Byla A-756-1022-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

3dalyvaujant atsakovo atstovei R. K.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėja A. G. kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Telšių apskrities VMI) viršininko 2010 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. P1-21 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. G., laikinai einančiai Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas“. Pareiškėja skunde nurodė, kad skundžiamu įsakymu jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad 2010 m. sausio 5 d. apie 16 val. pareiškėja, negalėdama paaiškinti Telšių apskrities VMI Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojai L. S. savo nebuvimo darbo vietoje nuo 14 val. iki 16 val. priežasčių, nemandagiai su ja bendravo ir klaidino šias aplinkybes tyrusią komisiją. Nusižengimą tyrusiai komisijai (toliau – ir Komisija) pareiškėja savo 2010 m. sausio 26 d. paaiškinime buvo nurodžiusi, kad 2010 m. sausio 5 d. nuo 12 val. 45 min. iki 17 val. buvo savo darbo vietoje ir dirbo. Apie 14 val. pas pareiškėją į darbo kabinetą atėjo jos mama (buvusi Telšių apskrities VMI darbuotoja). Nenorėdama trukdyti savo bendradarbiui R. K., pareiškėja kartu su mama išėjo į koridorių ir kalbėjosi ten apie 20-30 min. Pareiškėjai grįžus į kabinetą, R. K. pranešė, kad pareiškėjai skambino Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja L. S.. Tačiau R. K. nesakė, kad pareiškėja privalo paskambinti L. S.. To nesakė ir kitas pareiškėjos bendradarbis. Daugiau iš darbo kabineto (išskyrus nuėjimą į tualetą) pareiškėja nebuvo išėjusi ir tęsė darbus. Apie 16 val. pareiškėjai paskambino L. S., norėdama pareikšti savo nuomonę dėl pareiškėjos tą pačią dieną A. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 184532 ir 2009 m. gruodžio 22 d. operatyvaus patikrinimo UAB „Bočių užeiga“ alaus restorane „Senoji kvorta“ medžiagos. L. S. priekaištavo pareiškėjai dėl to, kad minėtame administracinio teisės pažeidimo protokole veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1731 straipsnio 1 dalį, ir reikalavo, kad pareiškėja ištaisytų šią klaidą nurodydama ATPK 164 straipsnio 3 dalį. Tačiau pareiškėja buvo įsitikinusi, kad A. B. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 1731 straipsnio 1 dalį, ir paaiškino, kad šis klausimas galėtų būti išspręstas nesikarščiuojant ir neskubant – ruošiantis bylos nagrinėjimui ir rengiant nutarimo projektą byloje. Jeigu būtų prieita išvados, kad nuoroda į ATPK 1731 straipsnio 1 dalį yra klaidinga, Telšių apskrities VMI, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, galėtų pakeisti nuorodą į kitą ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už faktiškai padarytą ir įrodytą administracinio teisės pažeidimą (ATPK 284 straipsnis). Tačiau L. S., nepaisydama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) viršininko 2005 m. liepos 25 įsakymu Nr. V-141 patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojų elgesio kodekso 22.1 ir 22.4 punktuose nustatytų reikalavimų, kalbėjo pakeltu tonu ir, nevaldydama emocijų, įžeidinėjo ir žemino pareiškėją. Todėl pareiškėja, vykdydama to paties kodekso 16.6 punkto reikalavimus, paprašė, kad L. S. nešauktų ant jos, nes priešingu atveju pareiškėja padės telefono ragelį. Vėliau Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. nutarimu pripažino, kad A. B. padarė ATPK 1731 straipsnio 1 dalyje ir 164 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus. Pareiškėjos nuomone, Komisija nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja darbo klausimais konfliktavo su L. S., neieškojo problemų sprendimo būdų, nepripažino savo tarnybinės klaidos ir jos netaisė. Komisija taip pat nepagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nesilaikė Telšių apskrities VMI viršininko 2006 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V1-107 patvirtinto Telšių apskrities VMI vidaus darbo tvarkos taisyklių aprašo 43-44 punktuose nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų pareiškėja nepažeidė, nes nuo 12 val. 45 min. iki 17 val. 00 min. nebuvo išėjusi iš tarnybinių patalpų. Nuo 13 val. 29 min. iki 15 val. 31 min. pareiškėja kompiuteriu nesinaudojo, nes tuo metu rengė R. V. administracinio teisės pažeidimo protokolo projektą, susipažino su elektroniniu paštu gautais raštais bei teisės aktų pakeitimais, susijusiais su darbo funkcijomis, anksčiau atsispausdintais popieriuje ir įsisegtais pagal temas į aplankus, nes darbinius dokumentus ir atitinkamus teisės aktus, vykstant į patikrinimus privalu turėti atitinkamo turinio aplanke. Vadovaujantis VMI prie LR FM viršininko 2009 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. VA-2 patvirtintų Dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių 5 punktu, administracinio teisės pažeidimo protokolo (FR1064) griežtos atskaitomybės blankai yra spausdinami specialiame savaiminio kopijavimo popieriuje, todėl yra pildomi ranka, o ne kompiuteriu. Todėl Komisija, nustatydama faktinį pareiškėjos darbo laiką nuo 13 val. 29 min. iki 15 val. 21 min., nepagrįstai atsižvelgė tik į naršymo internete laiką. Be to, nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvada buvo patiekta Telšių VMI viršininkui praleidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) 10 punkte nustatytą terminą, o tarnybinė nuobauda paskirta praleidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

8Atsakovas Telšių apskrities VMI prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Telšių apskrities VMI viršininko 2006 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. VI-107 patvirtinto Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vidaus darbo tvarkos aprašo 43 - 44 punktais, Telšių apskrities VMI darbuotojai, palikdami tarnybos ar darbo patalpas darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Taip pat darbuotojai, negalintys laiku atvykti arba visai negalintys atvykti į darbą, apie tai nedelsdami turi informuoti savo tiesioginį vadovą, jo laikinai nesant – jį pavaduojantį valstybės tarnautoją ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Komisijos pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas tik iš dalies apėmė UAB „Bočių užeiga“ alaus restorano „Senoji kvorta“ atlikto operatyvaus patikrinimo rezultatus – tiek, kiek tai įtakojo iš to kylantį darbinį konfliktą. Komisijos tikslas buvo įvertinti pareiškėjos elgesį su kolega, piktybišką vadovybės duotų žodinių nurodymų nevykdymą, nebuvimą darbo vietoje. Komisija, įvertinusi pareiškėjos pateiktą paaiškinimą, nustatė, kad pareiškėja L. S. atžvilgiu vartojo įžeidžiamus bei žeminančius žodžius. Telšių VMI viršininkas informaciją apie pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą gavo 2010 m. sausio 15 d., o tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada buvo pateikta 2010 m. vasario 12 d., t. y. nepažeidžiant Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 10 punkte nustatyto termino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsniu, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Įstatyme yra aiškiai pasisakyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o ne nuo to momento, kada valstybės tarnautojas buvo įtartas tarnybinio nusižengimo padarymu. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjos teiginys, kad tarnybinė nuobauda jai buvo paskirta praleidus įstatymo nustatytą terminą, yra nepagrįstas.

9II.

10Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Telšių apskrities VMI viršininko 2010 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. P1-21. Teismas sprendime nurodė, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Telšių apskrities VMI sudaryta komisija 2010 m. vasario 12 d. surašė išvadą „Dėl A. G., l. e. Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, galimo tarnybinio nusižengimo“, kurios pagrindu Telšių apskrities VMI viršininkas priėmė ginčijamą 2010 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. P1-21, pripažindamas, kad A. G., 2010 m. sausio 5 d. nemandagiai bendraudama su Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja L. S., klaidindama komisiją ir negalėdama tiksliai paaiškinti, kodėl jos nebuvo galima rasti darbo vietoje nuo 14 val. iki 16 val., pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei VMI prie LR FM viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141 patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso 13 ir 21 punktus, ir skyrė už šį tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

11Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vienas iš svarbiausių valstybės tarnautojų etikos principų – pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas Pagal VMI prie LR FM viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141 patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 13 punktą tarnautojas turi: savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai (13.1 punktas);

12būti tolerantiškas ir paslaugus, pagarbiai elgtis su bendradarbiais ir kitais asmenimis, su tarnyba susijusias konfliktines situacijas spręsti taikiai ir mandagiai (13.2 punktas); visada veikti profesionaliai ir humaniškai (13.3 punktas); nuolat tobulintis ir kelti savo kvalifikaciją (13.4 punktas); pripažinti savo tarnybines klaidas ir jas taisyti (13.5 punktas); naudoti savo tarnybos laiką efektyviai (13.6 punktas); profesinėje ir kitoje viešoje veikloje bei vietoje savo išvaizda, kalba ir elgesiu rodyti pavyzdį, kaip laikytis visuotinai pripažintų etikos normų (13.7 punktas);

13nereikšti paniekos kolegoms, pavaldiniams, vadovams, neįžeidinėti, neplūsti, nevartoti psichologinio smurto (13.8 punktas); nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti narkotinių ar toksinių medžiagų ir seksualiai nepriekabiauti, nesirodyti neblaivios būklės viešai (13.10 punktas). Etikos kodekso 21 punkte nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautojai privalo laikytis geranoriškumo principo, vengti: asmeninio įžeidinėjimo, orumo žeminimo (21.1 punktas); kito tarnautojo darbo menkinimo (21.2 punktas); apkalbų, šmeižto apie kolegas skleidimo, reputacijos menkinimo (21.3 punktas); neigiamų emocijų demonstravimo (21.4 punktas). Etikos kodekso 37 punkte numatyta, jog tarnautojams už šio kodekso pažeidimą gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų.

14Tarnybiniam nusižengimui tirti sudaryta Komisija aiškinosi ir tyrė situaciją dėl netinkamo administracinio teisės pažeidimo protokolo projekto parengimo ir dėl 2010 m. sausio 5 d. pareiškėjos užduočių vykdymo nuo 13 val. iki 16 val. (t. I, b. l. 19). Tai, jog pareiškėja nepagarbiai ir pakeltu tonu kalbėjo su Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja L. S., pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą nebuvo nurodyta (t. I, b. l. 19). Komisijos pirmininkas, įteikdamas pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą L. S., taip pat prašė paaiškinti ne dėl tarnautojos nepagarbaus elgesio, o dėl nutarimo pagal A. B. operatyvaus patikrinimo medžiagą projekto trūkumų (t. I, b. l. 17). Be to, Komisija vadovaudamasi Etikos kodeksu, „negalėjo įvertinti paties bendravimo kultūros lygio“, nes, jos nuomone, tai būtų subjektyvu. Komisija, vadovaudamasi tik prielaidomis, o ne konkrečiais faktais dėl tarnautojos elgesio, rekomendavo skirti tarnybinę nuobaudą vadovaujantis Etikos kodekso punktais, kurie nustato tarnautojo pavyzdingumo, tolerantiškumo, pagarbumo pricipus (Etikos kodekso 13, 21 punktai).

15Komisija išvadoje nustatė, kad A. G. kompiuteriu nesinaudojo nuo 13 val. 29 min. iki 15 val. 31 min. Komisija A. G. nebuvimą darbo vietoje apie 2 valandas akcentavo kaip Telšių apskrities VMI viršininko 2006 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V1-107 patvirtinto Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vidaus darbo tvarkos aprašo 43-44 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimą. Pagal šiuos Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vidaus darbo tvarkos aprašo punktus, inspekcijos darbuotojai, palikdami tarnybos ar darbo patalpas darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę (t. I, b. l. 55). Tačiau tiek liudytojai, tiek pati pareiškėja patvirtino, kad pareiškėja nebuvo pasišalinusi iš darbo patalpų.

16Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama įstaigos vadovo, tiesioginio valstybės tarnautojo vadovo iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 - 6 punktus, tarnybinį tyrimą atlieka vienasmeniškai už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kolegialus organas – komisija, tačiau nei vienam iš jų nesuteikta teisė pradėti tyrimą savarankiškai, tam jie turi turėti oficialų įstaigos vadovo pavedimą – įpareigojimą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, ir tas įpareigojimas (komisijos sudarymas) turi būti duodamas ne vėliau kaip per 3 dienas, gavus informaciją apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Telšių apskrities VMI Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja L. S. šio skyriaus vedėjai parašė pranešimą, kuriuo informavo vedėją apie konfliktą su A. G. (t. I, b. l. 91). Telšių apskrities VMI viršininkui tokia informacija buvo pateikta 2010 m. sausio 15 d. (t. I, b. l. 90). Telšių apskrities VMI viršininkas, nepažeisdamas 3 dienų termino, 2010 m. sausio 18 d. priėmė įsakymą Nr. V1-5 dėl komisijos sudarymo. Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punktą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (šios tvarkos 5 punkte nurodytais atvejais – komisija) per 3 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos) privalo surašyti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, taip informuodamas valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 8 punktas numato valstybės tarnautojo teisę pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateiktas paaiškinimas apskritai nebuvo vertinamas. Atlikus patikrinimą ir ištyrus tarnybinį nusižengimą, asmeniui, priėmusiam tarnautoją į pareigas, ne vėliau kaip 11 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios pateikiama motyvuota išvada. Telšių apskrities VMI viršininkas 2010 m. sausio 18 įsakymu Nr. VI-5 įsakė Komisijai motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus pateikti inspekcijos viršininkui ne vėliau kaip 2010 m. vasario 17 d. Tačiau Komisija išvadą pateikė tik 2010 m. vasario 20 d., tokiu būdu pažeisdama Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 10 punkte nustatytą terminą. Be to, Komisija neįvertino visų surinktų įrodymų, neįsigilino į pažeidimo padarymo aplinkybes bei priežastis, vadovavosi prielaidomis, daugiau analizavo situaciją dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo projekto teisingumo, nors 2010 m. vasario 5 d. Telšių rajono apylinkės teismas jau buvo priėmęs nutarimą.

17III.

18Apeliaciniu skundu atsakovas Telšių apskrities VMI prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis dėmesys buvo skirtas ne pačiam administracinio teisės protokolo surašymo teisingumui, o pareiškėjos elgesiui su vadovybe ir kolegomis. Liudytoja – Telšių apskrities VMI Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja L. S. – posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. sausio 5 d. pareiškėja jai perdavė operatyvaus patikrinimo medžiagą. L. S., pradėjusi nagrinėti pateiktą medžiagą, nustatė, kad nėra pridėti būtini dokumentai. Siekdama tai išsiaiškinti, ji skambino pareiškėjai, kuri neatsakė į skambučius. L. S. taip pat skambino Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiajam specialistui A. S. ir šio skyriaus vyresniajam specialistui R. K., siekdama išsiaiškinti, kur yra pareiškėja. L. S. skambino ir Akcizų administravimo skyriaus vyresniajam specialistui A. G., nes R. K. nurodė, kad pareiškėja gali būti pastato antrame aukšte. Su pareiškėja L. S. pavyko susisiekti tik apie 16 val. L. S. pasiteiravus pareiškėjos, kur ji buvo darbo metu, pareiškėja kalbėjo pakeltu tonu, kreipėsi į ją „Tu“. L. S. teigimu, pareiškėja darbinius konfliktus sprendžia nenoriai, pakeltu tonu, įžeidinėdama. Teismo sprendime nepagrįstai yra konstatuota, jog ta aplinkybė, kad pareiškėja nepagarbiai kalbėjo su Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja L. S., pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą nebuvo nurodyta. Pareiškėjai pateiktame 2010 m. sausio 20 d. pranešime Nr. P13-1 prašoma pateikti duomenis ne tik apie administracinio teisės pažeidimo protokolo projekto rengimo eigą, bet ir pateikti išsamius paaiškinimus dėl Telšių apskrities VMI Operatyvios kontrolės skyriaus 2010 m. sausio 13 d. rašte Nr. (8.23)-08-17 nurodytų aplinkybių. Šiame rašte kalbama apie netinkamą elgesį su Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja L. S.. Teismo sprendime taip pat nepagrįstai konstatuojama, kad Komisijos pirmininkas, įteikdamas pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą L. S., prašė paaiškinti ne dėl tarnautojos nepagarbaus elgesio, bet dėl nutarimo pagal A. B. operatyvaus patikrinimo medžiagą projekto trūkumų. L. S. pateiktame 2010 m. sausio 20 d. pranešime Nr. P13-2 prašoma paaiškinti, ar buvo duoti rašytiniai nurodymai ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo projektą, ir nurodyti konkrečius darbuotojus, kurie informavo apie tai, kur pareiškėja buvo 2010 m. sausio 5 d. Telšių apskrities VMI viršininko 2010 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V1-5 sudarytos Komisijos pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas tik iš dalies apėmė UAB „Bočių užeiga“ alaus restorano „Senoji kvorta“ atlikto operatyvaus patikrinimo rezultatus – tiek, kiek tai įtakojo kilusį darbinį konfliktą. Komisijos tikslas buvo įvertinti pareiškėjos elgesį su kolega, piktybišką vadovybės duotų žodinių nurodymų nevykdymą, nebuvimą darbo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas vadovavosi Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 - 8, 10 punktais. Tačiau Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 4 - 8, 10 punktai buvo pakeisti Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1015 ir nustato kitokius komisijos sudarymo, tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo, rašytinio paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo pateikimo ir išvados surašymo terminus, nei nurodyta teismo priimtame sprendime. Todėl laikytina, kad teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, vadovavosi negaliojančiu teisės aktu. Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (šių Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Nagrinėjamu atveju Telšių apskrities VMI viršininkas informaciją apie pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą gavo 2010 m. sausio 15 d., o tarnybinio nusižengimo išvada buvo pateikta 2010 m. vasario 12 d., t. y. nepažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 10 punkte nustatyto termino. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsniu, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Įstatyme yra aiškiai nurodyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o ne nuo to momento, kada valstybės tarnautojas įtariamas tarnybinio nusižengimo padarymu.

19Atsiliepimu į atsakovo Telšių apskrities VMI apeliacinį skundą pareiškėja A. G. prašo palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą pareiškėja grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas jos skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad Komisijos pirmininkas 2010 m. sausio 20 d. pranešimu Nr. P13-1 informavo ją, kad tarnybinis tyrimas atliekamas pagal Operatyvios kontrolės skyriaus 2010 m. sausio 13 d. pranešimą „Dėl informacijos pateikimo“, ir pareikalavo pateikti išsamų paaiškinimą dėl 2010 m. sausio 20 d. rašte Nr. P13-1 minimų faktų: kokius darbus pareiškėja dirbo ir kokias užduotis vykdė 2010 m. sausio 5 d. nuo 13 val. iki 16 val.; kodėl pareiškėja rengdama nutarimo administracinėje byloje projektą pagal A. B. operatyvaus patikrinimo medžiagą taikė ATPK 1731 straipsnio 1 dalį. Iš pranešimo turinio matyti, kad Komisijos nedomino pareiškėjos santykiai su Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja L. S.. Tačiau, įvertinusi L. S. tarnybinio pranešimo turinį, pareiškėja 2010 m. sausio 26 d. paaiškinime išsamiai atsakė ir į Komisijos pirmininko klausimus, ir į L. S. 2010 m. sausio 13 d. pranešime nurodytus kaltinimus. Pareiškėja taip pat pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvada buvo pateikta Telšių apskrities VMI viršininkui ne 2010 m. vasario 12 d., kaip teigiama atsakovo apeliaciniame skunde, o 2010 m. vasario 20 d. Be to, pareiškėjos nuomone, atsakovas, laikydamas, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data yra išvados pateikimo Telšių apskrities VMI viršininkui data, o ne L. S. 2010 m. sausio 13 d. tarnybinio pranešimo pateikimo Telšių apskrities viršininkui data – 2010 m. sausio 15 d., netinkamai aiškina Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 16 punkto nuostatas.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. P1-21 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. G., laikinai einančiai Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas“, teisėtumo ir pagrįstumo.

24Iš ginčijamo įsakymo turinio matyti, kad pareiškėjai A. G. tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta už tai, kad ji 2010 m. sausio 5 d. nemandagiai bendraudama su Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja L. S., klaidindama komisiją ir negalėdama tiksliai paaiškinti, kodėl jos nebuvo galima rasti darbo vietoje 2010 m. sausio 5 d. nuo 14 iki 16 val., nesilaikė pavyzdingumo principo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Įsakyme taip pat nurodyta, kad A. G. pažeidė ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141 patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso 13 ir 21 punktus, kuriuose numatyta, kad laikantis valstybės tarnautojo pavyzdingumo, geranoriškumo principų, valstybės tarnautojas privalo savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai, būti tolerantiškas ir paslaugus, pagarbiai elgtis su bendradarbiais ir kitais asmenimis, su tarnyba susijusias konfliktines situacijas spręsti taikiai ir mandagiai, pripažinti savo tarnybines klaidas ir jas taisyti, profesinėje ir kitoje viešoje veikloje bei vietoje savo išvaizda, kalba ir elgesiu rodyti pavyzdį, laikytis visuotinai pripažintų etikos normų, nereikšti paniekos kolegoms, pavaldiniams, vadovams, neįžeidinėti, neplūsti, nevartoti psichologinio smurto, vengti asmeninio įžeidinėjimo, orumo žeminimo, kito tarnautojo darbo menkinimo, apkalbų, šmeižto apie kolegas skleidimo, reputacijos menkinimo, neigiamų emocijų demonstravimo (T. I, b. l. 13-14).

25Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę <...> nustato Valstybės tarnybos įstatymas (1 str.). Šio Įstatymo 2 straipsnio (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 12 punkte tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką nustato Vyriausybė (30 str. 7 d.).

26Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punkte (2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1015 redakcija) nustatyta, jog valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, gavęs oficialią informaciją, kad valstybės tarnautojas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Komisija sudaroma ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Pagal Taisyklių 7 punktą per 3 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (ar nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos) turi būti surašomas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pagal šių Taisyklių priedą, kuriuo valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pasirašytinai informuojamas, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu jam pateikiama turima informacija apie tarnybinį nusižengimą.

27Vertinant minėto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinį Taisyklių priedo požiūriu, pažymėtina, jog jame turi būti nurodomas ne tik tarnybinis nusižengimas, tačiau ir jo aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2010 m. sausio 21 d. įteiktame pranešime Nr. P13-1 ,,apie galimą tarnybinį nusižengimą“ nenurodytas nei tarnybinio nusižengimo, kuris bus tiriamas, turinys, nei jo aplinkybės. Tai, kad kartu su pranešimu pareiškėjai buvo įteiktas L. S. 2010 m. sausio 13 d. pranešimas, adresuotas Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjui, nurodytų dokumento trūkumų nešalina.

28Tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007). Byloje esanti tyrimo komisijos išvada (T. I, b. l. 10-12) neišsami, joje neįvertinti visi tyrimo metu surinkti įrodymai (pvz., R. K., A. S. paaiškinimai), iš esmės remiamasi vienintelio asmens – pranešimą dėl pareiškėjos veiksmų skyriaus vedėjui pateikusios L. S. – paaiškinimais. Be to, išvada nėra ir nuosekli, iš jos negalima spręsti kokią gi konkrečiai pareiškėjos veiką tyrimo komisija vertina kaip tarnybinį nusižengimą bei kokiais konkrečiai įrodymais jį grindžia.

29Taisyklių 10 punkte įtvirtinta, jog tais atvejais, kai motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo atsakovo įsakymo bei tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados (kuri laikytina įsakymo sudėtine dalimi), nei viename iš jų nėra konkretizuota pareiškėjos veika, t. y. nėra įvardinta, kokiais konkrečiais veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeistos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto bei Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso 13 ir 21 punktų nuostatos ir kokios konkrečiai, bei kokie tyrimo metu surinkti įrodymai tai patvirtina. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tarnybinė atsakomybė yra atskira administracinės prievartos rūšis, kas suponuoja pareigą atsakovui surinkti duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjos A. G. veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Vien teisės normų nurodymas ir jų turinio (kuriuose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai) nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti.

30Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje tinkamai nepateikus teisinio pareiškėjos veikos vertinimo, nenurodžius jos kaltės formos, tarnybinio nusižengimo pasekmių, negalima tiksliai ir aiškiai apibrėžti kaltinimo ribų, kas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas (žr. 2007 m. spalio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-816/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008 ir kt.).

31Dėl visų nurodytų trūkumų atsakovo priimtas administracinis aktas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

32Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatuodamas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma ,,Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos“, nors pavadinimas buvo pakeistas Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1650) 10 punkto pažeidimą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo praleidus nustatytą 11 darbo dienų terminą, rėmėsi negaliojančiu teisės aktu. Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 10 punktą (Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1015 redakciją, galiojusią tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo metu) motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui turi būti pateikiama ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Tačiau šis argumentas lemiamos reikšmės pačios tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados bei ginčijamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo aukščiau pateiktam vertinimui neturi.

33Dėl visų išdėstytų aplinkybių tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

34Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir ginčijamą Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. P1-21 panaikino pagrįstai.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,... 3. dalyvaujant atsakovo atstovei R. K.,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėja A. G. kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį... 8. Atsakovas Telšių apskrities VMI prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip... 9. II.... 10. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu... 11. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vienas iš... 12. būti tolerantiškas ir paslaugus, pagarbiai elgtis su bendradarbiais ir kitais... 13. nereikšti paniekos kolegoms, pavaldiniams, vadovams, neįžeidinėti,... 14. Tarnybiniam nusižengimui tirti sudaryta Komisija aiškinosi ir tyrė... 15. Komisija išvadoje nustatė, kad A. G. kompiuteriu nesinaudojo nuo 13 val. 29... 16. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinių... 17. III.... 18. Apeliaciniu skundu atsakovas Telšių apskrities VMI prašo panaikinti... 19. Atsiliepimu į atsakovo Telšių apskrities VMI apeliacinį skundą... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Telšių apskrities valstybinės... 24. Iš ginčijamo įsakymo turinio matyti, kad pareiškėjai A. G. tarnybinė... 25. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą,... 26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977... 27. Vertinant minėto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinį Taisyklių... 28. Tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės... 29. Taisyklių 10 punkte įtvirtinta, jog tais atvejais, kai motyvuotoje išvadoje... 30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo... 31. Dėl visų nurodytų trūkumų atsakovo priimtas administracinis aktas negali... 32. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu,... 33. Dėl visų išdėstytų aplinkybių tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir... 34. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 36. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą... 37. Nutartis neskundžiama....