Byla I-679-473/2009
Dėl nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos ir G. G.)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Ryčiui Čėsnai, atsakovės atstovei Giedrei Venckutei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos atstovėms Vitai Šauklytei ir Giedrei Mickutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Omnitel“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos ir G. G.) ir

Nustatė

3pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama 1) panaikinti 2008-09-18 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą Nr. 12–5 R „Byloje Nr. 5 dėl UAB „Omnitel“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo“.

4Skunde (b. l. 5–7, 9–11, 22–24) nurodė ir per teismo posėdį jos atstovas paaiškino, kad skambindama asmenims ir siūlydama savo paslaugas pareiškėja atliko tiesioginės rinkodaros veiksmus panaudodama elektroninių ryšių priemones (LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 12 d.). Taip pat tokius veiksmus galima suprasti ir kaip reklamos, įvardijamos LR reklamos įstatymo 2 str. 7 d., skleidimą, t. y. LR reklamos įstatymo reglamentuojamą veiklą. Taip tiek LR reklamos įstatymo 13 str. 1 d., tiek LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 14 str. 2 d. ir papildomai LR elektroninių ryšių įstatymo 68 str. 1 d. nurodyta, kad skleisti reklamą ar atlikti tiesioginės rinkodaros veiksmus neturint išankstinio gavėjo sutikimo yra draudžiama. Nepaisant iš principo, atrodytų, vienodo reikalavimo, įstatymuose nustatytos skirtingos sankcijos už jų reikalavimų nesilaikymą (LR reklamos įstatymo 20 str. nustatyta ekonominių sankcijų skyrimas, o LR elektroninių ryšių įstatymo 68 str. 1 d. ir LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 14 str. 2 d. pažeidimai vertinami kaip administraciniai teisės pažeidimai, nustatyti atitinkamai LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 214 ir 214 str.), taip pat nustatoma skirtinga nuobaudų (ekonominių sankcijų) skyrimo procedūra ir galinčios nuobaudas taikyti institucijos (LR reklamos įstatymo VI skyrius ir atitinkamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos LR administracinių pažeidimų bylų teisenos taisyklės). Iš nurodytų argumentų matyti, kad reglamentuojant šiuos teisinius santykius susiduriama su teisės normų kolizija, t. y. situacija, kai tuos pačius teisinius santykius reglamentuoja skirtingos teisės normos ir įstatymu nėra nustatyta, kurias taisykles (įstatymus) taikyti konkrečioje situacijoje. Aiškindamasi susidariusią situaciją moksliniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais, mano, kad nurodytoje situacijoje turėjo būti taikoma specialioji ir vėliausiai priimta teisės norma, t. y. LR elektroninių ryšių įstatymo 68 str. 1 d. Kadangi nagrinėti šios normos pažeidimo ar nepažeidimo fakto Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neturėjo teisės (LR elektroninių ryšių įstatymo 71 ir 72 str.), priimtas skundžiamas nutarimas yra atliktas ultra vires ir neatitinka tiek LR elektroninių ryšių įstatymo 71 ir 72 str., tiek LR viešojo administravimo įstatyme (3 str. 1 d.) įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Be to, tiek LR reklamos įstatymo 13 str., tiek kituose nurodytuose įstatymuose (LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 14 str. 2 d. ir LR elektroninių ryšių įstatymo 68 str. l d.) nenurodyta, kokiu būdu turi būti gaunamas asmens sutikimas tiesioginei rinkodarai elektroninėmis priemonėmis. Nurodoma tik, kad sutikimas turi būti gaunamas anksčiau (iš anksto). Tokia teisės normos dispozicija, ją aiškinant lingvistiniu metodu, reikštų, kad sutikimas gali būti gaunamas bet kokiu būdu (įskaitant sutikimą žodžiu) ir bet kokiomis teisėtomis priemonėmis (įskaitant ir elektronines priemones). Pareiškėja, siekdama nepažeisti įstatymo reikalavimo, skambindama asmenims su savo pasiūlymais, sukūrė specialią skambinimo procedūrą, kurioje buvo nustatyta, kokius klausimus ir kokiu eiliškumu turi užduoti skambinantis „Omnitel“ darbuotojas, kokią informaciją jis turi pateikti ir kaip elgtis gavus vienus ar kitus asmens, kuriam skambinama, atsakymus. Procedūroje nustatoma, kad skambinantysis turi prisistatyti, nurodyti, kam jis atstovauja, ir paklausti, ar asmuo, kuriam skambinama, sutiktų išklausyti reklaminį pasiūlymą. Tuo atveju, jei asmuo reklamos gauti nesutinka, pokalbis yra nutraukiamas, atsisveikinama ir kontaktas pasibaigia. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje UAB „Omnitel“ prašo asmens sutikimo gauti reklamą prieš pradėdama tiesioginės rinkodaros (reklamos) veiksmus ir toks veiksmas neprieštarauja įstatymuose nustatytam reikalavimui gauti sutikimą iš anksto, t. y. prieš pradedant tiesioginės rinkodaros veiksmus. Be to, dar 2005 metais buvo vykdoma tiesioginės rinkodaros akcija, kurioje pareiškėja elgėsi taip pat ir dėl kurios buvo skundžiamasi Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. 2005-05-13 nurodyme dėl asmens duomenų tvarkymo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikė argumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja pažeidžia LR elektroninių ryšių įstatymo 68 str. 1 d. Pareiškėja parašė atsiliepimą dėl šio nurodymo ir išaiškino savo poziciją, analogišką pateiktai šiame skunde. Po pareiškėjos rašto išsiuntimo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nesiėmė jokių kitų veiksmų ir tai leido manyti, kad inspekcija sutiko su pareiškėjos atsiliepimu ir nelaiko tokios tiesioginės rinkodaros veiksmų neteisėtais.

5Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 61–63) nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovės paaiškino, kad ji 2008-08-25 gavo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos persiųstą LR reklamos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 1PSL-36 ir su juo susijusius dokumentus. Protokole nurodyta, kad pareiškėja 2008-05-12 mobiliuoju telefonu (tel. ( - )) skleidė reklamą vartotojai G. G. (tel. ( - )) apie UAB „Omnitel“ teikiamas paslaugas be reklamos vartotojos sutikimo, jai neprašant, ir taip pažeidė LR reklamos įstatymo 13 str. 1 d. Mano, kad ginčijamu atveju tarp LR elektroninių ryšių įstatymo 68 str. 1 d. normos ir LR reklamos įstatymo 13 str. 1 d. normos galima įžvelgti ne minėtų teisės normų koliziją, o šių teisės normų konkurenciją, kai konkurencinės normos neprieštarauja viena kitai ir abi galioja savarankiškai ir savarankiškai gali būti pritaikytos, o teisės normų konkurenciją privalo išspręsti teisės normas taikantis subjektas. Nurodė, kad atsakovė 2008-05-13 raštu Nr. 4-2208 kreipėsi į Valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją ir, vadovaudamasi LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 36 str. 1 d. bei LR viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d., paprašė išnagrinėti vartotojos G. G. prašymą ir pateikti išvadas. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2008-07-16 raštu Nr. 2R-2216 (2.13) informavo, kad nagrinėjant vartotojos G. G. prašymą nustatyta, kad telefono numeris ( - ), kuriuo skambino UAB „Omnitel“ įgalioti asmenys, yra UAB „Teledema“ tinkle veikiantis mobiliojo ryšio telefono numeris, o minėto telefono numerio abonentas yra ne pareiškėja, o kitas asmuo. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija minėtame rašte nurodė, kad nėra pagrindo pagal pareiškėjos G. G. prašyme išdėstytus faktus konstatuoti administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną UAB „Omnitel“ atžvilgiu dėl LR elektroninių ryšių įstatymo 68 str. 1 dalies pažeidimo. Pagal LR reklamos įstatymo 2 str. 15 d. ir 13 str. 1 d. reklamos vartotojais yra ne tik konkrečias telekomunikacijų paslaugas teikiančių operatorių abonentai ar registruoti elektroninių ryšių paslaugų naudotojai, tačiau ir kiti asmenys, į kuriuos nukreipta reklama ar kuriuos ji gali pasiekti. Todėl nors trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. nėra UAB „Omnitel“ abonentė ar registruota elektroninių ryšių paslaugų naudotoja, tačiau ji yra reklamos vartotoja pagal LR reklamos įstatymą, kuriai reklama pagal minėto įstatymo 13 str. 1 d. taip pat gali būti teikiama tik jos sutikimu ar jos prašymu. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad tai, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija po rašto UAB „Omnitel“ išsiuntimo nesiėmė jokių kitų veiksmų, neskyrė sankcijų ir taip leido manyti, kad analizuojamas veiklos modelis yra teisėtas. Šios aplinkybės įvyko 2005 m., o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-06-22 nutartyje Nr. N3-733-06 vienareikšmiškai nurodė, kad tiesioginės rinkodaros veiksmams vykdytis būtinas išankstinis abonento sutikimas. Kaip nurodyta atsakovei 2008-05-12 pateiktame G. G. skunde, UAB „Omnitel“ atstovai į jos naudojamą mobilųjį telefoną 2008-05-12 skambino du kartus – 14.20 val. ir 