPM Raflatac Oy ir numato visų galimų pretenzijų atsisakymą negaliojančiais ir niekiniais nuo Taikos sutarties sudarymo momento. Nurodė, kad pagal Platinimo sutarties nuostatas (3 p.), atsakovo tiesioginiai pardavimai galėjo būti vykdomi tik suderinus kainas ir sąlygas bei gavus ieškovo (platintojo) sutikimą. Atsakovas šios sutarties sąlygos nepaisė. Atsakovas nuslėpė nuo ieškovo informaciją apie sutarties vykdymo metu atliktus pažeidimus. Ginčijamais Taikos sutarties punktais (5, 6 p.) šalys, be kita ko, patvirtino, jog ieškovas neturi ir atsisako nuo visų galimų pretenzijų atsakovui. Šiuose punktuose įtvirtintos sutarties nuostatos buvo sulygtos nuslepiant svarbią informaciją nuo ieškovo, todėl neatitiko ir negalėjo atitikti išreikštos tikrosios šalių valios.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi priešieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

8Nurodė, kad ieškovas ieškiniu nereikalauja skolos pagal Platinimo sutartį, o reikalauja skolos pagal sąskaitas-faktūras. Todėl teismas sprendė, jog priešieškinis nesusijęs su ieškiniu. Iš Taikos sutarties matyti, kad jos 7 punktu šalys susitarė, jog Taikos sutartis sudaryta ir aiškinama vadovaujantis Suomijos įstatymais. Visi su Taikos sutartimi susiję ir iš jos kylantys ginčai sprendžiami arbitražo būdu pagal Suomijos centrinių prekybos rūmų arbitražo taisykles. Arbitražo vieta - Helsinkis, Suomija. Arbitražo kalba - anglų k. Remiantis teismų praktika, esant galiojančiam arbitražiniam susitarimui, teismas privalo atsisakyti priimti priešieškinį, kai ieškovas reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo ir prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 str. 2 d. 6 p.), o jeigu ši aplinkybė paaiškėja po bylos iškėlimo – teismas priešieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 9 p.). Todėl teismas konstatavo, jog šalių ginčas pagal priešieškinį nepriskirtinas nagrinėti teisme ir paliktinas nenagrinėtu.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais.

  1. Arbitražinis susitarimas taikomas proceso šalių valia. Apeliantas teismui buvo nurodęs ir pagrindęs, kad pats ieškovas savo procesiniais veiksmais atsisakė arbitražinės išlygos taikymo, tačiau teismas tai vertino netinkamai. Ieškovas ieškinio pagrindą kildino iš Platinimo sutarties, kurios 7 skirsnis numatė analogišką arbitražinę išlygą kaip ir Taikos sutartis. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, išreiškė akivaizdų apsisprendimą netaikyti arbitražinės išlygos.
  2. Taikos sutartis nėra savarankiškus teisinius santykius tarp šalių sukuriantis dokumentas, ja tik išspręsti Platinimo sutarties nutraukimo klausimai. Todėl ji negali būti aiškinama atskiriant nuo Platinimo sutarties nuostatų, pats ieškovas nurodė, kad ja remiasi iš bendros reikalautinos sumos mažindamas ją 172 000 EUR kompensacine išmoka, kuri numatyta pagal taikos sutarties sąlygas.
  3. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo pareiškimu, jog ieškinio reikalavimai nesusiję su Platinimo sutartimi ir ja grindžiamais platinimo santykiais, nes į bylą pateikti įrodymai patvirtina prekių tiekimą pagal Platinimo sutartį. Todėl ieškovas negali elgtis dvejopai – atsisakyti taikyti arbitražinę išlygą ieškinio atveju ir reikalauti ją taikyti priešieškinio atveju. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad reikalavimams pagal ieškinį Platinimo sutarties nuostatos netaikytinos, bei pareiškia, kad net ir formaliai nutraukus Platinimo sutartį tarp šalių ir toliau tęsėsi platinimo santykiai.
  4. Skundžiama nutartimi teismas jau iš dalies pasisakė dėl ieškinio pagrindo kvalifikavimo, nors dėl ieškinio esmės teismas turi pasisakyti tik galutiniu sprendimu po to, kai yra ištirti ir įvertinti visi įrodymai byloje, o ne šioje bylos stadijoje.

11Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad nėra jokių abejonių dėl to, kad ieškovas priešieškinį reikalavo nagrinėti arbitraže, jokia forma nėra atsisakęs Taikos sutartyje nustatytos aktualios priešieškinio sprendimui arbitražinės išlygos, o ieškinys Platinimo sutarties nuostatomis apskritai nėra grindžiamas.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14Nustatyta, kad tarp šalių 2000 m. lapkričio 27 d. buvo sudaryta Platinimo sutartis. 2010 m. spalio 29 d. šalys sudarė Taikos sutartį, kuria pripažino, kad Platinimo sutartis turi būti nutraukta 2010 m. gruodžio 31 d. Taikos sutarties 4 punktu ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui (apeliantui) 172 000 EUR dydžio nutraukimo mokestį, kurio mokėjimas susietas su bendros atsakovo (apelianto) skolos ieškovui sumokėjimu, įskaitant (tačiau neapsiribojant) visas skolas, kylančias iš šalių platinimo veiklos iki nutraukimo dienos, ir visas su tokia skola priskaičiuotas ir laiku nesumokėtas palūkanas. Nutraukimo mokestis mokamas įskaitymo būdu tuo metu, kai po nutraukimo dienos (2010 m. gruodžio 31 d.) atsakovas sumažina bendrą savo skolą ieškovui iki sumos, atitinkančios nutraukimo sumą. Taikos sutarties 5, 6 punktais atsakovas atsisakė visų galimų pretenzijų ieškovui, išskyrus pretenzijas dėl ieškovo pateiktų produktų galimų defektų. Tiek Platinimo sutartis, tiek Taikos sutartis nustatė, kad jos sudarytos ir aiškintinos vadovaujantis Suomijos įstatymais, su šiomis sutartimis susiję arba iš jos kylantys ginčai sprendžiami Helsinkio arbitraže.

15Ieškovas pateikė ieškinį dėl apelianto neapmokėtų sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. Taigi, dalis ieškovo pateiktų sąskaitų faktūrų apima laikotarpį iki 2010 m. gruodžio 31 d., nuo kurios Platinimo sutartis pagal Taikos sutarties sąlygas buvo nutraukta. Ieškinys buvo priimtas. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti Taikos sutarties 5, 6 punktus ta apimtimi, kuri jam riboja teisę reikšti pretenzijas ieškovui ir numato visų galimų pretenzijų atsisakymą, negaliojančiais ir niekiniais nuo Taikos sutarties sudarymo momento. Priešieškinis buvo priimtas, tačiau vėliau skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi paliktas nenagrinėtu tuo pagrindu, kad paaiškėjo, jog ieškovas reikalauja dėl priešieškinio laikytis minėtose sutartyse numatyto arbitražinio susitarimo ir prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 str. 3 d.). Taigi, tiek ieškiniui, tiek priešieškiniui iš esmės taikomos tos pačios bendros taisyklės, išskyrus tai, kad CPK 143 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog teismas priima priešieškinį, jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus, o nesant minėtų sąlygų, teismas atsisako priimti priešieškinį (CPK 143 str. 4 d.). Teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 str. 3 d.). Šiuo atveju, kaip minėta, priešieškinis buvo jau priimtas. Todėl svarstytina, ar tokiu atveju jis pagrįstai paliktas nenagrinėtu esant šalių nustatytai arbitražinei išlygai dėl ginčų, susijusių su Platinimo ir Taikos sutartimis.

18CPK 23 straipsnyje nustatyta, jog šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Ginčo perdavimą arbitražui sudarant arbitražinę išlygą reglamentuoja Komercinio arbitražo įstatymo 10 ir 12 straipsniai (iki 2012 m. birželio 30 d. - 9 ir 11 straipsniai). Skundžiamos nutarties priėmimo metu Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis nustatė, kad teismas, gavęs ieškininį pareiškimą klausimu, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, bet kurios iš šalių reikalavimu atsisako jį priimti. Šiuo metu šio įstatymo 11 straipsnis nustato, jog teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą. CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad pareiškimas paliekamas nenagrinėtu, jei šalys yra sudariusios sutartį perduoti ginčą spręsti arbitražui.

19Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinyje nurodytiems ginčo teisiniams santykiams nepripažįsta arbitražinio susitarimo (išlygos) taikymo. Nurodo, jog jo reikalavimai nėra sietini su minėtomis šalių sutartimis, tuo tarpu atsakovo priešieškiniu keliami reikalavimai dėl Taikos sutarties sąlygų turėtų būti nagrinėjami tik arbitraže. Atsakovo manymu, į arbitražą su savo reikalavimais turėjo kreiptis pats ieškovas, o kreipdamasis su ieškiniu į teismą jis atsisakė arbitražinės ginčo sprendimo tvarkos. Todėl, atsakovo teigimu, dėl priešieškinyje keliamų reikalavimų ieškovas negali remtis arbitražine išlyga, nes esant toms pačioms teisinėms aplinkybėms negalima atsisakyti taikyti arbitražinę išlygą vienu atveju (ieškinio atžvilgiu) ir taikyti ją kitu atveju (priešieškinio atžvilgiu), nes tai prieštarautų šalių lygiateisiškumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams.

20Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 1-760 ratifikavo 1958 metų Niujorko konvenciją dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija). Ši konvencija yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, todėl teismai, spręsdami klausimus, susijusius su arbitražu, ja privalo vadovautis, kai teismo nagrinėjamas klausimas sureguliuotas konvencijos (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis, CK 1.13 straipsnis). Pagal Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalį Susitariančiosios valstybės teismas, jeigu į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė šiame straipsnyje numatomą susitarimą, turi, vienai iš pusių prašant, pasiųsti puses į arbitražą, jeigu nenustato, kad minėtas susitarimas yra negaliojantis, neteko galios arba negali būti įvykdytas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ši konvencijos nuostata įpareigoja teismus pasiųsti šalis į arbitražą tuo atveju, jei yra įvykdomos dvi sąlygos: pirma, viena iš arbitražinio susitarimo pusių turi prašyti perduoti ginčą arbitražui ir, antra, teismas turi nustatyti, kad arbitražinė išlyga yra galiojanti, nėra netekusi galios arba gali būti įvykdyta. Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas bei CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas gali būti taikomi tik tada, kai šalių arbitražinis susitarimas sudarytas dėl ginčo, kilusio iš santykių, kurių pagrindu ir reiškiamas ieškovo reikalavimas. Kita vertus, taip pat pažymėta, jog kartais arbitražinio susitarimo taikymas nagrinėjamam ginčui yra akivaizdus, kartais tai gali būti nustatyta tik sudarius šalims galimybę visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis teikti su tuo susijusius įrodymus bei atlikus tokių įrodymų vertinimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2012).

21Šioje byloje ginčo dėl arbitražinės išlygos ginčams, kylantiems iš Platinimo ir Taikos sutarčių, galiojimo nėra. Iš esmės taip pat nėra ginčo, kad atskirai paimtam priešieškinio reikalavimui turėtų būti taikoma arbitražinė išlyga, ieškovas prašo ją` taikyti. Minėta, kad atsakovas teigia, jog tas pat pasakytina ir apie ieškovo reikalavimus, o ieškinio pareiškimu ieškovas atsisakė arbitražinės išlygos taikymo, dėl ko teisme turėtų būti nagrinėjamas ir priešieškinis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo ieškinio pagrindo ir reikalavimų vertinimas, t.y. ar ieškovo reikalavimai (jų dalis) (ne)kyla iš Platinimo ar Taikos sutarties, ar jiems (jų daliai) (ne)taikytina arbitražinė išlyga, nėra apeliacijos dalykas, tai faktiškai yra ginčo byloje nagrinėjimo iš esmės (o ne parengiamoje bylos stadijoje) ir įrodymų vertinimo dalykas, nes iš bylos duomenų matyti, kad abi šalys skirtingai interpretuoja ieškinio pagrindą ir reikalavimus – ieškovas teigia, kad ieškinys nėra susijęs su Platinimo ir Taikos sutartimis, atsakovas įrodinėja priešingai. Todėl ieškovo ieškinio (ne)arbitruotinumo aspektu išsamiau teisėjų kolegija nepasisako.

22Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovo procesiniai veiksmai – ieškinio pateikimas per se reiškia atsisakymą nuo arbitražinio ginčų sprendimo ir sąlygoja skundžiamos nutarties nepagrįstumą.

23Visų pirma, pažymėtina, kad ieškinio pateikimo, kaip ieškovo atsisakymo nuo arbitražinės išlygos taikymo, vertinimas neatitinka faktinių aplinkybių ir yra apelianto subjektyvus ieškovo veiksmų interpretavimas – tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas neigia atsisakęs arbitražinės išlygos bei nurodo, kad arbitražinė išlyga ieškiniui negali būti taikoma ne dėl to, kad jis jos taikymo atsisako, o dėl to, kad ieškinio reikalavimai nėra susiję su sutartimis, kuriose numatyta arbitražinė išlyga. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, esant arbitražinei išlygai vienos ar abiejų šalių siekimas spręsti konkretų ginčą teisme savaime nereiškia, kad ji(jos) nebepageidauja arbitražinės išlygos taikyti visų kitų ginčų, galinčių kilti iš sutarčių, kuriose ši išlyga numatyta, atžvilgiu.

24Teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog kai viena iš šalių, nepaisydama arbitražinio susitarimo buvimo, kreipiasi dėl ginčo į teismą, o kita šalis dėl to neprieštarauja, laikoma, kad šalys atsisako arbitražinio susitarimo, ir tokiu atveju šalių ginčas gali būti sprendžiamas teisme. Tačiau jeigu bent viena šalis reikalauja, kad ginčas būtų sprendžiamas arbitraže, teismas turi atsisakyti savo jurisdikcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007). Taigi, tuo atveju, jei atsakovo pozicija dėl ieškinio reikalavimų sąsajų su Platinimo ar Taikos sutarties nuostatomis ir arbitražinės išlygos ieškiniui taikymo būtų pagrįsta (šias aplinkybes, kaip minėta, ieškovas neigia, taigi, jos yra vienos iš ginče spręstinų klausimų), galima būtų pripažinti, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, atsisakė arbitražinės išlygos taikymo. Tokiu atveju teismo jurisdikcija ieškinio atžvilgiu priklausytų nuo apelianto pozicijos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog priešieškiniui kaip ir ieškiniui iš esmės taikomos tos pačios bendros taisyklės, nagrinėjamu atveju ir apeliantas, nepaisant arbitražinės išlygos, turėjo teisę kreiptis į teismą tiek su priešieškiniu, tiek su atskiru ieškiniu. Tačiau, nesant iš esmės ginčo dėl arbitražinės išlygos priešieškiniui taikymo, teismo jurisdikcijos klausimas taip pat priklauso nuo kitos šalies (ieškovo). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, esant ginčui dėl arbitražinės išlygos taikymo ieškiniui ir nesant ginčo dėl jos taikymo priešieškiniui, nėra pagrindo teigti, kad abiem atvejais teisinės aplinkybės yra vienodos ir ieškinio bei priešieškinio jurisdikcijos klausimas teismo turėtų būti vertinamas taip pat vienodai (kaip teigia apeliantas).

25Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo palikimą nenagrinėtu esant arbitražinei išlygai. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,

Nutarė

27Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 469049,83 Lt skolą, 6%... 5. Atsakovas UAB „Lipnus“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi priešieškinį... 8. Nurodė, kad ieškovas ieškiniu nereikalauja skolos pagal Platinimo sutartį,... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011... 11. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir išvados... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Nustatyta, kad tarp šalių 2000 m. lapkričio 27 d. buvo sudaryta Platinimo... 15. Ieškovas pateikė ieškinį dėl apelianto neapmokėtų sąskaitų faktūrų... 16. Atskirasis skundas netenkintinas.... 17. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles nustatytas ieškiniui pareikšti... 18. CPK 23 straipsnyje nustatyta, jog šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti... 19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinyje nurodytiems ginčo teisiniams... 20. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 1-760 ratifikavo... 21. Šioje byloje ginčo dėl arbitražinės išlygos ginčams, kylantiems iš... 22. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovo procesiniai... 23. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškinio pateikimo, kaip ieškovo atsisakymo... 24. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog kai viena iš šalių, nepaisydama... 25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-338... 27. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą....