Byla e2-7357-911/2017
Dėl žalos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei, dalyvaujant ieškovo ADB „Gjensidige“ atstovei K. U., atsakovui D. S., jo atstovams advokato padėjėjui Dainiui Motužiui, atstovui pagal įgaliojimą I. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims L. T., UAB „Jūras būstas“ atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui D. S., tretiesiems asmenims UAB „Jūros būstas“, L. T. dėl žalos priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2602 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015-06-01 iš atsakovo buto, esančio ( - ), buvo aplietas ir apgadintas butas, esantis ( - ). Minėtas butas buvo apdraustas ieškovo, todėl buvo išmokėta 2602 Eur dydžio draudimo išmoka.
  2. Ieškovo atstovė teismo posėdžio, vykusio 2017-10-11 metu, palaikė ieškinį, jame nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad trečiojo asmens L. T. buto lubų lengvas drėkimas nėra užpylimas, kuris buvo užfiksuotas 2015-06-01. Reikia atriboti šiuos du įvykius. Draudimo sutartis gali būti sudaroma įvairiai, ieškovui gali pakakti Nekilnojamojo turto registro išrašo. Ar ieškovo darbuotojas gali eiti į butus apžiūrėti jį prieš sudarant draudimo sutartį negali pasakyti. Negali pasakyti, ar atsakovas buvo pakviestas į trečiojo asmens butą apžiūrai. Užlieti buvo 3 butai, tai ne bendro naudojimo įrenginiai. Užliejimas įvyko dėl atsakovo kaltės. Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė nurodė, kad yra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas neužtikrino vamzdynų tinkamo valdymo, jo neteisėti veiksmai yra įrodyti. Žalos atsiradimo židinys yra atsakovo butas, nėra svarbu kas prakiurdė žarnelę. Žalos dydį pagrindžia byloje esantys dokumentai. Priežastinis ryšys tarp žalos kilimo ir trūkusio vamzdžio yra. 2015-05-30 trečiojo asmens L. T. buto lubos drėko nestipriai, atsakovas patvirtino, kad buto buvo viskas tvarkoje. Lengvo drėkimo ir užpylimo priežastys yra skirtingos. Prašo ieškinį tenkinti.
  3. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pateikė ieškovui atsiliepimą į pretenziją ir nurodė, kad jis yra atsakingas už avarinę situaciją jo bute ir atsiradusią žalą, tačiau nesutiko su žalos dydžiu. 2015-05-29 įvykus avarinei situacijai buto, esančio ( - ), savininkai kreipėsi į UAB „Jūros būstas“ dėl lengvai drėkstančių buto lubų, tačiau šio buto savininkė bei namo administratorius UAB „Jūros būstas“ neiškvietė avarinės tarnybos pašalinti gedimą ir užsukti vandenį laiptinėje, kad neatsirastų didesnė žala ar, kad ją sumažinti. Trečiasis asmuo L. T. nepageidavo kviesti avarinės tarnybos. Apie šią situaciją atsakovui elektroniniu paštu pranešė namo administratorius UAB „Jūros būstas“ tik 2015-06-01. Šią dieną jo mama apžiūrėjo atsakovo butą kartu dalyvaujant ir trečiojo asmenes L. T. atstovui. Apžiūros metu buto užliejimo priežastis nebuvo išaiškina ir bandant užsukti šalto vandens čiaupą, pratrūko vandens vamzdis ir išsiliejo vanduo, kuris pateko į L. T. butą, kol avarinė tarnyba neužsuko bendro laiptinės vamzdžio. Šio įvyko metu ankstesnio vandens patekimo į L. T. butą nebuvo ištirtas ir nebuvo nustatyta, kad žala atsirado dėl netinkamos buto santechnikos įrangos priežiūros ar bendro naudojimo vamzdžių priežiūros, kurie irgi praeina pro atsakovo butą. Avarijos priežasties aktas nebuvo surašytas, jo nustatyme atsakovas nedalyvavo. 2017-11-22 teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jo butas buvo suremontuotas seniai, vamzdžiai pakeisti naujais. Iki 2015-06-01 jokių pretenzijų dėl vandens skverbimosi iš jo buto nebuvo. UAB „Jūros būstas“ žinojo jo telefono numerį, elektroninio pašto adresą. 2015-06-01, pirmadienį, jam paskambino iš UAB „Jūros būstas“, kad penktadienį gavo signalą iš L. T. ir atsakovas informavo savo mamą, kad ji nuvyktų į butą ir jį pažiūrėtų. 2015-05-30, penktadienį, jo niekas neinformavo, kad kaimynės buto lubos drėksta. Trečiasis asmuo neleido į butą jo motinos, kuri norėjo išsiaiškinti situaciją, neatsiliepdavo į skambučius. 2015-06-01, kai mama atvyko į butą, vanduo nebėgo. Trečiojo asmens L. T. draugas atsakovo bute pasirodė iki žarnelės trūkimo. Mama prašė jį pažiūrėti, jis ir sulaužė. Prašo atmesti ieškinį.
