Byla 2S-1349-230/2008

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus „Bičiulių avilys“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-14773-435/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus „Bičiulių avilys“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltų burlaivis“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovo priešiškinį ieškovui dėl iškeldinimo ir skolos, delspinigių ir baudos priteisimo perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

3Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

5Ieškovas UAB Vilniaus „Bičiulių avilys“ 2008 m. rugpjūčio 6 d. pateikė Kauno miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Baltų burlaivis“ vienašališką 2001 m. kovo 30 d. nuomos sutarties Nr. 002, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas UAB „Baltų burlaivis“ pateikė priešieškinį, kurį teismas 2008 m. rugsėjo 2 d. rezoliucija priėmė (b.l. 114-121). Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) iškeldinti ieškovą su visu jo valdomu turtu iš atsakovui priklausančių patalpų, esančių Gedimino pr. 5, Vilniuje; 2) priteisti iš ieškovo 66 056,40 Lt skolos, 4774 Lt delspinigių, 40 000 Lt baudos pagal 2001 m. kovo 30 d. nuomos sutartį Nr. 002 ir 41 838 Lt už naudojimąsi patalpomis pasibaigus 2001 m. kovo 30 d. nuomos sutarčiai Nr. 002, iš viso - 152 668,40 Lt; 3) priteisti iš ieškovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

7Kauno miesto apylinkės teismas 2008m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinę bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Teismas nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 13 d. priėmė ieškovo UAB Vilniaus „Bičiulių avilys“ ieškinį atsakovui UAB „Baltų burlaivis“ dėl atsakovo vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, o 2008 m. rugsėjo 2 d. priėmė atsakovo priešieškinį ieškovui, kurio suma yra 152 668,40 Lt. Iškėlus bylą Kauno miesto apylinkės teisme paaiškėjo, kad ši byla priimta nagrinėti pažeidžiant išimtinio teismingumo taisyklę (CPK 31 straipsnio 1 dalis), o pateikus priešieškinį, kurio turtinių reikalavimų suma 152 668,40 Lt, byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl pagal teismingumo taisykles civilinė byla jos tolesniam nagrinėjimui perduotina Vilniaus apygardos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

8Ieškovas UAB Vilniaus „Bičiulių avilys“ atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl teismingumo Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta bei neteisėta. Ieškovas mano, kad skundžiamos nutarties išvada dėl bylos iškėlimo, pažeidžiant išimtinio teismingumo taisykles, yra nepagrįsta. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu. Ieškinys pareikštas ne dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ar naudojimosi juo, o dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ieškovas tiesioginio reikalavimo į ginčo patalpas, ar naudojimąsi jomis nereiškia. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl sutartinių santykių, kuriems išimtinio teismingumo taisyklė netaikoma, todėl byla Kauno miesto apylinkės teisme priimta nagrinėti nepažeidžiant išimtinio teismingumo taisyklių. Ieškovas neturi duomenų apie tai, ar jau yra išspręstas priešieškinio priėmimo kausimas, nutartyje nenurodyta, dėl ko pareikštas priešieškinys, tik jo suma. Nemotyvuota skundžiamos nutarties išvada, kodėl pateikus priešieškinį, kurio suma 152 668,40 Lt, byla yra teisminga būtent Vilniaus apygardos teismui, o ne Kauno apygardos teismui. Kadangi skundžiamoje nutartyje neatskleista klausimo esmė (byloje nėra duomenų apie priešieškinio priėmimą), todėl šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9Atsakovas UAB „Baltų burlaivis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, jog ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra nesusijęs su daiktine teise į nekilnojamąjį daiktą bei naudojimusi nekilnojamuoju daiktu. Remiantis Civilinio kodekso 4.20 straipsniu daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, pasireiškianti turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias tų teisių. Pats ieškovas savo ieškinio reikalavimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu Kauno miesto apylinkės teismo prašė apriboti būtent atsakovo daiktines teises į patalpas, esančias Gedimino pr. 5, Vilniuje, t.y. uždrausti atsakovui iškeldinti ieškovą iš ginčo patalpų ir uždrausti atsakovui sudaryti šių patalpų nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis. Kauno miesto apylinkės teismas teisingai pritaikė išimtinio teismingumo taisyklę. Be to, ieškovo prašymas pripažinti patalpų nuomos sutarties nutraukimą negaliojančiu reiškia, jog jis ir toliau nori naudotis ginčo patalpomis. Tai patvirtina, kad ginčas yra dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, todėl vadovaujantis CPK 31 straipsnio 1 dalimi, ši byla yra teisminga patalpų buvimo vietos teismui, t.y. Vilniaus miesto teismui. Ieškovo teiginiai, kad teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus teismo nutartyje nurodyti motyvus, nepagrįsti. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad nutartyje nėra duomenų apie priešieškinio priėmimą, nes nutartyje aiškiai nurodyta, kad priešieškinys priimtas 2008 m. rugsėjo 2 d. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiais, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo perduoti bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos teismui. Atsakovo priešieškinys teismingas apygardos teismui, nes priešieškiniu prašoma priteisti 142 700 Lt suma (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsižvelgiant į tai, jog ieškovo reiškiami reikalavimai yra susiję su nekilnojamo daikto naudojimu, todėl jie teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad civilinė byla nagrinėtina pagal išimtinio teisingumo taisykles, o pareikštas priešieškinys yra teismingas apygardos teismui, todėl teismas pagrįstai ir motyvuotai nusprendė bylos nagrinėjimą perduoti Vilniaus apygardos teismui. Ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir bando tiesiog vilkinti bylą. Atsakovo nuomonę patvirtina ta aplinkybė, jog ieškovas pateikė teismui visiškai nepagrįstą skundą. Ieškovas ginčydamas teismo nutartį perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą elgiasi nesąžiningai ir vilkina bylos nagrinėjimą. Šiais veiksmais ieškovas siekia ir toliau nemokamai naudotis atsakovui priklausančiomis patalpomis, pažeidžia atsakovo teises ir daro žalą jo teisėtiems interesams.

10Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad byla Kauno miesto apylinkės teisme buvo iškelta pažeidžiant išimtinio teismingumo taisyklę, netinkamai aiškino ir taikė išimtinį teismingumą reglamentuojančias normas, o būtent CPK 31 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Esant išimtinio teritorinio teismingumo taisyklėms, šalys neturi teisės rinktis į kurį teismą kreiptis, o privalo kreiptis tik į tą teismą, kuriam byla yra teisminga pagal išimtinio teismingumo taisykles. CPK 31 straipsnio 1 dalyje, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas, numatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Tokia šios normos formuluotė reiškia, kad ginčo, t.y. reiškiamų reikalavimų objektu turi būti konkretus nekilnojamasis turtas ir su juo susijusios daiktinės teisės (CK 4.20 straipsnis) ar ginčas kilęs dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame formuluojamas reikalavimas pripažinti negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu. Tai reiškia, kad toks ieškinys yra kilęs iš šalių sutartinių santykių, kuriuos reglamentuoja ne daiktines teises nustatančios normos, o prievolinius santykius reglamentuojančios prievolinės teisės normos (CK šeštosios knygos normos). Ieškovas pareikštu ieškiniu neprašo ginti jo teisių į nekilnojamąjį turtą, remdamasis daiktinę teisę reglamentuojančiomis normomis (ketvirtoji knyga)CK, o tik prašo pripažinti neteisėtu sutarties nutraukimą. Todėl akivaizdu, kad toks ieškovo ieškinys (dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu) negali būti pripažintas ieškiniu dėl daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ar ieškiniu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu.

11Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybė, jog pareiškus ieškinį buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir apribotos atsakovo daiktinės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą, nepatvirtina pareikšto ieškinio sąsajų su įstatymo reikalavimais dėl išimtinio teismingumo. Laikinosios apsaugos priemonės, suvaržant daiktines teises į nekilnojamąjį turtą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), yra galimos taikyti net ir pareiškus bet kurį turtinį reikalavimą, o ne tik pareiškus reikalavimą dėl teisių į šį turtą. Nereikšminga ir atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės siekia naudotis ginčo patalpomis, nes tai būtų tik išnagrinėto ginčo pasekmė, bet ne tiesioginis ginčo dalykas – nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo išimtinį teismingumą CPK 31 straipsnio 1 dalies pagrindu, šiai išvadai faktiškai pagrįsti nenurodė jokių motyvų ir argumentų.

12Ieškovas atskiruoju skundu nurodo bylos duomenimis nepagrįstą aplinkybę, jog priešieškinys, kuriuo atsakovas prašo priteisti įsiskolinimą, kylantį iš nuomos sutarties, ir iškeldinti nuomininką (ieškovą) iš ginčo patalpų, yra nepriimtas. Priešieškinys teisėjo rezoliucija yra priimtas (b.l. 114-121), apie tai nurodyta ir skundžiamojoje nutartyje. Kadangi priešieškiniu reiškiamas turtinis reikalavimas 152 668,40 Lt sumai, todėl visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog byla priėmus priešieškinį tampa teisminga apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas, be pagrindo nustatęs bylos išimtinį teismingumą, taip pat padarė netinkamą išvadą, jog byla turėtų būti perduota Vilniaus apygardos teismui (CPK 33 straipsnio 3 dalis). Kadangi padavus ir priėmus priešieškinį pasikeičia bylos rūšinis teismingumas, o išimtinis teismingumas šiuo atveju nenustatytas, todėl byla turi būti perduota Kauno apygardos teismui ( CPK 26 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 1 punktas, 29 straipsnis, 33 straipsnio 2 dalis). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo reikalavimo grąžinti pirmosios instancijos teismui pakartotinai spręsti teismingumo klausimą.

13Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismingumą, jo nutartis keistina, nurodant, kad byla perduotina nagrinėti Kauno apygardos teismui pagal teismingumą (CPK 337 straipsnio 4 punktas).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

16Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies

17Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį pakeisti, nurodant, kad civilinė byla perduotina nagrinėti Kauno apygardos teismui pagal teismingumą.

Proceso dalyviai