Byla A-1266-520/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM, Ministerija) 2014 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 12-01-53, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos KAM, nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 5 955,24 Lt.

5Pareiškėjas nurodė, kad jam nuo 2012 m. spalio 16 d. buvo paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsniu. Savo skundo reikalavimus pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išaiškinimais. Pareiškėjo teigimu, neišmokėtos pensijos dalies neišmokėjimas ir kompensavimo mechanizmo nenustatymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) ir žmogaus teisių pažeidimas, nes sunkmetis (krizė) baigėsi. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl susidariusios pensijos nepriemokos kreipėsi į Ministeriją, kuri 2014 m. sausio 13 d. rašte nurodė, jog KAM neturi teisinio pagrindo išmokėti nepriemoką. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo pateikta informacija apie tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nedirbo ir jam buvo mokamas socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, neatitinka tikrovės.

6Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama KAM, ir KAM atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

7Atsakovai nurodė, kad pareiškėjo pensija ginčo laikotarpiu buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Atsakovai pažymėjo, jog šio straipsnio galiojimas buvo pratęstas du kartus (iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir iki 2013 m. gruodžio 31 d.), o nuo 2014 m. sausio 1 d. pareiškėjo pensija minėtu pagrindu nebemažinama. Atsižvelgę į tai, atsakovai laikėsi pozicijos, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo mažinta nepagrįstai. Atsakovai pripažino pateikę klaidinančią informaciją dėl pareiškėjo darbo ir apie jam mokėtą priedą, tačiau, atsakovų nuomone, patikslinta informacija neturi jokios įtakos ginčui teisingai išspręsti.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo S. G. skundą atmetė.

10Teismas nustatė, kad nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Teismas pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Teismas taip pat vadovavosi Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu, kuriuo pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio galiojimo pratęsimas iki 2012 m. gruodžio 31 d. bei iki 2013 m. gruodžio 31 d. neprieštaravo Konstitucijai. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui 2012–2013 metais mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo mažinama pagrįstai, todėl reikalavimas išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo susidariusią pensijos nepriemoką yra nepagrįstas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą KAM sprendimą, nes pareiškėjo pensija buvo mažinama pagrįstai. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11III.

12Pareiškėjas S. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas nesivadovaujant įstatymais, neatsižvelgta į valstybės neveikimą ir nesivadovavimą Konstitucinio Teismo išaiškinimais, taip pat neatsižvelgta į šiuolaikinę teisės aktų nusavintų pensijų dalių grąžinimo klausimais situaciją, sprendimas priimtas nesigilinant į susidariusią dramatišką pensininkų situaciją. Pareiškėjas pažymi, kad jam bet koks pensijos sumažinimas yra žymus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nevykdo Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinto įpareigojimo, susijusio su sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos nustatymu. Pareiškėjo teigimu, įstatymų leidėjas privalo nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, tačiau šiuo metu yra nustatytas tik dalinis susidariusių pensijų nepriemokų grąžinimo mechanizmas, t. y. valstybė nevykdo Konstitucinio Teismo nutarimų.

14Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad neišmokėtos pensijos, kuri buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nepriteisimas motyvuojant tuo, kad šis sumažinimas neprieštarauja Konstitucijai, yra klaidingas, nes ekonomikos sunkmetis jau baigėsi. Neatsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimuose padarytas išvadas, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai neprieštaravo Konstitucijai, sumažinta bei neišmokėta (nusavinta) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį valstybinės pensijos dalis turi būti grąžinta, nes paskirta pensija yra valstybinės pensijos gavėjo nuosavybė, kurios atimti negalima. Pareiškėjas nesutinka su skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingu traktavimu ir teigia, kad toks traktavimas yra ciniškas bei pažeidžia žmogaus teises. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pensijos skyrimas iki gyvos galvos yra svarbi socialinė teisė, todėl sumažintų pensijų kompensavimas turėjo būti nustatytas tame pačiame įstatyme, kuriuo jos buvo sumažintos.

15Teisėjų kolegija konstatuoja:

16IV.

17Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui S. G. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

18Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. bei 2015 m. gegužės 14 d. nutarimais, nustatė, jog pareiškėjui valstybinės pensijos dalis pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo neišmokėta pagrįstai, nes Konstitucinis Teismas nei Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, nei šios teisės normos galiojimo pratęsimo iki 2012 m. gruodžio 31 d. bei iki 2013 m. gruodžio 31 d. nepripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo jam būtų priteista KAM neišmokėta valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalis, susidariusi nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kada galiojo Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymais 2012–2013 metams pratęstas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo terminas.

19Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog pareiškėjui nuo 2012 m. spalio 16 d. buvo paskirta 2 050,47 Lt valstybinė pensija (b. l. 32). Vadovaujantis nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta. 2013 m. gruodžio 20 d. Ministerijoje gautas pareiškėjo 2013 m. gruodžio 17 d. prašymas išmokėti nuo 2012 m. spalio 16 d. susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, mokėti paskirto dydžio pensiją ir atsiųsti su pensijos skyrimu bei jos sumažinimu susijusius dokumentus (b. l. 27–28). KAM, atsakydama į minėtą prašymą, 2014 m. sausio 13 d. rašte Nr. 12-01-53 nurodė, kad Ministerija šiuo metu neturi teisinio pagrindo patenkinti prašymą, ir pateikė prašytus dokumentus (b. l. 24–25). Iš atsakovų pateiktos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo S. G. 2012–2013 metais suvestinės matyti, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi buvo perskaičiuota ir sumažinta iki 1 640,38 Lt (b. l. 26).

20Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis nustatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą), 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“.

21Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92).

22Nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir vėliau iki 2013 m. gruodžio 31 d. valstybinė pensija pareiškėjui mažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais pakeisto Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kuriomis, kaip minėta, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., vėliau – iki 2013 m. gruodžio 31 d.

23Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais remdamasis pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priteisti valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, jog teisės į pensiją turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principą, skelbiamą Konstitucijos 23 straipsnyje. Konstitucinis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d. nutarimas). Teisė į nuosavybę – prigimtinė žmogaus teisė. Ji grindžiama bendromis teisinių valstybių konstitucinėmis tradicijomis bei tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis. Nuosavybės teisių apsauga garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio, 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio nuostatų. Tačiau teisė į nuosavybę nėra absoliuti. Vertinant teisę į pensiją nuosavybės teisių apsaugos kontekste, būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl tam tikrais atvejais ši teisė gali būti ribojama laikantis teisinės valstybės, lygiateisiškumo, proporcingumo principų ir kitų konstitucinių imperatyvų (mutatis mutandis žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarimą).

24Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies konstitucingumo klausimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

25Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis buvo pagrįstas ir teisėtas, yra teisinga. Kadangi pagal šį teisinį reguliavimą perskaičiuotos pareiškėjo valstybinės pensijos neigiamas pokytis neviršijo leistino (nediskriminacinio) pensijų mažinimo masto (daugiau nei 20 proc.), teisėjų kolegija neturi priežasčių konstatuoti, jog tikrinamu atveju buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl nėra pagrindo taikyti ir pareiškėjo pasirinktą šių teisių gynimo būdą – priteisti susidariusią nepriemoką.

26Be to, nagrinėdamas iš esmės analogiškus teisinius ginčus dėl tokioje situacijoje taikytino teisinio reguliavimo yra jau pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-659/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-711/2013 ir kt.).

27Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje expressis verbis yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

28Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija yra saistoma minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuotos praktikos ir vadovaujasi ja nagrinėjamoje byloje.

29Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog asmenų, patenkančių į tą pačią kategoriją, kaip ir pareiškėjas, t. y. gaunančių pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažinta, situacijos yra vertinamos kitaip nei pareiškėjo, nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Atsižvelgus į pirmiau įvardytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

30Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nepagrįstai ir neteisėtai jam nebuvo mokama visa pensija, kai 2012–2013 metams buvo pratęstas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo terminas, ir teigia, jog skirtingas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) traktavimas yra ciniškas bei pažeidžia žmogaus teises.

31Kaip jau buvo minėta, 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 bei 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 Laikinojo įstatymo galiojimo terminai valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pratęsti 2012–2013 metams.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentus, jog nebuvo pagrindo 2012–2013 metams pratęsti pensijų mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį ir kad skirtingas skirtingų kategorijų pensininkų traktavimas pažeidžia pareiškėjo teises, t. y. diskriminuoja jį kitų pensiją gaunančių asmenų atžvilgiu, jau yra įvertinęs Konstitucinis Teismas, kuris 2015 m. gegužės 14 d. priimtame nutarime konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai.

33Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarime pateiktą išaiškinimą, kad valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, taip pat nuo kitų valstybinio socialinio draudimo pensijų: jos yra mokamos iš valstybės biudžeto; jos skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims; įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių. Valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai valstybines pensijas, kurios savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo senatvės ir invalidumo pensijų, mažinant didesniu mastu nei senatvės ar invalidumo pensijas, inter alia gali būti nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. Teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

34Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje savo praktikoje, formuojamoje po Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo, konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad karių ir pareigūnų valstybinės pensijos taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažintos neteisėtai, todėl tokiu būdu susidariusios valstybinių pensijų nepriemokos pensijų gavėjams nepriteistinos (žr., pvz., 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-848-143/2015; 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-932-756/2015; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-945-525/2015 ir kt.).

35Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimuose pripažino, kad tiek Laikinojo įstatymo 4 straipsnis, tiek ir šios teisės normos galiojimo pratęsimas neprieštarauja Konstitucijai, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nesivadovauti nurodytomis teisės normomis.

36Pareiškėjas savo skundą grindė tuo, kad jam paskirta valstybinė pensija ginčo laikotarpiu buvo sumažinta neteisėtai, t. y. kad KAM 2012–2013 metais turėjo pareiškėjui mokėti paskirto dydžio pensiją, bet mokėjo ją sumažintą. Tačiau tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje konstatavo, kad Ministerija teisėtai ir pagrįstai ginčo laikotarpiu pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus mokėjo pareiškėjui vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis sumažintą pensiją. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pensijos nepriemoka turi būti grąžinta, tačiau ir pats pripažįsta, jog KAM neturi tam teisinio pagrindo, nes jo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas, už kurio parengimą Ministerija nėra atsakinga, teisės aktuose nėra nustatytas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog nėra pagrindo pripažinti, kad dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka nekompensuojama neteisėtai (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-933-525/2015).

37Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo nurodomame Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinti pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820) ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimuose pasisakė tik dėl dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos patvirtinimo, o 2015 m. gegužės 14 d. nutarime apie pareigą nustatyti kompensavimo mechanizmą iš viso nebuvo pasisakyta. Kaip jau minėta, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo pensija buvo sumažinta dideliu mastu, nes ji buvo sumažinta ne daugiau nei 20 procentų. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šiuo metu egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas įpareigoti KAM grąžinti pareiškėjui 2012–2013 metais susidariusią pensijos nepriemoką.

38Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, bei į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimus, įvertinusi tai, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog KAM pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. mokėjo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažintą valstybinę pensiją, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Taigi nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str.).

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

41Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 5. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuo 2012 m. spalio 16 d. buvo paskirta ir mokama... 6. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama KAM, ir KAM atsiliepime į skundą... 7. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjo pensija ginčo laikotarpiu buvo... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 16 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.... 11. III.... 12. Pareiškėjas S. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 13. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas... 14. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad neišmokėtos pensijos, kuri buvo... 15. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 16. IV.... 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui S. G.... 18. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2012 m.... 19. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog pareiškėjui nuo 2012 m. spalio... 20. Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15... 21. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo... 22. Nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir vėliau iki 2013 m.... 23. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais remdamasis... 24. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1... 25. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareigūnų ir karių... 26. Be to, nagrinėdamas iš esmės analogiškus teisinius ginčus dėl tokioje... 27. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš... 28. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija yra saistoma... 29. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog asmenų, patenkančių į tą pačią... 30. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nepagrįstai ir... 31. Kaip jau buvo minėta, 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo... 33. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Konstitucinio... 34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje savo praktikoje,... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. ir... 36. Pareiškėjas savo skundą grindė tuo, kad jam paskirta valstybinė pensija... 37. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo nurodomame Laikinojo įstatymo... 38. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, bei į Konstitucinio Teismo 2012 m.... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 40. Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.... 41. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimą... 42. Nutartis neskundžiama....