15.17 val. UAB „Omnitel“ atstovai nei anksčiau, nei 2008-09-19 (bylos Nr. 5R „Dėl UAB „Omnitel“ LR reklamos įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo“) nagrinėjant bylą reklamos vartotojos skunde nurodyto dviejų skambučių fakto neneigė. Nors pareiškėjos skunde nurodyta, kad UAB „Omnitel“ „sukūrė specialią skambinimo procedūrą“, tačiau 2008-09-19 nagrinėjant minėtą bylą Nr. 5R Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijoje įrodymų, patvirtinančių minėtos skambinimo procedūros funkcionavimą ar tiesioginės rinkodaros veiksmų 2008-05-12 G. G. eigą, UAB „Omnitel“ atstovas negalėjo pateikti. Be to, atsižvelgus į G. G. skunde nurodytas aplinkybes, sutikimo ar prašymo teikti reklamą ji nebuvo davusi. Net jei vartotoja per pirmąjį reklaminį skambutį 2008-05-12 14.20 val. neišreiškė aiškaus nesutikimo vėliau vėl gauti reklamą, pareiškėjai turėjo būti akivaizdu, kad nesutikusi gauti reklamos per pirmąjį skambutį 14.20 val., vartotoja nesiekia gauti reklamos ir vėliau (15.17 val.). LR civilinio kodekso 1.64 straipsnio 3 d., reglamentuojančioje valios išreiškimo formą, nustatyta, kad tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais. Vadovaujantis įstatymo analogija, darytina išvada, kad visais atvejais sutikimas turi būti aiškus, o ne numanomas. Pagal LR reklamos įstatymo 13 str., adresato neatsakymas (neveikimas) reklamos davėjui negali reikšti, kad adresatas sutinka, kad jam būtų teikiama reklama. Įrodymų, kad pareiškėja gavo G. G. sutikimą dėl reklamos teikimo telefonu, bendrovė nepateikė, todėl duomenų apie tokio sutikimo faktą byloje nėra. UAB „Omnitel“ nepateikė įmonės darbuotojų pokalbio su G. G. įrašo ar kitų jo turinį patvirtinančių įrodymų, taip pat nepaneigė G. G. 2008-05-12 skunde nurodytų teiginių, kad reklamą G. G. UAB „Omnitel“ teikė be jos sutikimo ar prašymo.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 99–100) nurodė, kad 2008-05-12 14.20 val. ir 15.17 val. jos telefono numeriu, priklausančiu UAB „Teledema“, skambino pareiškėjos atstovas, reklamuodamas ir siūlydamas pasinaudoti šios bendrovės ryšio paslaugomis (mobiliojo ryšio planu „Valandos“). Trečiasis suinteresuotas asmuo minėtą dieną pateikė prašymą atsakovei nustatyti, ar pareiškėja taip vykdydama tiesioginės rinkodaros veiksmus nepažeidžia LR reklamos įstatymo, LR asmenų duomenų apsaugos įstatymo ir kitų įstatymų ir norminių aktų, reglamentuojančių sąžiningą konkurenciją, reikalavimų. Prašyme nurodė, kad išankstinio sutikimo jai teikti reklamą telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėms ji nedavė. Mano, kad nepagrįstas pareiškėjos teiginys dėl to, kad siekdama nepažeisti įstatymų reikalavimų ji nustatė specialią procedūrą (paskambinus paklausdavo, ar asmuo sutinka išklausyti reklaminį pasiūlymą) ir toks pareiškėjos elgesys neprieštarauja įstatymuose nustatytam reikalavimui gauti sutikimą iš anksto. Nurodė, kad 2008-05-12 telefonu paskambinęs pareiškėjos atstovas nesiteiravo vartotojo sutikimo vykdyti reklamą, kadangi pokalbio pradžioje pasakė, kad norėtų pristatyti naują pareiškėjos planą „Valandos“. Toks atstovo teiginys negali būti laikomas klausimu dėl sutikimo išklausyti reklaminį pasiūlymą ir neatitinka CK 1.64 str., pagal kurį sutikimas gauti reklamą visais atvejais turi būti aiškus, o ne numanomas.

7Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

8Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo vartotoja G. G. 2008-05-12 pateikė prašymą atsakovei nustatyti, ar pareiškėja, skambindama ir siūlydama reklaminius pasiūlymus ir taip vykdydama tiesioginės rinkodaros veiksmus, nepažeidžia LR reklamos įstatymo, LR asmenų duomenų apsaugos įstatymo ir kitų įstatymų ir norminių aktų, reglamentuojančių sąžiningą konkurenciją, reikalavimų. Prašyme nurodė, kad į jos naudojamą mobiliojo telefono numerį 2008-05-12 du kartus – 14.20 val. ir 15.17 val. – skambino pareiškėjos UAB „Omnitel“ atstovai, siūlydami pereiti iš jos naudojamo tinklo „Teledema“ į UAB „Omnitel“ planą „Valandos“. Teigė, kad trečiojo suinteresuoto asmens numeris yra jų duomenų bazėje, tačiau tikslesnę informaciją pateikti atsisakė. Nurodė, kad išankstinio sutikimo jai teikti reklamą telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėms ji nedavė (b. l. 63, 64).

9Atsakovė, vadovaudamasi LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 36 str. 1 d. ir LR viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d., 2008-05-13 persiuntė vartotojos (trečiojo suinteresuoto asmens G. G.) prašymą dėl pareiškėjos veiksmų Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (b. l. 52). Ši 2008-07-16 sprendimu Nr. 2R-2216(2.13) „Dėl G. G. prašymo“ nusprendė, kad G. G. nėra UAB „Teledema“ tinkle veikiančio mobiliojo ryšio telefono numerio ( - ) abonentas, todėl pareiškėja neprivalėjo gauti G. G. išankstinio sutikimo naudoti elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslais. Nurodė, kad kadangi pareiškėja jokių G. G. asmens duomenų tiesioginės rinkodaros tikslais netvarko, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nėra pagrindo pagal G. G. prašyme išdėstytus faktus konstatuoti administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pareiškėjos atsakingo asmens atžvilgiu dėl LR elektroninių ryšių įstatymo 68 str. 1 d. pažeidimo (b. l. 53, 54).

10Atsakovė 2007-01-15 persiuntė trečiojo suinteresuoto asmens G. G. prašymą dėl UAB „Omnitel“ mobiliojo ryšio telefonu pateiktos reklamos be vartotojo sutikimo ir jam neprašant. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos 2008-08-21 surašė Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 1PSL-36, kuriame nustatė, kad pareiškėja 2008-05-12 mobiliuoju telefonu (tel. ( - )) skleidė reklamą vartotojai (trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G.) tel. ( - ) apie teikiamas paslaugas be reklamos vartotojos sutikimo, jai neprašant, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį (b. l. 60, 61).

11Atsakovė, gavusi trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos persiųstą LR reklamos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 1PSL-36 ir su juo susijusius dokumentus, ištyrusi bylos aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, išklausiusi bylos nagrinėjimo proceso dalyvių paaiškinimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 22 straipsnio 5, 7 ir 11 dalimis, 2008-09-18 priėmė nutarimą Nr. 12-5 R „Byloje Nr. 5 dėl UAB „Omnitel“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo“, kuriuo paskyrė UAB „Omnitel“ 7 000 Lt baudą (b. l. 73–76).

12Bylai reikšmingas teisinis reguliavimas

13Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1937) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu.

14Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo išankstinį sutikimą, viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis gali naudoti elektroninių ryšių paslaugų rinkodaros ar pridėtinės vertės paslaugų teikimo tikslams arba perduoti trečiajai šaliai, kai ji yra faktinė pridėtinės vertės paslaugų šiam abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui teikėja. Tokį sutikimą pareiškusiam abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui turi būti užtikrintos lengvai įgyvendinamos ir nemokamos priemonės bet kada jį pakeisti, sustabdyti ar atšaukti. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Apie savo tinkluose generuojamus ir tvarkomus duomenis viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai praneša Vyriausybės nustatyta tvarka Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai“. Vadinasi, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio 1 dalies norma taikytina tik tuo atveju, kai tiesioginės rinkodaros tikslais naudojami asmens, kuris naudojasi būtent to tiesioginės rinkodaros veiksmus atliekančio asmens – telekomunikacijų paslaugas teikiančio operatoriaus – paslaugomis, duomenys.

15LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tiesioginė rinkodara – veikla, skirta paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais tik po to, kai duomenų subjektas duoda sutikimą. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, asmens duomenys gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais, jeigu juos renkant yra nustatoma asmens duomenų saugojimo trukmė.

16Teismo išvados

17Kaip minėta, atsakovė pareiškėjai už LR reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimą, t. y. dėl to, kad UAB „Omnitel“ elektroninių ryšių priemonėmis atliko tiesioginės rinkodaros veiksmus (skambino asmenims siūlydama savo paslaugas), neturėdama išankstinio asmens sutikimo, 2008-09-18 nutarimu paskyrė 7 000 Lt baudą.

18Byloje nustatyta, kad telefono numeris ( - ), kuriuo skambino UAB „Omnitel“ įgalioti asmenys, yra UAB „Teledema“ tinkle veikiantis mobiliojo ryšio telefono numeris, o minėto telefono numerio abonentas yra ne trečiasis suinteresuotas asmuo G. G., o kitas asmuo.

19Kaip nurodyta Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai 2008-05-12 pateiktame G. G. skunde, UAB „Omnitel“ atstovai į jos naudojamą mobilųjį telefoną 2008-05-12 skambino du kartus – 14.20 val. ir 15.17 val., siūlydami UAB „Omnitel“ paslaugas ir reklamuodami naują planą „Valandos“. Be to, remiantis trečiojo suinteresuoto asmens G. G. skunde nurodytomis aplinkybėmis, sutikimo ar prašymo teikti reklamą G. G. nebuvo davusi. Pareiškėja duomenų, kad turėjo trečiojo suinteresuotojo asmens sutikimą gauti reklamos paslaugas, taip pat nepateikė.

20Kaip minėta, pagal LR elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, gavęs abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo išankstinį sutikimą, viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis gali naudoti elektroninių ryšių paslaugų rinkodaros ar pridėtinės vertės paslaugų teikimo tikslams arba perduoti trečiajai šaliai, kai ji yra faktinė pridėtinės vertės paslaugų šiam abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui teikėja. Vadinasi, LR elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio 1 dalies norma taikytina tik tuo atveju, kai tiesioginės rinkodaros tikslais naudojami asmens, kuris naudojasi būtent to tiesioginės rinkodaros veiksmus atliekančio asmens – telekomunikacijų paslaugas teikiančio operatoriaus – paslaugomis, duomenys.

21LR reklamos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad reklamos vartotojas – asmuo, kuriam skiriama arba kurį gali pasiekti reklama, o LR reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu. Taigi reklamos vartotojais yra ne tik konkrečias telekomunikacijų paslaugas teikiančių operatorių abonentai ar registruoti elektroninių ryšių paslaugų naudotojai, tačiau ir kiti asmenys, į kuriuos nukreipta reklama ar kuriuos ji gali pasiekti. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. nėra UAB „Omnitel“ abonentė ar registruota elektroninių ryšių paslaugų naudotoja, todėl jai LR elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos, tačiau ji yra reklamos vartotoja pagal LR reklamos įstatymą, kuriai reklama pagal minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalį taip pat gali būti teikiama tik jos sutikimu ar jos prašymu.

22Pareiškėjos atstovų telefonu skleista informacija skatino naudotis UAB „Omnitel“ siūlomomis paslaugomis, todėl atitinka LR reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą reklamos apibrėžimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. laikytina reklamos vartotoja pagal LR reklamos įstatymą, todėl šiuo atveju taikytinos LR reklamos įstatymo nuostatos.

23Remiantis teisiniu reguliavimu, nors LR reklamos įstatymas nenustato privalomos reklamos vartotojo sutikimo ir prašymo formos, tačiau LR civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai, t. y. taikoma įstatymo analogija. LR civilinio kodekso sutarčių teisę reguliuojančiame 6.173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomi akceptu, t. y. sutikimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.64 straipsnio, reglamentuojančio valios išreiškimo formą, 3 dalyje nustatyta, kad tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais. Vadovaujantis įstatymo analogija, darytina išvada, kad visais atvejais sutikimas turi būti aiškus, o ne numanomas.

24Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-22 nutartimi Nr. N3-733-06, abonento sutikimas naudoti elektroninio ryšio paslaugas dėl tiesioginės rinkodaros turėtų būti gautas iš anksto, prieš tiesioginės rinkodaros veiksmų atlikimą, o ne tuo pačiu metu naudojant tiesiogines rinkodaros priemones. Taigi teismas daro išvadą, kad nėra pagrįsta pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad ji manė, kad Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija nelaiko tiesioginės rinkodaros veiksmų, kai asmens sutikimas gaunamas rinkodaros veiksmų metu.

25Teismas daro išvadą, kad pagal LR reklamos įstatymo 13 straipsnį, adresato neatsakymas (neveikimas) reklamos davėjui negali reikšti, kad adresatas sutinka, kad jam būtų teikiama reklama. Įrodymų, kad pareiškėja gavo trečiojo suinteresuoto asmens G. G. sutikimą dėl reklamos jai teikimo telefonu, UAB „Omnitel“ nepateikė. Pareiškėja taip pat nepateikė įmonės darbuotojų pokalbio su trečiuoju suinteresuotu asmeniu G. G. įrašo ar kitų jo turinį patvirtinančių įrodymų, nepagrindė skunde nurodytos UAB „Omnitel“ sukurtos specialiosios skambinimo procedūros naudojimo per telefoninį pokalbį su trečiuoju suinteresuotu asmeniu G. G.. Pareiškėja nepaneigė G. G. 2008-05-12 skunde nurodyto teiginio, kad 2008-05-12 telefono numeriu ( - ) UAB „Omnitel“ atstovai, siekdami reklamuoti įmonės paslaugas, jai skambino du kartus (14.20 ir 15.17 val.). Dėl anksčiau minėtų teisinių ir faktinių aplinkybių teismas daro išvadą, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, priimdama ginčijamą 2008-09-18 nutarimą Nr. 12–5 R, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja pažeidė LR reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, t. y. teikė reklamą, siūlydama savo paslaugas be vartotojo (trečiojo suinteresuoto asmens G. G.) sutikimo ar jo prašymo, ir dėl to paskyrė jai ekonominę sankciją – 7 000 Lt baudą.

26Remdamasis anksčiau išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėms teismas daro išvadą, kad atsakovės 2008-09-18 priimtas nutarimas Nr. 12–5 R dėl LR reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies padaryto pažeidimo sudėties buvimo yra teisėtas, tačiau teismas, vertindamas paskirtos baudos dydį, mano, kad atsakovė, priimdama nutarimą skirti baudą bei pasirinkdama sankciją, tinkamai neaptarė ir nemotyvavo paskirtos baudos dydžio. Atsižvelgus į tai, kad pažeidimu nepadaryta esminės žalos LR reklamos įstatymo saugomiems asmenų interesams bei dėl to, kad paskirtos baudos dydis neatitinka pažeidimo sunkumo laipsnio, mano, kad skundžiamu nutarimu paskirta bauda gali būti sumažinta.

27LR Reklamos įstatymo 22 straipsnio 5 dalis nustato, kad už įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. Pagal LR reklamos įstatymo 22 straipsnio 9 dalį, skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda reklaminės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos.

28Atsakovė skundžiamame nutarime atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodė tai, kad pareiškėja į trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos raštus Nr. 7R-475, Nr. 7R-572, Nr. 7R-654 neatsakė ir informacijos nepateikė, tokiu būdu kliudė vykdyti LR reklamos įstatymo pažeidimo tyrimą. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų trukdžiusi atsakovei vykdyti LR reklamos įstatymo pažeidimo tyrimą bei į tai, kad trečias suinteresuotas asmuo G. G. savo skunde nenurodė, kad jai padaryta žala bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas mano, kad už padarytą pažeidimą yra galimybė skirti mažesnę sankcijos ribose numatytą baudą, t. y. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008-09-18 nutarimu Nr. 12–5 R paskirtą 7 000 Lt (septynių tūkstančių litų) baudą sumažinti iki 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudos (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,

Nutarė

32pareiškėjos UAB „Omnitel“ skundą tenkinti iš dalies.

33Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008-09-18 nutarimu Nr. 12–5 R pareiškėjai UAB „Omnitel“ paskirtą 7000 Lt (septynių tūkstančių litų) baudą sumažinti iki 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudos.

34Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 3. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama 1) panaikinti 2008-09-18... 4. Skunde (b. l. 5–7, 9–11, 22–24) nurodė ir per teismo posėdį jos... 5. Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba su pareiškėjos... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė... 7. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 8. Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo vartotoja G. G.... 9. Atsakovė, vadovaudamasi LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 36... 10. Atsakovė 2007-01-15 persiuntė trečiojo suinteresuoto asmens G. G. prašymą... 11. Atsakovė, gavusi trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės ne maisto... 12. Bylai reikšmingas teisinis reguliavimas... 13. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1937) 2 straipsnio... 14. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382)... 15. LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479) 2... 16. Teismo išvados... 17. Kaip minėta, atsakovė pareiškėjai už LR reklamos įstatymo 13 straipsnio 1... 18. Byloje nustatyta, kad telefono numeris ( - ), kuriuo skambino UAB... 19. Kaip nurodyta Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai 2008-05-12... 20. Kaip minėta, pagal LR elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio 1 dalį,... 21. LR reklamos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad reklamos vartotojas... 22. Pareiškėjos atstovų telefonu skleista informacija skatino naudotis UAB... 23. Remiantis teisiniu reguliavimu, nors LR reklamos įstatymas nenustato... 24. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-22... 25. Teismas daro išvadą, kad pagal LR reklamos įstatymo 13 straipsnį, adresato... 26. Remdamasis anksčiau išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėms... 27. LR Reklamos įstatymo 22 straipsnio 5 dalis nustato, kad už įstatymo 13... 28. Atsakovė skundžiamame nutarime atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodė... 29. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių... 32. pareiškėjos UAB „Omnitel“ skundą tenkinti iš dalies.... 33. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008-09-18 nutarimu Nr.... 34. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...