Byla 2A-337-413/2013
Dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė), Gintauto Koriagino (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-8101-584/2012 pagal ieškovo J. A. B. ieškinį atsakovams R. M. ir B. J. dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovui nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis, J. A. B., nuo 1994 m. faktiškai naudojasi 731 kv. m. žemės sklypu prie namų valdos, esančios ( - ). Juridinis faktas nustatytas žemės sklypo pirkimo sandoriui įforminti. J. V. J., po kurio mirties jo teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė B. J., ir Kauno apskrities viršininko administracija, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, 2005 m. balandžio 7 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį ir pasirašė žemės perdavimo priėmimo aktą, pagal kuriuos J. V. J. įsigijo asmeninėn nuosavybėn 1959 kv. m. žemės sklypo dalį – 901 kv. m. prie savo namų valdos ( - ), atsiskaitydamas už žemę litais (268,70 Lt) ir investiciniais čekiais (408,98 Lt). Atsakovas R. M. 2008 m. kovo 31 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2-1783 ir 2008 m. gegužės 19 d. susitarimu prie pagrindinės žemės sklypo sutarties įgijo nuosavybėn 901 kv. m. žemės sklypo dalį tuo pačiu adresu ( - ), sumokėdamas grynaisiais 30,43 Lt ir investiciniais čekiais 349,05 Lt. Ieškovo nuomone, šie žemės pirkimo-pardavimo sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, kadangi sutarčių sudarymo metu atsiskaitymas investiciniais čekiais nebuvo galimas, sutartys nepatvirtintos notariškai, be to, ginčijami sandoriai pažeidžia ir ieškovo teises, kadangi jam pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. spalio 3 d. sprendimą užkertamas kelias atkurti nuosavybės teises į 731 kv. m. žemės, kuri po ginčijamų sandorių sudarymo perėjo atsakovų nuosavybėn.

5Dėl nurodytų priežasčių ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą siekiant nustatyti, ar valstybės pareigūnų su atsakovais sudarytos žemės pirkimo-pardavimo sutartys, tarp jų 2005 ir 2008 metais sumokant investiciniais čekiais ir 1995 metais sumokant rubliais, neprieštarauja LR Konstitucijai ir LR įstatymams, panaikinti J. V. J. teisių ir pareigų perėmėjos B. J. sudarytą 901 kv. m. ir R. M. 901 kv. m. žemės sklypų, esančių ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, taip pat atmetė ieškovo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, priteisė atsakovui R. M. iš ieškovo 300 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 10,96 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismo sprendimas buvo grindžiamas tokiais argumentais:

8Dėl ieškovo reikalavimo teisės. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog ieškinio reikalavimai suformuluoti painiai, tikėtina, jog ieškovas ginčija 2005 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1786, sudarytą su J. V. J., ir tos pačios dienos priėmimo - perdavimo aktą Nr. 153, bei su atsakovu R. M. sudarytą 2008 m. kovo 31 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-1783 bei 2008 m. balandžio 1 d. žemės priėmimo-perdavimo aktą Nr. 136, taip pat 2008 m. gegužės 19 d. susitarimą dėl šios sutarties pakeitimo Nr. 2-2810. Remdamasis LITEKO duomenų baze, iš administracinėje byloje Nr. Ik-110-422/2012 priimtos 2012 m. birželio 14 d. nutarties teismas nustatė, kad didžioji 731 kv. m. žemės sklypo dalis, į kurią ieškovas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, patenka į 1959 kv. m. ploto gretimo žemės sklypo, esančio ( - ), teritoriją. Ieškovas savo reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir savo reikalavimo teisę grindžia 1996 m. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu nustatytu juridiniu faktu dėl faktinio žemės sklypo naudojimosi, tačiau ieškovui šis faktas buvo nustatytas žemės sklypo pirkimo sandoriui įforminti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pakeitė savo valią ir šiuo metu siekia sudaryti ne valstybinės žemės pirkimo sandorį, o atkurti nuosavybės teises į žemę - t. y. siekia, kad jam būtų perduota neatlygintinai nuosavybėn prie namų valdos ( - ) esantis 0,0731 ha žemės plotas. Tokiu būdu, teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo nesukelia ieškovui teisinių pasekmių, kadangi nustatytas ne nuosavybės į žemę atkūrimo tikslu. Remdamasis paminėta aplinkybe, teismas konstatavo, kad ieškovas neturi materialiojo pobūdžio teisės kvestionuoti atsakovų sudarytas žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis.

92. Dėl sandorių negaliojimo. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindų (už valstybės išperkamą žemę buvo atsiskaityta rubliais ir investiciniais čekiais, sandoriai nepatvirtinti notaro) kaip nepagrįstus ir pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 11 straipsnį, privatizavimo objektai parduodami ir perduodami už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka skirtas valstybės vienkartines išmokas (investicinius čekius), Lietuvos Respublikoje galiojančius pinigus ar laisvai konvertuojamą valiutą, taip pat tikslines kompensacijas, papildomai išmokamas pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Kiekvienam asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 9 straipsnio pirmąją dalį turi teisę įsigyti privatizuojamą valstybinį turtą, leidžiama naudoti privatizavimo objektų įsigijimui pinigus (rublius). Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.6 punktas numatė, kad asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, sudarant tokią sutartį įskaitomos už žemės sklypą sumokėtos įmokos. Remiantis paminėtų teisės aktų nuostatomis, teismas sprendė, kad už perkamus žemės sklypus aukščiau aptartas atsakovų sumokėtų investicinių čekių, rublių įskaitymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Teismas nustatė, jog ginčo valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos su J. V. J. ir R. M., yra patvirtintos notaro (b. l. 51-82), atitinka visus įstatymų ir norminių aktų reikalavimus, todėl plačiau dėl šio ieškovo nurodomo sandorio negaliojimo pagrindo nepasisakė.

103. Dėl netinkamo šalių nurodymo. Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys negali būti patenkintas ir dėl to, kad ieškovas, ginčydamas sudarytus sandorius, neteisingai nurodė procesinę šalių padėtį ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nenurodė šioje byloje atsakovu. Teismas pažymėjo, kad dar 2012 m. balandžio 23 d. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo (b. l. 15, 16) ieškovui buvo išaiškinęs teisę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos traukti byloje atsakove bei išaiškinęs šio veiksmo neatlikimo pasekmes, tačiau ieškovas šio ieškinio trūkumo nepašalino, nors patikslintą ieškinį teikė kelis kartus.

114. Dėl ieškovo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Konstitucijai, Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Nagrinėdamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas, Konstitucinis Teismas tiria tiek viso akto, tiek ir jo dalies atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams. Bylos dėl teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (Konstitucinio Teismo įstatymo 64 str. 1 d.). Taip pat Konstitucinis teismas minėto įstatymo 73 straipsnyje numatytais atvejais teikia išvadas. Atsižvelgęs į minėtų nuostatų analizę, teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašymas nežinybingas Konstituciniam teismui, todėl nėra pagrindo jį tenkinti (CPK 3 str. 3 d.).

125. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinį atmetus, teismas iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei ryšium su procesinių dokumentų siuntimu – 10,96 Lt (CPK 96 str.), taip pat iš ieškovo atsakovui R. M. priteisė jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas (CPK 93 str. 1 d.).

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2012 m. spalio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, kreiptis į LR Konstitucinį teismas su prašymu nustatyti, ar valstybės institucijos, Kauno apskrities viršininko administracijos valstybės pareigūnų su fiziniais asmenimis sudaryti teisės aktai - 2005 ir 2008 metų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys, už žemę sumokant investiciniais čekiais ir rubliais, neprieštarauja Konstitucijai ir LR įstatymams (b. l. 121). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Apylinkės teismas pažeidė Konstitucijos 6, 102, ir 109 straipsnius, nes priešingai nei nurodo Kauno m. apylinkės teismas, sutinkamai su šiais Konstitucijos straipsniais ir Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsniu, Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl įstatymų ir kitų teisės aktų atitikimo LR Konstitucijai, o sutinkamai su šio straipsnio 3-ja dalimi Konstitucinis Teismas nagrinėja ir bylas dėl Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Sutinkamai su Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsnio 1 ir kitomis dalimis, bylos nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal norminį turinį, reguliavimo apimtį, formą, Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką. Šis Konstitucinio Teismo įstatymo straipsnis nurodo, kad vada nagrinėti bylą dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai yra valstybės institucijų, priėmusių ginčijamus aktus veiksmai, dėl kurių Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka Konstituciniam Teismui paduodamas nustatyta tvarka ir nustatytos formos prašymas dėl valstybės institucijų priimtų ginčijamų aktų. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 3 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas.

162. Teismas pažeidė CPK 186 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes iš trečiųjų asmenų tarpo išbraukė nemotyvuotai ir neturėdamas tokios teisės Lietuvos Banką, pats nesiaiškino turinčių bylai reikšmės aplinkybių, susijusių su investicinių čekių ir rublių, kaip mokėjimo priemonės negaliojimu.

173. Teismas pažeidė CPK 197 ir 200 straipsnių nuostatas, nes netyrė ir nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. 2005 ir 2008 metais su valdžios (Kauno apskrities pareigūnais) sudarytų žemės pirkimo-pardavimo sutarčių teisėtumo, sumokant už žemę investiciniais čekiais. Taip pat netyrė ir nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. Lietuvos taupomojo banko kvitų: 1995 m. rugpjūčio 31 ir rugsėjo 11 d mokėjimų už žemę negaliojančia mokėjimo priemone - rubliais ir kapeikom.

184. Teismas pažeidė CK 1.100 straipsnio dėl pinigų, kaip civilinių teisių objektų ir esančių teisėta atsiskaitymo priemone, reikalavimus ir CK 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyviai nurodančią niekinio sandorio negaliojimą, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.

195. Teismas pažeidė Mokėjimų įstatymą Nr. VIII-I370, nustatantį mokėjimo priemones, nes pažeisdamas CPK 200 str. netyrė ir nevertino byloje esančių žemės pirkimo-pardavimo sutarčių atitikimo paminėtiems įstatymams, tarp jų LR Vyriausybės ir Lietuvos Banko valdybos 1992 m. rugsėjo 23 d. nutarimo 1-jam punktui dėl rublių išėmimo iš apyvartos ir oficialiai Finansų ministerijos informacijai, kad investiciniai čekiai galiojo ir su jais finansines operacijas buvo galima atlikti iki 1998 m. gruodžio 31 dienos.

208. Teismas pažeidė CPK 135 straipsnį, nes iš atsakovų nepareikalavo rašytinių įrodymų, kad B. J. pirmtakas J. V. J. pagal 1995 m. rugpjūčio 4 d. dovanojimo sutartis įsigijo 25/100 dalis gyvenamojo namo (priklausančio valstybei), o atsakovas R. M. tokią pat to paties namo dalį įsigijo pagal 1991 m. gegužės 28 d. LR Butų privatizavimo įstatymą, bei tuo pačiu įgijo teisę įsigyti iš valstybės dalį žemės sklypo. Šioms atsakovų aplinkybėms patvirtinti byloje jokių rašytinių įrodymų nėra.

219. Kauno m. apylinkės teismo teiginys, kad ieškinys negali būti patenkintas ir dėl to, kad neteisingai nurodyta procesinė trečiojo asmens - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, padėtis yra nepagrįstas, kadangi pats teismas CPK nustatyta tvarka galėjo šį trečiąjį asmenį byloje patraukti atsakovu. Be to, šiam trečiajam asmeniui jokių reikalavimų ieškiniu nebuvo keliama.

2210. Teismas pažeidė materialines teisės normas bei suvaržė ieškovo teises, susijusias su nupirktos ir įsiteisėjusiu Kauno m. apylinkės teismo 1996 m. spalio 3 d. sprendimu dėl juridinio fakto nustatymo paskirtos žemės naudotojo teises, t. y. žemės naudotojui ne tik įforminti žemės pirkimo sutartį, bet ir teisę Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka naudojamą žemę susigrąžinti, nes pagal Kauno apskrities viršininko išvadą ieškovas turi teisę susigrąžinti jo senelio 1,85 ha žemės.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 129-131). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

241. Dėl ieškinio reikalavimų. Apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai nurodė, jog netinkamas ieškovo ieškinio reikalavimų suformulavimas yra pakankamas pagrindas ieškinį atmesti.