  4. Trečiasis asmuo L. T. su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo mama ir A. Š., apžiūrėję atsakovo buto vonios kambarį, pamatė, kad avarijos šaltinis – atsakovo bute esanti skalbimo mašina. Atsakovo mama susisiekė su atsakovu, kuris jai patarė užsukti vandenį. A. Š. atsakovo mamai taip pat patarė išsikviesti santechniką ir iš buto išėjo. Po kelių minučių, A. Š. esant L. T. bute, atėjo atsakovo mama, laikydama rankoje kraną ir visiems nuėjus į atsakovo butą, buvo pamatyta, kad vanduo teka srove, jo sustabdyti galimybių nėra. 2017-10-11 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. T. paaiškino, kad pirmadienį paskambino iš namų valdybos ir pranešė, kad susisiekė su atsakovu. Po to paskambino jai atsakovas ir ji pasakė, kad tarp koridoriaus ir virtuvės atsirado dėmė. Atsakovas prašė leisti pažiūrėti, po to atėjo jo mama, kuri prašė leisti ateiti pas ją vakarop. 17.30 val. jau įvyko apipylimas buto. Į UAB „Jūros būstas“ ji skambino 2015-05-29 dėl to, kad norėjo savo bute pakeisti radiatorių ir prašė telefonu, kad susisiektų su atsakovu. Sakė, kad yra nedidelė šlapia dėmė. Kiek laiko dėmė buvo nežino, kartas nuo karto ji išdžiūdavo. Anksčiau į UAB „Jūros būstas“ dėl dėmės nesikreipė, ji išdžiūdavo ir nieko nebūdavo. 2015-06-01 pradėjo koridoriuje šlapti prie durų. Avarinės tarnybos ji nekvietė, kadangi iš lubų nebėgo daug vandens. Pas atsakovą bute lašėjo iš skalbimo mašinos žarnos. 2015-06-01 jos butas buvo užpiltas dėl atsakovo bute nulaužto krano, kuomet kranas buvo užsukamas, kad nebėgtų vanduo. Buto draudimo sutartį ji sudarė 2015-05-29 internetu. Jai paskambino ieškovo darbuotoja V. P., kuri klausė, ar butas yra suremontuotas, kokio draudimo pageidauja. Trečiasis asmuo sakė ieškovo darbuotojai, kad yra prie vamzdžio apie 10 cm dydžio dėmė. Draudiko atstovai prieš sudarant draudimo sutartį, nebuvo atvykę apžiūrėti jos buto. Butą norėjo apsidrausti todėl, kad ką tik buvo padarytas remontas.
  5. Trečiojo asmens UAB „Jūros būstas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų negauta. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinį palaiko, vandens išsiliejimas įvyko iš atsakovui priklausančių patalpų. Pareiga iškviesti avarinę tarnybą kyla būtent butų ir kitų patalpų savininkams (gyventojams). Bendrojo naudojimo objektų administratoriui klientų aptarnavimo centro telefonu buvo pranešta apie įvykį, tačiau avarinės tarnybos paslaugų buvo atsisakyta, be to, nepateikiami jokie įrodymai, jog įvykis kilo dėl bendrųjų inžinerinių sistemų kaltės.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ADB „Gjensidige“ ir trečiasis asmuo L. T. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. gegužės 29 d. buvo sudarę gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas L. T. priklausantis butas, esantis ( - ), bei namų turtas šiame bute. Nustatyta, kad ši sutartis buvo sudaryta 2015-05-29 (t. 1, 8-9 b.l.). Trečiasis asmuo L. T. pranešė ieškovui, kad 2015-06-01 jos butas buvo aplietas (t. 1, 11 b.l.). Iš turto apžiūros protokolo matyti, kad ji buvo atlikta 2015-06-08, užfiksuoti šie turto defektai – aplietos trečiojo asmens buto lubos, sienos, grindys, miegamojo lova, čiužinys, užklotas, kilimas. Užliejimo priežastis – iš buto, esančio ( - ). Šis aktas surašytas ieškovo atstovo, jį pasirašė trečiasis asmuo L. T. (t. 1, 3 b.l.). Nustatyta, kad butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovui (t. 1, 4-5 b.l.). Iš ieškovo sudarytos lokalinės sąmatos matyti, kad trečiojo asmens L. T. buto, esančio ( - ), tvarkymo darbai kainavo 2062 Eur be PVM, ši suma 2015-06-26 buvo pervesta į gavėjos L. T. banko sąskaitą (t. 1, 14-15 b.l.). Iš byloje esančio trečiojo asmens UAB „Jūros būstas“ elektroninio laiško, kuris buvo 2015-06-05 siųstas atsakovui, matyti, kad 2015-05-29 kreipėsi buto, esančio ( - ), gyventoja dėl lengvai drėkstančių jos lubų iš ( - ) buto. ( - ) buto gyventoja buvo informuota, kad, jeigu neatsiras ( - ) buto savininkai ir, jeigu, pradės smarkiai bėgti vanduo, nedelsdama turi kviesti avarinę tarnybą. Paskambinus 2015-06-01 139 buto gyventojai ir pasiteiravus apie situaciją, sakė, kad niekas nepasikeitė (lengvas drėkimas). Po pokalbio UAB „Jūros būstas“ 2015-06-01 susisiekė su atsakovu ir informavo jį apie problemą (t. 1, 95 b.l.). Iš trečiojo asmens UAB „Jūros būstas“ 2015-06-03 rašto matyti, kad 2015-06-01 buvo gautas pranešimas dėl ( - ), trūkusio šalto vandens ventilio ir aplieto žemiau esančio buto adresu ( - ). Nuvykus į ( - ) butą nustatyta, kad yra trūkęs šalto vandens ventilis už skaičiuko, kuris uždaro tualeto bakelį, dėl ko buvo aplieti 3 žemiau esantys butai – ( - ) (t. 1, 81 b.l.). 2015 m. liepos 14 d. ieškovas pateikė atsakovui raštišką pretenziją, informuodamas per 14 dienų sumokėti išmokėtą draudimo sumą (t. 1, 7 b.l.).
  2. Ieškovė nurodo, kad atsakovas privalo atlyginti atsiradusią 2602 Eur žalą, nes atsakovas, kaip buto savininkas, yra atsakingas už atsiradusią žalą. Atsakovas nesutinka ir teigia, kad trečiasis asmuo L. T. turėjo kviesti avarinę tarnybą, kad būtų užsuktas vanduo, tačiau to nepadarė. Vietoj to, L. T. pas ieškovą apsidraudė butą. Ieškovas neatliko tyrimo, nesiaiškino situacijos, dėl žalos nustatymo ir paskaičiavimo neinformavo atsakovo.
  3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).
  4. Vertinant byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas nustato, kad trečiojo asmens L. T. butui padarytą žalą sąlygojo du įvykiai. Trečiasis asmuo L. T. teismui paaiškino, kad jos bute iki 2015-06-01 įvykio jau buvo nedidelė dėmė, kiek laiko ji buvo nežino, kartas nuo karto ji išdžiūdavo. Anksčiau į UAB „Jūros būstas“ dėl dėmės nesikreipė, kadangi ji išdžiūdavo. Pripažintina, kad jau iki 2015-06-01 įvykio, kuomet buvo užpiltas L. T. butas, žala šio buto luboms jau buvo padaryta. Trečiasis asmuo L. T. dėl šio fakto atsakovo neinformavo ir dėl to jam pretenzijų jokių nereiškė. Byloje nėra įrodymų apie šios žalos dydį. Iš ieškovo atstovės, trečiojo asmens L. T. paaiškinimų nustatyta, kad prieš sudarant 2015-05-29 L. T. turto draudimo sutartį, jai priklausantis butas, esantis ( - ), nebuvo ieškovo darbuotojų apžiūrėtas. Pripažintina, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo L. T. atsakovo atžvilgiu nesiėmė jokių veiksmų dėl jo informavimo apie L. T. bute esančią lubose vandens patekimo žymę bei dėl žalos dydžio nustatymo.
  5. Iš byloje esančių įrodymų – ieškovo atstovės, atsakovo, trečiojo asmens L. T. paaiškinimų, liudytojų L. S., A. P. parodymų, rašytinės bylos medžiagos teismas daro išvadą, kad 2015-06-01 įvykęs trečiojo asmens L. T. buto apliejimas vandeniu įvyko dėl atsakovo bute trūkusio vandens užsukimo ventilio, kuris buvo sugadintas, siekiant užsukti vandenį. Liudytoja L. S. teismo posėdžio 2017-10-11 metu parodė, kad yra atsakovo ( - ), 2015-06-01 jos atsakovas paprašė, kad nuvyktų į jo butą ir pažiūrėtų ar viskas yra tvarkoje. Nuvykusi į butą, pamatė, kad viskas tvarkoje. Buvo nuėjusi į L. T. butą, matė koridoriuje prie vonios lubose ploną, šlapią juostelę. Tuomet grįžo į sūnaus butą ir norėjo užsukti vandenį, bet nutrūko kranelis ir pradėjo bėgti vanduo (2017-10-11 teismo posėdžio garso įrašo 4.34-48 min.). Byloje yra trečiojo asmens UAB „Jūros būstas“ raštas, kuriame nurodoma, kad 2015-06-01 trūko atsakovo bute esantis šalto vandens ventilis už skaičiuko, kuris uždaro tualeto bakelį (t. 1, 81, 86 b.l.). Pripažintina, kad atsakovo argumentas, jog nėra įrodyta, jog vandens apliejimas kilo iš jo buto, yra nepagrįstas.
  6. Nagrinėjamu turto sugadinimo atveju dėl užliejimo asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (CK 6.263 str. 1 d.). Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jeigu nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Šiuo atveju byloje yra įrodyta, kad trečiojo asmens L. T. buto ir jame esančio turto apgadinimas įvyko dėl vandens užpylimo iš viršaus, t. y. iš atsakovo buto. Iš turto apžiūros protokolo bei byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad buvo aplietos buto lubos, sienos, grindys, miegamojo lova, čiužinys, užklotas, kilimas. Esant šioms minėtos aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad trečiojo asmens L. T. butas 2015-06-01 buvo užpiltas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.263 str. 1 d.). Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4. 37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esantį butą. Kadangi trečiojo asmens L. T. butas buvo užpiltas iš atsakovo valdomo buto, jis yra kaltas dėl žalos padarymo ir turi atlyginti ieškovui savo veiksmais padarytą žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).
  7. Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251 str. 1 d.). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).
  8. Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, jei turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir ieškovas neturėjo realių išlaidų. Tai neužkerta kelio jam reikalauti žalos atlyginimo, tačiau padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
  9. Ieškovas žalos dydį grindžia sudarytu turto apžiūros aktu bei lokaline sąmata, pagal kuriuos buto, esančio adresu ( - ), patalpų vertės atstatymas po užliejimo vandeniu įvertintas 3148,42 Eur, iš jų 2602 Eur suma yra be PVM (t. 1, 3,15 b.l.). Atsakovas su žalos dydžiu nesutinka, nurodo, kad ieškovas apgadinto turto apžiūroje nedalyvavo, nes ieškovas jo apie tai neinformavo, taip pat jam nebuvo pranešta apie turto sugadinimo, sunaikinimo akto surašymą, apie atliekamą draudiminio įvykio tyrimą. Teigia, kad trečiasis asmuo L. T., atsisakydama kviesti avarinę tarnybą, kad būtų užsuktas laiptinėje vanduo, taip padidino jai padarytos žalos dydį.
  10. Pažymėtina, kad ieškovas turi įrodyti, kad patyrė žalą būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas vertina byloje esančius įrodymus – šalių, trečiojo asmens L. T. paaiškinimus, liudytojų L. S., A. P. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, bei atsižvelgia į tai, kad trečiojo asmens L. T. turto draudimo sutartis buvo sudaryta 2015-05-29, t.y. tą pačią dieną, kai L. T. jau kreipėsi į UAB „Jūros būstas“ dėl jos bute, esančiame ( - ), drėkstančių lubų. Šias aplinkybes įrodo L. T. paaiškinimas, byloje esanti turto draudimo sutartis, UAB „Jūros būstas“ 2015-06-05 elektroninis laiškas atsakovui (t. 1, 8-10, 95 b.l.). Be to, iš minėto elektroninio laiško matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Jūros būstas“ informavo atsakovą apie tai, kad 2015-05-29 L. T. kreipėsi dėl buto lubų drėkimo, ne tą pačią kreipimosi dieną - 2015-05-29, o tik 2015-06-01 (t. 1, 95 b.l.), kas apribojo atsakovo galimybes atlikti kitokius veiksmus, užkertančius žalos atsiradimui. Pažymėtina ir tai, kad trečiojo asmens L. T. atsisakymas kviesti avarinę tarnybą dėl vandens užsukimo vertintinas kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kuris 2015-06-01 galėjo tiesiogiai lemti žalos atsiradimą. Be to, kaip jau minėta šio sprendimo 9 punkte, jau iki 2015-06-01 įvykio, kuomet buvo užpiltas L. T. butas, žala šio buto luboms jau buvo padaryta. Byloje nėra įrodymų apie šios žalos dydį, kuris, teismo vertinimu, turėtų mažinti ieškovo prašomos priteisti sumos dydį. Ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis draudimo paslaugų teikimu, šios srities profesionalas. Pažymėtina tai, jog ieškovas nepasirūpino, kad nustatant žalą bei jos dydį, o taip pat tiriant patį įvykį, dalyvautų atsakovas ar jo atstovai ir tokiu būdu galimai būtų išvengta ginčo. Įvertinęs šias aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio bei sprendžia, kad yra pagrindas mažinti ieškovo prašomos priteisti žalos dydį per pusę, t.y. nuo 2602 Eur iki 1301 Eur ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisia 1301 Eur dydžio žalą (CK 6.245 str. 4 d., 6.246-6.248 str., 6.249 str.). Manytina, kad ši suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
  11. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).
  12. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2017-04-10, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  13. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro ieškovo sumokėtas 59 Eur žyminis mokestis bei 115,03 Eur atstovės kelionės išlaidos į teismo posėdį (t. 1, 180, 197 b.l.). Atsakovas patyrė byloje 400 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (t. 1, 121, 179, 196 b.l.). Byloje susidarė 14,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei. Kadangi ieškovo ieškinys yra tenkinamas iš dalies, t.y. patenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovo priteisiamas ieškovui 29,50 Eur žyminis mokestis bei 57,52 Eur išlaidos, susijusios su ieškovo atstovės vykimu į teismo posėdžius (CPK 88 str. 1 d. 10 p., 93 str. 2 d.). Atsakovui iš ieškovo priteisiamos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.). Iš šalių priteisiama valstybei po 7,01 Eur dydžio pašto išlaidos (CPK 92 str.).

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268- 270 straipsniais, teismas

Nutarė

6Ieškinį tenkinti iš dalies.

7Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas ( - ) 1301 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai vienas euras) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1301 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29,50 Eur (dvidešimt devyni eurai 50 centų) žyminį mokestį, 57,52 Eur (penkiasdešimt septyni eurai 52 centai) bylinėjimosi išlaidas ieškovui ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869.

8Kitą ieškinio dalį atmesti.

9Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, 200 Eur (du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atsakovui D. S., asmens kodas ( - )

10Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, ir atsakovo D. S., asmens kodas ( - ) po 7,01 Eur (septyni eurai 01 centas) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

11Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai