Byla 2S-1014-227/2017
Dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Rosteka“

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Evekas“, trečiojo asmens UAB „Rosteka“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12884-1043/2017 pagal ieškovės BUAB „Evekas“ ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Rosteka“.

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. ieškovė BUAB „Evekas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Lexforis ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. V. 37 668 Eur turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu bylos dalį dėl 12 674,55 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutraukė. Kitus ieškinio reikalavimus patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei BUAB „Evekas“ iš atsakovo V. V. 19 173,45 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 219,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šį sprendimą panaikino Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti 2017 m. gegužės 12 d. parengiamajame teismo posėdyje. Išaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims, kad parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, jog papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties.
  4. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, pasiūlė ieškovui pakeisti atsakovą, tikslinti ieškinį, jo pagrindą ir dalyką, šalis, ir nustatė šių procesinių veiksmų atlikimui terminą iki 2017-06-30. Kitą parengiamąjį teismo posėdį paskyrė 2017-08-02 10.00 val.
  5. Iki teismo nustatyto termino (2017-06-30) ieškovė patikslinto ieškinio nepateikė, atsakovo taip pat nepakeitė ir neįvykdė nei vieno teismo įpareigojimo. Neatlikus šių veiksmų, byloje esant surinktiems visiems įrodymams, suformuluotiems reikalavimų ir atsikirtimų pagrindams, 2017-08-02 parengiamojo posėdžio metu nutarta pereiti į teismo posėdį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtu ieškovei neatvykus į teismo posėdį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi paliko nenagrinėtu ieškovės BUAB „Evekas“ ieškinį, pareikštą atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo, esant trečiajam asmeniui UAB „Rosteka“. Priteisė iš ieškovės atsakovui V. V. jo turėtas išlaidas: 600 Eur už ekspertizės atlikimą ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė neatvyko į teismo posėdį ir iki posėdžio nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą ar prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar prašymų nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių bei prašant ieškinį palikti nenagrinėtu ieškinys paliktas nenagrinėtu vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalimi. Nors prieš teismo posėdį ieškovė pateikė prašymą pakeisti ieškovę BUAB „Evekas“ į reikalavimo teises perėmusią UAB „Rosteka“, tačiau pažymėjo, kad iki teismo posėdžio nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl procesinių teisių perėmimo, o kol nėra teismo procesinio sprendimo pakeisti ieškovę BUAB „Evekas“ į UAB „Rosteka“, ieškove šioje byloje yra BUAB „Evekas“. Todėl ieškovei neatvykus į teismo posėdį yra teisinis pagrindas taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisines pasekmes.
  3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtu ieškovei neatvykus į posėdį bei į tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinį pareiškė ne tam atsakovui, t. y., kad atsakovas neturi pareigos atsakyti pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pagal CPK 93 straipsnyje įtvirtintas taisykles iš ieškovės atsakovui priteisė 600 Eur išlaidų, sumokėtų už ekspertizės atlikimą (CPK 88 str.) ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

6III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus teisiniai argumentai

7

  1. Atskiraisiais skundais ieškovė BUAB „Evekas“ ir trečiasis asmuo UAB „Rosteka“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Nurodo, kad prieš teismo posėdį ieškovė pateikė prašymą dėl jos pakeitimo į reikalavimo teises perėmusią UAB „Rosteka“, tačiau teismas iki teismo posėdžio nepriėmė procesinio sprendimo dėl procesinių teisių perėmimo. Kadangi teismui buvo pateikta ieškovės ir trečiojo asmens 2017-08-01 sudaryta ginčijamų reikalavimų perleidimo sutartis ir pagal CPK 48 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka turi pakeisti šalį jos teisių perėmėju, o į teismo posėdį atvyko trečiojo asmens -teisių perėmėjo UAB „Rosteka“ atstovas, todėl teismas neturėjo pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį.
  3. Atsiliepimu į ieškovės BUAB „Evekas“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Rosteka“ prašo jį tenkinti.
  4. Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Rosteka“ atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Evekas“ prašo jį tenkinti.
  5. Atsakovas V. V. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  6. Nurodo, kad apeliantai neginčija, kad be pateisinamų priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ieškovei, apie 2017 m. rugpjūčio 2 d. 10 val. vyksiantį teismo posėdį buvo pranešta tinkamai (suderinta posėdžio data ir laikas 2017-04-13d. parengiamojo teismo posėdžio metu, kuriame išaiškinta, kad teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 str., nurodytos nutarties). Toks ilgas terminas tarp posėdžių buvo nustatytas siekiant pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir nevilkinti proceso, t. y. suteikiant ieškovei teisę, vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2017-03-23d. nutartimi pakeisti atsakovą, tikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, šalis, ir nustatytas šių procesinių veiksmų atlikimui terminas iki 2017-06-30. Ieškovė teismo nustatytu laikotarpiu jokių procesinių veiksmų neatliko, netikslino ieškinio, nepateikė prašymų, o 2017 m. rugpjūčio 1 d. vakare, pateikė prašymą dėl procesinės padėties pakeitimo, žinojo, kad iki 2017m. rugpjūčio 2d. 10 val. vyksiančio teismo posėdžio, prašymas negali būti išnagrinėtas iš esmės, nes pats prašymo priėmimo klausimas nebegalėjo būti išspręstas. Apeliantai pripažįsta, kad procese dalyvių procesinė padėtis nebuvo pakeista, todėl akivaizdu, kad ieškovės dalyvavimas parengiamajame ir teismo posėdyje buvo privalomas. Ieškovei nepateikus prašymo dėl bylos ir/ar jos pateiktų prašymų nagrinėjimo iš esmės ieškovei nedalyvaujant, nepateisinus savo neatvykimo priežasčių, teismas pagrįstai tenkino atsakovo atstovės prašymą - palikti ieškinį nenagrinėtu. Prašymo pateikimas prieš pat posėdį ir neatvykimas į bylos nagrinėjimą, akivaizdžiai demonstruoja nepagarbą teismui bei proceso dalyviams, akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei bylos vilkinimą. Priimti sprendimą dėl procesinių teisių perėmimo ir pakeisti vieną šalį kita yra teismo prerogatyva. Neįvykus šalių pasikeitimui procese, materialiųjų teisių perleidimas nesuteikia procesinės teisės patiems proceso dalyviams spręsti dėl procesinės jų padėties ir neatleidžia nuo procesinių pareigų, t.y. ieškovė privalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Ieškovė procesinių teisių perėmimą grindžia 2017-08-01 Ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo (pirkimo - pardavimo) sutartimi, tačiau sutarties turinys kelia pagrįstų abejonių dėl susitarimo teisėtumo, kadangi sutarties preambulės (B) punkte nurodoma, kad Pradinis kreditorius (Ieškovė) ketina perleisti ginčijamą reikalavimo teisę, o Naujasis kreditorius (Trečiasis asmuo) ketina šią reikalavimo teisę įsigyti; Sutarties 5 punkte nustatyta, kad „Reikalavimo teisė pripažįstama perleista nuo visos Reikalavimo teisės kainos sumokėjimo momento“, tačiau perleidžiamų Reikalavimo teisių kaina nenurodyta, ieškovė nepateikė įrodymų, kad už sutarties dalyką buvo atsiskaityta, sutartis ieškovės vardu pasirašyta ją atstovaujančio bankroto administratoriaus įgalioto asmens J. K., kuriam nesuteikta teisė sudaryti tokią sutartį, įgaliojimo terminas pasibaigęs, kas reiškia, jog egzistuoja pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu, Civilinio kodekso 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtina imperatyvi nuostata, draudžianti perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas.
Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu į teismo posėdį neatvykus ieškovei, kai buvo pateiktas prašymas dėl šalies pakeitimo.
  3. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalių neatvykimo į teismo posėdį padariniais, išdėstytais CPK 246 straipsnyje. Bylos šalis, kuri ketina asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, gavusi tinkamą teismo pranešimą, kuriame nurodyta teismo posėdžio vieta ir laikas, turi atvykti į teismo posėdį numatytu laiku, o tais atvejais, kai šalis pageidauja vesti bylą per atstovą, ji turi pasirūpinti atstovavimu (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). CPK 246 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog ieškovui ir jo atstovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, taip ar nebuvo pareikšti neatvykusios šalies prašymai. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui.
  4. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadinasi, galiojant tokiam teisiniam reglamentavimui, taip pat imperatyviai teismo pareigai užkirsti kelią procesui vilkinti (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnis), teismas gali atidėti teismo posėdį tik gavęs atitinkamais įrodymais pagrindžiamą šalies prašymą ir tik jeigu jame nurodytas neatvykimo į posėdį priežastis pripažins svarbiomis. Visais atvejais teismas tokį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į tos konkrečios bylos aplinkybes.
  5. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti 2017 m., gegužės 12 d. parengiamajame teismo posėdyje. Šia nutartimi išaiškinta dalyvaujantiems byloje asmenims, kad kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šio parengiamojo teismo posėdžio metu teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, pasiūlė ieškovui pakeisti atsakovą, tikslinti ieškinį, jo pagrindą ir dalyką, šalis, ir nustatė šių procesinių veiksmų atlikimui terminą iki 2017-06-30. Kitas parengiamasis posėdis buvo paskirtas 2017-08-02 10.00 val. 2017-08-01 teisme buvo gauta ieškovės BUAB „Evekas“ ir trečiojo asmens UAB „Rosteka“ sudaryta Ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo (pirkimo - pardavimo) sutartis, pateikti sutarties šalių prašymai pakeisti ieškovę jos teisių perėmėja. Prašymas iki parengiamojo teismo posėdžio ar jo metu nebuvo išspręstas. 2017-08-02 parengiamojo posėdžio metu nutarta pereiti į teismo posėdį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtu ieškovei neatvykus į teismo posėdį ir šis prašymas buvo patenkintas.
  6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad vadovaujantis CPK 48 straipsniu teismas rašytinio proceso tvarka turėtų pakeisti šalį jos teisių perėmėju, jeigu toks teisių perėmimas galimas. Šiuo atveju teismui parengiamojo teismo posėdžio išvakarėse buvo pateikta ieškovės ir trečiojo asmens 2017-08-01 sudaryta ginčijamų reikalavimų perleidimo sutartis, pateiktas ieškovės prašymas dėl procesinių teisių perleidimo, taip pat teismui pateiktas UAB „Rosteka“ pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, prašymas atidėti teismo posėdį, kad būtų sudaryta galimybė patikslinti ieškinį, sudaryti teisinių paslaugų sutartį. Pastebėtina, kad teismas nesprendė klausimo dėl to, ar yra galimas ieškovės pakeitimas pagal ieškovės ir trečiojo asmens 2017-08-01 sudarytą ginčijamų reikalavimų perleidimo sutartį.
  7. CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo perleidimas), teismas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teismų praktikoje taikant CPK 48 straipsnio nuostatas laikomasi nuomonės, kad proceso teisės normos nustato teismo pareigą savo iniciatyva imtis veiksmų tinkamai išspręsti reikalavimo teisę perleidusios šalies ir jos teisių perėmėjo procesinės padėties klausimus ir kad teismas, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes perimant materialiąsias civilines subjektyvines teises perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant įmonių bankroto bylose kylančius teisės klausimus, konstatuota, jog bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-192/2007). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus.
  8. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nors turėjo duomenis apie galimą ieškovės reikalavimo teisės perleidimą pagal sutartį, CPK 48 straipsnio nuostatų netaikė, procesinio teisių perėmimo klausimo nesvarstė, pradinės ieškovės BUAB „Evekas“ naująja ieškove nepakeitė, o skundžiama nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą ieškovei neatvykus į teismo posėdį. Pažymėtina, kad procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti tiek žodinė, įrašoma į teismo posėdžio protokolą, tiek rašytinė (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Atskiruoju skundu skundžiama tik teismo nutartis, kuria atsisakoma įteisinti byloje teisių perėmimą, nes teisių perėmėjui ji užkerta kelią dalyvauti procese ir tokia nutartis turi būti rašytinė. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl teisių perėmimo liko neišspręstas. Trečiojo asmens UAB „Rosteka“ (su kuriuo ieškovė sudarė 2017-08-01 ginčijamų reikalavimų perleidimo sutartį) atstovas teismo posėdyje dalyvavo.
  9. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad neišsprendus klausimo dėl teisių perėmimo, liko neaiški BUAB „Evekas“ ir UAB „Rosteka“ procesinė padėtis, ar trečiasis asmuo perėmė ieškovės procesines teises ir pareigas. Pripažintina, kad neišsprendus teisių perėmimo klausimo pirmosios instancijos teismas negalėjo ieškinio palikti nenagrinėtu neatvykus į teismo posėdį ieškovei vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu.
  10. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs klausimo dėl teisių perėmimo, neatvykus ieškovei, sudariusiai su trečiuoju asmeniu reikalavimo perleidimo sutartį, paliko ieškinį nenagrinėtu. Skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

11Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai