Byla A-583-146/2016
Dėl įsakymų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai ir R. K. dėl įsakymų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu (I t., b. l. 1–8), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT, atsakovas) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius) vedėjo 2011 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 „Dėl R. K. žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2695); 2) panaikinti Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696 „Dėl R. K. žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2696).

5Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 2695 buvo patikslinti R. K. privačios nuosavybės teise valdomo 2,1940 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., kadastro duomenys pagal UAB „JTG projektai“ 2010 m. gegužės 27 d. atliktus kadastrinius matavimus ir nustatyta, kad šį žemės sklypą sudaro du žemės sklypai: 1) žemės sklypas Nr. 628-1, kurio plotas 8602 m2, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, naudmenų rūšis – miškas (8558 m2) ir keliai (44 m2); 2) žemės sklypas Nr. 628-2, kurio plotas 12514 m2, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis – ariama žemė (7900 m2), miško žemė (3123 m2), keliai (819 m2) ir užstatyta teritorija (672 m2). Šio įsakymo pagrindu naujai suformuoti žemės sklypai 2011 m. birželio 17 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. 2011 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 2696 buvo patikslinti R. K. privačios nuosavybės teise valdomo 15,1060 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., kadastro duomenys pagal UAB „JTG projektai“ 2010 m. gegužės 27 d. atliktus kadastrinius matavimus, nustatant, kad šį žemės sklypą sudaro trys žemės sklypai: 1) žemės sklypas Nr. 629-1, kurio plotas 18332 m2, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis – ariama žemė (18332 m2); 2) žemės sklypas Nr. 629-2, kurio plotas 120066 m2, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, naudmenų rūšis – miškas (120066 m2); 3) žemės sklypas Nr. 629-3, kurio plotas 7331 m2, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis – ariama žemė (7331 m2). Šio įsakymo pagrindu naujai suformuoti žemės sklypai 2011 m. birželio 17 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Remiantis Valstybinės miškų tarnybos pateiktais grafiniais ir tekstiniais Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, visi penki po žemės sklypų padalijimo suformuoti žemės sklypai visu savo plotu patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 92, 93 ir 102 kvartalų miško taksacinius sklypus ir yra inventorizuoti kaip miško žemė ir priskiriami III miškų grupės (apsauginių miškų) vandens telkinių apsaugos zonų miškams. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 813 matyti, kad atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, jog Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 92 ir 93 miško kvartalų dalys, patenkančios į žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir (ar) miško žemei keliamus reikalavimus, miško žemės naudmenos juose – kirtavietė (žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )) ir medynai (žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - )). Iš Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 19 d. rašto Nr. R2-1503 ir kartu pateiktų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinių duomenų matyti, kad žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), vėliau padalintuose į žemės sklypus, miško žemės ir miško plotai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, o atnaujinti pagal 2010–2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis bei 2014 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 813 išvadas, taip pat, kad ir pagal 1986 m. miškotvarkos medžiagą šių žemės sklypų teritorijoje buvo išimtinai tik miško žemės naudmenos. Pareiškėjas pažymėjo, kad Įsakymu Nr. 2695 buvo atliktas mažesnės nei 5 ha privačios miško valdos padalijimas į dvi atskiras valdas (irgi mažesnes nei 5 ha), o Įsakymu Nr. 2696 – privačios miško valdos padalijimas į tris atskiras valdas, iš kurių dviejų valdų plotas taip pat yra mažesnis nei 5 ha, todėl priimant ginčijamus įsakymus buvo pažeista Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies imperatyvi nuostata, draudžianti skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha. Be to, ginčijamų įsakymų priėmimo metu įstatyme nebuvo numatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, todėl, vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2009 m. birželio 22 d. nutarimu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad visa žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), teritorija buvo ir yra priskiriama miško žemės plotams, buvo ir yra įregistruota Lietuvos Respublikos miškų kadastre kaip miško žemė, ginčijamų įsakymų priėmimo metu šiuose žemės sklypuose apskritai negalėjo būti sprendžiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, taigi, ir miškų ūkio paskirties pakeitimo į žemės ūkio paskirtį, klausimas. Įsakymai nebuvo grindžiami jokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis būtinybę miško žemę minėtuose žemės sklypuose paversti kitomis naudmenomis, iš esmės jie yra susiję tik su minėtų privačių miškų ūkio paskirties žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), savininko privačiu interesu atskirti tam tikras šių sklypų dalis, siekiant ateityje jas naudoti naujai gyvenamajai statybai. Atitinkamas miškų ūkio paskirties žemės sklypų padalijimas ir juose esančios miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis nėra galimas ir pagal šiuo metu (nuo 2011 m. liepos 1 d.) galiojantį teisinį reguliavimą. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateiktų dokumentų ir 2014 m. gegužės 16 d. pažymų apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų priskyrimo miškų grupėms plano fragmentų) Nr. 48500, Nr. 48501 matyti, kad tiek žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), tiek po jų padalijimo suformuoti žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ribas ir priskiriami III miškų grupės (apsauginių miškų) vandens telkinių apsaugos zonų miškams. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 20 straipsnį, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos yra saugomos teritorijos, todėl nesant duomenų, kad žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), miško žemė kitomis naudmenomis verčiama reikmėms, susijusioms saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu ir rekreaciniu naudojimu, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, ginčijamais įsakymais pastariesiems žemės sklypams nustatant žemės ūkio paskirtį buvo pažeistos ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131, (toliau – ir Miško žemės pavertimo aprašas) 6.2 punkto nuostatos. Be to, nustačius, kad žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), priskiriami miško žemei, ir teisės aktams neleidžiant jos paversti kitomis naudmenomis, minėti žemės sklypai yra vientiso Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos miško masyvo sudėtinė dalis, o ne žemės ūkio naudmenose įsiterpę pavieniai miško ploteliai, todėl ginčijamais įsakymais žemės sklypams nustatant žemės ūkio paskirtį buvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 25 straipsnio 1 dalies bei 26 straipsnio 1 dalies imperatyvūs reikalavimai, pagal kuriuos miško žemė (tiek mišku apaugęs plotas (medynai), tiek neapaugęs mišku plotas) priskiriama miškų ūkio paskirties žemei, o žemės ūkio paskirties žemei gali būti priskiriami tik žemės ūkio produktų gamybai naudojamuose ar tinkamuose naudoti žemės plotuose įsiterpę Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais. Be to, žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), buvo padalinti ir po padalijimo suformuotiems žemės sklypams paskirtis nustatyta (pakeista) neparengus, neapsvarsčius, nesuderinus ir nepatvirtinus pagal teisės aktus privalomo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, todėl jie priimti pažeidžiant ir atitinkamas imperatyvias Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 18 dalies, 20 dalies, 27 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 3 dalies 12 punkto, 37 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies 2 punkto, 6 dalies, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 3 punkto, 5 punkto, 10 punkto nuostatas, ir tai yra papildomas pagrindas panaikinti šiuos įsakymus kaip neteisėtus dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškimą tenkinti.

7Atsiliepime į pareiškimą (I t., b. l. 175–179) atsakovas pateikė iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir pareiškėjas, papildomai paaiškino, kad žemės sklypai, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), buvo suformuoti neparengus teritorijų planavimo dokumento, kuriame žemės sklypai, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), būtų padalinti suformuojant atskirus mažesnius žemės sklypus. Taip pat neparengus teritorijų planavimo dokumento buvo pakeista žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Žemės sklypai, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), buvo suformuoti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), plotus atskiriant keliais, kurių plotai buvo įskaičiuoti į šių žemės sklypų bendrus plotus, t. y. nesivadovaujant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir NTK nuostatai) 22 punkto reikalavimais. Atliekant žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kadastrinius matavimus buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, NTK nuostatų 21, 22, 56 punktų, 32.1.9 papunkčio bei Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punkto reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus negalėjo suderinti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), planų bei priimti ginčijamų įsakymų, be to, šie sklypai buvo suformuoti nesivadovaujant Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punkto, pagal kurį Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus privačius žemės sklypus.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir VMT) prašė pareiškimą tenkinti.

9Atsiliepime į pareiškimą (I t., b. l. 152–156) VMT paaiškino, kad miško ir miško žemės plotai, patenkantys į buvusį žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) (iki 2011 m.), kuris buvo padalintas į žemės sklypus, kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), bei į buvusį žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) (iki 2011 m.), kuris buvo padalintas į žemės sklypus, kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), patenka į Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 92 kvartalo 2–13, 15, 16; 93 kvartalo 1, 4, 7–14; 101 kvartalo 4, 11, 16, 17; 102 kvartalo 1–7 taksacinius sklypus. Sklypai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo registruoti 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, atnaujinti pagal 2010–2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, 2014 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 813 išvadas. Pagal 1986 metų miškotvarkos medžiagą, minėtų žemės sklypų teritorijoje buvo išimtinai tik miško žemės naudmenos. Tai taip pat patvirtina 2006 m. parengtas žemės sklypui Nr. ( - ) vidinės miškotvarkos projektas bei šio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Ginčijamais įsakymais patikslinus R. K. privačios nuosavybės teise valdomo 2,1940 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ir 15,1060 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančių ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus, buvo atliktas neteisėtas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. VMT pažymėjo, kad žemės sklype miško žemė kitomis naudmenomis buvo paversta neatlikus nustatytų procedūrų, nepagrįstai atlikus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka nustatyta Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131. Ginčijami įsakymai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 1 dalies, Miško žemės pavertimo aprašo 4 punkto nuostatas, todėl turi būti panaikinti kaip neteisėti ir prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) prašė atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime į pareiškimą (I t., b. l. 158–171) trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjas skundžia 2011 m. birželio 16 d. priimtus įsakymus, todėl yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio senaties terminą, kuris prasidėjo 2014 m. balandžio 22 d., t. y. tą dieną, kai pareiškėjas gavo informaciją ir duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Taip pat byloje yra ir kitas pagrindas taikyti senaties terminą, t. y. dėl nepateisinamai ilgo termino, praėjusio nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo, nes pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, priešingu atveju būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas, teisėtų lūkesčių principas, nes trečiasis suinteresuotas asmuo tris metus pagrįstai tikėjosi, kad priimti administraciniai aktai yra teisėti ir galiojantys, todėl atitinkamai naudojosi ginčo sklypais, juos prižiūrėjo. Ginčijami įsakymai buvo priimti vadovaujantis UAB „JTG projektai“ nustatytais ginčo žemės sklypo kadastro duomenimis pagal faktinę žemės sklypų padėtį ir jų naudmenas (t. y. atsižvelgus į tai, kad dalį sklypų sudaro ariama žemė) bei vadovaujantis žemės sklypo planu M 1:1000, taip pat UAB „JTG projektai“ 2011 m. birželio 15 d. prašymais Nr. 48GK-2571 ir Nr. 48GK-2570. Kadangi pareiškėjas nenurodo, kokie konkretūs reikalavimai buvo pažeisti atliekant ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus, ir jų neginčija, šie laikytini galiojančiais, o jų pagrindu priimti ginčijami įsakymai – teisėtais ir galiojančiais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad ginčijamų įsakymų priėmimo metu buvo pažeistos tuo metu galiojusios procedūros ir teisės aktai. Pareiškėjas reikalavimą iš esmės grindžia tik Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 19 d. raštu Nr. R2-1503 ir kartu su juo pateiktais dokumentais, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 813 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuris surašytas tik 2014 m. gegužės 14 d., kai tuo tarpu UAB „JTG projektai“ kadastrinius matavimus atliko 2010 m. gegužės 27 d. Dėl šių priežasčių trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjo pateikti faktiniai duomenys su ginčijamų įsakymų priėmimo metu (2011 m. birželio 16 d.) buvusia žemės sklypų padėtimi gali skirtis dėl praėjusio ilgo laiko tarpo ir įvykusių gamtinių procesų. Pareiškėjo pateiktuose dokumentuose (2006 m. Vidinės miškotvarkos projekte (reg. Nr. 25725), 1986 m. miškotvarkos medžiagoje, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinėje medžiagoje (miškotvarka 2000 m.) ir kt.) užfiksuotos faktinės aplinkybės galėjo kisti, t. y. ginčo žemės sklypuose 1986 m. galėjo būti vienokios faktinės aplinkybės (įskaitant žemės sklypų naudmenų kiekį, pobūdį ir kt.), 2006 m. žemės sklypų faktinė padėtis galėjo būti ženkliai pasikeitusi, o 2010–2011 m. galėjo būti skirtinga nei 2014 metais. Pareiškėjo pateiktos ginčo sklypų ortofotonuotraukos negali būti laikomos pakankamu įrodymu, kadangi iš jų neįmanoma tiksliai nustatyti, ar 2011 m. birželio 16 d. priimant ginčijamus įsakymus dėl konkrečių sklypų atidalijimo pagal naudmenas, ginčo sklypuose buvo miškas ar miško žemė ir / ar juose buvo žemės ūkio naudmenų (ariamos žemės). Pareiškėjas neįrodė, kad 2011 m. birželio 17 d. priimant ginčijamus įsakymus faktinė ginčo žemės sklypų padėtis, t. y. jų naudmenos, buvo išimtinai priskiriamos tik miškui (miško žemei). Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nustačius, jog ginčo sklypuose yra žemės naudmenų (šiuo atveju ariamosios žemės), atsakovas turėjo teisinį pagrindą pakeisti žemės naudojimosi paskirtį, atidalijant ginčo sklypus, vadovaudamasis Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo pareiškimo argumentais, kad ginčijami įsakymai buvo priimti pažeidžiant Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, Miško žemės pavertimo aprašo 6.2 punkto reikalavimus, nes jais buvo atidalijama privati miško valda, kaip tai numato Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir patikslinami kadastro duomenys. Savo ruožtu pareiškėjo minimos kitų teisės aktų nuostatos reglamentuoja miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, o ne sklypų suformavimą pagal juose jau esančias žemės ūkio naudmenas bei kadastro duomenų patikslinimą. Ginčijamais įsakymais miško žemė nebuvo paversta kitomis naudmenomis, o atsižvelgiant į atliktus kadastrinius matavimus, jų metu nustatytus duomenis, žemės sklypai buvo atidalinti pagal juose faktiškai esančias žemės ūkio naudmenas (gamtinių procesų įtakoje pasikeitus žemės išteklių kokybiniams pokyčiams). Dėl viešo intereso gynimo trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas turėtų nurodyti ne tik atitinkamus teisės aktų pažeidimus, bet ir kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimai bei kaip pareiškėjo pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti. Vien tai, kad ginčijami įsakymai yra susiję su mišku (miško žeme), remiantis teismų praktika, negali besąlygiškai lemti viešojo intereso buvimo, nenustačius, jog pareiškėjo reikalavimo patenkinimas gali apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, atsižvelgiant taip pat į tai, kad jie buvo priimti dėl privataus miško. Ginčijami įsakymai buvo priimti vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktu, o pareiškėjo nurodomi Konstitucinio Teismo nutarimai dėl miško, kaip viešojo intereso objekto, yra susiję su tais atvejais, kai miško žemė yra paverčiama kitomis naudmenomis pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatas, kurios yra iš esmės skirtingos. Teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, turėtų nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Administracinių aktų panaikinimas bus nukreiptas į viešojo intereso gynimą tik tuo atveju, jei tai būtų siejama su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padėties atkūrimu), ko pareiškimo tenkinimo atveju neįvyktų. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, todėl teismas turėtų atsisakyti jį nagrinėti.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu (III t., b. l. 2–14) pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą patenkino – t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 „Dėl R. K. žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ ir 2011 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696 „Dėl R. K. žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“.

14Ištyręs įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 92-41 „Dėl kompensavimo už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu Vilniaus rajone pil. R. K.“ R. K. buvo perduotas nuosavybėn neatlygintinai 17,30 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis Vilniaus r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., leidžiant sklypo savininkui naudotis 6 m pločio bendro naudojimo keliu (I t., b. l. 28). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko (toliau – ir NTCDB) pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto ir registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį patvirtina, kad registre buvo įregistruotas 17,3 ha žemės sklypas, iš jo miškas – 17,3 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio paskirtis (I t., b. l. 123). Pagal 1986 m. miškotvarkos medžiagos ištrauką (medelynų planą, taksoraštį), šio žemės sklypo teritorijoje buvo tik miškas, kuriame augo medžiai, kurių amžius nuo 20 iki 70 metų (I t., b. l. 111–113). Duomenys apie tai, kad R. K. priklausančiame 17,3 ha ploto sklype yra miškas, buvo užfiksuoti ir 2006 m. inventorizavus miško valdą parengtame miškotvarkos projekte, 2006 m. balandžio 14 d. įregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, reg. Nr. 25725 (I t., b. l. 114–122). Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 2.3-1353-41 „Dėl R. K. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ buvo nustatyta, kad atlikus 17,30 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus, jį sudaro du žemės sklypai: žemės sklypas Nr. 123-1, kurio plotas 2,1940 ha, paskirtis – miškų ūkio, būdas – apsauginių miškų sklypai, ir žemės sklypas Nr. 123-2, kurio plotas 15,1060 ha, paskirtis – miškų ūkio, būdas – apsauginių miškų sklypai (I t., b. l. 29–30); įsakymu sklypų savininkui nurodyta kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl kadastro duomenų patikslinimo sklypui. Nekilnojamo turto registre žemės sklypui Nr. 123-1 suteiktas unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), žemės sklypui Nr. 123-2 – unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) (I t., b. l. 11–12, 17–18). 2010 m. gegužės 27 d. UAB „JTG Projektai“ atliko šių miškų ūkio paskirties žemės sklypų kadastrinius matavimus. Atliekant 2,1940 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus, žemės plotai buvo atskirti keliais, kurių plotai buvo įskaičiuoti į šio žemės sklypo bendrą plotą, ir buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (I t., b. l. 39–50). Žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), kadastro duomenyse nurodyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, žemės ūkio naudmenos (ariama žemė) sudaro 0,7900 ha (I t., b. l. 46–47). Atliekant 15,1060 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus, žemės plotai buvo atskirti keliais, kurių plotai buvo įskaičiuoti į šio žemės sklypo bendrą plotą, ir buvo suformuoti trys atskiri žemės sklypai, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (I t., b. l. 59–76). Žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kadastro duomenyse nurodyta, kad šių žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (I t., b. l. 60–61, 72–73). Žemės ūkio naudmenos (ariama žemė) sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), sudaro 0,7900 ha, o sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), – 0,7331 ha. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 „Dėl R. K. žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ patikslino privačios nuosavybės teise valdomo 2,1940 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., kadastro duomenis pagal UAB „JTG projektai“ 2010 m. gegužės 27 d. atliktus kadastrinius matavimus, nustatydamas, kad šį žemės sklypą sudaro du žemės sklypai: žemės sklypas Nr. 628-1, kurio plotas 8602 m2, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, naudmenų rūšis – miškas (8558 m2) ir keliai (44 m2), ir žemės sklypas Nr. 628-2, kurio plotas 12514 m2, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis – ariama žemė (7900 m2), miško žemė (3123 m2), keliai (819 m2) ir užstatyta teritorija (672 m2). Šio įsakymo pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruoti du padalijimo būdu (padalijus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) naujai suformuoti žemės sklypai, esantys ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav.: 0,8602 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ir 1,2514 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (I t., b. l. 13–16). Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696 „Dėl R. K. žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ patikslino privačios nuosavybės teise valdomo 15,1060 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav., kadastro duomenis pagal UAB „JTG projektai“ 2010 m. gegužės 27 d. atliktus kadastrinius matavimus, nustatydamas, kad šį žemės sklypą sudaro trys žemės sklypai: žemės sklypas Nr. 629-1, kurio plotas 18332 m2, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis – ariama žemė (18332 m2); žemės sklypas Nr. 629-2, kurio plotas 120066 m2, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, naudmenų rūšis – miškas (120066 m2), ir žemės sklypas Nr. 629-3, kurio plotas 7331 m2, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis – ariama žemė (7331 m2). Šio įsakymo pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruoti trys padalijimo būdu (padalijus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) naujai suformuoti žemės sklypai, esantys ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r. sav.: 1,8332 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 12,0066 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 0,7331 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (I t., b. l. 19–24). Iš R. K. priklausančių naujai suformuotų penkių žemės sklypų tik dviejų – kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) – kadastro duomenyse nurodyta, kad jų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai (I t., b. l. 40–41, 66–67). 2014 m. gegužės 9 d. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 120-14-V buvo iniciuotas sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), patikrinimas ir surašytas patikrinimo vietoje aktas Nr. 813 (I t., b. l. 100–110). Patikrinimo metu nustatyta, kad Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 92 ir 93 miškų kvartalų dalys, patenkančios į žemės sklypus, kurių patikrinimas buvo iniciuotas, atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir (ar) miško žemei keliamus reikalavimus; miško žemės naudmenos juose – kirtavietė (žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )) ir medynai (žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - )). Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos gavęs duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą ir atlikęs papildomą tyrimą, pateikė teismui pareiškimą, prašydamas panaikinti Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 16 d. įsakymus Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 ir Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696.

15Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo nagrinėjamoje byloje dalykas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 ir 2011 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696 teisėtumas ir pagrįstumas.

16Pasisakydamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens R. K. teiginių esą pareiškėjas praleido teisės aktais nustatytą skundo padavimo terminą, teismas pažymėjo, kad termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų numatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), taip rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar ginant šį interesą yra pagrindas kreiptis į teismą. Administracinių teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad, prokurorui kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo (prašymo) padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą. Jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą pareiškėjas surinko tada, kai gavo iš Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 22 d. raštą Nr. R2-1181, kuriuo pateikti pareiškėjo prašyti duomenys (raštą pareiškėjas gavo 2014 m. balandžio 28 d.) (II t., b. l. 154). Todėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas vieno mėnesio skundo pateikimo teismui terminas skaičiuotinas nuo 2014 m. balandžio 28 d. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pareiškimą teismui pateikė 2014 m. gegužės 27 d., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas pareiškimo padavimo teismui termino nepraleido.

17Vertindamas ginčijamų įsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas atsižvelgė į tai, kad pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Žemės sklypų ribų, naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir pakeitimas įstatyme apibrėžiama kaip žemės tvarkymas, reglamentuojamas teisės aktų, atliekamas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus. Nagrinėjamo ginčo atveju dalis miško žemės naudmenų buvo paverstos kitomis – žemės ūkio naudmenomis, nors visi penki po žemės sklypų padalijimo suformuoti žemės sklypai visu savo plotu patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 92, 93 ir 102 kvartalų miško taksacinius sklypus ir yra inventorizuoti kaip miško žemė bei priskiriami III miškų grupės (apsauginių miškų) vandens telkinių apsaugos zonų miškams. Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kurio 2 straipsnyje apibrėžta, kad miškas – tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augmenija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Šios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės valstybinės apskaitos taisyklių III skyriaus 16 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gruodžio 15 d. iki 2007 m. sausio 12 d.), kuris nustato, jog miškui priskiriamas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės); miško žemei priskiriamas apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas, taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys iki 5 metrų pločio miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių statinių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 24 d. iki 2011 m. spalio 5 d.) patvirtinto aprašo 1 punkte buvo nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus, o šie interesai derinami rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant viešąjį svarstymą Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, nustatyta tvarka. Miško žemės pavertimo aprašo 6.4 punkte nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik tada, kai yra patvirtinti šio Aprašo 6.1.4, 6.2 ir 6.3 punktuose nurodyti teritorijų planavimo dokumentai.

18Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 2.3-1353-41 buvo nustatyta, jog žemės sklypo Nr. 123-1 (suteiktas kadastrinis Nr. ( - )), kurio plotas 2,1940 ha, paskirtis yra miškų ūkio, būdas – apsauginių miškų sklypai, jį naudojant buvo nurodyta laikytis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija), XXVI punkto (privačių miškų tvarkymas ir naudojimas) reikalavimų žemės sklypo 1,2874 ha plote ir XXIX punkto (vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos) reikalavimų žemės sklypo 2,1940 ha plote. Šiuo įsakymu taip pat nustatyta, kad žemės sklypo Nr. 123-2 (suteiktas kadastrinis Nr. ( - )), kurio plotas 15,1060 ha, paskirtis – miškų ūkio, būdas – apsauginių miškų sklypai, jį naudojant buvo nurodyta laikytis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) XXVI punkto (privačių miškų tvarkymas ir naudojimas) reikalavimų žemės sklypo 12,303 ha plote ir XXIX punkto (vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos) reikalavimų žemės sklypo 15,1060 ha plote. Žemės sklypų naudojimo apribojimai buvo fiksuojami jų kadastro duomenų nustatymo 2007 m. kovo 14 d. metu bei įtraukti į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką (I t., b. l. 11–12, 17–18, 34, 54).

19Iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinių duomenų, t. y. iš 2014 m. gegužės 16 d. pažymų apie archyvinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų žemėlapio fragmentų) Nr. 48483, Nr. 48484 (I t., b. l. 96–97), 2015 m. balandžio 2 d. pažymos Nr. 56908 (II t., b. l. 158), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinės medžiagos (taksoraščio) Nr. 48482 (I t., b. l. 96–97) ir taksoraščio Nr. 56942 (II t., b. l. 163–165) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), miško žemės ir miško plotai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo įregistruoti pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, o atnaujinti pagal 2010–2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis bei 2014 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 813 išvadas, ir pagal juose užfiksuotus duomenis šių sklypų teritorijoje buvo išimtinai tik miško žemės naudmenos.

20Iš Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 16 d. pažymų apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų priskyrimo miškų grupėms plano fragmentų) Nr. 48500, Nr. 48501 (I t., b. l. 79-80), 2014 m. gegužės 16 d. pažymų apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų žemėlapio fragmentų) Nr. 48486, Nr. 48488, Nr. 48490, Nr. 48492, Nr. 48494 (I t., b. l. 81, 84, 87, 90, 93), taip pat iš 2014 m. gegužės 16 d. pažymų apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksacinių rodiklių) Nr. 48485, Nr. 48487, Nr. 48489, Nr. 48491, Nr. 48493 (I t., b. l. 82–83, 85–86, 88–89, 91–92, 94–95) teismas nustatė, kad visi penki po žemės sklypų padalijimo suformuoti žemės sklypai visu savo plotu patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 92, 93 ir 102 kvartalų miško taksacinius sklypus ir yra inventorizuoti kaip miško žemė bei priskiriami III miškų grupės (apsauginių miškų) vandens telkinių apsaugos zonų miškams. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 20 straipsnį, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos yra saugomos teritorijos, todėl joms teisės aktais nustatomas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Teismas byloje nenustatė jokių duomenų, kad žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), miško žemė kitomis naudmenomis buvo verčiama reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu ir rekreaciniu naudojimu, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Teismo vertinimu, šiems sklypams nustatant žemės ūkio paskirtį buvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 25 straipsnio 1 dalyje ir 26 straipsnio 1 dalyje nurodyti imperatyvūs reikalavimai, pagal kuriuos miško žemė – tiek apaugęs mišku apaugęs plotas (medynai), tiek neapaugęs mišku plotas – priskiriama miškų ūkio paskirties žemei, o žemės ūkio paskirties žemei gali būti priskiriami tik žemės ūkio produktų gamybai naudojamuose ar tinkamuose naudoti žemės plotuose įsiterpę Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jei jie nesuformuoti atskirais sklypais, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėti žemės sklypai yra vientiso Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos miško masyvo sudėtinė dalis, o ne žemės ūkio naudmenose įsiterpę pavieniai miško ploteliai.

21Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. neatliko norminiais aktais reglamentuotos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros. Ginčijamais įsakymais buvo išskaidyti R. K. priklausantys žemės sklypai, kadastrinis Nr. ( - ) ir kadastrinis Nr. ( - ), bei pakeista naudmenų rūšis ir jų plotai, nors jie yra inventorizuoti kaip miško žemė ir priskiriami III miškų grupės (apsauginių miškų) vandens telkinių apsaugos zonų miškams, o pagal Miško žemės pavertimo aprašo 6.3 punktą miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendruosiuose planuose, o tais atvejais, kai šie planai neparengti, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gali būti numatytas specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, nurodytuose Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose. Teismas nenustatė byloje duomenų, liudijančių apie tai, kad iki ginčijamų įsakymų būtų buvę rengti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektai, kuriuose būtų numatyta padalyti šiuos žemės sklypus į atskirus mažesnius žemės sklypus ir keisti šių žemės sklypų paskirtį. Ištyręs bylos duomenis, teismas nustatė, kad miško žemė žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kitomis naudmenomis paversta ir pakeista jos tikslinė paskirtis vien tik atlikus naujus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu priėmus ginčijamus įsakymus, nesilaikant Miško žemės pavertimo aprašo 6.4 punkte nustatytos tvarkos ir nepaisant teisės aktuose numatytų reikalavimų teritorijos (jos dalių) planavimo dokumentų parengimui. Taip pat teismas byloje nenustatė jokių išimtinių atvejų, dėl kurių ginčijamais įsakymais miško žemė galėjusi būti paversta kitomis naudmenomis derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai suteikė pagrindą teismo išvadai, kad po ginčijamų įsakymų priėmimo trečiasis suinteresuotas asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas pakeisti žemės sklypų paskirtį į namų valdą gyvenamųjų namų mažaaukštei statybai ir padalinti juos į atskirus sklypus, kas liudija apie jo išimtinai privatų interesą (I t., b. l. 125–143). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2006 m. miško sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), savavališkai, neturint nustatyta tvarka išduotų leidimų miškui kirsti plynu kirtimu, buvo nukirsta 131,56 kietmetrių medienos (II t., b. l. 166–174), t. y. atlikti neteisėti veiksmai, o 2014 m. gegužės 14 d. Patikrinimo vietoje akte yra užfiksuoti duomenys apie tai, kad sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), matomi žemių stumdymo darbų požymiai, bandymai arti kirtavietę, augusių medžių kelmų liekanos po antžeminės dalies susmulkinimo, sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), nukirsti ir susmulkinti atžėlę nauji medeliai ir krūmai bei matomi požymiai, kad sklype augantys medžiai pagal morfologinius požymius yra augę greta kitų medžių ir kt. Teismo vertinimu, šie duomenys paneigia R. K. argumentus esą miško sklypų naudmenų pobūdis galėjo pasikeisti natūraliai, dėl žemės išteklių kokybinių pokyčių, kuriuos įtakojo gamtiniai procesai.

22Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad ginčijamais įsakymais nepagrįstai buvo padidinti kitų naudmenų plotai ir atitinkamai sumažintas miško žemės plotas. Be to, neparengus teritorijų planavimo dokumentų, žemės sklypai, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), buvo neteisėtai padalinti, iš jų suformuojant atskirus mažesnius žemės sklypus, jų plotus atskiriant keliais ir juos įskaičiuojant į šių sklypų bendrus plotus (nors šiuose sklypuose kelio naudmenų ir (ar) kelių, kurių plotas neįskaičiuotas į jų bendrą plotą, jų suformavimo metu nebuvo). Įsakymu Nr. 2695 buvo atliktas mažesnės nei 5 ha privačios miškų valdos padalijimas į 2 atskiras valdas, kurios plotas taip pat mažesnis nei 5 ha, o Įsakymu Nr. 2696 – į tris 3 atskiras valdas, iš kurių dvi yra mažesnės nei 5 ha, tuo pažeidžiant Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, draudžiančią skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad ginčijami įsakymai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl nusprendė šiuos įsakymus panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

23Pasisakydamas dėl viešojo intereso buvimo teismas atsižvelgė į tai, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis suteikia prokurorui teisę kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006 teigiama, kad „tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. <...> Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas“. Ginčo atveju teismas pažymėjo, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Be to, Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime akcentuodamas miško svarbą yra išaiškinęs, kad miškas yra vienas iš pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vieningos ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Pagal Konstituciją, atskiri gamtos objektai, tarp jų ir miškai, turėtų būti vertinami kaip visuotinės vertybės, skirtos tenkinti visuomenės interesus; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Įvertinęs tai nagrinėjamos bylos kontekste, teismas sprendė, kad Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 ir įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696 teisėtumas yra tiesiogiai susijęs su tinkamo miškų naudojimo režimo užtikrinimu, todėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro siekiamą ginti interesą teismas pripažino viešuoju interesu. Kartu teismas pažymėjo, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos tokioms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, laikytinas viešuoju. Kadangi prokuroro ginčijami sprendimai dėl juose įtvirtintų nuostatų gali turėti įtakos saugomų teritorijų atžvilgiu, šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas laikytinas viešuoju interesu. Taip pat teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų, pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimus, tai yra susidarė situacija, kurioje prokuroras pradėjo ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino Nacionalinė žemės tarnyba, turėjusi tai padaryti pagal įstatymą. Šioje byloje Nacionalinė žemės tarnyba dalyvauja kaip atsakovas, todėl kaip dar vieną viešojo intereso aspektą teismas vertino tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba, privalėjusi užtikrinti, kad visais jos veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas, todėl prokuroras turėjo teisę kreiptis į teismą, siekdamas jį apginti.

24Kita vertus, teismas pabrėžė ir tai, kad viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos, todėl šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Teisės teorijoje laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik ginčijamų aktų teisėtumo klausimas, neribojant žemės sklypų savininko teisių naudotis jam priklausančiais nuosavybės objektais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, teismas sprendė, jog asmens teisės ir teisėti interesai bei viešasis interesas šiuo atveju nėra priešpriešinami.

25Trečiojo suinteresuoto asmens R. K. argumentus dėl jo teisėtų lūkesčių pažeidimo teismas atmetė bei pažymėjo, jog Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teisėtų lūkesčių apsauga – tai vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. Ji inter alia suponuoja tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Nagrinėjamu atveju nustatęs, kad ginčijami administraciniai aktai akivaizdžiai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo teigti, kad sprendimų, kurie nuo pat jų priėmimo buvo neteisėti, pagrindu miško sklypų savininkui galėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai. Taip pat teismas nesutiko su trečiojo suinteresuoto asmens teiginiu, kad nuo sprendimų priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl jų panaikinimo praėjo ilgas laiko tarpas, dėl ko sprendimų panaikinimo atveju būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas. Teismas atkreipė dėmesį, kad trejų metų laikotarpiu nebuvo atlikta jokių veiksmų, susijusių su minėtų žemės sklypų naudojimu pagal ginčijamais įsakymais nustatytą jų paskirtį ir naudmenas, todėl toks laiko tarpas nelaikytinas ilgu. Be to, teismas pastebėjo, kad šioje byloje konstatuotas administracinių aktų neteisėtumas neužkerta kelio trečiajam suinteresuotam asmeniui realizuoti jo siekiamą teisę keisti miško naudmenų pobūdį, miško žemės paskirtį kreipiantis pagal kompetenciją į atitinkamas valstybės institucijas ir atliekant teisės aktuose nustatytus veiksmus.

26III.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (III t., b. l. 18–26) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo motyvais dėl prokuroro pareiškimo padavimo termino ir teigia, kad jau 2014 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras žinojo apie galimai neteisėtų 2011 m. birželio 16 d. Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymų Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 ir Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696 priėmimą. Apie tai liudija 2014 m. balandžio 22 d. Valstybinės miškų tarnybos raštas Nr. R2-1181 (I t., b. l. 154). Todėl vieno mėnesio terminas pareiškimui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. balandžio 7 d. ir ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas terminas laikytinas praleistas. Pareiškėjas neprašė atnaujinti pareiškimo padavimo terminą, todėl, remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punktu, paaiškėjus, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio pareiškimo padavimo terminą ir neprašo šio termino atnaujinti, pirmosios instancijos teismas privalėjo bylą nutraukti. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant viešąjį interesą, visuomenės vardu veikia ir kitos atsakingos institucijos. Nagrinėjamu atveju praėjus vieno mėnesio terminui paduoti skundą, nustatytam ABTĮ 33 straipsnyje, Vilniaus rajono savivaldybė pasirašė su apeliantu Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 481-12, kurios galiojimas nustatytas iki 2017 m. birželio 28 d. (I t., b. l. 139–141). Apie galimą ginčijamų įsakymų neteisėtumą minima Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus 2012 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. VR-4.3-819, Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. R2-2131 (I t., b. l. 137). Tačiau minėtos institucijos nesikreipė į teismą su prašymu panaikinti Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo priimtus įsakymus. Atkreipia dėmesį, kad, remiantis 2012 m. liepos 11 d. Vilniaus RAAD Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus raštu Nr. VR-4.3-734, šioje byloje ginčijami įsakymai nekėlė abejonių dėl jų teisėtumo. Nurodytame rašte minimi tik netikslumai tarp kadastro grafinių ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų dėl planuojamame sklype esančio miško. Apelianto teigimu, nurodytos valstybinės institucijos, kurios yra šios administracinės bylos proceso dalyviai, nustačiusios viešojo intereso pažeidimą, turėjo nedelsdamos informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., 1, 6, 6 p.).
  2. Dėl ginčijamų įsakymų apeliantas nurodo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 62.2.5 papunkčiu, leidžiama miško žemę paversti kitomis naudmenomis Miškų įstatymo 11 straipsnio numatytais atvejais. Iš tų pačių taisyklių 67 punkto akivaizdu, kad ginčijami įsakymai buvo tvirtinami, tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą. Ginčijami įsakymai buvo priimti, kai galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 238 patvirtintas Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašas (nutarimas neteko galios 2011 m. spalio 6 d.). Remiantis minėto aprašo 10 punktu, žemėtvarkos skyrius per 15 darbo dienų išnagrinėja miško valdytojo prašymą paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir parengia apskrities viršininkui motyvuotą išvadą bei sprendimo dėl leidimo paversti miško žemę kitomis naudmenomis projektą. Nei pareiškėjas, nei atsakovas NŽT šių dokumentų į bylą nepateikė ir jų teisėtumo neginčijo. Pasak apelianto, nepripažinus šių dokumentų negaliojančiais, negalima spręsti klausimą dėl Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo pasirašytų įsakymų pripažinimo negaliojančiais. Taip pat apeliantas pažymi, kad darbas, keičiant miško žemės paskirtį, prasidėjo iki 2010 m. liepos 1 d., kai buvo panaikintos apskričių administracijos, o teisės teorijoje laikomasi taisyklės, kad įstatymas negalioja atgal. Pareiškėjas ir teismas naudoja sąvoką „miškas“. Remiantis 2007 m. kovo 10 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.1. punktu, apelianto nuosavybei priklauso ne „miškas“, o „miško žemės plotas“, kuris užima 12,3034 ha, o 2014 m. birželio 27 d. Ekspertizės akte ir antstolės D. Prunskienės 2014 m. liepos 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, ginčijamų įsakymų žemės plotuose miško nėra. Pasak apelianto, ginčas kilo dėl neteisingo ginčo objekto pavadinimo, dėl to buvo pritaikyti įstatymai, kurie reguliuoja kito pavadinimo objektą. Apelianto atstovas 2015 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų pateikti teismui 2014 m. birželio 27 d. Ekspertizės aktą ir 2014 m. liepos 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau teismas atsisakė suteikti laiką pateikti papildomus rašytinius įrodymus. Todėl apeliantas prašo prijungti šiuos dokumentus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Miškų įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – nedaryti žalos kitoms ekosistemoms. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, ar ginčijamais įsakymais ir tolimesne apelianto veikla buvo padaryta žalos kitoms ekosistemoms. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gali būti diferencijuotas, atsižvelgiant į miško vertingumą, funkcinę paskirtį, poveikį ekosistemai. Iš bylos duomenų matyti, kad miško, kaip objekto, ginčo teritorijose nėra, dėl to, apelianto nuomone, nėra ir funkcinės miško paskirties bei žalingo poveikio ekosistemai. Be to, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis leidžiamas, kai atstatoma buvusi sodyba. Apie sodybos buvimą liudija 2014 m. birželio 27 d. Ekspertizės aktas. Be to, apeliantas pažymi, kad jis gavo žemės sklypus nuosavybės atkūrimo tvarka, paveldėjimo būdu.
  3. Remdamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl viešojo intereso buvimo, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises, kaip konstitucinės teisės objekto ir subjekto, atiduodamas pirmenybę nekilnojamajam daiktui. Apelianto manymu, plačiai interpretuojant viešąjį interesą, subjektai, kuriems įstatymai suteikia teisę ginti viešąjį interesą, nepagrįstai įgyja neribotą teisę teisme ginčyti bet kokį viešojo administravimo subjekto priimtą aktą, kuris, jų nuomone, prieštarauja teisės normų reikalavimams, kartu ir viešajam interesui.
  4. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad apeliantas norėjo naudoti žemę pagal paskirtį, atkuriant senovinę sodybą. Apelianto įsitikinimu, beveik ketverių metų terminas po Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vadovo įsakymų dėl miško žemės paskirties pakeitimo priėmimo yra pakankamai ilgas terminas, kad jam atsirastų teisėti lūkesčiai valdyti žemės sklypus išduotų leidimų pagrindu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS261-47/2013 pažymėta, kad pakankamai ilgas terminas yra keletas metų. Dėl to apeliantas mano, jog nagrinėjamu atveju praėjo pakankamai ilgas terminas, kad jo lūkesčiai būtų apsaugoti ir laikytini teisėtais. Teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Aptariamu atveju galimybė kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, taptų praktiškai neribota laiko požiūriu, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima.

28Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime (III t., b. l. 68–73) pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų pareiškėjas nurodo, kad:

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai termino prokurorui kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžios neskaičiavo nuo 2014 m. balandžio 7 d. ar dar ankstesnio momento, nes 2014 m. balandžio 7 d. prokuroras apskritai neturėjo jokių duomenų apie ginčo įsakymų egzistavimą ir galimą viešojo intereso pažeidimą. Apelianto nurodomu 2014 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 2.S-(206)-21445, į kurį buvo atsakyta Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. R2-1181, prokuroras į Valstybinę miškų tarnybą kreipėsi atlikdamas tyrimą (pradėtą 2014 m. balandžio 4 d.) dėl R. K. nepriklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) padalijimo atitikties teisės aktų reikalavimams bei viešajam interesui, o apeliantui priklausantys ginčo žemės sklypai (Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )) nebuvo šio tyrimo objektas. Dėl šių priežasčių minėtu 2014 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 2.S-(206)-21445 prokuroras neprašė ir negalėjo prašyti, o Valstybinės miškų tarnyba 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. R2-1181 neteikė ir negalėjo teikti prokurorui jokių duomenų apie apeliantui priklausančius ginčo žemės sklypus. Šiais raštais prokuroro buvo pareikalauti ir jam pateikti Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenys apie apeliantui nepriklausančiuose žemės sklypuose (Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )), suformuotuose padalijus žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), įregistruotą miško žemę bei jos faktinį atitikimą Miškų įstatymo keliamiems reikalavimams, kurių pagrindu 2014 m. balandžio 30 d. prokuroras inicijavo kitos administracinės bylos Nr. I-3856-437/2015 iškėlimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl administracinio akto, susijusio su minėtais apeliantui nepriklausančiais žemės sklypais, panaikinimo. Dėl apeliantui priklausančių ginčo žemės sklypų (Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) padalijimo teisėtumo įtarimų prokurorui kilo tik gavus ir išanalizavus Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. R2-1181 pateiktus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir Nekilnojamo turto kadastro žemėlapyje atsitiktinai pastebėjus tam tikrus vizualinius iki tol tirtų žemės sklypų (Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )) bei apeliantui priklausančių ginčo žemės sklypų (Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )) suformavimo panašumus, paskatinusius patikrinti šių ginčo žemės sklypų duomenis Nekilnojamojo turto registre. Tik atlikęs šiuos veiksmus prokuroras sužinojo apie atsakovo priimtų ginčo įsakymų dėl R. K. priklausančių ginčo žemės sklypų padalijimo egzistavimą bei jų pagrindu kai kuriems šių sklypų įregistruotą ne miškų ūkio paskirtį. Minėtas Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 22 d. raštas Nr. R2-1181 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2014 m. balandžio 28 d., o atitinkama patikra Nekilnojamo turto registre dėl apeliantui priklausančių žemės sklypų atlikta 2014 m. balandžio 30 d. Todėl apeliaciniame skunde 1 mėnesio termino kreiptis į teismą eigos pradžia nepagrįstai skaičiuojama nuo 2014 m. balandžio 7 d., o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju 1 mėnesio termino kreiptis į administracinį teismą prokuroras nepraleido, net jei šio termino eigos pradžia ir būtų skaičiuojama nuo Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 22 d. rašto Nr. R2-1181, kuriuo buvo atsakyta į prokuroro 2014 m. balandžio 7 d. paklausimą Nr. 2.S-(206)-21445, gavimo momento (2014 m. balandžio 28 d.), kadangi prokuroro pareiškimas teismui buvo pateiktas 2014 m. gegužės 27 d. Išvardytoms aplinkybėms patvirtinti pareiškėjas kartu su atsiliepimu į apeliacinį teikia papildomus rašytinius įrodymus bei paaiškina, kad šie papildomi įrodymai anksčiau teismui nebuvo teikiami, nes iki šiol byloje nebuvo įrodinėjama, kad 1 mėnesio termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžia prasidėjo 2014 m. balandžio 7 d., todėl ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje numatytų kliūčių juos įvertinti apeliacinės instancijos teisme nėra. Kartu pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 22 d. raštas Nr. R2-1181 ir 2014 m. balandžio 30 d. patikros metu gauti Nekilnojamojo turto registro bei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys buvo tik vada prokurorui savo iniciatyva pradėti naują tyrimą dėl R. K. priklausančių ginčo žemės sklypų padalijimo teisėtumo ir nelaikytini pakankamais duomenimis konstatuoti, kad buvo pažeistas viešasis interesas. Pakankamai duomenų konstatuoti viešojo intereso pažeidimą nagrinėjamu atveju prokuroras surinko tik 2014 m. gegužės 21 d., kai Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 19 d. raštas Nr. R-1503, kuriuo prokurorui buvo pateikti Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenys būtent apie ginčo žemės sklypuose (Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )) įregistruotą miško žemę bei Valstybinės miškų tarnybos atlikto patikrinimo vietoje rezultatai, kad minėti ginčo žemės sklypai atitinka miško žemei pagal Miškų įstatymą keliamus reikalavimus. Todėl, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju 1 mėnesio termino kreiptis į administracinį teismą pradžia skaičiuotina nuo 2014 m. gegužės 21 d.
  2. Apeliacinio skundo argumentai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriui ir Valstybinei miškų tarnybai apie ginčo įsakymų pagrindu Nekilnojamojo turto registre kai kuriems ginčo žemės sklypams įregistruotą žemės ūkio paskirtį buvo žinoma jau 2012 m., nepaneigia to, kad prokuroras į teismą kreipėsi nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto 1 mėnesio termino (atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus). Minėtos aplinkybės, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nesudaro ir pagrindo teismui atsisakyti ginti viešąjį interesą dėl praėjusio nepagrįstai ilgo laiko nuo skundžiamų aktų priėmimo ir valstybės institucijų nepagrįsto delsimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl nepateisinamai ilgo termino nuo skundžiamų aktų priėmimo praėjimo viešąjį interesą ginti atsisakoma praėjus žymiai ilgesniam laikui nei yra praėję šiuo atveju, paprastai praėjus daugiau nei 10 metų, remiantis bendruoju senaties terminu, numatytu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnyje, be to, siejant tai su teisinių santykių stabilumo užtikrinimu ir teisėtų lūkesčių apsauga (LVAT 2007 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-131/2007, 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1576/2008, 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-183/2009, 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-59/2012). Pareiškėjas pažymi, kad apeliantas ginčo žemės sklypų niekada neketino naudoti ir nenaudojo žemės ūkio paskirčiai, t. y. ginčo įsakymuose nurodytai paskirčiai, ką patvirtina byloje esantys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2014 m. gegužės 14 d. aktas Nr. 813 ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyviniai duomenys bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad tikrasis apelianto tikslas buvo ginčo žemės sklypus naudoti ne žemės ūkiui, o mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, suskaldant minėtus sklypus į dar smulkesnius sklypelius (t. y. veiklai, iš esmės nesuderinamai su Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo reikalavimais, draudžiančiais tokio pobūdžio statybą miško ir miškų ūkio paskirties žemėje). Tokiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino, kad ginčo įsakymų panaikinimas nepažeidžia nei teisinių santykių stabilumo, nei R. K. teisėtų lūkesčių, o laikotarpis, praėjęs nuo ginčo įsakymų priėmimo, nelaikytinas ilgu.
  3. Pareiškėjas pabrėžia, kad priimant ginčo įsakymus nei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, būtinos atliekant žemės sklypų padalijimą, nei miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros pagal Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašą nebuvo atliekamos, kompetentingų subjektų sprendimai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo bei leidimo paversti miško žemę kitomis naudmenomis nebuvo priimti, minėtais teisės aktais apskritai net nebuvo vadovaujamasi. Be to, apeliacinio skundo nuoroda į šiuo metu galiojančios redakcijos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas (79 p.) šiai bylai yra nereikšminga, nes nagrinėjamu atveju žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) nebuvo atliekamas.
  4. Pareiškėjo teigimu, apeliaciniame skunde minimas antstolės Daivos Prunskienės 2014 m. liepos 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/14/61F ir atitinkami apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ginčo žemės sklypų naudmenas be jokių išimčių sudaro tik miško žemės naudmenos, atitinkančios Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir (ar) miško žemei keliamus reikalavimus. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 1, 3 dalis, mišku laikomas ne tik medžiais apaugęs, bet ir išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės) žemės plotas, o miško žeme – atitinkamai ne tik medynai, bet ir kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos ir kt. Remiantis Valstybinės miškų tarnybos pateiktais į bylą įrodymais (2014 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 813, grafiniais, tekstiniais ir archyviniais Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, 2000 m. ir 2010–2011 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, 2006 m. miškotvarkos projektu, duomenimis apie atliktus neteisėtus kirtimus) neginčytinai nustatyta, kad ginčo žemės sklypų naudmenas sudaro kirtavietės (žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )) ir medynai (žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - )), t. y. tik miško žemės naudmenos, kurios pagal teisinį reguliavimą priskiriamos ne žemės ūkio paskirties, o miškų ūkio paskirties žemei.
  5. Ginčo įsakymų priėmimo metu Miškų įstatyme nebuvo numatyta galimybė paversti miško žemę kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms atstatyti, be to, galiojo Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 6.2 punkto draudimas III grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, taigi, ir ginčo žemės sklype, miško žemę paversti kitomis naudmenomis reikmėms, nesusijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu ir rekreaciniu naudojimu, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą, buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti teisę miško žemę kitomis naudmenomis paversti turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Pareiškėjas pažymi, kad ginčo žemės sklypo savininkas (apeliantas) nėra nei buvęs jo apeliaciniame skunde minimos sodybos savininkas, nei savininko pirmos, antros ar trečios eilės įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą. Tą patvirtina byloje esantis minėto žemės sklypo įgijimo apelianto nuosavybėn dokumentas – Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 92-41 „Dėl kompensavimo už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu Vilniaus rajone pil. R. K.“, iš kurio matyti, kad ginčo žemės sklypas apeliantui buvo suteiktas nuosavybėn neatlygintinai už valstybės išperkamą lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje – ( - ) k., ( - ) sen., Švenčionių r.
  6. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie šioje byloje ginamą viešąjį interesą, yra labai abstraktūs ir nepaneigia teismo išvadų, kad šioje byloje siekiant ginčo įsakymų panaikinimo iš tiesų yra ginamas viešasis interesas tinkamai saugoti vertingas vietoves, šiuo atveju miškus. Tai, kad miškų, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, apsauga yra viešasis interesas, ne kartą buvo išaiškinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1998 m. birželio 1 d. nutarimas, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. nutarimas, 2009 m. birželio 22 d. nutarimas ir kt.).

29Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

30Atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 137–140) atsakovas iš dalies remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs atsiliepime pirmosios instancijos teismui, papildomai pabrėžia, kad teritorijų planavimo dokumentas, kuriame būtų numatytas žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), esančių Vilniaus r., ( - ) sen., ( - ) k., padalijimas į atskirus mažesnius žemės sklypus ir žemės sklypų paskirties keitimas, nebuvo parengtas. Žemės sklypai, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), buvo suformuoti neparengus teritorijų planavimo dokumento, kuriame žemės sklypai, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), būtų padalinti suformuojant atskirus mažesnius žemės sklypus. Taip pat neparengus teritorijų planavimo dokumento buvo pakeista žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Tokiu būdu, ginčo žemės sklypų suformavimas ir paskirties pakeitimas atliktas pažeidžiant Žemės įstatymo, Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641, nuostatas. Apelianto minimas Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641, 10 punktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1471 pripažintas netekusiu galios ir ginčijamų įsakymų priėmimo metu negaliojo. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliantas nebuvo pateikęs prašymo paversti miško žemę kitomis naudmenomis, o žemės sklypų paskirtis buvo pakeista atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus. Be to, ginčijamų įsakymų priėmimo metu Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nebuvo numatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti. Ši nuostata įsigaliojo tik nuo 2013 m. sausio 1 d. priėmus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Apeliantas ginčijamų įsakymų priėmimo metu nebuvo pateikęs prašymo miško žemę paversti kitomis naudmenomis tikslu buvusiai sodybai privačioje miško žemėje atstatyti, nebuvo pateikęs jokių duomenų, patvirtinančių apie jam priklausančiame žemės sklype buvusią sodybą ir nebuvo rengiamas miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis numatantis teritorijų planavimo dokumentas. Atsakovas pastebi ir tai, kad apelianto pateiktas ekspertizės aktas yra parengtas asmens, neįtraukto į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Remiantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, miško žeme gali būti laikomas žemės plotas nepriklausomai nuo to, ar jis yra apaugęs mišku (jame yra medynai) ar ne, todėl apelianto teiginys, kad ginčo žemės plotai nelaikytini miško žeme, yra nepagrįstas.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

32Atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 135–136) VMT nurodo, kad teismas, VMT nuomone, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas. VMT atkreipia dėmesį, kad pagal 1986 metų miškotvarkos medžiagą ginčo žemės sklypų teritorijoje buvo išimtinai tik miško žemės naudmenos. Tai patvirtina 2006 m. parengtas žemės sklypui, kadastro Nr. ( - ), vidinės miškotvarkos projektas bei šio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Priimant ginčijamus įsakymus nebuvo atsižvelgta, kad pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, paversti ginčo sklype esančią miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama. Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatos numato, kad visais atvejais miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas specialiuosiuose arba detaliuosiuose planuose. VMT pabrėžia, kad žemės sklype miško žemė kitomis naudmenomis buvo paversta neatlikus nustatytų procedūrų, nepagrįstai atlikus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Taip pat VMT nesutinka su apelianto argumentais, kad prokuroras praleido pareiškimo padavimo terminą, ir mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs byloje esančius įrodymus teisingai konstatavo, jog šis terminas nėra praleistas.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Tikrinamoje apeliacine tvarka administracinėje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus priimtus administracinius aktus (2011 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 „Dėl R. K. žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“ ir 2011 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696 „Dėl R. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Vilniaus r., kadastro duomenų patikslinimo“), kuriais patikslinus šių žemės sklypų kadastro duomenis ir suskaidžius minėtus du žemės sklypus į penkis, dalis miško žemės buvo paversta kitos paskirties žeme.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas jo prašymą patenkino visiškai, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą nepraleidęs prašymo padavimo termino. Apeliantas taip pat mano, kad teismas tinkami neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas.

37Atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, teisėjų kolegija pirmiausia patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tuo aspektu, ar teismas priėjo prie pagrįstų išvadų, kad pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino.

38ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (ABTĮ 5 straipsnio 2 dalis, 56 straipsnis). Ši prokuroro teisė įtvirtinta ir Prokuratūros įstatyme (19 straipsnis), taip pat Civilinio proceso kodekso 49 straipsnyje. Specialiojo prokuratūros veiklą reglamentuojančio Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje prokurorams yra suteikti įgaliojimai ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, jei jie turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau šis įstatymas kreipimosi į teismą terminų nereglamentuoja. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad prokurorui kreipiantis dėl viešojo intereso gynimo į administracinį teismą turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje dėl viešojo intereso gynimo turi būti nustatyta nuo kokios datos turi būti skaičiuojama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2005 m. rugsėjo 28 d. Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. byloje Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. A17-742/2007, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr.A146-700/2014; LVAT išplėstinių teisėjų kolegijų 2008 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15), 2009 m. vasario 12 d. Nr. A882-65/2009, 2011 m. gegužės 23 d. Nr. A556-2907/2011 ir kt.).Nustatant momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia, kiekvienoje konkrečioje byloje turi būti atliktas tai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių vertinimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad terminas kreiptis į teismą turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. balandžio 28 d., t.y. nuo Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 22 d. rašto Nr.R2-1181 gavimo dienos, todėl pareiškėjas, kuris pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo teismui padavė 2014 m. gegužės 27 d., termino kreiptis į teismą nepraleido. Apelianto nuomone, šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. balandžio 7 d., todėl yra praleistas. Pažymėtina, kad apelianto pozicija dėl datos, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, pareikšta pirmosios instancijos teisme (nuo 2014 m. balandžio 22 d.) skiriasi nuo apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad 2014 m. balandžio 22 d. yra ta diena, kuri nurodyta Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 22 d. rašte Nr.R2-1181 kaip jo parengimo diena, tačiau šį raštą, kaip matyti iš Vilniaus apygardos prokuratūros spaudo su gauto dokumento įregistravimo data ir numeriu, ši institucija gavo 2014 m. balandžio 28 d. Teismas prašymo padavimo termino pagrįstai neskaičiavo nuo 2014 m. balandžio 22 d., nes tą dieną pareiškėjas Valstybinės miškų tarnybos rašto Nr. R2-1181 nebuvo gavęs. Minėtas Valstybinės miškų tarnybos raštas yra atsakymas į Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. balandžio 7 d. paklausimą Nr.2.5-(206)-21445. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde pakeitė poziciją dėl termino skaičiavimo, apeliaciniam teismui pateikė 2014 m. balandžio 7 d. paklausimą Nr.2.5-(206)-21445 (3 t., b.l.81). Šį dokumentą teisėjų kolegija prijungė kaip naują įrodymą (ABTĮ 138 str.3 d.) atsižvelgdama į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo minėtą datą (2014 m. balandžio 7 d.), kaip termino kreiptis į teismą pradžią, nurodė tik apeliacinėje instancijoje. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. balandžio 7 d. rašto Nr.2.5-(206)-21445 nustatyta, kad prokuratūra šiuo raštu kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydama pateikti informaciją ir dokumentus pagal atliekamą tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Vilniaus rajone, padalijant į 4 žemės sklypus (kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )). Minėtame prokuratūros rašte išvardyti sklypai nėra trečiojo suinteresuoto asmens (apelianto). Todėl nėra jokio pagrindo išvadoms, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2014 m. balandžio 7 d. turėjo informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą padalijant R. K. žemės sklypus. Iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014 m. balandžio 30 d. tarnybinio pranešimo Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajai prokurorei (1 t., b.l. 9-10) nustatyta, kad prokuroras informavo apie tai, kad atlikęs tyrimą 2014 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismą dėl galimo viešojo intereso gynimo pažeidimo suskaidant miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) ir šio tyrimo metu iš Valstybinės miškų tarnybos kartu su 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr.R2-1181 pateiktos grafinės medžiagos kilo pagrįstų abejonių, kad galėjo būti pažeistas viešasis interesas suskaidant gretimybėje esančius miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), todėl būtina atlikti tyrimą dėl viešojo intereso gynimo. Ant minėto tarnybinio pranešimo yra Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės pavedimas tarnybinį pranešimą rašiusiam prokurorui atlikti tyrimą ir spręsti dėl viešojo intereso gynimo. Minėti bylos duomenys patvirtina, kad pirmą kartą apie galimą viešojo intereso pažeidimą padalijant ginčui aktualius sklypus paminėta prokuroro 2014 m. balandžio 30 d. tarnybiniame pranešime kaip prokuroro pastebėjimas gavus su kitu tyrimu susijusią medžiagą. Byloje nustatyta, kad pavedimą atlikti tyrimą gavęs prokuroras nuo 2014 m. balandžio 30 d. atliko tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo padalijant trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypus (kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - )). Paskutinį atsakymą su dokumentų paketu dėl trečiojo suinteresuoto asmens sklypų gavo 2014 m. gegužės 21 d. iš Valstybinės miškų tarnybos (1 t., b. l. 77). Minėti bylos duomenys patvirtina, kad data, kurią prokurorui turėjo pakakti duomenų išvadoms, kad galėjo būti pažeistas viešasis interesas yra 2014 m. gegužės 21 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjo 2014 m. gegužės 27 d. pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo pateiktas nepraleidus įstatymu nustatyto termino ir šio termino eigos pradžią pagrįstai skaičiavo nuo pirminės informacijos apie galimą viešojo intereso pažeidimą gavimo dienos (Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 22 d. rašto Nr.R2-1181 su priedais gavimo prokuratūroje dienos). Byloje nustatyta, kad apelianto nurodytus duomenis (Vilniaus RAAD Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. VR-4.3-819 ir 2012 m. liepos 11 d. raštą Nr. VR-4.3-734, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 481-12) minėtą tyrimą atlikęs prokuroras gavo 2014 m. gegužės 23 d. iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (1 t., 125, 136,139-141,143). Taigi šių duomenų gavimas patenka į prokuroro tyrimo dėl viešojo intereso galimo pažeidimo atlikimo laikotarpį. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija apelianto argumentus esą teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą nepraleidęs termino, atmeta kaip nepagrįstus.

39Apeliantas prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teigdamas, kad bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujus įrodymus (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.). Šį savo prašymą apeliantas grindžia teiginiais, kad ginčijami Įsakymai Nr. 2695, Nr. 2696 buvo priimti gavus tuo metu galiojusiose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse numatytą Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą. Pagal tuo metu galiojusį Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašą žemėtvarkos skyrius per 15 darbo dienų išnagrinėja miško valdytojo prašymą paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir parengia apskrities viršininkui motyvuotą išvadą bei sprendimo dėl leidimo paversti miško žemę kitomis naudmenomis projektą. Pasak apelianto, nei pareiškėjas, nei atsakovas (NŽT) šių dokumentų į bylą nepateikė ir jų teisėtumo neginčijo. Pasak apelianto, nepripažinus šių dokumentų negaliojančiais, negalima spręsti klausimą dėl Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo pasirašytų įsakymų pripažinimo negaliojančiais. Atsakydama į minėtus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo administraciniame teisme dalykas gali būti galutinis atitinkamos administracinės procedūros dokumentas, o apelianto nurodytos išvados yra procedūriniai dokumentai, kurie negali būti savarankiškas ginčo administraciniame teisme dalykas. Pareiškėjo ginčijami Įsakymai Nr. 2695, Nr. 2696 yra galutiniai atitinkamos procedūros dokumentai, o pareiškėjo nurodytų tarpinių procedūrinių dokumentų prijungimas pagal bylos aplinkybes nėra reikalingas.

40Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. balandžio 8 d. posėdyje netenkino trečiojo suinteresuoti asmens atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kad jis galėtų pateikti į bylą 2014 m. liepos 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir žemės sklypo ekspertizės aktą ir dėl apelianto prašymo prijungti žemės sklypo (kadastrinis Nr.( - )) 2014 m. birželio 27 d. ekspertizės aktą bei minėtą protokolą teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog teismas išnagrinėjo bylą turėdamas išsamius valstybės registrų ir kadastrų duomenis įvairia išraiška (tekstine, grafine, foto) apie ginčo objektą ir jo pokyčius nuo 2007 metų iki 2014 m. gegužės 16 d. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teismas atideda bylą, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas pagal bylos aplinkybes neturėjo pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens atstovo prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija dėl minėtų priežasčių nenustatė pagrindo taikyti ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį ir prijungti šiuos prie trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo pridėtus dokumentus.

41Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyręs įrodymus nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. sausio 9 d. įsakymu Nr.92-41 atkuriant R. K. nuosavybės teises jam buvo perduotas nuosavybėn neatlygintinai miškų ūkio paskirties 17,30 ha sklypas ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Vilniaus rajone (kadastrinis Nr.( - )). Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. vasario 6 d. įsakymu Nr.2.3-1353-41 nustatė, kad atlikus kadastrinius matavimus šį 173000 kv. m ploto miškų ūkio paskirties (apsauginių miškų sklypai) žemės sklypą (kadastrinis Nr.( - )) sudaro 2 žemės sklypai: Nr. 123-1 (plotas 21940 kv. m, paskirtis – miškų ūkio, būdas – apsauginių miškų sklypai); Nr. 123-2 (plotas 151060 kv. m, paskirtis – miškų ūkio, būdas – apsauginių miškų sklypai).

42Pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, prašomais panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus Įsakymais Nr. 2695, Nr. 2696 buvo patikslinti minėtų sklypų kadastro duomenys. 2011 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 buvo patikslinti 21940 kv. m ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) duomenys, nustatant, kad šį žemės sklypą sudaro 2 žemės sklypai: Nr.628-1 (0,8602 kv. m; pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, būdas – apsauginių miškų sklypai; naudmenų rūšys: 8558 kv. m. miškas, 44 kv. m keliai) ir Nr. 628-2 (plotas 12514 kv. m; pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšys: ariama žemė – 7900 kv. m, miško žemė – 3123 kv. m, keliai – 819 kv. m, užstatyta teritorija – 672 kv. m). 2011 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696 buvo patikslinti 151060 kv. m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) duomenys, nustatant, kad šį žemės sklypą sudaro 3 žemės sklypai: Nr. 629-1 (plotas 18332 kv. m, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis; ariama žemė 18332 kv. m; Nr. 629-2 (plotas 120066 kv. m, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, naudmenų rūšis; miškas 120066 kv. m); Nr.629-3 (plotas 7331 kv. m, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis: ariama žemė – 7331 kv. m). Įsakymų Nr. 2695, Nr. 2696 pagrindu buvo atlikti atitinkami duomenų pakeitimai Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Pagal šiuos pakeitimus vietoj to, kad pagal 2007 m. vasario 6 d. įsakymą Nr.2.3-1353-41 visas 173000 kv. m plotas buvo miškų ūkio paskirties (apsauginių miškų sklypai) pagal ginčijamais Įsakymais Nr. 2695, Nr. 2696 patvirtintus duomenis vietoj buvusių 2 suformavus 5 sklypus dalis miško žemės buvo paversta kitomis naudmenomis, tik dviejų sklypų (kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - )) kadastro duomenyse nurodyta, kad jų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai. Šiuos pokyčius įrodo pirmosios instancijos teismo išsamiai aptarti įrodymai.

43Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 16 d. pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų priskyrimo miškų grupėms plano fragmentų) Nr. 48500, Nr. 48501, 2014 m. gegužės 16 d. pažymos apie grafinius šio Kadastro duomenis su aktualiais miškų žemėlapio fragmentais Nr. 48486, Nr. 48488, Nr. 48490, Nr. 48492, Nr. 48494, 2014 m. gegužės 16 d. pažymos apie tekstinius to paties Kadastro duomenis su taksacijų rodikliais Nr. 48485, Nr. 48487, Nr. 48489, Nr. 48491, Nr. 48493 neabejotinai patvirtina, kad 5 ginčui aktualūs sklypai, suformuoti padalijus pirmiau buvusius sklypus, visiškai patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 92, 93 ir 102 kvartalų miško taksacinius sklypus ir yra inventorizuoti kaip miško žemė bei priskirti III miškų grupės (apsauginių miškų) vandens telkinių apsaugos zonų miškams. Ginčo Įsakymais Nr. 2695, Nr. 2696 buvo neteisėtai sumažinti miško žemės plotai ir atitinkamai neteisėtai padidinti kitų naudmenų plotai.

44Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v. Spain). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime itin išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai aptarė įrodymų visumą bylai aktualaus teisinio reguliavimo kontekste ir teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir materialinės teisės normų taikymu sutinka, taip pat pritaria teismo argumentams, kad šiuo atveju buvo pažeistas viešasis interesas, todėl iš naujo tais pačiais klausimais nepasisako.

45Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad miško žemė gali būti keičiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais (Miškų įstatymo 11 str. 1 d., Žemės įstatymo 25 str. 1 d., 26 str. 1 d., Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 1 punktas, 6.4 punktas) laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju miško žemės paskirties keitimas kitomis naudmenomis tiek išimtinių sąlygų tokiam keitimui nebuvimo prasme, tiek teritorijų planavimo dokumentų nebuvimo prasme, tiek kitais pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais aspektais, neteisėtas.

46Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, bylą ištyrė išsamiai, visapusiškai, materialinės teisės normas taikė tinkamai, procesinės teisės normų nepažeidė, panaikindamas skundžiamus administracinius aktus priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48Trečiojo suinteresuoto asmens R. K. apeliacinį skundą atmesti.

49Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 2695 buvo... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė... 7. Atsiliepime į pareiškimą (I t., b. l. 175–179) atsakovas pateikė iš... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir VMT)... 9. Atsiliepime į pareiškimą (I t., b. l. 152–156) VMT paaiškino, kad miško... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. (toliau – ir... 11. Atsiliepime į pareiškimą (I t., b. l. 158–171) trečiasis suinteresuotas... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu... 14. Ištyręs įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus... 15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo nagrinėjamoje byloje... 16. Pasisakydamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens R. K.... 17. Vertindamas ginčijamų įsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas... 18. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 6 d.... 19. Iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinių duomenų, t.... 20. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 16 d. pažymų apie... 21. Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat nustatė, kad trečiasis suinteresuotas... 22. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad ginčijamais... 23. Pasisakydamas dėl viešojo intereso buvimo teismas atsižvelgė į tai, kad... 24. Kita vertus, teismas pabrėžė ir tai, kad viešasis interesas, kaip bendras... 25. Trečiojo suinteresuoto asmens R. K. argumentus dėl jo... 26. III.... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. (toliau – ir... 28. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 29. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 30. Atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 137–140) atsakovas iš... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba su trečiojo... 32. Atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 135–136) VMT nurodo, kad... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV.... 35. Tikrinamoje apeliacine tvarka administracinėje byloje nustatyta, kad Vilniaus... 36. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K., nesutikdamas su... 37. Atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, teisėjų kolegija... 38. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas... 39. Apeliantas prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš... 40. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. balandžio... 41. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad... 42. Pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, prašomais panaikinti... 43. Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 16 d. pažymos apie grafinius... 44. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad apeliacinės... 45. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad miško žemė gali... 46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 48. Trečiojo suinteresuoto asmens R. K. apeliacinį skundą... 49. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą... 50. Nutartis neskundžiama....