Byla 1A-343-316-2014
Dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu apgaule savo naudai įgijęs svetimą turtą, tai yra padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. ir jam skirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei, Ingridai Bikbajevienei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui, nukentėjusiajai Z. L., nukentėjusiosios atstovei V. T., nuteistajam D. N., nuteistajam S. J., nuteistojo S. J. gynėjui advokatui Drąsučiui Narmontui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu apgaule savo naudai įgijęs svetimą turtą, tai yra padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. ir jam skirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

3Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. N., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis nebuvo apskųstas.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5D. N. ir S. J. nuteisti už tai, kad panaudoję apgaulę įgijo svetimą turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, gautas įkeičiant Z. L. nuosavybės teise priklausantį butą, pasinaudodami nukentėjusiosios Z. L. teisiniu neišprusimu ir psichine liga, piktnaudžiaudami jos pasitikėjimu, D. N. žodžiu pateikiant nukentėjusiajai Z. L. melagingus duomenis apie tai, kad nori parduoti jos butą, esantį adresu ( - ), bei padėti jai įgyti kitą butą geresnėje vietoje, pateikdami tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jos butą ketina nupirkti L. Z., nors pastarasis ketino suteikti paskolą įkeičiant nekilnojamąjį turtą, po ko, šių melagingų duomenų paveiktai Z. L. 2010 m. gruodžio 28 d. Radviliškio rajono 2-ajame notarų biure, esančiame adresu ( - ), nesuprantant sudaromo sandorio pobūdžio, galvojant, kad sudaroma jai nuosavybės teise priklausančio buto pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau realiai pasirašant pinigų paskolos tarp fizinių asmenų, t.y. tarp jos ir L. Z., veikusio B. L. vardu pagal įgaliojimą, sutartį 13850 litų paskolos sumai, taip įkeičiant hipoteka jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu ( - ), po ko, Z. L., įtikintai, kad jai už gautus pinigus bus nupirktas kitas butas, o pagal paskolos sutartį faktiškai gautus pinigus, t.y. 9650 litų (kiti 4200 litų buvo išskaičiuoti kaip palūkanos už 12 mėnesių paskolą paskolos davėjo naudai), perėmė S. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame taksi automobilyje Radviliškio mieste perdavė D. N., kuris 150 litų perdavė Z. L., likusius pinigus, t.y. 9500 litų, tą pačią dieną D. N. pasidalijo su S. J., tačiau buto Z. L. nenupirko ir pinigų negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – Z. L. priklausančius 9500 litų.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, panaikinti, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis skunde teigia, kad jis nepadarė jam inkriminuojamos veikos, todėl teismas turėjo jį išteisinti. Byloje nėra ir negali būti jokių įrodymų, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių.

7Apelianto nuomone, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį:

81. Pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, todėl jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. sausio 13 d. nuosprendyje iš esmės tik išvardino įrodymus, tačiau išsamiau neanalizavo bylos įrodymų turinio ir įrodymų vertinimui svarbių detalių, nedėstė įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Teismas neatskleidė bylos faktinių aplinkybių, išdėstyti įrodymai tinkamai neįvertinti, nėra išsamios įrodymų analizės, kaltinamųjų ir liudytojų parodymai neišanalizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Teismo išvados argumentuojamos ne bylos įrodymų visetu, tuo buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurios teismą įpareigoja vertinti įrodymus remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymų sugretinimu ir palyginimu. Teismo padarytos išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų. Teismas iš esmės tik išvardino įrodymus, tačiau neatliko tų įrodymų kruopščios, išsamios analizės, nuteistojo parodymų bei kitų jį teisinančių įrodymų motyvuotai nepaneigė, taip esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kada, kur ir kam nuteistasis S. J. pateikė esą melagingą informaciją, taip pat nenurodė, kokia konkrečiai ta melaginga informacija buvo, ir iš kokių įrodymų tokia išvada padaryta. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Z. L. galvojo, jog 2010 m. gruodžio 28 d. ji sudaro jai nuosavybės teise priklausančio buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nenurodė įrodymų, kuriais remiantis teismas taip sprendė. Skunde teigiama, kad kiti byloje surinkti įrodymai (liudytojo L. Z. parodymai, liudytojos A. S. parodymai, nuteistojo D. N. parodymai, apelianto parodymai) įrodo, kad Z. L. žinojo, jog ji su L. Z. sudaro paskolos sutartį, o ne savo buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau teismas šių įrodymų iš viso nevertino, jų turinio neaptarė, jų su kitais įrodymais nesugretino bei nesulygino, nenurodė, kodėl juos atmeta ir kodėl jie neturi teisinės reikšmės priimant nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad liudytojas L. Z. teismui būtų davęs melagingus ar neteisingus parodymus, todėl šie įrodymai teismo privalėjo būti įvertinti bei atitinkamai dėl jų įrodomosios galios bei reikšmės pasisakyta, jie sugretinti bei palyginti su kitais įrodymais. Šie liudytojo L. Z. parodymai akivaizdžiai prieštarauja teismo išvadai, kad esą Z. L. nežinojo, kad jis su L. Z. 2010 m. gruodžio 28 d. sudaro paskolos sutartį, o esą galvojo, kad sudaro jai priklausančio buto pirkimo-pardavimo sutartį. Kad Z. L. žinojo, jog su L. Z. 2010 m. gruodžio 28 d. Radviliškio rajono 2-ajame notarų biure sudaro paskolos sutartį, o ne jai nuosavybės teise priklausančio buto pirkimo-pardavimo sutartį, įrodo ir buto įkeitimo sandorį bei paskolos sutartį tvirtinusios notarės A. S. parodymai. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kokiu pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš byloje esančio 2011-03-09 pareiškimo (tomas 1, b.l. 1011) matyti, kad Z. L. pareiškė, kad „apgaulės būdu buvo gautas mano parašas ant sutarties, kuria buvo paimta 13850 Lt paskola ir Įkeistas mano butas". Šio duomens teismas taip pat neaptarė bei neįvertino.

9Skunde nuteistasis S. J. neigia teismo nustatytą aplinkybę, kad pagal paskolos sutartį faktiškai gautus pinigus, t.y. 9650 litų (kiti 4200 litų buvo išskaičiuoti kaip palūkanos už 12 mėnesių paskolą paskolos davėjo naudai), perėmė jis, nes apie tai, kad iš Z. L. pinigų nepaėmė, jis sakė tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme. Liudytojas L. Z. parodė, kad skolinamus pinigus perdavė Z. L.. Notarė A. S. taip pat nurodė, kad paskolintus pinigus gavo Z. L.. Kad vėliau ji gautus pinigus perdavė D. N., įrodo D. N. parodymai. Kad pinigus iš L. Z. gavo Z. L. bei ji žinojo, jog su juo sudaro paskolos sutartį, įrodo ir teismo nustatyta aplinkybė, kad iš paskolos sutarties buvo išskaičiuoti 4200 Lt kaip palūkanos už 12 mėnesių paskolą, nes sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį apie jokius 4200 Lt išskaičiavimus negalėtų būti jokios kalbos ir jokie pinigai nebūtų išskaičiuojami.

10Nuteistojo nuomone, byloje nėra nė vieno tinkamo ir leistino įrodymo, kad jis būtų žinojęs, jog Z. L. turi psichikos problemų. Liudytojas L. Z. parodė, kad jei būtų įtaręs, jog L. L. nesveika, butų neskolinęs. Kad Z. L. turi psichikos problemų nematė ir paskolos sutartį bei buto įkeitimo sandorį tvirtinusi notarė A. S.. Tai įrodo, jog S. J. parodymai, jog jis tarpininkaudamas dėl paskolos nežinojo, kad Z. L. turi psichikos negalią, yra teisingi.

11Nuteistasis skunde teigia, kad jis turi individualią įmonę ( - ), juridinio asmens kodas ( - ), kuri užsiima tarpininkavimu, tame tarpe skolinant pinigus. Jis tik suvedė kreditorių L. Z. su savo pažįstamo D. N. pažįstama mergina. Jokios apgaulės prieš Z. L. nenaudojo, jokio buto nupirkti jai nežadėjo, jos iš viso nepažinojo, jokio turto iš jos neįgijo.

122. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus pažeidė. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. BK 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

13Apelianto nuomone, teismas konkrečių jo veiksmų bei tokių veiksmų teisinio vertinimo nuosprendyje neatskleidė, iš esmės nėra aišku, kokius konkrečiai S. J. veiksmus ir kodėl teismas laikė atitinkančius požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

14Skunde analizuojama bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma, yra sudėtingesnė palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos padarymo formos - bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Pirmosios instancijos teismas ir dėl bendrininkavimo visiškai nepasisakė - nenurodė, kuo pasireiškė jo tyčia, nenurodė, kur, kada, su kuo ir dėl ko susitarė, kokie konkretūs įrodymai tai įrodo, nenustatė būtinų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių (tyčios bei susitarimo), todėl nepagrįstai jį pripažino bendrininku sukčiaujant.

153. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendis yra priimtas nesilaikant BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Visos byloje nustatytos aplinkybės turi būti nurodytos teismo priimto nuosprendžio aprašomojoje dalyje. 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio aprašomoji dalis, kur pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismo turėtų būti išdėstoma teisme įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, teismo yra mechaniškai nukopijuota iš 2012 m. spalio 25 d. kaltinamojo akto. Tačiau šioje nuosprendžio dalyje turėjo būti aprašoma pati veika, kaip ji nustatyta teisminio nagrinėjimo metu. Nesilaikant šių reikalavimų ir teismui mechaniškai perrašius veiką iš 2012 m. spalio 25 d. kaltinamojo akto, tampa nebeaišku, ką nustatė pats teismas, ypač atsižvelgiant į pirmiau minėtus ir kitus teismo padarytus teisės normų pažeidimus. Tokia teisinė situacija negali būti laikoma teisingumo vykdymu Konstitucijos 109 straipsnio, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, BPK 6 straipsnio prasme, ir toks teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

164. BPK 242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, tame tarpe apklausti nukentėjusiuosius. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi ikiteisminio bylos tyrimo metu gautais duomenimis - Z. L. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime. Ji teisiamajame posėdyje nebuvo apklausta, jos parodymai nebuvo paskelbti BPK nustatyta tvarka teisminio nagrinėjimo metu. Tokia bylos duomenų vertinimo tvarka aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų. Be to, teismas nepagrįstai ikiteisminiame tyrime duotus Z. L. parodymus vertino kaip visiškai teisingus, nekeliančius abejonių. Kaip jau minėta šios apeliacinio skundo pirmoje dalyje, visa eilė įrodymų akivaizdžiai prieštarauja Z. L. nurodytoms aplinkybėms.

17Teismo posėdyje prokuroras L. Butvydas, nukentėjusioji Z. L. prašė skundą atmesti, nuteistasis S. J. ir jo gynėjas adv. D. N. prašė skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti, S. J. išteisinti. Nuteistasis D. N. prašė S. J. skundą patenkinti.

18Skundas atmestinas.

19Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, išklausiusi nuteistąjį D. N., nukentėjusiąją Z. L., perskaičiusi jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, išsamiai išanalizavusi bylos įrodymų turinį ir juos įvertinusi, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai S. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį. Nors nuteistasis S. J. ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu, apeliaciniame skunde ir apeliacinio bylos nagrinėjimo metu neigė padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų ištirti įrodymai. Apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiosios Z. L., liudytojų V. M., L. Z., A. S., nuteistųjų parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais – protokolu-pareiškimu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, specialistų išvadomis, ekspertizės aktu, kita bylos medžiaga.

20Pirmosios instancijos teismas laikė S. J. kaltę nusikaltimo padaryme įrodyta jam supratus, kad D. N. ima svetimus pinigus, žinojus, kad šis niekur nedirba ir nesiruošia jų grąžinti, organizavus buto įkeitimą, po sandorio pasidalinus gautus pinigus. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritariama. Nuteistasis D. N. bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu keitė savo parodymus, D. N. apklaustas 2011-04-11 iš viso nepripažino dalyvavęs sandoryje su Z. L. (II t. 26, 27 b. l.), apklaustas 2011-08-24 pripažino, kad jam reikėjo pinigų, Z. sutikus jų paskolinti, užstatyti savo butą, jis susisiekė su „S.“ ir, žinodamas, kad šis užsiima tarpininkavimu, paprašė paskolos. S. jis nuvedė pas Z., bet ši neturėjo buto dokumentų. Dar po savaitės S. su dar vienu asmeniu atvažiavo apžiūrėti buto. Iš Radviliškio juos parvežti paprašė S., bevažiuojant į Šiaulius S. jam padavė pinigus, gautus iš Z., įkeičiant butą. Jis atskaičiavęs jų pusę ir padavęs atgal S., už ką nebepamena. Z. pinigų, virš 100 Lt davė S., nes ji jo paprašė (II t., 31, 32 b. l.). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2011-11-05 D. N. parodė, kad 2010 metų pabaigoje jis su draugu S. atėjo pas pažįstamą Z., bekalbant jis pasakė, kad jam reikalinga paskola 10000 Lt, Z. L. pasakius, kad šiuo metu ji pinigų neturi, jis pasiūlė įkeisti jos butą, ji sutiko. S. padėjo sutvarkyti visus dokumentus. D. N. juos parvežė iš notaro Radviliškyje, pinigus taksi automobilyje jam perdavė S., atskaičiavęs jis 4000 Lt iš karto perdavė S., paskolinęs juos. Apie paskolą S. buvo sutarę iki sandorio sudarymo. Nurodė nežinantis, ar S. atidavė skolą Z. L.. Z. 170 litų davęs jis, nes jai reikėjo už kažką susimokėti (II t., 33, 34 b. l.).

21Nuteistasis D. N., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis susitarė su Z. L., kad ji paskolins jam pinigų. Jis paprašė S. J., kad šis surastų žmogų, kuris paskolintų pinigų. Jis surado tokį žmogų, nuteistasis teigia jo nepažįstantis, jie abu, jam nedalyvaujant, apžiūrėjo bendrabučio kambarį. Pas notarą nuteistasis teigia nebuvęs, L. jam paskambino, paprašė, kad atvažiuotų į Radviliškį prie kažkokios parduotuvės pasiimti pinigų. Jam nuvažiavus ji per S. J. perdavė pinigus, apie 9000 Lt, iš jų 150 davė Z. L., 4000 Lt paskolino S. J.. Paskolos Z. L. negrąžino todėl, kad jį suėmė. Nuteistasis teigė nesupratęs, kad Z. L. turėjo psichinę negalią. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo D. N. teiginius, kad jis pinigus tik skolinosi, planavo uždirbęs grąžinti, jo iki sandorio gaunamos pajamos siekė 5000 Lt, kaip deklaratyvius, niekuo nepagrįstus, akivaizdžiai melagingus. Nuteistasis D. N. nuosprendžio neskundė, su juo sutiko. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. N. patvirtino nusikaltimą padaręs vienas, pripažino žadėjęs nukentėjusiajai nupirkti kitą butą. Nuteistojo D. N. parodymus, duotus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina kaip siekį padėti išvengti atsakomybės bendrininkui S. J., ir teisingais bei atitinkančiais kitą bylos medžiagą laiko nuteistojo D. N. parodymus, duotus 2011-11-05 ikiteisminio tyrimo teisėjui.

22Nuteistasis S. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad tik tarpininkavo sudarant sandorį, jokio buto pardavimo sandorio sudaryti nukentėjusiajai nesiūlė, pinigų pas notarę neėmė, iš D. N. 4000 Lt gavo kaip paskolą, kurią atidavė jo mamai. Apklaustas pirmosios instancijos teisme, jis paaiškino, kad sandoryje dalyvavo tik kaip tarpininkas, D. N. paprašė paskolos, sakė, kad yra užstatas – butas bendrabutyje. Butą apžiūrinėjo kartu su pinigus sutikusiu paskolinti L. Z.. Pas notarą važiavo su L. Z., jo žmona ir Z. L., teigia, kad visi suėjo pas notarą, kuri paaiškino sutarties sąlygas, paklausė, ar Z. L. jas suprato, ši atsakė, kad taip. Pinigus L. Z. perdavė Z. L.. Iš Radviliškio jie grįžo taksi, kuriuo atvažiavo D. N., pinigus automobilyje šiam perdavė Z. L.. D. N. jam paskolino 4000 Lt su sąlyga, kad grąžins kai turės ir be palūkanų. Teigė, kad pinigus grąžino D. N. mamai po dviejų mėnesių. Nuteistasis teisme teigė, kad Z. L. nepažinojo ir iki tol bute nebuvo buvęs.

23Liudytojas L. Z. ikiteisminio tyrimo metu 2011-06-01 apklaustas įtariamuoju parodė apie įvykio aplinkybes, nurodė, kad S. J. iniciatyva suteikė paskolą Z. L., sudarant paskolos sutartį dalyvavo S. J.. Jai nemokant įmokų, jis po trijų mėnesių pas ją nuvyko išsiaiškinti, kodėl ji nemoka įmokų. Ji pasakiusi, kad pinigus atidavė „D., S.“ (II t., 5, 6, 14 b. l.). Jo atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimą, šiuo savo parodymus jis patvirtino liudytojo apklausos metu 2012-10-16. Apklaustas pirmosios instancijos teisme, liudytojas nurodė tas pačias aplinkybes (III t., 155 b. l.).

24Nukentėjusioji Z. L., kurios parodymai apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 280 straipsnio 3 dalimi, apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad D. N. pažįsta, susipažino su juo bendrabutyje, taip pat pažįsta ir S., su juo susipažino per D., jie buvo atėję ir jie kalbėjosi dėl buto, siūlė jį parduoti, žadėjo nupirkti kitą butą. Ji sutikusi su jų pasiūlymu, manė, kad jai nupirks kitą butą kaimuke. Po to atvyko L. Z. su žmona apžiūrėti jos bendrabučio kambario, apžiūrint dalyvavo D. N. ir S. J., nukentėjusioji supratusi, kad jos butą pirks už 10000 Lt, niekas nekalbėjo apie jo užstatymą paskolai gauti. Buto kainą aptarė trise: D. N., S. J. ir L. Z.. Kai sutarė, kad butą parduos, važiavo į Radviliškį, pas notarę ji pasirašė neskaičiusi, kas parašyta, kas vyko pas notarę, ji nesuprato, notarė nieko nepaaiškino, S. paėmė pinigus nuo stalo pas notarę, paskui perdavė D. N., kai šis atvyko taksi automobiliu į Radviliškį jų parvežti. Nukentėjusioji matė, kaip S. J. perdavė pinigus S. N.. N. jai davė 150 litų. Stasiukas jai sakė, kad ji galės bute dar metus pagyventi. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, kad ji suprato, kad parduoda savo butą, ir paneigė pinigų paskolinimo faktą. Nukentėjusioji patvirtino, kad dar iki jos buto apžiūrėjimo dalyvaujant L. Z., D. N. keletą kartų buvo atėjęs pas ją kartu su S. J., kai buvo kalbama apie jos buto pardavimą, dalyvavo ir S. J.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji teigė, kad pas notarę pinigus paėmė ne ji, o S. J..

25Pirmosios instancijos teisme apklausta socialinė darbuotoja Z. M. apibūdino nukentėjusiąją kaip sutrikusios intelekto ir raidos merginą su didžiule socialinių įgūdžių stoka, nesuprantančia pinigų vertės. Paklausus Z. L. apie paskolos sandorį, ji atsakė, kad važiavo su „d“ ir kitu į Radviliškį, kad jai už tai davė 100 Lt, pinigus pasiėmė D., jis žadėjo nupirkti butą Akmenėje (III t., 192, 193 b. l.).

26Z. L. ambulatorinės kompleksinės teismo psichologijos – psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje pažymėta, kad ji nusikalstamos veikos jos atžvilgiu darymo metu negalėjo suprasti D. N. jos prašomų atlikti veiksmų esmės, sudaromo sandorio – buto įkeitimo už paskolą – pobūdžio, sutarties sudarymo aplinkybių ir pasekmių, ir negalėjo tiems veiksmams priešintis. Taip pat pažymėta, kad Z. L. gali teisingai suvokti tik faktų lygyje reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai teisingus parodymus (II t., 157-159 b. l.).

27Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl byloje turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką, meluodamas jam, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir nori apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį. Inkriminuojant bendrininkavimą sukčiavime, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos padarymo formos - bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

28Apeliacinės instancijos teismui įvertinus įrodymus remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymų sugretinimu ir palyginimu, daroma išvada, kad nukentėjusiosios Z. L., nuteistojo D. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, liudytojo L. Z. parodymai, liudytojos Z. M. parodymai patvirtina, kad S. J. buvo susitaręs su D. N. sukčiauti Z. L. atžvilgiu, kartu su minėtu nuteistuoju lankėsi pas Z. L. dar iki nukentėjusiosios buto apžiūrėjimo kartu su paskolos suteikėju, dalyvavo įkalbant ją sudaryti buto pardavimo, o iš tiesų paskolos ir buto įkeitimo sandorį, aktyviai dalyvavo sudarant patį sandorį, pasidalino iš Z. L. gautus pinigus su D. N.. Būtent šie nuteistojo S. J. veiksmai ir sudaro sukčiavimo požymių visumą bendrininkaujant su D. N.. Byloje nuteistojo D. N. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, nukentėjusiosios Z. L. parodymais įrodyta, kad S. J. dar iki susitarimo su paskolos teikėju L. Z. bendravimo dėl šio sandorio pradžios kartu su D. N. lankėsi pas nukentėjusiąją ir kartu su juo įkalbinėjo ją parduoti savo butą bendrabutyje, D. N. žadant nupirkti kitą gyvenamąjį plotą. Anksčiau minėtame nukentėjusiosios psichologijos – psichiatrijos ekspertizės akte pažymėta, kad nukentėjusioji gali teisingai suvokti faktų lygyje reikšmingas bylos aplinkybes, taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ji galėjo suvokti ir pasakyti, kokie asmenys pasiūlė jai parduoti savo butą bendrabutyje, ir šiuo asmenis įvardino D. ir S.. Aplinkybę, kad S. J. lankėsi pas nukentėjusiąją iki tarpininkavimo pradžios, patvirtino nuteistasis D. N.. Minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad nukentėjusioji negalėjo suprasti sudaromo sandorio – buto įkeitimo už paskolą – pobūdžio, sutarties sudarymo aplinkybių ir pasekmių, todėl liudytojų L. Z. ir notarės A. S. parodymai, kad nukentėjusioji aiškino, jog skolą jai atiduoti padės brolis ar kad ji gauna našlaičio pensiją, nereiškia, kad ji suprato sandorio esmę. Nuteistųjų D. N. ir S. J. ji buvo suklaidinta dėl jai nenaudingo sandorio esmės. Nuteistasis S. J. aktyviai dalyvavo sudarant sandorį, jis to ir neneigia, aiškindamas tokius savo veiksmus kaip paprastą finansinį tarpininkavimą, kuriuo jis verčiasi. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais nuteistojo aiškinimais, juos paneigia S. J. atlikti veiksmai, įkalbant nukentėjusiąją šį sandorį atlikti, dalyvavimas pas notarą sandorį įforminant bei perimant paskolintus pinigus, jų perdavimas D. N. bei pasidalinimas. Apie šiuos nuteistojo S. J. atliktus veiksmus parodė nukentėjusioji, nuteistasis D. N., liudytojas L. Z., kuris girdėjo Z. L. sakant, kad pinigus pasiėmė „D“ ir „S“. Nuteistojo D. N. teigimu, apie 4000 Lt paskolą S. J. jie buvo sutarę iš anksto, tačiau nė vienas iš jų negalėjo paaiškinti, kad buvo reikalinga ši paskola, kokios buvo sutartos jos atidavimo sąlygos, todėl kolegija vertina šį tariamą paskolos perdavimą kaip sukčiavimo metu gautų pinigų pasidalinimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad abu kaltinamieji bendrais veiksmais, pateikdami melagingą informaciją įtikino nukentėjusiąją atlikti jai nepalankų sandorį, abu gavo iš to turtinės naudos, t. y. padarė sukčiavimą bendrais veiksmais.

29Nuteistojo S. J. skunde nurodoma, kad byloje nėra nė vieno tinkamo ir leistino įrodymo, kad jis būtų žinojęs, jog Z. L. turi psichikos problemų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. N. ir S. J. darydami nusikalstamą veiką pasinaudojo nukentėjusiosios Z. L. teisiniu neišprusimu ir psichine liga. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši nusikalstamos veikos padarymo aplinkybė visiškai įrodyta liudytojos Z. M. parodymais, ši liudytoja apibūdino nukentėjusiąją kaip sutrikusio intelekto ir raidos merginą, taip pat šią aplinkybę įrodo ir pats sudaryto sandorio faktas, kuomet nukentėjusioji sudarė visiškai jos interesų neatitinkantį, jos turtinę padėtį bloginantį sandorį.

30Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomoji dalis teismo yra mechaniškai nukopijuota iš 2012 m. spalio 25 d. kaltinamojo akto, nuteistojo nuomone, tokiu atveju tampa nebeaišku, ką nustatė pats teismas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šie skundo argumentai nepagrįsti. Tais atvejais, kai teismo išdėstytos teisme įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės sutampa su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, jų išdėstymas nuosprendžio nustatomojoje dalyje neturi skirtis nuo kaltinamajame akte išdėstytų. Šiuo atveju teismo nustatytos įrodytomis pripažintos aplinkybės sutampa su kaltinamajame akte nurodytomis, todėl šis sutapimas negali būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, BPK 6 straipsnio pažeidimai.

31Skunde atkreipiamas dėmesys į byloje esantį pareiškimą (1 t., 10 b. l.), iš kurio matyti, kad Z. L. 2011-03-09 pareiškė, kad apgaulės būdu buvo gautas jos parašas ant sutarties, kuria buvo paimta 13850 Lt paskola ir įkeistas jos butas, ir prašoma šį pareiškimą įvertinti. Nuteistojo nuomone, šis pareiškimas įrodo, kad nukentėjusioji suprato sudaryto sandorio esmę. Teisėjų kolegijos nuomone, ši formali frazė dar neatskleidžia nukentėjusiosios sudaryto sandorio suvokimo lygio, be to, iš bylos duomenų matyti, kad minimą paskolos sutartį Z. L. bute rado socialinė darbuotoja, kuri galimai įvardijo atliktą sandorį.

32Radviliškio rajono apylinkės teismas S. J. kaltės klausimą sprendė remdamasis aptartų įrodymų visuma, kuri ir leido padaryti išvadą, kad jis iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su D. N. apgaule įgijo svetimą Z. L. turtą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad S. J. kaltė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu bendrininkų grupėje visiškai įrodyta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendį.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34S. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio atmesti.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. N., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. D. N. ir S. J. nuteisti už tai, kad panaudoję apgaulę įgijo svetimą... 6. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo Radviliškio rajono apylinkės... 7. Apelianto nuomone, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo... 8. 1. Pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendis neatitinka BPK... 9. Skunde nuteistasis S. J. neigia teismo nustatytą aplinkybę, kad pagal... 10. Nuteistojo nuomone, byloje nėra nė vieno tinkamo ir leistino įrodymo, kad... 11. Nuteistasis skunde teigia, kad jis turi individualią įmonę ( - ), juridinio... 12. 2. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso... 13. Apelianto nuomone, teismas konkrečių jo veiksmų bei tokių veiksmų teisinio... 14. Skunde analizuojama bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių... 15. 3. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendis yra... 16. 4. BPK 242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas,... 17. Teismo posėdyje prokuroras L. Butvydas, nukentėjusioji Z. L. prašė skundą... 18. Skundas atmestinas.... 19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą,... 20. Pirmosios instancijos teismas laikė S. J. kaltę nusikaltimo padaryme įrodyta... 21. Nuteistasis D. N., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis... 22. Nuteistasis S. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad tik... 23. Liudytojas L. Z. ikiteisminio tyrimo metu 2011-06-01 apklaustas įtariamuoju... 24. Nukentėjusioji Z. L., kurios parodymai apeliacinės instancijos teisme buvo... 25. Pirmosios instancijos teisme apklausta socialinė darbuotoja Z. M. apibūdino... 26. Z. L. ambulatorinės kompleksinės teismo psichologijos – psichiatrijos... 27. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl byloje turi būti neabejotinai... 28. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus įrodymus remiantis išsamiu ir... 29. Nuteistojo S. J. skunde nurodoma, kad byloje nėra nė vieno tinkamo ir... 30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio... 31. Skunde atkreipiamas dėmesys į byloje esantį pareiškimą (1 t., 10 b. l.),... 32. Radviliškio rajono apylinkės teismas S. J. kaltės klausimą sprendė... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 34. S. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m....