252. Dėl Lietuvos Banko pašalinimo iš byloje dalyvaujančių asmenų. CPK 47 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas turi teisę pašalinti tokį asmenį iš bylos. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas dėl Lietuvos Banko pašalinimo iš bylos neprieštaravo, sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone. Todėl argumentas, kad teismas pažeidė CPK 186 straipsnio 1 dalį, nepagrįstas.

263. Dėl sprendimo motyvų ir įrodymų vertinimo. Teismas ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus ir įvertino juos pagal vidinį įsitikinimą. Sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad apeliantas nurodė, jog ginčijamame sprendime nėra motyvų. Kauno miesto apylinkės teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė faktines bylos aplinkybes, argumentavo savo išvadas, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.

274. Dėl ieškinio senaties. Ieškovas J. A. B. yra parleidęs ieškinio senaties terminą ginčyti pirkimo-pardavimo sandorius, todėl jo reikalavimams turėtų būti taikomos ieškinio senaties praleidimo pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

28IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

30Bylos duomenimis (Žemės tvarkymo byla ( - )), ieškovas J. A. B. yra 7/100 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ), bendraturtis. Prie gyvenamojo namo yra suformuotas 551 kv. m. žemės sklypas, kuris įstatymu nustatyta tvarka neįregistruotas, jo detalusis planas neparuoštas, o pradėtos žemės sklypo išpirkimo procedūros pagal namų valdos bendraturčių susitarimą nėra užbaigtos. 1994 metais buvo parengtas namų valdos ( - ) 1241 kv. m. žemės sklypo plano projektas, pagal kurį prie namų valdos ( - )žemės sklypo buvo prijungtas 731 kv. m. dydžio žemės sklypas, kuris istoriškai (pagal namų valdos inventorizacinius duomenis) iki ginčijamų sandorių sudarymo priklausė gretimo žemės sklypo ( - ) naudotojams. Paminėtas 1241 kv. m. žemės sklypas nėra tinkamai suderintas ir valstybiniame žemės kadastre neįregistruotas. Kauno miesto apylinkės teismas 1996 m. spalio 3 d. sprendimu nustatė ieškovui juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, J. A. B., nuo 1994 m. faktiškai naudojasi 731 kv. m. žemės sklypu prie namų valdos, esančios ( - ). Juridinis faktas nustatytas žemės sklypo pirkimo sandoriui įforminti. Pažymėtina, kad Kauno apskrities viršininko administracija dar 1995 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 499-B ieškovui nurodė, kad jo noras pakeisti žemės sklypo ribas remiantis parengtu 1241 kv. m. žemės sklypo plano projektu pažeidžia gretimos žemės valdos savininkų interesus, taigi 1996 m. spalio 3 d. teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo realiai nebuvo realizuotas ir 731 kv. m. žemės sklypas ieškovui nebuvo parduotas. Apeliantas 2003 m. kovo 31 d. kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, prašydamas atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra, perduodant jam iš užstatytos žemės Jiezno mieste neatlygintinai lygiavertį 731 kv. m. žemės sklypą, naudojamą prie gyvenamosios vietos ( - ) pagal minėtą 1996 m. spalio 3 d. teismo sprendimą. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2011 m. spalio 12 d. administraciniu aktu (įsakymu) ieškovo prašymas buvo atmestas, be kita ko, išvadoje konstatavus, kad lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas negali būti perduotas, jeigu šis žemės sklypas yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės ir kurortų statusą turinčiuose miestuose, be to, 731 kv. m. žemės sklypas nėra iki 1992 m. vasario 7 d. suteiktas arba techninės inventorizacijos byloje pažymėtas naudojamas žemės sklypas prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių, taip pat jis nepriskirtinas įsiterpusių sklypų kategorijai, nes yra gretimos namų valdos ( - ) suformuoto žemės sklypo ribose ir yra privatizuotas gyvenamojo namo bendraturčių.

31Atsižvelgdama į paminėtas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje neturi teisės kvestionuoti atsakovų sudarytų sandorių teisėtumą, nes šiais sandoriais jo teisės nėra pažeidžiamos (CPK 5 str. 1 d.).

32Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, kaip Kauno apskrities viršininko teisių ir pareigų perėmėja, yra viena iš ginčijamų sandorių šalių (pardavėjas). Pirkimo-pardavimo sandoris yra dvišalis sandoris. Taigi ginčijant tokio pobūdžio sandorius atsakovais traukiami ne tik pirkėjai, bet ir pardavėjas. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinys pareikštas netinkam atsakovui, atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog teismas savo iniciatyva galėjo pakeisti netinkamą šalį tinkama, kadangi tokius veiksmus teismas galėjo atlikti tik turėdamas ieškovo sutikimą (CPK 45 str. 1, 3 dalys).

33Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teismas be pagrindo pašalino iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo Lietuvos Banką. Visų pirma, apeliantas nenurodo, kokios šio asmens teisės arba interesai gali nukentėti pašalinus jį iš byloje dalyvaujančių asmenų; antra, tokią teisę teismui suteikia įstatymas ( CPK 47 straipsnio 5 dalis).

34Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog šiam ginčui spręsti teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Priešingai nei nurodo apeliantas, valstybinio turto privatizavimą reguliuoja būtent teismo nurodytos specialios teisės normos – Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas ir šiam ginčui spręsti aktualus LR Vyriausybės 1999 m. kovo 89 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos. Vadovaudamasis paminėtais teisės aktais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovų anksčiau sumokėtos įmokos investiciniais čekiais pagrįstai buvo įskaičiuotos į parduodamo turto (žemės) vertę.

35Teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, dėl ko buvo atmestas ieškovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl plačiau dėl šių apeliacinio skundo motyvų nepasisako.

36Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

37Apeliantas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 323 straipsnyje nurodytas išimtis. Nagrinėjamu atveju tokių išimčių teisėjų kolegija nenustatė, apeliantas savo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka tinkamai nepagrindė ir nenurodė tam būtinų priežasčių, todėl toks prašymas pripažintinas nepagrįstu.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovui... 5. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį... 8. Dėl ieškovo reikalavimo teisės. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog... 9. 2. Dėl sandorių negaliojimo. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl... 10. 3. Dėl netinkamo šalių nurodymo. Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys... 11. 4. Dėl ieškovo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį... 12. 5. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinį atmetus, teismas iš... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 14. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2012 m. spalio 10 d. Kauno... 15. 1. Apylinkės teismas pažeidė Konstitucijos 6, 102, ir 109 straipsnius, nes... 16. 2. Teismas pažeidė CPK 186 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes iš... 17. 3. Teismas pažeidė CPK 197 ir 200 straipsnių nuostatas, nes netyrė ir... 18. 4. Teismas pažeidė CK 1.100 straipsnio dėl pinigų, kaip civilinių teisių... 19. 5. Teismas pažeidė Mokėjimų įstatymą Nr. VIII-I370, nustatantį mokėjimo... 20. 8. Teismas pažeidė CPK 135 straipsnį, nes iš atsakovų nepareikalavo... 21. 9. Kauno m. apylinkės teismo teiginys, kad ieškinys negali būti patenkintas... 22. 10. Teismas pažeidė materialines teisės normas bei suvaržė ieškovo... 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo jį atmesti, teismo... 24. 1. Dėl ieškinio reikalavimų. Apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą... 25. 2. Dėl Lietuvos Banko pašalinimo iš byloje dalyvaujančių asmenų. CPK 47... 26. 3. Dėl sprendimo motyvų ir įrodymų vertinimo. Teismas ištyrė byloje... 27. 4. Dėl ieškinio senaties. Ieškovas J. A. B. yra parleidęs ieškinio... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 29. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų... 30. Bylos duomenimis (Žemės tvarkymo byla ( - )), ieškovas J. A. B. yra 7/100... 31. Atsižvelgdama į paminėtas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pagrįstomis... 32. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba... 33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog... 34. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog... 35. Teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais,... 36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 37. Apeliantas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331... 39. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti... 40. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....