Byla P-180-188-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2006 m. spalio 11 d. teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS(2)-162/2005 pagal pareiškėjo Molėtų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Molėtų rajono apylinkės prokuroro prašymą, paduotą ginant viešąjį interesą, atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims P. S. , E. R. , M. J. , dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Molėtų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašymu, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr.13-3961, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės P. S. , 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr.13-3962, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės E. R. , ir 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr.13-3963, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės C. M. (įpėdinė – M. J. ).

5II.

6Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė priimti Molėtų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą. Teismas nurodė, kad prokuroras praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą ir neprašo šio termino atnaujinti. Pirmosios instancijos teismo teigimu, prokuroras į teismą turėjo kreiptis per mėnesį nuo tada, kai jam atsirado objektyvi galimybė sužinoti apie ginčijamų administracinių aktų priėmimą. Teismas pažymėjo, kad prokuroras savo skunde nenurodo, kada jam tapo žinoma apie ginčijamų administracinių aktų priėmimą, tačiau iš kartu su skundu pateiktos medžiagos matyti, jog 2004 m. spalio 12 d., duodamas pavedimą Nacionalinei žemės tarnybai, apie ginčijamų atsakovo sprendimų priėmimą prokuroras jau tikrai žinojo. Į teismą prokuroras kreipėsi tik 2005 m. kovo 10 d., taigi skundo padavimo terminą jis yra praleidęs.

7III.

8Atskiruoju skundu Molėtų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 21 nutartį. Nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 24 d. Molėtų rajono apylinkės prokuratūroje iš Generalinės prokuratūros buvo gautas keleto fizinių asmenų skundas dėl ginčijamų atsakovo sprendimų. Siekiant išaiškinti, ar ginčijamais sprendimais teisėtai atkurtos nuosavybės teisės ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą, buvo kreiptasi išvados į Nacionalinę žemės tarnybą. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, per mėnesį buvo kreiptasi į teismą. Prokuroras nurodė, kad skundo padavimo terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo Nacionalinės žemės tarnybos išvados gavimo ir jis nėra praleistas.

9IV.

10Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 19 d. nutartimi Molėtų rajono apylinkės prokuroro atskirąjį skundą atmetė, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

11Teisėjų kolegija nurodė, kad prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindas kreiptis į teismą, neturi nepagrįstai delsti ir klausimą dėl būtinybės kreiptis į teismą turi išspręsti per kuo trumpesnį laiką. Tuo atveju, kai prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą terminą, terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo būti surinkti. Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prokuroras turėjo visas galimybes išsiaiškinti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą, dar 2004 metų pabaigoje, tačiau nepagrįstai delsė išspręsti šį klausimą. Kolegijos nuomone, prokurorui nebuvo jokio pagrindo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir beveik keturis mėnesius laukti šios institucijos atsakymo. Prokuroro paklausime Nacionalinei žemės tarnybai iš esmės buvo suformuluoti teisės klausimai, kuriuos galėjo išsiaiškinti iš pats prokuroras. Tokiu būdu specialisto išvada visai nebuvo būtina ir į teismą buvo galima kreiptis keliais mėnesiais anksčiau nei tai buvo padaryta.

12Todėl teisėjų kolegija pripažino, kad šiuo atveju prokuroras praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

13V.

14Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2006 m. spalio 11 d. nutartimi pateikė siūlymą įvertinti, ar yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS(2)-162/2005 pagal pareiškėjo Molėtų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Molėtų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą, paduotą ginant viešąjį interesą, atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims P. S. , E. R. , M. J. , dėl sprendimų panaikinimo. Teikimas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).

15Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas nurodo, kad administracinėje byloje Nr. AS(2)-162/2005 buvo sprendžiamas klausimas dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momento tuo atveju, kai į teismą, gindamas viešąjį interesą, ABTĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu kreipiasi prokuroras. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(10) - 67/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(10) - 27/2005). Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija laikėsi ir nagrinėjamoje byloje. Tačiau, vertindama tai, kada prokuroras gali būti laikomas surinkusiu pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė, jog rinkdamas duomenis apie viešojo intereso pažeidimą prokuroras nepagrįstai kreipėsi išvados į Nacionalinę žemės tarnybą ir, laukdamas šios institucijos atsakymo, kreipimosi į administracinį teismą terminą praleido. Sprendžiant prokurorų prašymų padavimo ir priėmimo nagrinėti iš esmės administraciniuose teismuose klausimus, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę gintį viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis bei Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnyje numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog ši Prokuratūros įstatymo nuostata įtvirtina prokuroro subjektyvaus situacijos įvertinimo kriterijų, todėl, sprendžiant ABTĮ 33 ir 34 straipsnių nustatytų terminų praleidimo ir šių terminų atnaujinimo klausimus, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(11)- 426/2004). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatavo, kad paklausime Nacionalinei žemės tarnybai buvo suformuluoti teisės klausimai, kuriuos galėjo išsiaiškinti ir pats prokuroras. Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko nuomone, turint omenyje tai, kad Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintas prokuroro subjektyvaus situacijos įvertinimo kriterijus, kyla abejonė, ar darydama tokią išvadą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nepagrįstai nesusiaurino įstatyme numatytų prokuroro įgaliojimų imtis jo manymu reikalingų priemonių viešąjį interesą pažeidžiančio teisės pažeidimo egzistavimui patvirtinti. Kita vertus, darydama išvadą, jog prokuroras galėjo klausimus, nurodytus paklausime Nacionalinei žemės tarnybai, išsiaiškinti pats, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nevertino, kokią įtaką tai galėjo turėti kreipimosi į administracinį teismą terminams, ir ar prokuroras, siekdamas šiuos klausimus išsiaiškinti pats, būtų tai padaręs ir kreipęsis į teismą greičiau, nei gavęs Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą. Ši aplinkybė yra svarbi, nes, kaip nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija ir šioje byloje, prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką. Klausimai, susiję su prokuroro teisės pasinaudoti Prokuratūros įstatyme numatytais įgaliojimais prieš kreipiantis į administracinį teismą su pareiškimu viešajam interesui ginti apimtimi ir kriterijais, kuriais turi būti remiamasi teismui sprendžiant, ar prokuroras, kreipdamasis į administracinį teismą, nepagrįstai neuždelsė ir nepraleido ABTĮ 33 straipsnyje numatytų kreipimosi į teismą terminų, yra itin reikšmingi prokuroro teisės kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu viešajam interesui ginti praktiniam įgyvendinimui. Įstatymai nenustato aiškių kriterijų, kuriais turėtų vadovautis teismas, spręsdamas nurodytus klausimus, todėl itin svarbu, kad atitinkami kriterijai būtų tinkamai formuluojami ir vienodai aiškinami bei taikomi administracinių teismų praktikoje.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Procesas atnaujintinas.

19Kolegija sutinka su Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikime išdėstyta nuomone, kad, sprendžiant klausimus, susijusius su prokuroro teise, ginant viešąjį interesą, kreiptis į administracinį teismą per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą turi būti užtikrinta vienoda administracinių teismų praktika.

20Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(10) - 67/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(10) - 27/2005). Tuo atveju, kai prokuroras, turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, terminas pareiškimui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.

21Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinti prokuroro įgaliojimai ginant viešąjį interesą. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, prokuroras turi teisę prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus. Nagrinėjamoje byloje Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas Molėtų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą nuosavybės teisių atkūrimo procese, į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą terminą, kadangi pats galėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias galimu viešojo intereso pažeidimu, ir nebuvo jokio pagrindo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą bei beveik keturis mėnesius laukti šios institucijos atsakymo. Tačiau, darydamas tokią išvadą, teismas nevertino, kokius duomenis, susijusius su viešojo intereso pažeidimu prokuroras turėjo prieš kreipdamasis į Nacionalinę žemės tarnybą, ar prokuroras, pats atlikdamas tyrimą dėl galimų pažeidimų nuosavybės teisių atkūrimo procese, pažeidimus būtų nustatęs greičiau ir į teismą kreipęsis per trumpesnį terminą nei padaryta ginčo atveju. Šios aplinkybės itin reikšmingos prokuroro teisės kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu viešajam interesui ginti praktiniam įgyvendinimui.

22Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas atnaujinti procesą nagrinėjamoje administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, 160 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

24Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS(2)-162/2005 pagal pareiškėjo Molėtų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Molėtų rajono apylinkės prokuroro prašymą, paduotą ginant viešąjį interesą, atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims P. S. , E. R. , M. J. , dėl sprendimų panaikinimo.

25Perduoti bylą apeliacine tvarka nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai