Byla AS-662-1249-14
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas pareiškėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas.

5Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pašalinti skundo trūkumus.

62014 m. spalio 21 d. teisme buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas.

7Patikslintu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SADM) 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą registruoti Lietuvos policijos šakos kolektyvinę sutartį ir pripažinti, kad Lietuvos policijos šakos kolektyvinė sutartis buvo sudaryta pažeidžiant jos sudarymo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Nurodė, kad SADM 2014 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą registruoti Lietuvos policijos šakos kolektyvinę sutartį. Teigė, kad šią kolektyvinę sutartį sudarė kitos Lietuvos policijos pareigūnus atstovaujančios profesinės sąjungos, pareiškėjui nedalyvaujant, todėl sutartis sudaryta pažeidžiant nustatytą sudarymo tvarką.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ skundą ir patikslintą skundą.

10Teismas nustatė, jog 2014 m. liepos 18 d. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), Lietuvos policijos pareigūnų profesinė sąjunga ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija sudarė šakos kolektyvinę sutartį, kurią 2014 m. rugpjūčio 6 d. pareikštine tvarka įregistravo SADM. Nurodė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 40 straipsnį. DK 54 straipsnyje nustatyta, kad nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutartys registruojamos pareikštine tvarka. SADM registruoja kolektyvines sutartis, kurių šalys yra profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1815 patvirtinta Nacionalinių, šakos ir teritorinių kolektyvinių sutarčių registravimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kurios 2 punkte nustatyta, kad SADM minėtas kolektyvines sutartis registruoja pareikštine tvarka. Skirtingai negu registruojant aktus leidiminės tvarkos atveju, pagal pareikštinę tvarką, aktą registruojantis subjektas atlieka tik formalų vaidmenį, neturi įgaliojimų vertinti registruojamo akto pagrįstumo, atsižvelgia tik į kai kuriuos techninius reikalavimus. Tokie reikalavimai yra įtvirtinti Tvarkos 8 punkte. Tvarkos 14 punkte numatyti tik du pagrindai SADM panaikinti kolektyvinės sutarties registravimą – jeigu to raštu prašo kolektyvinės sutarties šalys arba kolektyvinės sutarties terminas nebuvo pratęstas. Tai patvirtina, kad SADM vaidmuo aptariamu atveju yra tik formalus, ji neturi įgaliojimų vertinti pateiktos registruoti kolektyvinės sutarties dalykiniu aspektu, daryti išvadų dėl kolektyvinės sutarties teisėtumo ir, tuo remiantis, atsisakyti registruoti pateiktą kolektyvinę sutartį. Tokiomis nuostatomis yra įgyvendinami laisvų kolektyvinių derybų, savanoriškumo ir savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus principai. Iš kolektyvinės sutarties kylančių teisių ir pareigų pagrindas yra ją sudariusių šalių valia, bet ne sutarties SADM atliekamas įregistravimas.

11Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės betikslis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., 3 d., 22 str. 1 d.). Pareiškėjas gali siekti ginti savo teises, pasinaudodamas ginčų dėl kolektyvinių sutarčių sprendimo tvarka, kuri nustatyta DK X skyriuje, o SADM 2014 m. rugpjūčio 6 d. atliktas Lietuvos policijos šakos kolektyvinės sutarties įregistravimas šiuo atveju negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu, kadangi nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

12DK 58 straipsnyje nustatyta, kad ginčai, kylantys dėl nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties sudarymo, taip pat ginčai dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir (ar) teisės, sprendžiami DK X skyriuje nustatyta tvarka, o ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties normatyvinių nuostatų nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (DK XIX skyrius). Kolektyvinis darbo ginčas DK 68 straipsnyje apibrėžiamas kaip nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės. Individualus darbo ginčas pagal DK 285 straipsnį yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pareiškėjas kreipėsi į teismą atstovaudamas darbuotojų kolektyvą, skundu iš esmės kelia reikalavimus dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, todėl keliamas ginčas yra kolektyvinis.

13Pareiškėjas skundu iš esmės siekia iškelti bylą dėl minėtos kolektyvinės sutarties, pasirašytos tarp Departamento, Lietuvos policijos pareigūnų profesinės sąjungos ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos, sudarymo teisėtumo, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl kolektyvinių darbo santykių, kuris spręstinas minėta DK X skyriuje nustatyta tvarka – šio skyriaus 71 straipsnyje nustatyta, kad kolektyvinius darbo ginčus nagrinėja taikinimo komisija ar darbo arbitražas arba vienos iš kolektyvinio darbo ginčo šalių reikalavimu kolektyvinis darbo ginčas turi būti nagrinėjamas pasitelkiant tarpininką. SADM 2014 m. rugpjūčio 6 d. atliktas Lietuvos policijos šakos kolektyvinės sutarties įregistravimas šiuo atveju yra išvestinis reikalavimas ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

14III.

15Pareiškėjas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Atskirajame skunde remiasi ABTĮ 5 straipsniu, 2 straipsnio 16 dalimi, 2 straipsnio 1 dalimi. Išdėsto, jog jokie viešojo administravimo institucijos sprendimai negali būti už teismo kompetencijos ribų, t. y. ABTĮ nenumato negatyviojo administracinio teismo kompetencijos ribojimo tuo aspektu, kad skundžiamas administracinis aktas (sprendimas) yra priimtas pagal administracinę procedūrą pareikštine tvarka. Priešingai aiškinant būtų paneigta iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatų kylanti asmens teisė kreiptis į teismą, tiek nepagrįstai ribojama teismo kompetencija vykdant teisingumą atlikti viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumą. Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą ne tik nesilaikė proceso stadijų eiliškumo reikalavimų (vertindamas priėmimo klausimą, pateikė ir savo nuomonę dėl skundo pagrįstumo), bet ir neteisingai aiškino ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad teismas, atlikdamas savo konstitucinę priedermę vykdyti teisingumą ir privalėdamas išnagrinėti bylą objektyviai ir teisingai, atsisako priimti skundą tik todėl, kad tam tikras administracinis aktas yra priimamas pareikštine tvarka.

17Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog pareiškėjo ginčas turi būti sprendžiamas pagal DK numatytą kolektyvinių ginčų sprendimo tvarką. Kolektyviniu darbo ginču laikomas ne bet koks kolektyvinių darbo santykių aplinkoje kilęs nesutarimas. Kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų kolektyvo, profesinių sąjungų organizacijos ir darbdavio, darbdavių bei darbdavių organizacijos dėl naujų darbo socialinių ir ekonominių sąlygų nustatymo ar galiojančių pakeitimo vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ar pakeitimo arba nesutarimas, susijęs su darbuotojų bei profesinių sąjungų darbo, socialinių ir ekonominių teisių, nustatytų kolektyvinėse sutartyse ar norminiuose teisės aktuose, nevykdymu, kurio nepavyko išspręsti tarpusavio derybomis arba kuris atsirado kaip nesutarimų protokolo surašymo pasekmė. Pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl to, kad jo teisės buvo pažeistos (suvaržytos) jo apskritai neįtraukiant į kolektyvines derybas, tuo šiurkščiai pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Tokioje situacijoje nėra kolektyvinio darbo ginčo sudėties, kurie ir yra sprendžiami DK X skyriuje nustatyta tvarka. Tai, kad keliamuose reikalavimuose nėra kolektyvinio ginčo dalyko ir objekto, patvirtina ir tai, kad keliami reikalavimai nėra susiję nei su kolektyvinių derybų pradžia, jų eiga, nei su iškeltais ir darbdavio nepatenkintais reikalavimais, nei pvz., su prisiimtų, tačiau nevykdomų įsipareigojimų darbuotojų kolektyvui. Pareiškėjas savo pažeistas teises kildina iš tų Departamento veiksmų, kuriais jis pradėjo kolektyvines derybas tik su keliomis savo pasirinktomis profesinėmis sąjungomis, diskriminavo pareiškėją ir tokiu būdu veikė nesąžiningai ir priešingai teisės aktų reikalavimams, tų derybų vedimu ir pabaiga pasirašant sutartį bei teikiant ją registruoti. Be to, pirmiausiai šiuo skundu yra ginčijami SADM veiksmai registruojant kolektyvinę sutartį, kadangi SADM veiksmų teisėtumas gali būti patikrintas tik tikrinant Departamento veiksmų teisėtumą. Patikslintame skunde ne kartą minėta, kad tiek pareiškėjas, tiek Departamentas iki sutarties registracijos yra atlikę daug veiksmų, pvz., pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi raštu. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturintys dokumentai (pvz., atsakovo atsakymai į pareiškėjo užklausas) nepatenka nei į skųstino individualaus teisės akto, nei į norminio administracinio teisės akto sąvokas (ABTĮ 2 str. 14-15 d.). Skundo objektu tokiu atveju <...> turėtų būti įstaigos, vadovo ar kito įgalioto asmens administracinis sprendimas, t. y. administracinis aktas, dėl kurio priėmimo vienaip ar kitaip būtų lemiamos pareiškėjo teisės. Šiuo atveju net nekyla ginčas dėl darbuotojų (policijos pareigūnų) darbo teisių ir interesų gynimo. Keliamo ginčo esmė yra nepagrįstas vienos profesinės sąjungos diskriminavimas pradedant, vedant ir baigiant kolektyvines derybas sutarties pasirašymu bei jos registravimu teisės aktų nustatyta tvarka. Sistemiškai ir logiškai analizuojant DK X skyriaus nuostatas bei atsižvelgiant į ABTĮ ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, manytina, kad skundžiami Departamento veiksmai nepatenka į kolektyvinio ginčo sąvoką, o turi būti vertinamas kaip tarp viešojo administravimo institucijos ir profesinės sąjungos kilęs administracinio pobūdžio ginčas, kurį pagal įstatymus spręsti turi tik administracinis teismas. Kildinant šį ginčą vien tik iš skundžiamų SADM ir Departamento veiksmų, t. y. kad Departamentas su šakoje veikiančia profesine sąjunga (pareiškėju) nebendradarbiauja, proteguoja kitas profesines sąjungas, kolektyvines derybas veda ne su teisėtai sudaryta Jungtine profesinių sąjungų atstovybe, o SADM neteisėtai sudarytą kolektyvinę sutartį užregistruoja, sukeldama pareiškėjui teisines pasekmes, nekyla abejonė, kaip tokiu atveju yra pažeidžiami ne darbuotojų kolektyvo, bet pareiškėjo interesai.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

21ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

22Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Reikia pabrėžti, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo, o ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

23Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

24Pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia apskųsti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą registruoti Lietuvos policijos šakos kolektyvinę sutartį, sudarytą tarp Departamento, Lietuvos policijos pareigūnų profesinės sąjungos ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų konfederacijos, ir pripažinti, kad Lietuvos policijos šakos kolektyvinė sutartis buvo sudaryta pažeidžiant jos sudarymo tvarką reglamentuojančius teisės aktus.

25Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, SADM registruoja kolektyvines sutartis, kurių šalys yra profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1815 patvirtinta Nacionalinių, šakos ir teritorinių kolektyvinių sutarčių registravimo tvarka, kurios 1 punkte numatyta, jog nacionalinių, šakos ir teritorinių kolektyvinių sutarčių registravimas SADM vykdomas susitarimo faktui ir teksto autentiškumui patvirtinti, o 2 punkte nustatyta, kad SADM minėtas kolektyvines sutartis registruoja pareikštine tvarka. Tokiu būdu, registruojant kolektyvines sutartis, viešojo administravimo subjektas atlieka jo kompetencijai priklausančius veiksmus ir teikia administracinę paslaugą.

26Administracinė paslauga įstatymų leidėjo apibrėžiama kaip viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 17 d., 15 str. 1 d.). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 dalies 18 punktą, viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Viešųjų paslaugų teikimo administravimo sąvoka įtvirtinta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje: viešųjų paslaugų teikimo administravimas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė. Taigi reikia pabrėžti, kad administraciniuose teismuose nagrinėjami ginčai tik dėl viešųjų paslaugų administravimo, o ne viešųjų paslaugų teikimo apskritai.

27Pareiškėjas siekia panaikinti Lietuvos policijos šakos kolektyvinę sutarties registraciją, kadangi jo teisės buvo pažeistos (suvaržytos) neįtraukiant jo į kolektyvines derybas ir taip šiurkščiai pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo akivaizdu, jog jo reikalavimai nėra susiję su administracinės paslaugos teikimo administravimu, t. y. pareiškėjas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo registruoti Lietuvos policijos šakos kolektyvinę sutartį neteisėtumo neginčija tuo aspektu, jog registruojant Lietuvos policijos šakos kolektyvinę sutartį buvo nesilaikyta Nacionalinių, šakos ir teritorinių kolektyvinių sutarčių registravimo tvarkos. Be to, svarbus aspektas šiuo atveju yra tas, kad pareiškėjas nėra minėtos administracinės paslaugos subjektas – Lietuvos policijos šakos kolektyvinę sutartį registruoti teikė Departamentas, o sutarties šalys yra Departamentas, Lietuvos policijos pareigūnų profesinė sąjunga ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, tačiau ne pareiškėjas. Nors pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina būtent iš kolektyvinės sutarties užregistravimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas registruojant kolektyvinę sutartį nedalyvavo kaip sutarties šalis ir nebuvo subjektas, teikiantis registruoti kolektyvinę sutartį, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas registruoti Lietuvos policijos šakos kolektyvinę sutartį nelaikytinas sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes ar darančiu įtaką jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pareiškėjo argumentai išimtinai yra susiję būtent su pačios Lietuvos policijos šakos kolektyvinės sutarties sudarymo neteisėtumu, t. y. tuo, jog taip pat turėjo būti kolektyvinės sutarties šalis, tačiau SADM pareikštine tvarka registruojant Lietuvos policijos šakos kolektyvinę sutartį, sudarytą tarp Departamento, Lietuvos policijos pareigūnų profesinės sąjungos ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų konfederacijos, pačios kolektyvinės sutarties sudarymo klausimai nebuvo sprendžiami.

28Kaip jau minta anksčiau, administraciniai teismai sprendžia dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčą kelia ne viešojo administravimo srityje, o, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, dėl kolektyvinių darbo santykių. Kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės (DK 68 str.). Kolektyvinių darbo ginčų reglamentavimas yra numatytas Darbo kodekso X skyriuje, o ginčų, kylančių sudarant ir vykdant nacionalines, šakos ir teritorines kolektyvines sutartis, sprendimo tvarka yra aptarta DK 58 straipsnyje.

29Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos panašiose bylose, pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo siekiamas apskųsti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas registruoti Lietuvos policijos šakos kolektyvinę sutartį negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atskirąjį skundą atmesti.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas... 5. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi... 6. 2014 m. spalio 21 d. teisme buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas.... 7. Patikslintu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi... 10. Teismas nustatė, jog 2014 m. liepos 18 d. Policijos departamentas prie... 11. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir... 12. DK 58 straipsnyje nustatyta, kad ginčai, kylantys dėl nacionalinės, šakos... 13. Pareiškėjas skundu iš esmės siekia iškelti bylą dėl minėtos... 14. III.... 15. Pareiškėjas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atskiruoju skundu... 16. Atskirajame skunde remiasi ABTĮ 5 straipsniu, 2 straipsnio 16 dalimi, 2... 17. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m.... 21. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant... 22. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, administraciniai teismai... 23. Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20... 24. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia apskųsti Lietuvos Respublikos... 25. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, SADM registruoja... 26. Administracinė paslauga įstatymų leidėjo apibrėžiama kaip viešojo... 27. Pareiškėjas siekia panaikinti Lietuvos policijos šakos kolektyvinę... 28. Kaip jau minta anksčiau, administraciniai teismai sprendžia dėl ginčų,... 29. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 31. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį palikti... 32. Nutartis neskundžiama....