Byla 2S-1599-459/2015
Dėl draudimo parduoti BUAB „Jaumina“ turtą be UAB „Resota“ kreditorių sutikimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės ALBA FERROUS TRADING GmbH atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ALBA FERROUS TRADING GmbH ieškinį atsakovei BUAB „Jaumina“, trečiajam asmeniui UAB „Resota“ dėl draudimo parduoti BUAB „Jaumina“ turtą be UAB „Resota“ kreditorių sutikimo,

Nustatė

2ieškovė ALBA FERROUS TRADING GmbH kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BUAB „Jaumina“, prašydama uždrausti BUAB „Jaumina“ bankroto administratorei S. S. K. be rašytinio ALBA FERROUS TRADING GmbH sutikimo priimti sprendimus ir (ar) vykdyti bet kokius veiksmus, susijusius su BUAB „Jaumina“ nekilnojamojo turto pardavimu ar gautų lėšų išmokėjimu. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti BUAB „Jaumina“ bankroto administratorę S. S. K. sustabdyti pardavimo veiksmus ir uždrausti parduoti BUAB „Jaumina“ nekilnojamąjį turtą – 5254,79 kv. m administracinį pastatą, elektros skydinę, kiemo statinius, stovinčius ant iš valstybės išnuomoto 2,1094 ha žemės sklypo, esančio ( - ). Ieškovė nurodė, jog laikinąsias apsaugos priemones taikyti būtina, nes atsakovė ir trečiasis asmuo veikia nesąžiningai ir yra suinteresuoti visomis priemonėmis vengti atsiskaitymo su nemokios UAB „Resota“ kreditoriais. Parduodamo nekilnojamojo turto vertė yra didelė. Egzistuoja tikimybė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo gali imtis veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti išvis neįmanomas. Kadangi ieškovė reiškia reikalavimą riboti veiksmus, susijusius su konkrečiu BUAB „Jaumina“ turto pardavimu, būtina stabdyti šio turto pardavimą iki sprendimo byloje priėmimo.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-13 nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, jog ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia tuo, kad ieškovė siekia užkirsti kelią realiai žalos atsiradimo galimybei, kadangi BUAB „Jaumina“, kuri valdo ir kontroliuoja nemokią ieškovės skolininkę UAB „Resota“, bando parduoti BUAB „Jaumina“ priklausantį nekilnojamąjį turtą nepalankiomis sąlygomis ir taip išvengti atsiskaitymo su nemokios UAB „Resota“ kreditoriais. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra UAB „Resota“ kreditorė. Ieškovė nurodo, kad vienintelis BUAB „Jaumina“ turtas – pastatai, esantys ( - ), todėl prašo įpareigoti BUAB „Jaumina“ bankroto administratorę S. S. Kolakauskienę stabdyti pardavimo veiksmus ir uždrausti parduoti BUAB „Jaumina“ nekilnojamąjį turtą. Įrodymų, kad minimi pastatai, esantys Kretingos g. 100, Klaipėdoje, nuosavybės teise (ar valdymo, naudojimo teise) priklauso atsakovei, nepateikta. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas. Ieškovė nurodė, kad minėtas turtas yra įkeistas bankui ir jį bandoma parduoti iš varžytynių, tačiau nepateikė minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo stabdyti pastatų, esančių adresu Kretingos g. 100, Klaipėdoje, pardavimą. Be to, teismas pažymėjo, jog patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės būtų išspręstas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, o tai pažeistų civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas.

4Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-13 nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-12 nutartyje yra aptarta BUAB „Jaumina“ priklausančio nekilnojamojo turto vertė, priklausomybė, įkeitimo faktas. Šios aplinkybės laikytinos prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, kurių papildomai įrodinėti nereikia. Tai, jog turtas parduodamas iš varžytynių, patvirtina duomenys iš viešai prieinamų interneto svetainių. Prevencinio ieškinio atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės visiškai ar iš dalies gali sutapti su byloje pareikštais reikalavimais, tačiau tai nereiškia, jog taikydamas tokią apsaugos priemonę teismas pasisako dėl bylos esmės. Ieškinyje išsamiai aptarta, kaip nesąžiningas asmuo J. G., padedamas savo brolio G. G., per jų valdomas nemokias bendroves UAB „Resota“ ir BUAB „Jaumina“, nepaisydami teismų pritaikyto turto arešto, mažina bendrovių turtą, vengdami atsiskaityti su kreditoriais. Nesustabdžius turto pardavimo, iki bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje, turtas gali būti parduotas nepalankiomis sąlygomis, o tokio proceso padariniai reikštų, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo būtų neįmanoma įvykdyti.

5Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nesutinka su reikalavimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jis yra perteklinis. Bankrutavusios UAB „Jaumina“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2015-04-23, metu buvo priimtas sprendimas po neįvykusių jau trečiųjų varžytynių toliau pardavinėti turtą 10 proc. mažesne kaina, bet ne mažiau nei už 3,2 mln. Eur. Uždraudus parduoti BUAB „Jaumina“ turtą, būtų suvaržytos kitų bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių teisės patenkinti savo reikalavimus iš parduodamo turto. Be to, atsakovė nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015-07-14 nutartimi leido administratorei tęsti turto pardavimo procesą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, apribojant disponavimą tik UAB „Resota“ priklausančiomis lėšomis.

6Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Resota“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ieškovė visiškai nepagrindė žalos atsiradimo tikimybės, t. y. nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, jog apskritai gali kilti žala, jei bankrutuojančios įmonės turtas bus parduotas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė piktybiškai trukdo parduoti BUAB „Jaumina“ turtą, nors Klaipėdos apygardos teismas 2015-07-14 nutartimi apribojo disponavimą lėšomis, kurias UAB „Resota“ gautų, pardavus BUAB „Jaumina“ turtą. Ieškovės reikalavimas yra visiškai užtikrintas areštais ir draudimas. Tai dar kartą patvirtina, jog ieškovė neturi jokio pagrindo reikšti netiesioginius ieškinius.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

9Nagrinėjamu atveju spręstina, ar teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas pakeisti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti parduoti BUAB „Jaumina“ nekilnojamąjį turtą – 5254,79 kv. m administracinį pastatą, elektros skydinę, kiemo statinius, stovinčius ant iš valstybės išnuomoto 2,1094 ha žemės sklypo, esančio ( - ).

10Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovės ar atsakovės reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamo pažeistų teisių ir teisėtų interesų atkūrimo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovės ar atsakovės teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovei ar atsakovei, priėmus teismo sprendimą jų naudai, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galbūt pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį ar priešieškinį, tinkamam įvykdymui. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas nedetalizuoja, kokios aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų.

11Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį atsakovei, kuriame reiškia reikalavimą uždrausti BUAB „Jaumina“ bankroto administratorei S. S. K. be rašytinio ALBA FERROUS TRADING GmbH sutikimo priimti sprendimus ir (ar) vykdyti bet kokius veiksmus, susijusius su BUAB „Jaumina“ nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pardavimu ar gautų lėšų išmokėjimu. Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti BUAB „Jaumina“ bankroto administratorę S. S. K. sustabdyti pardavimo veiksmus ir uždrausti parduoti BUAB „Jaumina“ nekilnojamąjį turtą – 5254,79 kv. m administracinį pastatą, elektros skydinę, kiemo statinius, stovinčius ant iš valstybės išnuomoto 2,1094 ha žemės sklypo, esančio ( - ). Ieškovė teigia, jog ieškinyje išsamiai aptarta, kaip nesąžiningas asmuo J. G., padedamas savo brolio G. G., per jų valdomas nemokias bendroves UAB „Resota“ ir BUAB „Jaumina“, nepaisydami teismų pritaikyto turto arešto, mažina bendrovių turtą, vengdami atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovės nuomone, nesustabdžius turto pardavimo, iki bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje, turtas gali būti parduotas nepalankiomis sąlygomis, o tokio proceso padariniai reikštų, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo būtų neįmanoma įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji nepateikė įrodymų apie turto priklausomybę bei apie tai, jog turtas pardavinėjamas iš varžytynių. Be to, teismas pažymėjo, jog patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės būtų išspręstas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, o tai pažeistų civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog byloje yra pakankamai duomenų apie turto priklausomybę, be to, į bylą pateikti duomenys, pagrindžiantys, jog ginčo turtas iš tiesų pardavinėjamas iš varžytynių. Kaip teisingai nurodė ieškovė, pagal teismų formuojamą praktiką prevencinio ieškinio atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės visiškai ar iš dalies gali sutapti su byloje pareikštais reikalavimais, tačiau tai nereiškia, jog taikydamas tokią apsaugos priemonę teismas pasisako dėl bylos esmės. Visgi net ir paneigus pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu jis atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės ir priemonės gali būti taikomos darant prielaidą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti neigiamų padarinių. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Be to, laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, nes teisingumas reikalauja užtikrinti visų ginčo šalių teisėtus interesus.

13Visų pirma, pažymėtina, jog šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad BUAB „Jaumina“ turtas yra pardavinėjamas bankroto procese, taigi siekiant užtikrinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimą. Pardavus turtą, Danske bank A/S Lietuvos filialui, kaip įkaito turėtojui, bus padengtas UAB „Resota“ skolinis įsipareigojimas, o po to būtų tenkinami kitų UAB „Jaumina“ kreditorių teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir pagal įstatyme nustatytą eilę. Kadangi uždraudus parduoti bankrutuojančios įmonės turtą būtų suvaržomos kitų bankroto byloje esančių kreditorių teisės patenkinti savo reikalavimus iš parduodamo turto, ypatingai svarbu įvertinti, kiek ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra ekonomiška ir proporcinga šalių interesų pusiausvyros aspektu. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015-07-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1296-538/2015, pakeitė taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido bankroto administratorei tęsti BUAB „Jaumina“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 5254,79 kv. m. administracinio pastato, unikalus Nr. 2198-7006-8013, elektros skydinės, unikalus Nr. 2198-7006-8024, kiemo statinių, unikalus Nr. 2198-7006-8035, esančių valstybės išnuomotame 2,1094 ha žemės sklype, unikalus Nr. 2101-0002-0793, adresu ( - ), pardavimą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, apribojant disponavimą tik BUAB „Jaumina“ kreditorei – UAB „Resota“ daliai teksiančiomis lėšomis. UAB „Resota“ turi 3 168 333, 41 Eur (10 939 621,57 Lt) reikalavimo teisę BUAB „Jaumina“ bankroto byloje. BUAB „Jaumina“ bankroto administratorė nurodo, jog bankrutavusios UAB „Jaumina“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2015-04-23, metu buvo priimtas sprendimas po neįvykusių jau trečiųjų varžytynių toliau pardavinėti turtą 10 proc. mažesne kaina, bet ne mažiau nei už 3,2 mln. Eur. Hipotekos kreditoriaus banko reikalavimas sudaro apie 700 000 Eur. Ieškovės reikalavimas UAB „Resota“ sudaro 1 190 908,71 Eur bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo 940 000 Eur sumos nuo 2012-08-01 iki skolos grąžinimo. Ieškovė teigia, jog turtas gali būti parduotas ypatingai nepalankiomis sąlygomis, tačiau tuo pačiu nurodo, jog reali pastatų vertė nėra aiški, į bylą jokių duomenų apie turto vertę nepateikia, o tai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje kelia pagrįstų abejonių dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, t. y. į tai, kad ieškovė nepateikia jokių duomenų apie realią pardavinėjamo turto vertę, į tai, jog turtas pardavinėjamas bankroto procese, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus, jog UAB „Resota“ turtinė teisė į po turto pardavimo teksiančias lėšas yra areštuota bei siekdamas be pakankamo tam pagrindo nestabdyti bankroto proceso, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos ir neekonomiškos, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo.

14Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai