Byla A-39-1430-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Stasio Gagio, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant atsakovo atstovei D. N. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija“ skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos sprendimo dalies panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždarojo akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lukoil Baltija“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. (06)SD-12625 dalį, kuria palikti galioti vyresniosios darbo inspektorės G. M. 2007 m. birželio 12 d. reikalavimo Nr. 621-078 punktai Nr. 1 ir Nr. 6; 2) panaikinti vyresniosios darbo inspektorės G. M. 2007 m. birželio 12 d. reikalavimo Nr. 621-078 dalį dėl nurodymų Nr. 1 ir Nr. 6. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad vyresniosios darbo inspektorės G. M. 2007 m. birželio 12 d. reikalavimo punkte Nr. 1 nepagrįstai teigiama, kad bendrovės darbuotojų atostogų grafike, pažeidžiant Darbo kodekso 169 straipsnio 2 dalies nuostatas, nekonkrečiai nustatyta atostogų suteikimo eilė – nenurodyta kuriomis dienomis suteikiamos kasmetinės atostogos. Darbo kodekso 169 straipsnio 2 dalis suteikia teisę šalims laisvai susitarti dėl atostogų eilės ir jos formos. Darbo kodekse nėra imperatyvios normos, įpareigojančios sudaryti atostogų eilę konkrečiomis kalendorinėmis dienomis. Darbo kodekso 169 straipsnio 2 dalis įpareigoja sudaryti tik atostogų eilę, o konkretus susitarimas pasiekiamas darbuotojui parašius prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir darbdaviui priėmus atitinkamą įsakymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Bendrovės darbuotojų atostogų grafike, kurį tikrino Valstybinė darbo inspekcija, numatytas atostogų suteikimo eiliškumas. Pareiškėjo nuomone, atostogų eilė sudaryta tinkamai. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad ginčijamo reikalavimo punkte Nr. 6 nepagrįstai teigiama, jog darbuotojams, dirbusiems poilsio dienomis pagal grafiką, pažeidžiant Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalį, nesumokėta ne mažiau kaip dvigubai. Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalis numato tris alternatyvias kompensavimo už darbą poilsio dienomis priemones: 1) dvigubą apmokėjimą: 2) kitą poilsio dieną; 3) papildomą dieną, pridedamą prie kasmetinių atostogų. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir darbo grafikai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju darbuotojams, dirbusiems poilsio dienomis pagal galiojantį grafiką, buvo suteiktos kitos poilsio dienos, kurios galiojančiame darbo grafike nebuvo numatytos. Todėl, darbuotojams išnaudojus vieną iš alternatyviųjų Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensavimo priemonių, kitos kompensavimo priemonės negali būti taikomos. Pareiškėjas pažymėjo, kad įstatymas nereglamentuoja, kokia forma (žodžiu ar raštu) turi būti pasiektas darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl kompensavimo būdo, todėl vien faktas, kad susitarimas nėra rašytinis, neįrodo, jog pritaikytas kompensavimo būdas pažeidžia darbuotojo arba darbdavio interesus.

5Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsakovo nuomone, nors Darbo kodekso 169 straipsnio 2 dalies norma yra dispozityvi ir leidžia darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl atostogų suteikimo eilės kolektyvinėje sutartyje, darbo grafike ar kituose įmonės vietiniuose teisės aktuose, tačiau ją įgyvendinus ir priėmus susitarimą dėl atostogų suteikimo eilės, šis susitarimas tampa šalims abipusiu privalomu įsipareigojimu. Pareiškėjas šalių susitarimu pasirinko atostogų suteikimo tvarkos formą – atostogų grafiką, todėl jis turėtų būti sudaromas nurodant konkrečias kalendorines dienas. Dėl kito pareiškėjo padaryto pažeidimo atsakovas nurodė, kad pagal Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalyje numatytą apmokėjimo už darbą taisyklę, darbuotojui už darbą poilsio arba švenčių dieną turi būti sumokėtas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis ir tik tais atvejais, kai darbuotojas išreiškia pageidavimą kompensuoti jo dirbtą laiką papildoma poilsio diena, darbdavys įgyja teisę ir pareigą tą papildomą poilsio dieną suteikti. Šiuo atveju darbdavys neturi teisės pats pasirinkti kompensavimo už darbą būdo. Vyriausybės 2007 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtinto Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo priede nustatytas darbo laiko apskaitos žiniaraščio sutartinis žymėjimas, kurio 10 punkte nurodyta, kad papildomos poilsio dienos, suteiktos už darbą virš kasdienio darbo laiko trukmės, darbą poilsio ir švenčių dienomis, žymimos raide V. Pareiškėjo degalinės, esančios Ateities pl. 105, Kaune, 2007 metų kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje papildomų poilsio dienų suteikimas nepažymėtas. Šis darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir darbuotojo L. Z. paaiškinimai paneigia pareiškėjo teiginį, kad už darbą poilsio dienomis darbuotojams buvo suteiktos papildomos poilsio dienos jų pačių pageidavimu.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, kad Darbo kodekso 169 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kasmetinės atostogos už antruosius ir paskesnius darbo metus suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų eilė nustatoma šalių susitarimu. Teismas pažymėjo, kad nustatant atostogų eilę reikia vadovautis visų darbuotojų lygiateisiškumo principu, t. y. užtikrinti, kad visiems darbuotojams atostogos būtų suteiktos vienodomis sąlygomis, būtų stengiamasi patenkinti darbuotojų pageidavimus dėl kasmetinių atostogų suteikimo datos. Priėmus susitarimą dėl atostogų suteikimo eilės, šis susitarimas tiek darbdaviui, tiek darbuotojui tampa abipusiu privalomu įsipareigojimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Lukoil Baltija“ kolektyvinės sutarties nėra (b. l. 46). Pareiškėjas šalių susitarimu pasirinko atostogų suteikimo tvarkos formą – atostogų grafiką, kuris, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą ir įgyvendinant darbuotojų lygiateisiškumo principą, turi būti sudaromas jame nurodant konkrečias kalendorines dienas. Bendrovės direktoriaus patvirtintame 2007 metų „Kaunas, Ateities 105“ degalinės darbuotojų planuojamame atostogų grafike nėra konkrečiai nurodyta, kuriomis atitinkamo 2007 metų mėnesio dienomis darbuotojams suteikiamos atostogos, nurodyta tik atostogų trukmė (b. l. 53). Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Darbo kodekso 169 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pagal Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalį, už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Pagal šią teisės normą, teisę pasirinkti kompensavimo už darbą poilsio dieną būdą turi darbuotojas, o ne darbdavys. Patikrinimo metu Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams buvo pateikti darbuotojų R. B. , R. G. , J. M. ir L. Z. paaiškinimai dėl darbo grafikų ir darbo poilsio dieną kompensavimo (b. l. 49, 50, 51, 52). Degalinės operatoriai R. G. ir J. M. paaiškino, kad jiems papildomos poilsio dienos suteikiamos paprašius žodžiu (b. l. 50, 52), o operatorius L. Z. paaiškinime nurodė, kad grįžus po ligos darbo grafikas buvo pasikeitęs, įrašytos papildomos darbo dienos, už papildomą darbą neapmokėta, laisvų dienų taip pat nepasiūlyta (b. l. 51). Iš UAB „Lukoil Baltija“ degalinės „Kaunas Ateities 105“ 2007 metų kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad papildomų poilsio dienų suteikimas nebuvo pažymėtas Vyriausybės 2007 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 78 nustatyta tvarka (b. l. 56). Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgdamas į visus aukščiau nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

8III.

9Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Lukoil Baltija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad Darbo kodekso 169 straipsnio 2 dalis nenumato, kokia forma (savaitėmis, kalendorinėmis dienomis ar kt.) turi būti sudaroma atostogų eilė. Atsakovo imperatyvus reikalavimas sudaryti atostogų eilę konkrečia forma, kuri nėra įvardinta įstatyme, viršija Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos ribas. Pareiškėjo nuomone, Darbo kodekso 169 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti pažeistos tik dviem atvejais: 1) kai kasmetinių atostogų eilė nustatyta nesant šalių susitarimo; 2) kai eilė iš viso nėra nustatyta. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad atostogų eilė buvo sudaryta nesant šalių susitarimo. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atostogų eilė buvo sudaryta, sudarytame atostogų grafike galima identifikuoti atostogų pasiskirstymą per kalendorinius metus (b. l. 53). Todėl, pareiškėjo nuomone, Darbo kodekso 169 straipsnio 2 dalies reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Byloje nėra įrodymų, kad darbuotojams nustatomos skirtingos atostogų suteikimo sąlygos. Atostogų grafikas yra taikomas vienodai visiems darbuotojams. Todėl nėra pagrindo teigti, kad vien atostogų eilės sudarymo forma pažeidžia lygiateisiškumo principą. Dėl Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalies pažeidimo pareiškėjas nurodo, kad nei Darbo kodeksas, nei kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato, kokia forma turi būti susitariama dėl kompensavimo formos darbuotojams už darbą poilsio dienomis ne pagal grafiką. Tai reiškia, kad susitarimas yra teisėtas ir galiojantis net ir tuo atveju, kai jis yra žodinis. Žodinius susitarimus dėl kompensavimo formos (kitos poilsio dienos suteikimo) įrodo byloje pateikti darbuotojų V. S. , R. B. , R. G. , J. M. paaiškinimai (b.l. 48, 49, 50, 52). Teismas, pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies 3 punktą, sprendime nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė šiuos įrodymus. Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalis numato tris alternatyvias kompensavimo už darbą poilsio dienomis priemones: 1) dvigubą apmokėjimą: 2) kitą poilsio dieną; 3) papildomą dieną, pridedamą prie kasmetinių atostogų. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir darbo grafikai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju darbuotojams, dirbusiems poilsio dienomis pagal galiojantį grafiką, buvo suteiktos kitos poilsio dienos, kurios galiojančiame darbo grafike nebuvo numatytos. Todėl, darbuotojams išnaudojus vieną iš alternatyviųjų Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensavimo priemonių, kitos kompensavimo priemonės negali būti taikomos. Be to, darbo santykiai su L. Z. ir V. M. yra nutraukti, todėl su šiais asmenimis negali būti vykdomi jokie atsiskaitymai, susiję su darbo santykiais. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad atsakovas, reikalaudamas pašalinti tariamą Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalies pažeidimą, iš esmės gina konkrečių darbuotojų teises. Šie darbuotojai savo pažeistas teises galėjo ginti vadovaudamiesi Darbo kodekso 296 straipsniu, t. y. per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad yra pažeistos jų teisės. Senaties terminas dėl kovo mėnesį buvusių tariamų pažeidimų turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai darbuotojai sužinojo apie darbo grafiko pakeitimą, t. y. nuo 2007 m. kovo 1 d. (b.l. 48). Todėl laikytina, kad senaties terminas baigėsi 2007 m. birželio 1 d. Šiuo laikotarpiu darbuotojai nesikreipė į darbo ginčų komisiją ar teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, todėl šią teisę prarado. Asmeniui praradus tam tikrą teisę, tokią teisę praranda ir bet kuris jo interesams atstovaujantis subjektas. Todėl Valstybinė darbo inspekcija negali ginti šių darbuotojų teisių. Priešingu atveju Darbo kodekse nustatytas senaties terminas netektų prasmės, nes darbuotojas galėtų neribotą laiką po įvykusio pažeidimo kreiptis į darbo inspekciją dėl jo pažeistų teisių gynimo.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Byloje nustatyta, kad atostogos pareiškėjo darbuotojams suteikiamos pagal atostogų grafiką. Tokia atostogų suteikimo forma neprieštarauja Darbo kodekso 169 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nes kolektyvinė sutartis nėra sudaryta. Tačiau atostogų grafike nurodytas tik atostogų suteikimo mėnuo ir suteikiamų atostogų dienų skaičius. Atostogų grafike nenurodytos konkrečios kalendorinės atostogų dienos. Kadangi Darbo kodekso 169 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ten, kur kolektyvinė sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad susitariant būtina nustatyti ne tik atostogų trukmę, bet ir tikslų kalendorinį atostogų laiką. Tik tokiu būdu būtų tinkamai įgyvendintas visų darbuotojų teisėtų lūkesčių principas. Nenustačius atostogų grafike konkrečių mėnesio dienų, kuriomis darbuotojams bus suteiktos kasmetinės atostogos, darbuotojai negali tinkamai planuoti savo atostogų laiko, iš anksto pasirūpinti kelialapiais poilsiui, gydymuisi ir pan. Todėl teismas priėjo prie teisingos išvados, kad pareiškėjo sudarytas darbuotojų kasmetinių atostogų grafikas neatitinka Darbo kodekso 169 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

12Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai. Tik darbuotojo pageidavimu gali būti suteikiama per mėnesį kita poilsio diena arba ta diena pridedama prie kasmetini atostogų.

13Nustatyta, kad darbuotojams, dirbusiems poilsio dienomis, už darbą įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apmokėta. Šios aplinkybės neginčijo ir pats pareiškėjas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose papildomų poilsio dienų suteikimas teisės aktų nustatyta tvarka nepažymėtas, dirbtos ne pagal grafiką dienos prie atostogų nepridėtos. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o darbo inspektorė teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti šiuos įstatymo pažeidimus. Reikalavimas pašalinti įstatymo pažeidimus nėra nei nuobauda, nei reikalavimas taikyti dvi alternatyvias kompensavimo už darbą poilsio dienomis priemones. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas. Nesant pagrindo patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo ir priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 str. 1 d.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Lukoil Baltija“ apeliacinį skundą atmesti.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai